- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-10270-527/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00841-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., J. K., R. Š., J. Š., R. B., Valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: V. K., J. K., R. Š., J. Š., R. B. ir Valstybės įmonė Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2025 m. vasario 24 d. pareiškimu, kuriuo prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodyta, kad po D. K. mirties liko šis paveldimas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais priėmė palikimą po motinos D. K. mirties pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip nurodyta CK 5.1 straipsnio 1 dalyje, paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai, nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdamas valdyti, naudoti, prižiūrėti paveldimą turtą – Butą, kurį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo einamus mokesčius už Butui priskaičiuotų antrinių atliekų tvarkymą, t. y. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 32,37 Eur (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palikimo atsiradimo ir priėmimo laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), lankėsi Bute, rūpinosi tvarka, einamais buto ir jame esančių daiktų priežiūros klausimais, o 2024 m. kovo mėnesį išjungtas šaldytuvas, išvalytas butas, patikrinti elektros saugikliai, kad butui nebūtų padaryta žalos. Nuo 2024 m. kovo mėnesio pareiškėjas kartą į mėnesį apsilanko Bute, patikrina, ar viskas saugu. Taigi, atliktas mokėjimas už antrinių atliekų tvarkymą, periodinė ir atsakinga Buto priežiūra iki šios dienos sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas sąžiningai teisėtai valdė butą po motinos mirties ir tokiu būdu priėmė palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (LAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 340-378/2020). Pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties, valdydamas Butą. Šį juridinį faktą pareiškėjas prašo teismo nustatyti siekiant paveldėti turtą po motinos mirties. Kiti į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis D. K. vaikai: J. K., R. B., R. Š., J. Š. palikimo nepriėmė, palikėjos turto nevaldė, neprižiūrėjo, o ir pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja. Į bylą suinteresuotu asmeniu yra įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, kadangi paveldimas nekilnojamasis turtas butas. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau Taisyklės). LR Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėtino turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 p. nuostatas, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, šiuo atveju - VĮ Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.). Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir/ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į šį įstatymų leidėjo reglamentavimą, nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos neturi teisinio pagrindo perimti į apskaitą valstybės paveldėtiną nekilnojamąjį turtą, paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas).
2025 m. kovo 5 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K., J. K., R. Š., J. Š. ir R. B. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismo nuomone, šiuo atveju, kai suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po mamos mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad po D. K. mirties paveldėjimo byla nepradėta ir palikimo niekas nėra priėmęs, patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centras išrašas iš testamentų registro. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog D. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausė Butas.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos LAT praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, t. y. Butą, ir toliau rūpinasi turtu kaip savu. Pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, kuriuo nėra pagrindo netikėti, nustatyta, jog jis prižiūrėjo, tvarkė Butą, mokėjo einamus mokesčius už butui priskaičiuotų antrinių atliekų tvarkymą, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 32,37 Eur (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palikimo atsiradimo ir priėmimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) lankėsi Bute, rūpinosi tvarka, einamais Buto ir jame esančių daiktų priežiūros klausimais, o 2024 m. kovo mėnesį išjungtas šaldytuvas, išvalytas Butas, patikrinti elektros saugikliai, kad Butui nebūtų padaryta žalos. Nuo 2024 m. kovo pareiškėjas kartą į mėnesį apsilanko Bute, patikrina ar viskas saugu. Taigi, atliktas mokėjimas už antrinių atliekų tvarkymą, periodinė ir atsakinga Buto priežiūra iki šios dienos, teismo nuomone, sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas sąžiningai teisėtai valdė Butą po motinos mirties ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Tai, jog pareiškėjo broliai ir seserys, taip pat turintys teisę paveldėti po mamos mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent pareiškėjas yra priėmęs jų mirusios mamos palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą išvadą, jog po palikėjos D. K. mirties jos turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus (pareiškėjas), kuris po motinos mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – Butą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios mamos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.