- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1-1223-536/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01804-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
- Kaltinamasis
- J.B.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis, Danguolė Mikalauskaitė
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. įgaliotai atstovei advokatei Danguolei Mikalauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Alytaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-12-07 apie 14 val. 41 min. J. B., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 37, 38 p. reikalavimus: važiuodamas Geležinio Vilko gatve link Žalgirio gatvės antra eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, jis nesulėtino savo automobilio greičio, nesustabdė jo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nors ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusi mašina buvo sumažinusi savo greitį, įvažiavo į šią perėja ir partrenkė ja ėjusią pėsčiąją H.D. Š.. Nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų mirė.
Kaltinamasis J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nepripažino ir parodė, kad 2010-12-07 apie 14 val. 30 min. jis vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir antra eismo juosta apie 55 km/h greičiu nuo Baltupių pusės važiavo Geležinio Vilko gatve link Žalgirio gatvės. Lauke buvo šviesu, apsiniaukę. Kelio danga buvo šlapia. Gretima pirma eismo juosta maždaug 15-20 m. atstumu priekyje ta pačia kryptimi važiavo lengvasis automobilis. Jie priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža. Kurį laiką iš dešinės priekyje važiavęs automobilis dengė jam dešinio kelkraščio matomumą, ir tik priartėjęs prie perėjos horizontalaus ženklinimo, jis pamatė pėsčiąją, kuri jau įžengė į perėja, jam iš dešinės į kairę kirsdama važiojamąją dalį. Tuo momentu jo automobilį ir pėsčiąją skyrė apie 10-15 m. atstumas. Jis staigiai paspaudė stabdžio pedalą, pasuko automobilio vairą į kairę pusę, link skiriamosios juostos. Automobilį sumėtė, jis pradėjo slysti, apsisuko 180o kampu ir, atsitrenkęs į kelio ženklo stulpą, sustojo. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad pėsčioji guli skiriamojoje juostoje. Jis priėjo prie pėsčiosios, užkalbino ją, atsiprašė. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai, kurie nugabeno pėsčiąją į ligoninę. Kuria dalimi, kurioje pėsčiųjų perėjos vietoje jo automobilis kliudė pėsčiąją, nematė. Yra tikras, kad jokios techninės galimybės sustabdyti automobilį prieš perėją jis neturėjo, kadangi atstumas nuo automobilio iki pėsčiosios perėjoje buvo likęs pernelyg mažas.
Liudytojas R.R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 48-49), paaiškino, kad 2010 m. gruodžio pradžioje dienos metu jis vairavo lengvąjį automobilį ir pirma eismo juosta važiavo juo Geležinio Vilko gatve nuo Baltupių pusės link Žalgirio gatvės. Važiuojamoji kelio dalis šlapia. Prieš jį važiavo automobilis „Honda Civic“. Antra eismo juosta šiek tiek už automobilio „Honda Civic“ važiavo automobilis „VW Golf“. Kai iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, liko apie 50 m., jis pamatė į važiuojamąją dalį perėjos ribose iš kairės į dešinę pagal jo važiavimo kryptį įžengusią pėsčiąją. Jis bei prieš jį važiavęs „Honda Civic“ automobilis sumažino greitį ir praleido pėsčiąją, kuri po kelių akimirkų įžengė į antrą eismo juostą. Šia eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“ pradėjo staigiai stabdyti, jį sumėtė link skiriamosios juostos. Tuo metu jis kliudė pėsčiąją, kuri buvo parblokšta ant kelio.
Liudytojas R.R. parodė, kad jis, važiuodamas savo automobiliu, matė, kaip priešinga kryptimi važiavusį automobilį, kuris tuo metu kirto pėsčiųjų perėją, sumėtė, jis nuslydo į skiriamąją juostą ir, besisukdamas, partrenkė pagyvenusią pėsčiąją.
Šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 50-51), iš kurių matyti, kad minėtas incidentas įvyko 2010-12-07 apie 14 val. 40 min. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža šiam liudytojui važiuojant Vilniaus m. Geležinio Vilko gatvės antra eismo juosta nuo Žalgirio gatvės pusės link Santariškių. Jo dėmesį pritraukė skiriamojoje juostoje (jam iš kairės pusės) pakeltas sniego debesis. Tuo momentu jis pastebėjo kelio danga slystantį ir besisukantį automobilį „VW Golf“, kuris savo dešine galine dalimi antroje Geležinio Vilko gatvės eismo juostoje kliudė pėsčiąją. Ši nuo smūgio nukrito ant skiriamosios juostos.
Liudytojas S.G. parodė, kad 2010-12-07 dienos metu jis savo lengvuoju automobiliu pirma eismo juosta važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Baltupių link Žalgirio gatvės. Priekyje, maždaug 200-300 m atstumu važiavo automobilis „VW Golf“. Kai jo, liudytojo, vairuojamas automobilis privažiavo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, pamatė į šią pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės įžengusią moterį. Pėsčioji ėjo per perėją ramiu tempu. Tuo metu automobilis „VW Golf“ persirikiavo į antrą eismo juostą. Prieš jį jokių transporto priemonių nebuvo. Kai šį automobilį ir nereguliuojamą pėsčiųjų perėją tebeskyrė tik apie 10 m. atstumas, jis pradėjo stabdyti. Tuo metu pėsčiajai iki skiriamosios juostos buvo likęs žingsnis, tačiau „VW Golf“ automobilį sumėtė, jis pradėjo slysti keliu ir suktis prieš laikrodžio rodyklę. Savo galiniu dešiniu kampu jis kliudė ir parbloškė pėsčiąją. Nuo smūgio moteris nukrito ant skiriamosios juostos.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2010-12-07 surašytame protokole (b.l. 3-11) pažymėta, kad automobilis „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovi Geležinio Vilko gatvėje ant skiriamosios juostos ties važiuojamąja dalimi, kuria vyksta judėjimas link Žalgirio gatvės, priekine dalimi link Baltupių mikrorajono. Automobilio stabdymo žymių neaptikta, tačiau ant skiriamosios juostos sniego užfiksuotas šoninio slydimo pėdsakas. Jis prasideda už 2,3 m. iki pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo ribos ir baigiasi 2,1 m. atstumu nuo priešingos perėjos horizontalaus ženklinimo ribos po priekiniu dešinės pusės automobilio ratu. Prieš automobilio priekinę dalį stovi nulaužtas pėsčiųjų perėją reiškiančio kelio ženklo stovas. Ties automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis rastas, kaip rašoma protokole, pėsčiosios maišelis su daiktais. Pati pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama, ji be ženklinimo ant kelio dangos pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“).
Tokius duomenis patvirtina liudytojo D.K.asiulio, policijos pareigūno, parodymai, pagal kuriuos 2010-12-07 apie 14 val. jis kartu su kolega J.Juchnevič pagal iš Vilniaus VPK OVS gautą pranešimą apie partrenktą pėsčiąją nuvyko į Vilniaus m. Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryžą. Ten aptiko automobilį „VW Golf“, kuris stovėjo ant skiriamosios juostos. Automobilio vairuotojas, t.y. kaltinamasis, buvo šoko būklės. Jis patvirtino, kad vairavo minėtą automobilį ir partrenkė juo moterį, per vėlai ją pastebėjęs. Nukentėjusios kūno įvykio vietoje jau nebebuvo, nes jį pasiėmė atsitiktinai pro šalį važiavęs Greitosios medicinos pagalbos automobilis.
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje rasto automobilio „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) galinis dešinysis sparnas, priekinės dešinės pusės durys sulenkti, dešinys slenkstis po priekinėmis durimis įlenktas (b.l. 14-15).
Tokių duomenų visetas leidžia teigti, kad liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymuose minėtas automobilis „VW Golf“ yra transporto priemonė, turinti valstybės registracijos numerį „(duomenys neskelbtini) ir ją kaltinamajame akte minimu laiku vairavo kaltinamasis. Šis automobilis, pasak autotechnikos specialisto (b.l. 88-92) prieš eismo įvyki važiavęs tikėtinu 55 km/h greičiu, antroje eismo juostoje pradėjo slysti kelio danga link skiriamosios juostos maždaug prieš 2 m. iki pėsčiųjų perėjos ir suktis prieš laikrodžio rodyklę. Sulyginus automobilio apžiūros protokolo, autotechnikos specialisto išvados duomenis su liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymais galima tvirtai teigti, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis, besisukdamas nurodyta kryptimi, savo galiniu dešiniu sparnu kliudė ir parbloškė nukentėjusiąją, ėjusią per šią pėsčiųjų perėją kaltinamojo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės į kairę, po to nuslydo į skiriamąją juostą ir savo dešiniu bortu nulaužė kelio ženklo stovą. Autotechnikos specialisto išvadoje (b.l. 88-92) pabrėžta, kad J. B. automobilį ir pėsčiosios partrenkimo vietą skyrė ne mažesnis kaip 34,20 m. atstumas, tačiau kaltinamasis prieš pėsčiųjų perėja ne tik nestabdė, bet ėmėsi klaidingų veiksmų: išsuko vairą į kairę, kas sukėlė nevaldomą automobilio sukimosi aplink savo vertikalią ašį impulsą. Specialistas patvirtino, kad tikėtina pėsčiosios partrenkimo vieta yra 1,8 m. atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 1,3 m. atstumu nuo artimesnio pėsčiųjų perėjo krašto. Taigi pėsčioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, ir tokia išvada patvirtinama liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymais.
Tokios eismo įvykio aplinkybės įtikinamai rodo kaltinamojo padarytus KET pažeidimus. KET 37 p. numato, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Pagal KET 38 p. tais atvejais, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Teismas atmeta J. B. teiginį apie tai, kad jis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Tokią savo poziciją jis aiškino tuo, kad jam artėjant prie perėjos priekyje ir dešiniau važiavęs automobilis uždengė jam matomumą. Toks kaltinamojo paaiškinimas kaip tik įrodo tai, kad KET 37, 38 p. reikalavimų jis nesilaikė: kaltinamasis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, savo automobilio važiavimo greičio nesumažino. Jeigu, artėdamas prie šios pėsčiųjų perėjos, jis nematė perėjos dešinio krašto, jis tuo labiau privalėjo sulėtinti greitį ar sustoti, kad įsitikintų tuo, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, ir jis gali važiuoto toliau, nesukeldamas pavojaus kitiems. Kaltinamasis gi priešingai, net ir nematęs dalies perėjos, nepaisydamas to, kad pirma eismo juosta važiavęs R.R. vairuojamas automobilis prieš perėją pradėjo stabdyti, važiavo toliau, nekeisdamas greičio, ir stabdyti pradėjo tik tada, kad pasak liudytojo S.G. iki perėjos buvo likę tik apie 10 m., o pėsčioji buvo 1 m. atstumu iki skiriamosios juostos. Autotechnikos specialistas minėtoje išvadoje pabrėžė, kad kaltinamasis turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo ir privalėjo laiku pradėti stabdyti savo automobilį, artėjusį prie pėsčiųjų perėjos. Taigi J. B. šiurkščiai pažeidė KET 37, 38 p. reikalavimus, dėl ko partrenkė pėsčiąją. Pagal pažymą dėl kelių eismo įvykio (b.l. 12-13) tai buvo H.D. Š..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M1744/10(01) nurodyta, kad H.D. Š. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio intrasmegenine hematoma dešinėje smilkininėje-pakaušinėje skiltyje ir kairiame šoniniame skilvelyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenėlėse, stuburo lūžiu krūtinės dalyje tarp VI-VII-to slankstelių, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su pasigeninės krūtinplėvės plyšimais lūžių vietose, kairio raktikaulio lūžiu, blužnies, kepenų ir kasos plyšimais, gaktikaulio abiejų šakų lūžiu kairėje pusėje, kraujosruvomis galūnėse, uždaru dešinio žastikaulio lūžiu. Tai pasak specialisto komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. Specialistas nurodė, kad šie sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiu, galimai kilusio eismo įvykio metu (b.1. 24-30).
Sugretinus šio specialisto tyrimo rezultatus su anksčiau išdėstytais duomenimis darytina neginčijama išvada apie tai, kad H.D. Š. mirė nuo sužalojimų, kuriuos jai kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis padarė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Taigi kaltinamasis, pažeidęs KET 37, 38 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Tokiais savo veiksmais jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
J. B. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. reikalavimų pažeidimas. Šis punktas numato, kad eismo dalyviai privalo elgtis atsargiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą palyginus ją su KET 37, 38 p. reikalavimais. Esant bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma. Atsižvelgiant į tai kaltinimo dalis, pagal kurią kaltinamasis pažeidė ir KET 9 p. reikalavimus, pašalintina kaip perteklinė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje paprašė atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir perduoti jį pagal laidavimą V.Motiejūnui. Gynėjas pažymėjo, kad J. B. neteistas. Jis yra pensininkas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-oios brolijos narys, šios visuomeninės organizacijos apibūdinamas teigiamai.
Spręsdamas šį gynėjo prašymą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą esant šių sąlygų visumai:
turi būti asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, kaltininkas baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą turi būti padaręs pirmą kartą,
4) jis bent iš dalies turi atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta,
5) turi būti pagrindo, leidžiančio manyti, kad toks asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Gynėjas pateikė teismui V.Motiejūno prašymą perduoti J. B. jo atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 155). V.Motiejūnas yra pensininkas (b.l. 156), Lietuvos politinės partijos teritorinio padalinio vadovo apibūdinamas teigiamai (b.l. 157). Jis turi savo gyvenamąją vietą (b.l. 158), nuo 2004 m. iki 2011 m. tik kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau jo padaryto pažeidimo pobūdis nedaro žalingo poveikio jo asmenybės patikimumo vertinimui (b.l. 160). Taigi pirma nurodyta sąlyga yra įvykdyta.
Kaltinamasis yra padaręs neatsargų nusikaltimą, kas atitinka 2-ą nurodytą sąlygą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino. Savo kaltę jis faktiškai paneigė ir teisiamajame posėdyje, teigdamas, kaip buvo nurodyta anksčiau, kad jis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Taigi konstatuoti kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų jo gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo pagrindo nėra.
Kaltinamasis nei visiškai, nei iš dalies neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, paaiškindamas tai įvykusia faktine klaida siunčiant nukentėjusiajam pinigus paštu. Kaltinamasis turėjo pakankamai laiko šiai klaidai ištaisyti, jis galėjo atlyginti ar iš dalies atlyginti padarytą žalą tiesiog prieš teisiamąjį posėdį, tačiau to nepadarė. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio jis nepripažino, pareiškęs, kad jis yra pernelyg didelis.
Taigi akivaizdu, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą 3-a ir 4-a sąlygos neįvykdytos, ir tokio sprendimo priėmimas tenkinant gynėjo prašymą yra negalimas.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 8 m. Spręsdamas šios bausmės dydžio skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neatsargią kaltę nusikalstamo nerūpestingumo forma ir itin aukštą neatsargumo laipsnį (įvykis kilo dienos metu esant geram matomumui, tiesiame kelio ruože, kur pėsčiosios nepastebėti buvo neįmanoma), jo garbų amžių, teigiamą visuomeninės organizacijos charakteristiką, į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas, tačiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kaltinamajam skirtina artimo Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijos numatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės sudaro teismui pagrindą, leidžiantį manyti, kad šios bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus vykdymo. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu laiko tikslingu atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą paskiriant jam Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus. Kaltinamasis byloje ištirtą nusikaltimą padarė, aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teisę vairuoti transporto priemonę. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė naudojimosi teise vairuoti motorines kelių transporto priemones uždraudimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., 3 m.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. Š. pareiškė 60 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jo atstovė advokatė D.E. M. paaiškino, kad UADB „BTA draudimas“, apdraudusi kaltinamojo civilinę atsakomybę, geruoju atlygino patirtą turtinę žalą (7354,30 Lt), kurią sudarė velionės laidojimo išlaidos, ir 8632 Lt dydžio neturinės žalos dalį, kurios maksimalų dydį nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.
Ieškininiame pareiškime nurodoma, kad, netekęs artimiausio žmogaus, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Kadangi jo tėvas P. Š. serga nepagydoma liga, motina ypatingai rūpinosi jo priežiūra. Tėvas po tragedijos iki šiol neatsigauna.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Jos yra:
realiai patirta žala, neteisėti asmens veiksmai, šio asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Pagal šią normą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į:
6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamojo veiksmais padaryta neturinė žala sukėlė negrįžtamas pasekmes, artimo civiliniam ieškovui žmogaus, motinos žūtį. Šiems kaltinamojo neteisėtiems veiksmams būdinga, kaip nurodyta anksčiau, neatsargios kaltės forma esant nusikalstamam nerūpestingumui, tačiau šio nerūpestingumo laipsnis buvo itin aukštas. J. B. pateikė teismui pensininko pažymėjimo nuorašą, tačiau šis dokumentas savaime neparodo jo turtinės padėties. Duomenys, patvirtinantys sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, teismui nepateikti, todėl teismas į šį kriterijų neatsižvelgia, tuo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos mastas (atitinkantis velionės laidojimo 7354,30 Lt dydžio išlaidas) yra pakankamai reikšmingas, nes jis daugiau nei 3 kartus viršija vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalyje dydį. Įvertindamas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad 8632 Lt dydžio neturinės žalos dalis nukentėjusiajam yra atlyginta draudimo bendrovės, bei į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis pensininkas, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta A. Š. pareikštą reikalavimą pagrįstu ir tenkintinu iš dalies priteisiant jam iš kaltinamojo 50 000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas
nusprendė:
J.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę.
J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu atidėti dvejiems metams ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. pagrindu įpareigoti jį per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. Š. padarytą žalą.
J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir jam paskirto įpareigojimo vykdymo terminų pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. pagrindu uždrausti nuteistajam trejus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones.
A. Š. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. B. penkiasdešimties tūkstančių litų dydžio neturinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.