Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4476-541/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: I-4476-541/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jolanta Vėgelienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: S. S.
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo: Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Stasys Survila

Administracinė byla Nr. I-4476-541/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02627-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Survilai,atsakovės atstovei Vandai Perednienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-487 (2.13-1) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. prašymo“ (toliau – Sprendimas) (b. l. 1–5).

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė 2018 m. birželio 12 d. gauto pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo dėl įvertinimo, ar Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) teisėtai tvarkė pareiškėjo vaizdo duomenis, nagrinėjimą Sprendimu nutraukė. Atsakovė tokį savo Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas tą patį klausimą kėlė administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018 (toliau – administracinio nusižengimo byla). Atsakovės tvirtinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (toliau – nutartis) administracinio nusižengimo skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinio nusižengimo skundo byla) nurodyta, jog 2018 m. gegužės 3 d. gautas pareiškėjo raštas, kad Tarnybos pareigūnai laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė neteisėtą jo asmens stebėjimą. Pasak atsakovės, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei institucijos teisės į savo nuosavybės apsaugą, institucijos pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, be to, jog teismas nusprendė, kad byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą ir grąžino institucijai papildomai tirti, todėl vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTĮ) 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu Inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukė.

Pareiškėjas su atsakovės priimtu sprendimu nesutinka, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nepagrįstai remiasi atsakovė, nagrinėjo ne pareiškėjo, bet suinteresuoto asmens Tarnybos skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato priimto 2018 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018 panaikinimo, o šis nutarimas visiškai nesusijęs nei forma, nei turiniu su pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. atsakovei teiktu prašymu įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar elementaraus tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir šiuos duomenis saugojo.

Be to, minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl policijos atliktų veiksmų, bet ne dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo. Tai, kad teismas vienu sakiniu užsiminė apie Tarnybos teisę filmuoti jos saugomas teritorijas, niekaip nesusiję su pareiškėjo Inspekcijai teiktu skundo turiniu bei tai, ar minimais laikotarpiais suinteresuotas asmuo teisėtai ir pagrįstai stebėjo jį bei kaupė apie jį informaciją, neatlikdamas jokio tyrimo. Teismas tokio klausimo net nenagrinėjo, kadangi skundą teikė Tarnyba dėl policijos neatliktų veiksmų, o ne dėl savo galimai neteisėto pareiškėjo sekimo. Taigi nekyla abejonių, kad Inspekcija nepagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti Tarnybos galimą neteisėtą jo persekiojimą bei duomenų apie jį rinkimą ir saugojimą dar iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas suinteresuoto asmens skundas prieš policiją. Tačiau Inspekcija, pažeisdama ADTAĮ nustatytus terminus prašymų bei skundų nagrinėjimui, pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, o vėliau, net neatlikusi išsamaus tyrimo bei nesigilinusi į administracinės bylos medžiagą bei priimtą teismo nutartį, formaliai ja remdamasi pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nepagrįstai nutraukė.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų bendrų reikalavimų, kadangi priimtas Sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, nes faktiškai neatliktas joks tyrimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą iš esmės palaikė skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22, 23).

Pažymėjo, kad Inspekcija neginčija fakto, jog pagrindas pradėti administracinio nusižengimo skundo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ne pareiškėjo, o Tarnybos skundas, tačiau, nepaisant to kieno skundo pagrindu buvo pradėta ši byla, svarbiausia yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pasisakė dėl tų pačių vaizdo įrašų su pareiškėjo vaizdo duomenimis, dėl kurių pareiškėjas skundėsi Inspekcijai, naudojimo teisėtumo. Iš nutarties matyti, kad pareiškėjas 2018 m gegužės 3 d. raštu prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti motyvuodamas būtent ADTAĮ (iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos), už kurio vykdymo kontrolę yra atsakinga Inspekcija. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Nutartimi pasisakė dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo ir nutarė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavęs, kad byloje reikia atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, ir administracinio nusižengimo bylą Nr. 12-ANR-N-890-2018 grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo nagrinėjimo termino atsakovė atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nagrinėjo šį pareiškėjo prašymą (Inspekcijoje gauta 2018 m. birželio 12 d., reg. Nr. 1R-4665(2.13.) ir atlikdama tyrimą rinko reikiamą informaciją. Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 47SD-831 Inspekcijai pateikė kopiją Nutarties, kuria buvo išspręstas tas pats klausimas, tad Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo nagrinėjimą ir dėl to nepasisakė dėl pareiškėjo keliamo klausimo iš esmės.

Inspekcijos nuomone, kitokio sprendimo priimti Inspekcija negalėjo, nes pareiškėjo skundžiamas vaizdo įrašų naudojimas ir saugojimas yra esminis faktas / įrodymas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcijai nusprendus, kad vaizdo įrašai su pareiškėjo vaizdo duomenimis buvo Tarnybos naudojami / saugomi neteisėtai, Inspekcija pasisakytų dėl įrodymų leistinumo ir teisėtumo administracinio nusižengimo byloje, kas yra išimtinė teismo kompetencija.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 129, 130).

Paaiškino, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kokiu procesiniu statusu nagrinėjant klausimą dalyvauja tie patys asmenys, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, kadangi esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad abiem atvejais bet kokiu procesiniu statusu dalyvautų tie patys asmenys. Šiuo atveju tiek teisme, tiek Inspekcijoje buvo keliamas klausimas dėl Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumo ir nagrinėjant šį klausimą dalyvavo tie patys asmenys, t. y. vaizdo duomenų tvarkytojas – Tarnyba, ir pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu buvo Tarnybos darbuotojas.

Pažymėjo, kad klausimas, kurį nagrinėja teismas ir viešojo administravimo subjektas, yra tapatus ar ne, apsprendžia asmens materialinis, teisinis reikalavimas (skundo dalykas) bei jo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas). Šiuo atveju tiek iš teismų procesinių sprendimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo apeliacinio skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek iš teismo proceso metu pareiškėjo teiktų apeliacinių skundų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo apeliacinio skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. apeliacinis skundas, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo, adresuoto Inspekcijai, turinio matyti, kad pareiškėjas abiem atvejais prašė įvertinti Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumą. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, šie duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas skundėsi dėl to paties dalyko ir abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, abiem atvejais pareiškėjo skundo pagrindas buvo tapatus, kadangi tiek teismui, tiek Inspekcijai buvo ginčijami Tarnybos veiksmai, tvarkant vaizdo duomenis, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, t. y. pareiškėjas kėlė klausimą dėl vaizdo duomenų tvarkymo Tarnyboje tais pačiais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 3R-487 (2.13-1) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. prašymo“, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, kurios prašė įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar elementaraus tarnybinio patikrinimo S. S. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai šiuos duomenis saugojo (b. l. 25–27).

Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2R-4372 (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kuriai nurodė, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodyta, kad Tarnyba tvarko pareiškėjo vaizdo duomenis, ir nors pareiškėjas buvo stebimas / sekamas nuo 2017 m. birželio 1 d., tačiau tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas tik 2018 m. vasario 8 d.; visą šį laikotarpį Tarnyba saugojo pareiškėjo vaizdo duomenis (b. l. 47, 48). Inspekcija šiame rašte iki 2018 m. liepos 24 d. Tarnybos paprašė atsakyti į klausimus: kokiais tikslais vykdomas vaizdo stebėjimas; ar pareiškėjo vaizdo duomenis Tarnyba naudojo pareiškėjo kontrolės / tarnybinės atsakomybės tikslais (jei taip – kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu pagrindu); ar apie vykdomą vaizdo stebėjimą pasirašytinai Tarnyba informavo pareiškėją (jei taip – kokią konkrečiai informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir kokia forma jam pateikė; paprašyta pateikti informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas (jei tokie dokumentai yra); jei Tarnyba neinformavo, paprašyta paaiškinti, kodėl ši pareiga Tarnybai netaikoma; ar pareiškėjui ir kitiems asmenims Tarnyba suteikė informaciją apie jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymą (jei taip– kada ir kokiu būdu (raštu ar kita forma); jei tokią informaciją Tarnyba suteikė raštu, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei tokios informacijos Tarnyba nesuteikė, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl; jeigu pareiškėjo ir kitų asmenų asmens duomenis (garso įrašus) Tarnyba tvarko vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paprašyta nurodyti, kokio teisėto intereso siekia Tarnyba arba tretieji asmenys, kodėl jis svarbesnis už duomenų subjektų (pareiškėjų ir kitų asmenų) interesus; ar Tarnyba supažindino duomenų subjektus su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymu; jei supažindino, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei duomenų subjektų Tarnyba nesupažindino su minėta teise, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl.

Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 47SD-1353 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai pateikė atsakymus į klausimus (b. l. 50–52). Nurodė, kokiais teisės aktais buvo ir yra organizuojamas ir vykdomas vaizdo tvarkymas, taip pat nurodė, kad duomenų vaizdo stebėjimo Tarnybos teritorijoje tikslas yra užtikrinti Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir asmenų, atvykusių į Tarnybą, saugumą, pastatų, patalpų, teritorijų ir jose esančio materialinio turto apsaugą, galimų neteisėtų veikų ir darbo drausmės pažeidimų prevenciją. Rašte paaiškino, kad pareiškėjo vaizdo duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl pareiškėjo veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą. Pareiškėjas apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą buvo informuotas. Pareiškėjui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo kameromis, kur yra garso įrašymo funkcija, nesinaudoja) organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kur skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai (taip pat teisės aktai, susiję su asmens duomenų apsauga).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK) 2-asis veiklos skyrius Inspekcijai 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 10-S-8389 (1.45E-10) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. 18080347299 (toliau – administracinio nusižengimo tyrimas), pagal Tarnybos pranešimą dėl darbuotojo S. S. (b. l. 104). Rašte nurodyta, kad policijos komisariate gautas S. S. atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos sustabdymo, kadangi 2018 m. gegužės 23 d. kreiptasi į Inspekciją dėl veiksmų įvertinimo, vykdžius asmens vaizdo stebėjimą.

Inspekcija Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK 2-ajam veiklos skyriui 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2R-904 (2.12.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą, kad S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundas dar neišnagrinėtas ir kad sprendimą planuoja priimti artimiausiu metu, bet ne vėliau kaip 2019 m. antrą ketvirtį (b. l. 106).

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas S. S. 2019 m. kovo 4 d. raštu „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ Inspekcijai pateikė ir paprašė prijungti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinėje byloje Nr. I-590-426/2019) Tarnybos teikto 2019 m. vasario 27 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ kopiją (b. l. 107–109).

Inspekcija 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2R-250B (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė iki 2019 m. gegužės 30 d. raštu Inspekcijai teisiškai pagrįsti, kodėl pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodytas bendras 7 dienų vaizdo duomenų saugojimo terminas (b. l. 113, 114). Tarnybos taip pat paprašyta nurodyti, ar per 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo kiekvienos Pranešime nurodytos datos atskirai) jų buvo pareikalavę pareiškėjo vaizdo duomenis turintys teisę gauti asmenys bei paprašyta pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tarnybos paprašyta nurodyti, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį. Jei pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį nepradėjus tarnybinio patikrinimo, paprašyta pagrįsti, kodėl bei pateikti savo teiginius patvirtinančius įrodymus.

Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 47SD-831 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo skundo bylą Nr. 12-ANR-N-890-2018, kurioje S. S. skundė Tarnyboje vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumą laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį (b. l. 115, 116). Tarnyba šios nutarties kopiją pridėjo prie šio rašto. Tarnyba rašte taip pat nurodė, kad vaizdo duomenys buvo saugomi ir analizuojami siekiant nustatyti galimus Tarnybos darbuotojų piktnaudžiavimus, susijusius su socialinių garantijų (važiavimo išlaidų kompensavimu) realizavimu, užtikrinti valstybės biudžeto lėšų optimalų ir racionalų panaudojimą. Kadangi tokio pobūdžio duomenų analizė reikalavo didelio darbo ir laiko sąnaudų, gauti rezultatai yra objektyvūs ne vienkartinio tikrinimo metu, o tik analizuojant tęstinį laikotarpį, todėl Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriuje vaizdo kameromis užfiksuotų duomenų analizė buvo baigta 2018 m. vasario mėn. Išsamiai išanalizavus duomenis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas S. S. atžvilgiu. Tarnybos teritorijos vaizdo stebėjimo kameromis nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. užfiksuoti duomenys buvo gauti ir tvarkomi vadovaujantis tuo metu veikusio Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nurodytais tikslais bei terminais ir buvo saugomi ne ilgiau nei reikėjo juridiniams faktams patvirtinti.

Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo bylos Nr. 12-ANR-N-890-2018 skundo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tarnybos skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 2018 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas) panaikinimo. Minėtu Komisariato nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų dėl S. S. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį („Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“).

Nutarime nurodyta, kad Tarnyba Komisariatui pateikė informaciją įvertinimui dėl galimo sukčiavimo, kadangi Tarnybos Vilniaus dalinio vadas S. S. pagal 2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-3 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos“ pateikė ataskaitas dėl važiavimo asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai gavo kompensavimo išmokas. Tarnyba patyrė 40,25 Eur materialinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo skundo byloje tenkino Tarnybos skundą ir panaikino Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir šią bylą grąžino institucijai (Komisariatui), kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 117–122). Iš minėtos nutarties aprašomosios dalies nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje S. S. nurodė argumentus dėl Tarnybos neteisėtu būdu surinktų duomenų (Tarnybos pareigūnai laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą) buvimo įrodymais byloje ir prašė, atsižvelgiant į neteisėtai vykdytą asmens sekimą bei neteisėtą duomenų rinkimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsniu, konstatavo, kad šiuo atveju buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei institucijos teisės į savo nuosavybės apsaugą, institucijos pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą. „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą (Skundas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-487 (2.12-1.), kuriuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą nutraukė, padarydama išvadą, kad tą patį klausimą pareiškėjas kėlė administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šį klausimą išnagrinėjo (b. l. 125, 126).

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad atsakovės Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą neatlikusi jokio realaus tyrimo, susijusio su pareiškėjo skundo, pateikto atsakovei, turiniu, ir, neįsigilinusi į administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir formaliai ja remdamasi, nepagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl įgaliojimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.

ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAĮ 27 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant priežiūros institucija atsisako nagrinėti skundą. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme.

ADTAĮ 29 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.

Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai – rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2018 m. birželio 12 d. gauto pareiškėjo skundo neišnagrinėjo iš esmės, o jo nagrinėjimą 2019 m. birželio 10 d. Sprendimu nutraukė, padarydama išvadą, kad tapatus ginčas yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo skundo byloje.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Nustatyta, kad Inspekcijai 2018 m. gegužės 23 d. pateikto pareiškėjo skundo dalykas – vadovaujantis ADTĮ įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai šiuos duomenis saugojo. Skundo pagrindu pareiškėjas nurodo aplinkybes, jog S. S. atvykimas ir išvykimas iš Tarnybos Vilniaus dalinio, M. K. Paco g. 4, Vilnius, buvo filmuojamas ir fiksuojamas vaizdo stebėjimo kameromis tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d., visa ši informacija buvo kaupiama ir saugoma, tačiau tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas tik 2018 m. vasario 8 d. Iš Inspekcijos viešai teikiamo Asmens duomenų valdytojų registro pareiškėjas nustatė, kad Tarnyba 2017 m. kovo 31 d. įregistravo duomenų tvarkymo tikslą – užtikrinti tarnybinės ir profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą (vaizdo stebėjimas). Duomenų saugojimo terminas – 7 dienos (jei per šį terminą jų pareikalauja juos turintys teisę gauti asmenys, jie saugomi ne ilgiau nei reikia juridiniams faktams patvirtinti). Šių faktinių aplinkybių kontekste bei vadovaujantis ADTAĮ 17 straipsniu, pareiškėjas ir prašė Inspekcijos įvertinti Tarnybos veiksmus (b. l. 25–27).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje. Taigi tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal LVAT praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Kolegijos vertinimu, sprendžiant Inspekcijos teisę nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimo vadovaujantis ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme ar kitos Europos Sąjungos valstybės teisme) klausimą, yra pagrindas vadovautis aukščiau nurodyta teismų praktika dėl bylų tapatumo.

Kaip nustatyta, administracinio nusižengimo byla buvo iškelta pagal Tarnybos pranešimą dėl galimai S. S. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“, kurioje Komisariatas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavus, kad surinktų duomenų nepakanka S. S. pripažinimui kaltu pagal ANK 108 straipsnį. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje, nagrinėjamoje pagal Tarnybos skundą dėl Komisariato nutarimo, 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pasisakė būtent dėl Komisariato nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teisme nebuvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administracinio nusižengimo bylos pagrindu ir dalyku buvo S. S. veiksmų vertinimas pagal ANK nuostatas ar atsakomybės jam taikymas pagal ANK. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo pagal ADTĮ ir BDAR nuostatas.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, vertindamas administracinės nusižengimo bylos įrodymus ir S. S. paaiškinimus, pasisakė dėl įrodymo – Tarnybos vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo leistinumo, nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo tapatus skundas, koks buvo pateiktas Inspekcijai, buvo išnagrinėtas teisme.

Kita vertus, iš Inspekcijos pateiktos medžiagos nustatyta, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, kreipėsi į Tarnybą su prašymu atsakyti į jos užduotus klausimus, kurių apimtis ir spektras yra akivaizdžiai platesni, negu buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (b. l. 47,48, 113, 114). Inspekcijos klausimai Tarnybai pateikti siekiant įvertinti jos veiksmus ADTĮ ir BDAR nuostatų kontekste. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje vertino Komisariato priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei S. S. veiksmus pagal ANK nuostatas. Dėl to, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, daroma išvada, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl to, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, kolegija daro išvadą, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi Inspekcija neteisingai taikė ADTĮ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Sprendimas, kaip neteisėtas iš esmės (savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams), naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas ir 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi Inspekcijai išlieka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą ir priimti administracinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-487 (2.13-1) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. prašymo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė