Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-620-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-620-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58945-17-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
M. M.
Nukentėjusysis
I. M., BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-620-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58945-17-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.5.4.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorėms Jolantai Laurinavičiūtei, Astai Chraminai,kaltinamajam M. M.,nukentėjusiajai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąją BK 38 straipsnio pagrindu;

2. 2018 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 100 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 15.34 val., (duomenys neskelbtini)g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Golf ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,72 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Be to, M. M. 2017 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebęs sutuoktinę I. M. už drabužių ir juos tampydamas, žodžiu jai grasino „užversti“ ir „padėti ją į vietą“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, M. M. 2017 m. sausio 12, apie 12.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sutuoktine I. M. metu, tyčia kakta sudavė jai ne mažiau trijų kartų į galvą, o po to stovėdamas pastarajai už nugaros ir ranka sugriebdamas kaklą ją smaugė, tokiu būdu visumoje padarė veido sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir audinių patinimais abiejuose skruostuose, dešinio antakio srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje už ausies, t. y. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui sutuoktinei I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. būdamas girtas galimai vairavo savo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes neprisimena. Kur važiavo, neprisimena. Prieš tai jį kaimynas vežė iki parduotuvės. Kaip jis atsidūrė prie garažo, neprisimena. Jei kaltinime nurodyta, kad jis girtas vairavo, tai taip ir yra, nors jis to neprisimena. Tuo metu, kai atvyko policija, jis nevairavo, tiesiog sėdėjo mašinoje. Kai kaimynas D. A. pakvietė jo sūnėną O. M., kad šis parvairuotų mašiną namo, jis atsisėdo už vairo tam, kad užvestų mašiną, bet jos nevairavo. Mašina galėjo šoktelti ir atsitrenkti į stulpą, nes buvo nulūžusi bėgio svirtis. Teisės vairuoti tuo metu neturėjo. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kartais pasigydo gydytojo skirtais vaistais. 2017 m. lapkričio 13 d. įvykio aplinkybių taip pat neprisimena, bet pripažįsta, kad galėjo grasinti savo sutuoktinei I. M. sakydamas, kad „užvers“, „padės į vietą“. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Tuo metu namuose dar buvo sūnus. Dėl padarytų nusikaltimų jis gailisi.

Dėl 2017 m. lapkričio 11 d. vairavimo esant neblaiviam

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. M. kaltę dėl vairavimo neblaiviam pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba patrulių rinktinėje. 2017 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)kaime važinėja automobilis, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Nuvykus į nurodytą kaimą, už kapinių juos su kolega V. K. pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad po kaimą ne pirmą kartą tamsios spalvos automobiliu VW Golf važinėja neblaivus asmuo. Įsėdęs į patrulių automobilį pranešėjas parodė kryptį, kuria nuvažiavo VW Golf vairuotojas. Įsukę į Rasos gatvę ties sankryža su Ugnies gatve pamatė jo nurodytą automobilį, kuris važiavo iš Rasos gatvės į Ugnies gatvę. Tuo metu jie buvo apie 50 metrų atstumu nuo jo. Kai jie pamatė automobilį, jis buvo skersai Rasos gatvės ir pradėjo judėti. Kaltinamasis sėdėjo už vairo, o šalia jo sėdėjo jaunuolis. Kadangi kaltinamasis nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, buvo paprašyta išlipti iš automobilio, bet jis sėdėjo ir važiavo į priekį. Tuo metu kaltinamasis M. M. buvo gana agresyvus, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kad nepasišalintų. Kolega bandė užgesinti automobilį, bet tai buvo sudėtinga, nes automobilis perdarytas. Pranešėjas nurodė, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kurį jis ankščiau matė vairavus automobilį. Tikrai nebuvo taip, kad automobilis šoktelėtų pirmyn, automobilis veikė gerai, važiavo tiesiai. Po pranešėjo pranešimo jie atvyko greitai, ne daugiau kaip po 10 minučių, nes prieš tai patruliavo Baltų pr. Pareiškėjas tvirtino, kad kaltinamasis ne pirmą kartą važinėja neblaivus. (duomenys neskelbtini)gatvėje kaltinamasis važiavo daug arčiau stulpo ir gyvenamojo namo tvoros. Pagal judėjimo trajektoriją mano, kad kaltinamasis jau buvo atsirėmęs į stulpą. Vairuotojo pažymėjimo vairuotojas neturėjo, tikrintis neblaivumą sutiko. Nematė, kad kaltinamasis važiuotų atbulai, gal ir pavažiavo, bet ji matė, kaip jis važiavo į priekį. Po to matėsi nubrėžimai prie durelių, kad jis atsitrenkė į stulpą. Jie klausė automobilyje sėdėjusio jaunuolio, kodėl jis nevairavo, o šis paaiškino, kad jam dėdė nedavė vairuoti.

Liudytojas O. M. parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jo dėdė. 2017 m. lapkričio mėnesį jo močiutei paskambino kaimynas D. A. ir pasakė, kad reikia parvaryti M. M. automobilį. Dėdė turi automobilį VW Golf. Dėdė vairuoti negalėjo, nes buvo neblaivus. Jis atėjo iki gatvės, kur netoli yra kaimyno D. A. garažas. Dėdė pasakė, kad jis neužkurs mašinos, nes tai sunku, todėl pats sėdo į vairuotojo vietą ir parodė, kaip ją reikia užvesti, o jis atsisėdo į keleivio vietą. Kelios dienos iki įvykio buvo nulaužta automobilio bėgių svirtis, todėl dėdė užkūrė atbulinį, kad nenuvažiuotų. M. M. buvo už vairo ir jam užvedus mašiną, ši pradėjo greitai važiuoti, nes gal sankabą per staigiai atleido. Pavažiavus 5-6 metrus atsitrenkė į stulpą. Tada prie jų privažiavo policija. Girdėjo, kad pareigūnai tikrino kaltinamojo blaivumą. Dėdė važiavo atbuliniu bėgiu, gatvėje apsisukti vietos nebuvo. Kaip M. M. atvyko į tą vietą, nežino.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamojo M. M. nepažįsta. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 16 val. jis važiavo keliu nuo Domeikavos kalno. Jam sukėlė įtarimą prie sankryžos stovėjęs automobilis VW Golf, kai aplink kitų automobilių nebuvo. Pagalvojo, kad nebūtų taip, kad jis prieš pat jį išlys, bet taip ir atsitiko. Jam pasirodė keisti to automobilio manevrai, nes automobilis tai sustodavo, tai spausdavo greitį, arba staigiai pasuka į kairę, sustoja, vėl pasuka į dešinę. Po tokių trijų kartų jis pabandė vairuotoją aplenkti iš kairės. Kai jis lenkė, automobilis sustojo. Jam, M. D., pradėjus važiuoti, automobilis VW Golf vėl suko į kairę. Po to automobilis VW Golf nuvažiavo už kapinių, stabtelėjęs pasuko į dešinę pusę, kur yra sodai. Jis sugalvojo važiuoti iš paskos, pažiūrėti, kas bus. Praktiškai visą kelią kaltinamasis tai įsibėgėdavo, tai sustodavo, kol nusuko. Po to, kaltinamasis prieš sukdamas į kažkokią gatvelę dešinėje sustojo, o pasukęs pavažiavo apie 100 metrų ir sustojo. Jis irgi įsuko į tą pačią gatvelę pažiūrėti, kas bus toliau. Patraukęs automobilį norėjo prieiti prie vairuotojo, tačiau šis vėl nuvažiavo tolyn ir vėl sustojo. Jis sėdo atgal į mašiną ir važiavo paskui jį. Pamatė, kad kaltinamasis atsidarė duris ir sunkiai bandė išlipti, bet gal diržas trukdė. Jis priėjęs norėjo paimti raktelius, nes vairuotojas, t. y. kaltinamasis, buvo neadekvatus, girtas, jautėsi alkoholio kvapas. Kaltinamasis pradėjo jį plūsti, tada jis nutarė kviesti policiją. Iškvietęs policiją patraukė mašiną ir laukė. Kai pažiūrėjo į gatvelę, M. M. automobilio jau nebuvo, jis buvo kažkur nusukęs. Prie garažų, kur stovėjo M. M., buvo kažkokie vaikinai, kurie jam patvirtino, kad M. M. yra vietinis gyventojas. Atvykus policijai jis viską paaiškino ir tada kartu su pareigūnais važiavo jo ieškoti. Įsukus į gatvelę pamatė atbulą važiuojantį kaltinamojo automobilį. Policininkas greitai nubėgo prie jo ir atėmė raktelius. M. M. išlipo. Pareigūnui vedant į tarnybinį automobilį kaltinamasis keikėsi, spjaudėsi. M. M. pripūtė 2,68 promiles. Po to buvo atvykę M. M. šeimos nariai. Važiuojantį automobilį jis stebėjo apie 10-15 minučių, gal kiek ilgiau. Pats važiavimas kelyje truko gal tik 3 minutes, visą kitą laiką M. M. prastovėdavo. Jis trukdė ir kitiems žmonėms važiuoti, jie sustodavo ir laukdavo. Važiuojant su pareigūnais pamatė, kaip M. M. atbulas važiuoja. Jiems žiūrint jis pavažiavo gal 6-7 metrus. Matė, kad už vairo tikrai sėdėjo M. M., šalia jo keleivio vietoje sėdėjo jaunuolis.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba kelių policijos valdybos vyriausiuoju patruliu. Pernai rudenį, tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuvykus prie sodų bendrijos pareigūnus pasitiko asmuo, kuris paaiškino, kad link sodų nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Jis įsėdo į tarnybinį automobilį ir kartu važiavo jo ieškoti. Bevažiuojant pamatė ieškomą automobilį, kuris važiavo atgal ir atsirėmė į stulpą. Tada pavažiavo į priekį. Iš karto prilėkė ir ištraukė raktelius. Už vairo sėdėjo kaltinamasis M. M.. Buvo patikrintas jo girtumas, po to kaltinamąjį nuvežė į klinikas kraujo paėmimui. Viskas vyko (duomenys neskelbtini)kaime. Tąkart jis budėjo su R. K.. Liudytojas M. D. sakė, kad matė, kaip kaltinamasi pavojingai važiuoja ir kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Jis pats matė, kad kaltinamasis važiavo atbulas, atsirėmė į stulpą, po to „pagazavo“ ir pavažiavo į priekį apie 3 metrus. Ką aiškino kaltinamasis, neprisimena, nes buvo sunku jį suprasti.

Liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jo kaimynas, santykiai draugiški. Įvykių jis nematė, nes tuo metu namie valgė. Pavalgęs atėjo į garažą, kuris yra ant kampo tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvės, kur tvarkė mašiną. Ant gatvių kampo prie stulpo, kuris yra netoli garažo, stovėjo tuščia M. M. mašina VW Golf, o jis pats sėdėjo policijos automobilyje. Kaip kaltinamasis atsidūrė prie jo garažo, nežino.

2017 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini)Kauno r., kur užfiksuotas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendras vaizdas (2 t., b. l. 13–19).

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad M. D. 2017 m,. lapkričio 11 d. 15.23 val. pranešė policijai, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesaugiai vairuoja, galimai neblaivus. vos nekliudė pranešėjo (2 t., b. l. 21).

2017 m. lapkričio 11 d. patrulio V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, buvo sustabdytas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad automobilį vairavo M. M., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (2 t., b. l. 22).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017 m. lapkričio 11 d., 15.34 val. M. M. nustatytas 2,69 promilės girtumas (1 t., b. l. 23).

2017 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11668/2017(01) patvirtina, kad M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Golf (D), hečbeko, 1991 metų rinkos vertė 300 eurų (1 t., b. l. 33).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. M. (1 t., b. l. 34).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. M. dėl vairavimo esant neblaiviam pasitvirtino. Byloje ištirtais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais rašytiniais įrodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. M. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 15.34 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tik dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimina, pripažino, kad galėjo tą dieną vairuoti neblaivus, tačiau tuo metu kai, atvažiavo policija jis tikrai nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje, nes norėjo padėti sūnėnui užvesti automobilį, mašina galėjo trūktelėti ir atsitrenkti į stulpą. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę vairavęs (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis įvykių metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl jis galimai ir neatsimena įvykių ir jų aplinkybių, todėl jo paaiškinimu, kad iki jo sulaikymo jis aplinkybių neatsimena, o jau atvykus policijos pareigūnams jis atsimena, kad nevairavo, tikėti nėra jokio pagrindo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Nors kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, kad būtų vairavęs neblaivus, tačiau kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų M. D., O. M., R. K. ir V. K. parodymai. Liudytojai patvirtino tą dieną matę M. M. vairuojant automobilį M. D. patvirtino matęs kaltinamąjį vairuojant tiek ankščiau iki policijos atvykimo, tiek ir atvykus su policijos pareigūnais matė, kad M. M. vairuojamas automobilis važiavo atbulas. Liudytojas policijos pareigūnas V. K. patvirtino, kad M. M. vairavo automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į stulpą, vėliau pradėjo važiuoti į priekį ir tada jis atėmė iš jo raktelius. Liudytojas O. M. parodymai taip pat patvirtina šias aplinkybes. Nors liudytoja R. K. parodė, kad nematė, kaip kaltinamasis vairavo atbuline eiga, tačiau ji patvirtino mačiusi, kaip jis ėmė važiuoti į priekį, o prieš tai jo vairuojamas automobilis jau buvo atsitrenkęs į stulpą. Taigi liudytojų parodymai tarpusavyje dėl esminių kaltinimo aplinkybių sutampa tarpusavyje, vienas kitą patvirtina ir papildo, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis pats pripažino, kad tą dieną jis buvo neblaivus, o be liudytojų parodymų, kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltę įrodo objektyvūs bylos duomenys - alkotesterio kvitas, specialisto išvada, kuria nustatyta,, kad M. M. kraujyje rasta 2,72 promilės alkoholio. Iš šių teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad M. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl 2017 m. lapkričio 13 d. grasinimo nužudyti

Be kaltinamojo M. M. visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jos sutuoktinis. Su juo blaiviu santykiai geri, bet kai jis pavartoja alkoholio, praranda kontrolę. 2017 m. lapkričio 13 d. M. M. buvo neblaivus. Jis pašoko iš miegų ir pasigavęs ją griebė už drabužių. Jie plūdosi žodžiais, o M. M. grasino jai, kad „užvers“ ją. Jis buvo piktas ir agresyvus, tuo metu ji jo bijojo, buvo išsigandusi, kad bus sumušta, kaip ir prieš metus laiko. Tuo metu namuose buvo jų sūnus P. M.. Sūnus nematė jos ir M. M. susistumdymo, nes buvo kitame kambaryje, tačiau išgirdęs triukšmą nusileido iš savo kambario.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai (2 t., b. l. 66-67), kad 2017 m. lapkričio 13 d. jos sutuoktinis M. M. namuose, būdamas neblaivus, puolė ją, tampė už drabužių, sakydamas: „aš tave užversiu, padėsiu į vietą“. Ji šiuos žodžius suprato, kaip grasinimą nužudyti. Ji labai išsigando, sūnaus pagalba išsilaisvino iš M. M., nubėgusi kartu su sūnumi užsirakino kitame kambaryje. Ankščiau ji buvo sumušta sutuoktinio, todėl šiuo kartu yra tikra, kad jei sūnaus nebūtų namuose, sutuoktinis vėl būtų ją sužalojęs.

Nukentėjusioji I. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu, apklausta sekančią dieną po įvykio, geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Po konflikto kalbėjo su vyru, įvykio aplinkybių jis neprisimena. Jie su M. M. buvo priėję išvadą, kad jis negali vartoti alkoholio. M. M. vartojo vaistus, dabar jam remisija. Mano, kad įpareigojimas gyventi skyriumi nebūtų gerai, nes jos gyvenamoji vieta yra ir kaltinamojo namai. Ji ne visada dėl smurto kviečia policiją, kartais ir be jos susitvarko.

Liudytojas P. M. parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jo tėvas, nukentėjusioji I. M. yra jo mama. Su kaltinamuoju santykiai normalūs. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 70–71). Jo mama I. M. verkė, buvo išsigandusi dėl girto M. M. kabinėjimosi. Mamai dėl tėvo elgesio galėjo kilti grėsmė. Taip mano, nes ne vienas įvykis su tėvu yra buvęs, tėvas jau anksčiau mamos atžvilgiu yra smurtavęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo P. M. parodymai (2 t., b. l. 70-71), kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 18 valandą tėvas M. M. namuose buvo neblaivus, griebė mamą I. M. už drabužių, pradėjo šaukti, kad ją užvers. Jis pribėgęs atplėšė tėvą nuo mamos, su mama nubėgo į kitą kambarį ir užsirakino. Mama paskambino močiutei ir paprašė iškviesti policiją. Tėvas ėmė spardyti jų kambario duris, nuo smūgių durų skląsčiai lūžo. Bet jie su mama per tą laiką per kitas duris pabėgo pas močiutę ir ten laukė policijos. Mama buvo labai išsigandusi, verkė, jis įsitikinęs, kad jei jis nebūtų mamos apgynęs, tėvas būtų prieš ją smurtavęs, nes tėvas tuo metu buvo labai agresyvus, neprognozuojamas, ankščiau yra smurtavęs.

2017 m. lapkričio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. M. pranešė policijai apie tai, kad sutuoktinis M. M. tampė jai už drabužių, grasino, kad užmuš, padės į vietą, užvers, dėl to jai buvo sukeltas realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (1 t., b. l. 55–57).

2017 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuotas I. M. paaiškinimas, kad M. M. tampė ją už drabužių, stumdė, grasino, kad užmuš (1 t., b. l. 62–63).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d., 19.01 val. M. M. nustatytas 2,00 promilės girtumas (1 t., b. l. 95).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Galėjo žmonai grasinti, sakyti, kad ją „užvers“, „padės į vietą“. Visa tai atsitiko dėl alkoholio. Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios I. M. parodymais, kuriuose ji patvirtino, kad neblaivus vyras pašokęs iš miegų tampė ją už drabužių, plūdosi, buvo piktas, agresyvus, sakė „užvers“, o kadangi tai nebe pirmas smurto pavartojimas jos atžvilgiu, ji bijojo ir galvojo, kad grasinimas realus ir ji vėl bus sumušta. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Liudytojo P. M. parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Netikėti nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, parodymus jie davė būdami prisiekę ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų apie tai, kad jie turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis.

Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, ką patvirtina pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, grasino sutuoktinei ne šiaip spontaniškai išsprūdusiais žodžiais, o griebęs už drabužių, nukentėjusioji su sūnumi buvo priversti bėgti ir užsirakinti kitame kambaryje, į kurį kaltinamasis bandė patekti daužydamas duris, sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis M. M. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

Dėl 2017 m. sausio 12 d. smurto artimoje aplinkoje ir BK 38 straipsnio taikymo

2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis 2017 m. sausio 12, apie 12.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sutuoktine I. M. metu, tyčia kakta sudavė jai ne mažiau trijų kartų į galvą, o po to stovėdamas pastarajai už nugaros ir ranka sugriebdamas kaklą ją smaugė, tokiu būdu visumoje padarė veido sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir audinių patinimais abiejuose skruostuose, dešinio antakio srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje už ausies, t. y. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui sutuoktinei I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamąjį M. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam buvo išaiškinta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad M. M., po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 12 d. nusikalstama veika I. M. atžvilgiu), nepraėjus vieneriems metams padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. M. atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl BK 281 straipsnio 7 dalies veikos lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl BK 281 straipsnio 7 dalies veikos sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis ankščiau buvo ne kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 131–146), jis administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą 2016 m. gegužės 14 d. esant neblaiviam (1,89 promilės), jam atimta teisė vairuoti nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (1 t., b. l. 147–148). Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 118), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. (1 t., b. l. 119, 120), pagal 2017 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą M. M. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 123). M. M. vykdo individualią veiklą, nedarbingas 50 procentų, gauna pašalpą.

Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veiką skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies ir 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis gydosi dėl priklausomybės, t. y. jis suprato žalingo alkoholio vartojimo pasekmes, todėl laikytina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktai), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad M. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas ankščiau baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą, teisės vairuoti atėmimo metu, tačiau jis teigiamų išvadų iš to nepadarė, vėl vairavo neblaivus.

Įvertinus aukščiau išdėstytas M. M. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina maksimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vairavimo netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltinamasis M. M. įvykdė vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam M. M. (2 t., b. l. 34), todėl jis konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 12 d. 15.50 val. iki 2017 m. sausio 13 d. 15.55 val., 2017 m. lapkričio 11 d., 15.34 val. iki 2017 m. lapkričio 12 d., 14 val., nuo 2017 m. lapkričio 13 d., 18.35 val. iki 2017 m. lapkričio 15 d. 13 val., iš viso 4 paros (1 t., b. l. 80–83, 2 t., b. l. 75, 77, 97, 99), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (2 t., b. l. 20), įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę M. M. skirti 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, skirti įpareigojimus:

- gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

- tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 12 d. 15.50 val. iki 2017 m. sausio 13 d. 15.55 val., nuo 2017 m. lapkričio 11 d., 15.34 val. iki 2017 m. lapkričio 12 d., 14 val., nuo 2017 m. lapkričio 13 d., 18.35 val. iki 2017 m. lapkričio 15 d. 13 val., iš viso 4 paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

VĮ „Regitra“ informuoti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. M. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė