Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-256-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1A-243-256-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01804-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Švedienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
J. B.
Nukentėjusysis
A. Š.
Advokatai
Danguolė Elena Mikalauskaitė, Vytautas Antanėlis
Nuorašas

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-256/2012

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01804-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.25.4.5.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 10d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Ernestui Lubiui,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui advokatui Vytautui Antanėliui,nuteistajam J. B.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 str. 1 d. pagrindu atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. Š. (A. Š.) padarytą žalą.

BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. pagrindu J. B. uždrausta 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones.

Iš J. B. nukentėjusiajam A. Š. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad 2010m. gruodžio 7d., 14 val. 41 min., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 p. reikalavimus, važiuodamas Geležinio Vilko gatve link Žalgirio gatvės antra eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J. K. gatvių sankryža, nesulėtino automobilio greičio, nesustabdė jo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nors ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusi mašina buvo sumažinusi savo greitį, įvažiavo į šią perėja ir partrenkė ja ėjusią pėsčiąją H. D. Š., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo sušvelninti bausmę, sutrumpinti arba paikinti draudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones bei sumažinti neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Autoįvykio metu pats patyrė didelį šoką, tačiau stengėsi padėti nukentėjusiai, suteikdamas pagalbą, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, stengiasi atlyginti padarytą žalą, pašto perlaidomis išsiuntė 8900 Lt. Teismas turėjo atsižvelgti į jo asmenybę, nes yra pensinio amžiaus, vaikystė praėjo tremtyje, dirba nuo 14 metų, gyvena bendrabučio tipo kambaryje, kurio plotas 12 kv. metrų, todėl galimybės vairuoti atėmimas ir priteista 50 000 Lt neturtinė žala apsunkins ir taip nelengvą jo padėtį. Automobilį vairuoja nuo 1975 m. ir per tą laiką nėra sukėlęs nei vieno autoįvykio, dėl to teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę. Priteista 50 000 Lt suma yra per didelė, kadangi jo pajamas sudaro 840 Lt pensija ir 180 Lt tremtinio pašalpa, darbo ir kito pragyvenimo šaltinio neturi. Sutinka, kad A. Š. patyrė neturtinę žalą, tačiau jis pastaruoju metu negyveno su motina, o gyveno užsienyje, todėl jo socialiniai ryšiai su žuvusiąja nėra tokie artimi kaip nurodyta nuosprendyje. Visus klausimus dėl žalos atlyginimo ar pagalbos suteikimo bandė derinti su žuvusiosios vyru P.V. Š., bet paaiškėjo, jog jis nėra žuvusios vyras, nes jie seniai išsituokę. Teismo įpareigojimas per 1,5 metų atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą yra nerealus, nes jis neturi jokio turto, kurį būtų galima parduoti per nurodytą laikotarpį. Be to, pagal BK 75str. 2d. nuostatas toks įpareigojimas yra galimas tik turinės žalos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. Š. prašo nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, paskyrė tinkamą bausmę ir priteisė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, nepažeidžiant BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo J. B. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., sudėtį. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį. Skiriant bausmę J. B. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 41 str., 54 str., nepažeisti. J. B. nuoširdžiai gailisi, stengiasi atlyginti padarytą žalą, tačiau teisme neigė savo kaltę, nurodė, kad neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti pėsčiosios partrenkimo. Nuteistojo veiksmai sukėlė neatstatomas pasekmes, eismo įvykio metu žuvo žmogus. Nuteistasis praeityje jau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms paskirtoji bausmė nėra per griežta, taigi nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.

Lietuvos Respublikos BK 75str. 2d. įtvirtinta, kad atidedant bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Teismas nuosprendžiu paskyrė nuteistajam teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 3 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68str. 1d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją skyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

J. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, šiurkščiai pažeisdamas KET, taip sukeldamas sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Nuteistasis pažeisdamas KET 37, 38 p. reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo H.D. Š.. Toks apelianto, turinčio daugiau nei 30 metų vairavimo stažą, elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą vairuojant transporto priemonę.

BK 41str. 1d. 3p. numatyta viena iš bausmės paskirčių – atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš pateiktų duomenų apie nuteistojo baustumą administracine tvarka matyti, kad nors jo anksčiau padaryti administraciniai pažeidimai nebegalioja, per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo jis nėra padaręs jokių administracinių ar kitokių teisės pažeidimų, tačiau atsižvelgtina į apelianto anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį – saugaus greičio viršijimą, kelio ženklų pažeidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto KET nesilaikymas, dėl ko žuvo kitas asmuo, nebuvo atsitiktinis KET pažeidimas, todėl teismas pagrįstai J. B. taikė šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas J. B. paskyrė įpareigojimą per 1 metus 6 mėnesius atlyginti padarytą žalą, tačiau BK 75 str. 2d. 1p. numatytas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš bylos matyti, kad UADB „BTA draudimas“, apdraudusi J. B. civilinę atsakomybę, yra atlyginusi 7354,30 Lt turtinę žalą, kurią sudarė žuvusiosios laidojimo išlaidos, o nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam A. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75str. 2d. 1p. nuostatą. Šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam A. Š. priteista 50 000 Lt. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad dėl motinos netekties nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus bei skausmą, kadangi nuteistojo veiksmais padaryta neturtinė žala sukėlė negrįžtamas pasekmes.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertinant neturtinę žalą pinigais, nustatant jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam A. Š. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teisingai įvertino visus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus.

J. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiojo A. Š. motina H.D. Š.. Akivaizdu, jog ši netikėta netektis nukentėjusiajam sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jo gyvenimą. Nors iki eismo įvykio nukentėjusysis gyveno atskirai, buvo išvykęs į užsienį, tačiau iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad juos siejo itin glaudūs dvasiniai ir emociniai ryšiai, šilti ir nuoširdūs santykiai, sūnus su motina dažnai bendraudavo telefonu, jis visada jaustė jos palaikymą ir visokeriopą paramą. Be to, motina rūpinosi tėvu, kuris serga nepagydoma liga. Aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad motinos netektis sutrikdė nukentėjusiojo dvasinę pusiausvyrą, sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus.

Kita vertus, J. B. žalą padarė veikdamas neatsargiai, t.y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, jis yra pensinio amžiaus, jo pajamas sudaro 840 Lt pensija ir 180 Lt tremtinio pašalpa, kito pragyvenimo šaltinio neturi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju žalą padariusio asmens neatsargi kaltės forma ir jo turtinė padėtis nėra tos aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis galėtų būti sumažintas, kadangi teismas, atsižvelgdamas į veikos, kuria padaryta neturtinė žala, pobūdį, į neatstatomas pasekmes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bendrą teisminę praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose teisingai iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam A. Š. priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. lapkričio 24d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. įpareigotas per 1 metus 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. Š. padarytą žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė V.ŠvedienėTeisėjai L.UlbienėL.Gurevičienė