Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui J. G., nukentėjusiajam J. M.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaigto aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pavaduotoju, teistas 2001-06-19 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 282 str. 1 d., 285 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m., atimant teisę dirbti darbą teisėsaugos institucijoje 4 metus, su ½ turto konfiskavimu. 2001-09-05 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2001-06-19 nuosprendis pakeistas - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. atimant teisę dirbti darbą teisėsaugos institucijoje 4 metus, su ½ turto konfiskavimu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai panaudodamas fizinį smurtą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. D. 2011 m. liepos 28 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), esančiose UAB „(duomenys neskelbtini),“ patalpose ir aikštelėje trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS vyr. tyrėjui J. M. atlikti kratą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-04027-11, tyrėjui pareikalavus pateikti daiktą, galintį turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamąjį kompiuterį, atsisakė vykdyti ikiteisminio tyrimo pareigūno teisėtą reikalavimą, panaudodamas fizinį smurtą J. M. atžvilgiu, stumdamas jį iš patalpos į lauką, sudavė jam smūgį ranka į pakrūtinio sritį, po ko vyr. tyrėjas J. M. aukštielninkas nukrito ant įmonės teritorijoje stovėjusio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio variklio dangčio, tada siekdamas paslėpti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nešiojamąjį kompiuterį, užrakindamas jį įmonės teritorijoje stovėjusio automobilio BMW (be valstybinio numerio) bagažinėje, bandė jį išvežti iš įmonės teritorijos, tačiau vyr. tyrėjui J. M. sutrukdžius išvažiuoti, minėto automobilio raktelį numetė G. K., kurį numetus atgal V. D., automobilio BMW raktelį perdavė nenustatytam asmeniui, kuris nešiojamąjį kompiuterį išvežė automobiliu iš įmonės teritorijos, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 06-1-04027-11 susijusius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo pat „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrimo dirba direktoriaus pavaduotoju. 2011-07-28, apie 14:00 val. dirbo savo įmonės buveinės vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kabinete. Staiga atsidarė durys ir įėjo vyriškis. Vilkėjo šviesiais marškiniais, džinsais, kramtydamas kramtomą gumą. Vyriškis kažką pasakė nemandagiu tonu, D. jam taip pat nemandagiai atsakė. Kadangi būna visokių atsitikimų, tai D. nusprendė, kad geriau išeiti iš ofiso. Pasiėmęs savo kompiuterį, piniginę norėjo išeiti, kai tuo metu atėjęs vyriškis stvėrė už drabužių, pasakė: “ atiduok kompiuterį“. Jis kompiuterį prispaudė prie savęs ir pasakė, kad tai jo kompiuteris. Tuo metu durys atsidarė ir galvą įkišo G. K., kuris paklausė ar viskas gerai. Vyriškis jo vos nepasiuntė ant trijų raidžių. Jie persimetė keliais žodžiais persimetė, o jis tuo momentu išeidinėjo pro duris. Vyriškis laikė už rankos, tada jį gal kiek stumtelėjo alkūne, kad galėtų išeiti į kiemą, ir išėjo. Išėjęs į kiemą, kompiuterį ir piniginę įdėjo į automobilio bagažinę ir norėjo išvažiuoti iš aikštelės. Tas pats vyriškis pribėgo prie automobilio, atidarė dureles, liepė atiduoti raktus. Raktus išplėšė iš spynelės. Kadangi raktai buvo su pakabuku, tai D. paėmęs už pakabuko raktus patraukė į savo pusę ir jie liko pas jį. Tada jis išlipo iš automobilio pro keleivio pusės dureles. Vyriškis apibėgo aplink automobilį, griebė už drabužių, liepė atiduoti raktus. Jį atstumdamas nuo savęs paguldė ant kito automobilio kapoto ir užsimojęs ranka, norėjo jam trenkti, bet netrenkė. Tada atsitraukė ir raktus numetė K.. Vyriškis nubėgo prie K. ir šaukė: „stok R.“ . Pribėgęs sugriebė K. už rankos. T. K. metė raktus atgal, jis tuos raktus vėl kažkam numetė. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Vyriškis pradėjo teigti, kad jis yra policijos pareigūnas ir parodė pažymėjimą. Pažiūrėjęs prisiminė, kad vyriškis yra kažkur matytas. Policijos pareigūnai pasižiūrėję, kad niekas viešosios tvarkos nepažeidžia, išvažiavo. Tada vyriškis, t.y. J. M. pasakė, kad atvažiavo atlikti kratos atlikti, parodė dokumentus kratai atlikti ir jis kartu su juo nuėjo į ofisą atlikti kratos. Jis J. M. kaip FNTT darbuotojo nepažino. J. K. jis pažįsta kaip FNTT pareigūną. Tačiau jį pamatė, tik kieme, kai J. M. jau buvo užvertęs ant kapoto. Konflikto metu sekretorė ofise buvo, bet jis kažkaip nepagalvojo, kad ji gali iškviesti policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) J. K. parodė, kad dirba FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS tyrėju. 2011-07-28 apie 14 val. kartu su FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS vyr. tyrėju J. M. nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), su tikslu atlikti kratą, pagal baudžiamąją bylą Nr. 06-1-04027-11. Įmonės patalpos yra įsikūrusios aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, vieno aukšto pastate. J. M. vienas įėjo į įmonės pastatą įsitikinti ar atvyko teisingu adresu. Po kelių minučių J. M. pasikvietė į vidų patvirtinęs, kad atvyko teisingu adresu. Įėjus į pastatą, viduje pirmoje patalpoje už pertvaros buvo įmonės darbuotoja. Įėjęs prisistatė, kad yra FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS tyrėjas, parodė pažymėjimą. Apie tai, kad įmonėje bus atliekama krata turėjo pranešti J. M.. Kitoje patalpoje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojas V. D.. Matė, kaip V. D. uždarė nešiojamąjį kompiuterį, įsidėjo į krepšį ir pareiškė, kad kompiuteris yra jo asmeninis ir jame nieko nėra. V. D. pradėjo eiti su kompiuteriu durų link. J. M. paaiškino V. D., kad yra pradėta krata ir iš patalpų pasišalinti ar ką nors išsinešti draudžiama. V. D. teisėto J. M. reikalavimo nevykdė ir mėgino prasibrauti. Tada V. D. atsidarė langą ir pradėjo lipti per jį. J. M. sugriebė jį už kojos ir neleido išlipti. Tada priėjęs paėmė V. D. už rankos ir liepė nulipti nuo stalo. V. D. tada nusiramino, tik pasakė, kad kompiuteris yra jo asmenis ir neatiduos. J. M. liepė pradėti forminti kratos dokumentus. Tada J. M. su V. D. aplinkybes aiškinosi jau kitose patalpose. Iš savo portfelio dėdamas ant stalo dokumentus pro kabineto langą pamatė, kad J. M. paguldytas ant automobilio variklio dangčio, o V. D. pakėlęs dešinę ranką virš J. M. veido, kaip suprato ruošėsi smūgiuoti. Išbėgęs į lauką atitraukė V. D. nuo J. M.. Tada V. D. paaiškino, kad jei jis abejoja veiksmų teisėtumu, gali pasikviesti advokatą. J. M. pasakė, kad kompiuterį V. D. padėjo į aikštelėje tuo metu stovėjusio pilkos spalvos BMW automobilio bagažinę ir ją užrakino. J. M. pasakė, kad šiam automobiliui negalima leisti išvažiuoti. J. M. liepė atrakinti minėtą automobilį, tačiau V. D. nepakluso. J. M. pasakė, kad skambino policijai ir paprašė pagalbos. Praėjus kuriam laiko tarpui įėjo į įmonės patalpas toliau dirbti. Grįžtant į įmonės patalpą, koridoriuke ant žemės rado J. M. akinius, kuriuos parodė J. M. ir pasakiau, kad radau juos koridoriuke. J. M. liko lauke prie minėto BMW automobilio laukti policijos pagalbos. Dirbant pastato viduje pro langą pamatė, kad minėtas automobilis BMW bando išvažiuoti, o J. M. neleidžia šiam automobiliui išvažiuoti. Išbėgęs į lauką pribėgo prie automobilio, už kurio vairo sėdėjo V. D. o J. M. pro atidarytas vairuotojo dureles buvo dalinai įlindęs į automobilio saloną. V. D. pareikalavo užgesinti variklį. V. D. pasakė, kad neturi raktelio ir akimirksniu išlipo pro keleivio pusės dureles. Tada automobilis pulteliu buvo užrakintas. J. M. liepė atrakinti minėtą automobilį, tačiau V. D. ir toliau nevykdė teisėto reikalavimo atrakinti automobilį ir pateikti kompiuterį. Atvykus policijos patruliui buvo užblokuotas minėtas automobilį BMW, kuriame buvo V. D. kompiuteris. Policijos patrulis paaiškino, kad jie kratoje dalyvauti negalės, kadangi mieste tik vienas ekipažas ir jeigu bus iškvietimas jie privalės reaguoti. Tada vėl grįžo į pastato vidų dirbti toliau. Patalpų viduje dirbant J. M. pasakė, kad aikštelėje nebėra minėto automobilio BMW, kuriame buvo padėtas V. D. kompiuteris (t. 1, b.l. 18-19).

Liudytojas G. K. davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamasis.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis visų aplinkybių tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2011-07-28 dirbant kartu su patruliu J. A. apie 14 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių pardavimo aikštelę, kurioje tarp asmenų įvyko kažkoks konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, aikštelės teritorijoje buvo gal penki vyriškiai. Tuo metu aikštelėje jokių konfliktų nevyko. Du vyriškiai priėję prisistatė FNTT Panevėžio skyriaus pareigūnais J. M. ir R. K. bei pateikė pažymėjimus. Taip pat iš aikštelėje buvusių asmenų pažino G. K.. J. M. paaiškino, kad su R. K. atlikinėjant įmonėje kratą su įmonės vadovu įvyko konfliktas. Pavardės asmens, su kuriuo vyko konfliktas neįvardijo, taip pat nepasakojo detaliai konflikto aplinkybių, suprato tik tiek, kad įvyko susistumdymas. J. M. paprašė pasaugoti įmonės teritorijoje stovėjusį BMW markės automobilį, sidabrinės spalvos, lyg tai 3-ios klasės, sedano tipo, be valstybinių numerių, kurio bagažinėje buvo užrakintas kompiuteris, kurį kratos metu buvo reikalinga paimti. Tada su J. A. liko saugoti minėto BMW automobilio, o J. M. su R. K. nuėjo į aukštelėje esantį pastatą, kaip supratau pildyti dokumentų. Praėjus apie 10 min. iš OVS būdėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti į kitą įvykį. Apie tai su J. A. pasakė J. M.. Kadangi aikštelėje tuo metu jokių konfliktų nevyko, niekas pretenzijų nereiškė, su J. A. išvyko į kitą įvykį. (tomas 1, b.l. 20)

Liudytojas I. Š. parodė, kad 2011-07-28 dirbo ir dabar dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės adresas (duomenys neskelbtini). Tą dieną po pietų buvo atvykęs vyriškis, šviesiai apsirengęs, su marškinukais, akinukais. Pasiteiravo kokia tai įmonė, paklausė kur galima rasti įmonės vadovą. Ji jam paaiškino, kad vadovo nėra, o kitame kabinete yra V. D., direktoriaus pavaduotojas. Paklausus kokios problemos, jis išsitraukė pažymėjimą ir parodė, bet ji neįsidėmėjo. Tas vyriškis užėjo į kabinetą. Durys buvo uždarytos, ir ji negirdėjo kas vyko ir ką kalbėjo. Po kurio laiko atėjo G. K. ir užėjo į kabinetą pas V. D.. Po kurio laiko išėjo V. D., pareigūnas ir G. K.. Neužilgo atvažiavo vyr. finansininkė, atvažiavo pareigūnai, jų buvo ne vienas, neprisistatė. Paprašė pateikti dokumentus. Pačioje pradžioje vienas vyriškių parodė pažymėjimą, antras – neprisistatė, tik suprato, kad jie yra kolegos. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo susijaudinusi, galėjo neprisiminti visų detalių.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2011-07-28 apie 14.30 val. būnant darbe, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės patalpose, į vidų užėjo vyriškis, kuris paklausė kokia čia įmonė ir ar čia ji dirba. Tada vyriškis parodė savo dokumentą, iš kurio įsidėmėjo tai, kad buvo parašyta „Pažymėjimas“. Taip pat vyriškis prisistatė, kad yra iš finansinių nusikaltimų tarnybos. Šis vyriškis atėjo kartui su kitu, vyresniu vyriškiu. Po to abu vyriškiai nuėjo į įmonės direktoriaus pavaduotojo V. D. kabinetą. Girdėjo, kaip tas pats vyriškis įėjęs į V. D. kabinetą prisistatė, kiek suprato parodė tarnybinį pažymėjimą, bet to nematė. Paprašė V. D. pateikti dokumentą. Po to girdėjo, kaip tarp jų kilo ginčas. Po to V. D. su minėtu vyriškiu išėjo į lauką, o antras vyresnis vyriškis liko viduje. Kas vyko lauke, nežino, nematė, buvo savo darbo vietoje. Po to jie abu ramūs grįžo į patalpas. Po to buvo atlikta krata (tomas 1, b.l. 15-16)

Iš 2011-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko Utenos m., Kupiškio g. 23 esanti automobilių pardavimo aikštelė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios aikštelės teritorijoje (tomas1, b.l. 6-9).

Iš 2011-07-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 217/11(14) matyti, kad J. M. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis krūtinėje ir kairės mentės srityje, kraujosruva kakle, įdrėskimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1 paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l. 31).

Iš 2011-08-02 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 224/11(14) matyti, kad V. D. padarytas įdrėskimas dešiniame petyje. Sužalojimas padarytas kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu prieš 4-8 paras iki apžiūros. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. V. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l. 33).

Iš daiktų pateikimo bei apžiūros protokolų matyti, kad 2011-08-03 nukentėjusysis J. M. pateikė baltinius „HARDY AMIES LONDON“, XL dydžio, trumpomis rankovėmis, melsvos spalvos su vertikaliomis juostomis, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad priekinėje dešinėje pusėje, ties viduriu yra juodos spalvos dėmės. Baltinių nugarinėje dalyje, apačioje yra juodos spalvos dėmės (tomas 1, b.l. 34, 35-37).

Iš 2011-07-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D., FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS vyr. tyrėjui J. M. pateikė 2010-2011 metų laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (tomas 1, b.l. 55-56).

2011-07-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtoje nutartyje užfiksuota, kad leista padaryti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 62-63).

2011-07-21 tarnybiniame pranešime Nr. 4-5/12-355 užfiksuota kratos atlikimo ypatumai. Kratą pavesta atlikti J. M. ir R. K. (tomas 1, b.l. 64)

2011-07-28 nutarime daryti kratą užfiksuota, kad FNTT prie LR VRM Panevėžio AV NVTS vyr. tyrėjas J. M. priėmė nutarimą atlikti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nutarimas paskelbtas V. D.. 2011-07-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A. S. kratos teistumą patvirtino (tomas 1, b.l. 83).

2011-07-28 kratos protokole užfiksuota, kad 2011-07-28 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 18.10 val. buvo atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 84-86).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė pareigūnui vykdyti procesinį sprendimą. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007). Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys pareigūnui vykdyti veiklą ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: procesinio sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami procesiniu sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie priimtą tokio priimto sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (2009-01-06 LAT nutartis Nr. 2K-47/2009).

Kaltinamasis nurodė, kad jis atvykusio nukentėjusiojo nepažino kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, kad jis jam nepristatė, todėl, vyriškiui nei iš šio nei iš to pareikalavus atiduoti kompiuterį, nenorėdamas konfliktų, jį išsinešė. Taip pat, kad nukentėjusysis yra pareigūnas sužinojo tik atvykus policijos patruliams, o toliau krata vyko be jokių trukdymų. Kaltinamasis taip pat neneigė fizinio smurto panaudojimo.

Nukentėjusysis parodė, kad tik atvykus į įmonės “ (duomenys neskelbtini)“ patalpas, jis po pokalbio su kaltinamuoju, prisistatė kontoroje buvusiai darbuotojai, parodė tarnybinį pažymėjimą bei nurodė savo pareigas. Tai patvirtino liudytoja I. Š. ir liudytojas J. K.. Liudytojai T. Ž. ir P. U. parodė, kad jie yra matę, kad kaltinamasis yra bendravęs su nukentėjusiuoju kaip su FNTT pareigūnu. Todėl, įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad V. D. jį pažino kaip FNTT pareigūną ir nereikalavo pateikti tarnybinio pažymėjimo.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. D. siekė ištrūkti iš patalpų, panaudodamas fizinį smurtą, lipo per langą, užrakino kompiuterį automobilyje, neatidavė automobilių raktelių, atvykus policijos pareigūnams nepranešė apie kėsinimąsi į jo nuosavybę, jo žodžiais įsitikinęs, kad J. M. yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jam kompiuterio neperdavė, o išvažiavus automobiliui nenurodė, kur šį kompiuterį būtų galima rasti. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. D. savo veiksmais siekė, kad šis kompiuteris nepatektų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o ne apsaugoti nuo galimo neteisėto užvaldymo. Veiksmų kryptingumas įrodo, kad V. D. suvokė, jog įmonės patalpose yra atliekama krata, o jis savo veiksmais kliudo ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti šį procesinį veiksmą-paimti bylai ištirti reikšmingus daiktus, t.y., veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo aiškinimai atmestini kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krata buvo atliekama laikantis BPK 145 str., 146 str. 2 d. 2 p. reikalavimų. Kratos teisėtumą įstatymo nustatyta tvarka patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti konkretų procesinį veiksmą, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 231 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebaustas (tomas 1, b.l. 127); į priklausomybių ir psichiatro įskaitas neįrašytas (tomas 1, b.l. 128); darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (tomas 1, b.l. 132); ir daro išvadą, kad jam skirtina bauda nedidesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis ( BK 47 str. 3 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų

Nukentėjusysis pareiškė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 28, 29 ).

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį, nes kentė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta sveikata, buvo pažemintas pašalinių asmenų bei kolegų akivaizdoje.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad sužalota sveikata buvo dėl nesusipratimo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis buvo sužalotas, kentė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis jį sužalojo tyčia. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, apart nukentėjusiosios paaiškinimų, jog jam dėl šio padaryto sužalojimo ateityje būtinos chirurginės intervencijos, specialios procedūros, be to atsižvelgia į tai, kad FNTT pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Esant šioms aplinkybėms nustatytinas neturtinės žalos dydis - 1000 Lt ( CK 6.283 str. 1 d. ).

Daiktinis įrodymas: nukentėjusiojo marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam ( BPK 94 str. 1 d.) .

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 2 d. ir paskirti septynių tūkstančių aštuonių šimtų (60 MGL) litų baudą, kurią jis per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palkti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - nukentėjusiojo J. M. marškinėlius „HARDY AMIES LONDON“, esančius pakete Nr. 0111913, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. M..

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. D. vieną tūkstantį litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui J. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.