- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1283-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11901-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Kisielienė (pirm.)
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. K. bei atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui K. K., kuriuo teismo prašoma: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur kiekvienam vaikui; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; 6) po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „Kuorienė“; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, atsakovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Atsakovas sutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Kitus ieškinio reikalavimus atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstus bei prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Atsakovas taip pat prašė nustatyti vieno mėnesio terminą priešieškiniui pareikšti.
3. Atsakovui teisėjos rezoliucija buvo nustatytas terminas iki 2020 m. liepos 10 d. pareikšti priešieškiniui (pranešimas dėl priešieškinio pateikimo išsiųstas 2020 m. birželio 23 d.). 2020 m. rugsėjo 7 d. parengiamasis posėdis atidėtas dėl K. K. ligos. 2020 m. gruodžio 15 d. posėdis atidėtas, kadangi atsakovas K. K. susirado atstovę ir jai būtinas laikas tinkamai pasiruošti bylai. 2020 m. sausio 8 d. posėdis atidėtas dėl atsakovo K. K. ligos, tuo pačiu įpareigojant jį iki 2021 m. sausio 21 d. pateikti teismui duomenis, patvirtinančius apie jo ligą. 2021 m. sausio 8 d. nutartis, kuria atsakovui nustatyti įpareigojimai, atsakovo atstovei išsiųsta 2021 m. sausio 8 d. Iki 2021 m. sausio 21 d. jokių dokumentų iš atsakovo negauta, neteiktas prašymas pratęsti terminą jiems pateikti.
4. 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui skirta 150 Eur bauda, nustatant naują terminą rašytinių įrodymų pateikimui – atsakovas įpareigotas iki 2021 m. vasario 5 d. pateikti duomenis, patvirtinančius jo susirgimą 2021 m. sausio 8 d. (medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (Forma Nr. 094-1/a).), bei duomenis, kokioje įstaigoje jam išduotas 2020 m. rugsėjo 7 d. nedarbingumo pažymėjimas Nr. EF8510481. Iki 2021 m. vasario 10 d. teismo reikalauti rašytiniai įrodymai nepateikti, negauta jokių prašymų pratęsti terminą įpareigojimų įvykdymui.
5. 2021 m. vasario 10 d. nutartimi už pakartotinį įpareigojimų nevykdymą (rašytinių įrodymų nepateikimą) atsakovui skirta 300 Eur bauda.
6. 2021 m. vasario 15 d. atsakovas K. K. pateikė prašymą paskirtas baudas panaikinti, kadangi ilgą laiką sunkiai sirgo COVID-19 virusu, jokių dokumentų teismui pateikti negalėjo ir tikėjosi juos pateikti atvykęs į kitą teismo posėdį. Prieš teismo posėdį prisijungęs prie sistemos pastebėjo, kad jam skirtos net dvi baudos. Atsakovo teigimu, šių nutarčių jis negavo ir apie jų priėmimą bei teismo nustatytą įpareigojimą nežinojo. Posėdžiuose nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių – ligos. Įrodymų pateikimas iki teismo posėdžio neužvilkino bylos nagrinėjimo ir nepažeidė ieškovės procesinių teisių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovo K. K. prašymą dėl jam skirtų baudų panaikinimo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d. nutartis dėl įpareigojimų atsakovui, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, išsiųsta atsakovo atstovei advokatei R. N. (CPK 118 straipsnio 1 dalis), 2021 m. sausio 22 d. nutartis, kuria nustatytas papildomas terminas įpareigojimams įvykdyti, tą pačią dieną išsiųsta tiek atsakovo atstovei Renatai Narbutienei, tiek – papildomai pačiam atsakovui K. K.. Teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą teisme nebuvo gautas prašymas dėl procesinio termino pratęsimo. Aplinkybės, trukdžiusios per teismo nustatytą terminą pateikti įrodymus laiku, teismui nurodytos tik prašyme dėl nuobaudų panaikinimo. Į bylą atsakovas nepateikė teismo nurodytos formos medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (Forma Nr. 094-1/a). Teismas iš su prašymu dėl nuobaudų panaikinimo pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovui nedarbingumas buvo tęsiamas tik iki 2021 m. sausio 13 d., todėl, teismo vertinimu, jis turėjo galimybę iki 2021 m. sausio 21 d., vėliau – iki 2021 m. vasario 10 d. pateikti teismo prašomus rašytinius įrodymus, prašyti pratęsti terminą jiems pateikti ar paaiškinti, dėl kokių aplinkybių įrodymai negali būti pateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2021-01-22 ir 2021-02-10 dienos nutartimi paskirtas baudas. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Atsakovo atstovė advokatė apie priimtą 2021-01-07 dienos nutartį dėl baudos atsakovo neinformavo, tik telefonu nurodė, kad posėdis buvo atidėtas. Tuo metu atsakovas sunkiai sirgo dėl COVID-19 sukeltos infekcijos, todėl buvo svarbiausia kuo greičiau pasveikti. Tuo metu surinkti bet kokius dokumentus atsakovas neturėjo jokios galimybės. Be to, ir pats teismas nurodo, kad 2021-01-07 dienos nutarties atsakovui asmeniškai net nesiuntė. 2021-01-22 dienos nutarties, kuria buvo paskirta 150 Eur bauda, atsakovas taip pat negavo, nes nebuvo prisijungęs prie EPP sistemos. Teismo poveikio priemonių proceso šalies atžvilgiu taikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonė, kuomet konstatuojamas piktybinis teismo įpareigojimų nevykdymas, tačiau šiuo atveju atsakovas teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl to, kad apie jį tiesiog nežinojo. Todėl jokio piktybiškumo mano veiksmuose nebuvo ir negalėjo būti.
9.2. Teismas turėjo vadovautis turinio prieš formą principu ir įvertinti visus pateiktus įrodymus dėl atsakovo ligos, o ne formaliai reikalauti pateikti būtent konkretų dokumentą (kurio gavimas šiuo metu nėra galimas). Svarbu pažymėti, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Byloje yra ne tik atsakovo pateikti įrodymai, tačiau ir iš VSDFV gautas atsakymas apie jo nedarbingumą, taip pat atsakovo klinikos pateiktas atsakymas, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad „2020.09.07 laikotarpiu pacientas gydėsi RVUL (ligos išrašus pridedame). 2021.01.08 pacientas buvo gydomas mūsų klinikos gydytojų ir buvo izoliacijoje dėl COVID 19 infekcijos ir tikrai į teismą tuo laikotarpiu atvykti negalėjo dėl savo sveikatos būklės ir saugodamas teismo darbuotojų sveikatą“. Visi šie įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovas negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl objektyvių priežasčių ir atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikomos baudos. Tuo labiau, kad sekančiame paskirtame teismo posėdyje vasario 15 dieną atsakovas dalyvavo ir dokumentus pateikė, todėl ankstesnis dokumentų pateikimas teismui net nebūtų nieko pakeitęs, t.y. byla niekaip neužsivilkino dėl to, kad dokumentus pateikė vasario 15 dieną.
9.3. Savo 2020-09-07 dienos prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo atsakovas buvo nurodęs, kad ligą patvirtinančius dokumentus pateiks kitam posėdžiui, o kadangi sausio 8 dienos posėdyje taip pat negalėjo dalyvauti ir jis buvo atidėtas, todėl pagrįstai atsakovas manė, kad turi šiuos dokumentus pateikti (ir pateikė) sekančiame teismo posėdyje, vykusiame vasario 15 dieną. Teismas visiškai neatsižvelgė į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes – duomenis dėl atsakovo ligos, karantino ribojimus, netinkamą informavimą apie priimtas teismo nutartis, taip pat jokių realių pasekmių nesukėlimą dėl priimto teismo įpareigojimo neįvykdymo (procesas dėl to nebuvo niekaip paveiktas), ir pritaikė vieną iš griežčiausių poveikio priemonių, t. y. baudą, ir dar net du kartus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (Forma Nr. 094-1/a). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto teikiamas dokumentas gali būti reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybėms nustatyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti pateiktą dokumentą.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl baudų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.
14. Atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Kadangi pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1851-370/2017).
15. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė baudos skyrimo institutą, kadangi skirdamas baudą, neatkreipė dėmesio į tai, kad apie nurodytą teismo įpareigojimą apeliantui nebuvo žinoma. Apelianto teigimu, apelianto advokatė neinformavo jo apie teismo įpareigojimą, todėl bauda paskirta nepagrįstai. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad nutartis, kuria atsakovui nustatyti įpareigojimai pateikti duomenis, patvirtinančius apie jo susirgimą, išsiųsta 2021 m. sausio 8 d. apelianto atstovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2021 m. sausio 21 d. jokių dokumentų iš apelianto negauta, neteiktas prašymas pratęsti terminą jiems pateikti. Teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi, nustatė papildomą terminą įpareigojimams įvykdyti ir tą pačią dieną nutartį išsiuntė tiek apelianto atstovei R. N., tiek – papildomai pačiam apeliantui. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad teismo nutartys nustatytu terminu įvykdytos nebuvo.
17. CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Minėto straipsnio 2 dalis numato atstovo pareigą supažindinti atstovaujamąjį su gautais procesiniais dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), todėl šių pareigų nesilaikant asmenims kyla neigiamos teisinės pasekmės. Atsakovo ir jo atstovės pasyvus elgesys proceso metu, kuomet buvo ignoruojami teismo įpareigojimai negali būti pateisinami. Akcentuotina, kad advokatas sutarties pagrindu veikia ne savo, o išimtinai atstovaujamojo interesais. Todėl visos teismo proceso nagrinėjimo metu kilusios pasekmės kyla atstovaujamajam. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, apelianto nurodomi teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie nutartį, nesudaro pagrindo baudos panaikinimui.
18. Apeliantas savo prašyme dėl baudos sumažinimo itin akcentuoja tai, kad jis teismo įpareigojimo įvykdyti negalėjo dėl ligos. Tačiau iš pirmosios instancijos teismui atsakovo pateiktų dokumentų iš gydymo įstaigų taip pat ir su atskiruoju skundu pateiktos pažymos apie ligą matyti, kad atsakovas turėjo nedarbingumą tik iki 2021 m. sausio 13 d. Tuo tarpu teismo įpareigojimas pateikti dokumentus pirmąjį kartą buvo nurodytas iki 2021 m. sausio 21 d., o antrąjį kartą buvo nurodyta pateikti dokumentus iki 2021 m. vasario 10 d. Bylos duomenimis, apeliantas yra prisijungęs prie elektroninio paslaugų portalo (EPP), jo paskyra aktyvi ir visi teismo dokumentai jam buvo matomi. Apeliantas, kaip proceso šalis, taip pat turėjo pareigą pasidomėti bylos eiga ir pasitikrinti, ar nėra jam nustatyti kokie nors įpareigojimai po neįvykusių teismo posėdžių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis dėl savo ligos negalėjo vykdyti teismo nutarčių ar bent jau informuoti teismą, kodėl nutartyse nurodytų įpareigojimų negali vykdyti.
19. Apeliantas nurodo, kad sekančiame paskirtame teismo posėdyje vasario 15 dieną jis dalyvavo ir dokumentus pateikė, todėl ankstesnis dokumentų pateikimas teismui net nebūtų nieko pakeitęs, t.y. byla niekaip neužsivilkino dėl to, kad dokumentus pateikė vasario 15 dieną. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais, visų pirma, pažymi, kad teismas nutartimis buvo nurodęs konkretų terminą įrodymams pateikti. Nei vienoje iš nutarčių nėra nurodyta, kad apeliantas rašytinius įrodymus turi pristatyti teismo posėdžio dieną. Antra, susipažinus su 2021 m. vasario 15 d. teismo informacine pažyma apie posėdį viena iš priežasčių, kodėl negalėjo būti nagrinėjama byla, tai teismo posėdžio dieną pateiktas apelianto priešieškinis ir teismo reikalauti rašytiniai įrodymai, su kuriais ieškovė nebuvo susipažinus, dėl jų pasisakyti negalėjo ir tolimesnis bylos nagrinėjimas nebuvo galimas. 2021 m. sausio 8 d. posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo ligos, nors jokie dokumentai teismui pateikti nebuvo. Teismui pareikalavus pateikti dokumentus, jie taip pat nebuvo teikiami. Teismas savo iniciatyva kreipėsi į VSDFV skyrių, kad būtų pateikti dokumentai apie atsakovo ligą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis savo procesiniais veiksmais nevilkina bylos nagrinėjimo. Akcentuotina, kad nei vieno iš nutartyse nurodytų įpareigojimų apeliantas neatliko laiku, paaiškinimus dėl negalėjimo laiku įvykdyti teismo įpareigojimus pateikė tik teismui paskyrus baudas, o 2021 m. sausio 22 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus visiškai įvykdė tik pateikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme panaikinti skirtas baudas nurodytos priežastys nesudaro pagrindo spręsti apie objektyviai egzistavusias priežastis, trukdžiusias apeliantui įvykdyti teismo įpareigojimus ir pateikti išreikalautus įrodymus laiku.
21. Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas panaikinti baudas, taip pat kelia teismo nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už teismo išreikalautų įrodymų nepateikimą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Kaip buvo nurodyta (nutarties 12 punktas), šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovui už teismo įpareigojimų nevykdymą skirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kadangi teismo nutartys kuriomis atsakovui buvo skirtos baudos už įpareigojimo pateikti įrodymus nevykdymą, nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, teismas nevertina skundo argumentų, kuriais apeliantas kvestionuoja 2021 m. sausio 22 d. nutarties teistumą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis turinio prieš formą principu ir įvertinti visus pateiktus įrodymus dėl atsakovo ligos, o ne formaliai reikalauti pateikti būtent konkretų dokumentą (kurio gavimas šiuo metu nėra galimas).
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai apelianto nurodomų aplinkybių nevertino kaip sudarančių pagrindą panaikinti jam skirtas baudas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.