Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-51-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-19
Bylos Nr.
AN2-51-651/2024
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00051-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Advokatai
Mindaugas Šeškauskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-51-651/2024Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00051-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2023 m. rugpjūčio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. P. už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 20 d., 14.13 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,41 promilės (pritaikius paklaidą) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10174-2023 G. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. II-6-995/2024 G. P. skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10174-2023 pakeitė ir G. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą sutrumpino iki 6 (šešių) mėnesių, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10174-2023.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino G. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Institucijos nuomone, G. P. veiksmais buvo padaryta žala nustatytai valstybės tvarkai ir visuomenės interesams, jis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė realų pavojų eismo saugumui. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai dar neblaivūs vairuotojai, kurių neblaivumas viršija 0,41 promilės. Šiuo atveju G. P. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, o pritaikius prietaiso paklaidą (0,017 promilės) – 0,413 promilės. Taigi viršija nustatytą leistiną normą. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas sušvelninti G. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę atsižvelgiant į tai, kad G. P. jau patyrė nepatogumų dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymima, kad šios aplinkybės Institucijos buvo įvertintos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis. Minėti motyvai švelninti atsakomybę teismų praktikoje analogiškose bylose nėra pripažįstami ypatingomis, išimtinėmis, ar itin reikšmingomis aplinkybėmis, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

4.2. Skunde teigiama, kad G. P. nenurodo jokių reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba visai neskiriama. Institucijos manymu, kadangi G. P. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, todėl neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. P. elgėsi lengvabūdiškai sėsdamas už transporto priemonės vairo, žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, ir tai rodo tyčinius veiksmus jo veikoje, tuo jis padarė šiurkštų, pavojingą administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl atsitiktinumo nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės G. P. patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai, darbiniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. G. P. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, rūpinimosi artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

4.3. Taip pat skunde nurodoma, kad, Institucijos nuomone, nutarimu G. P. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių terminui yra adekvačios, jas skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymima, jog G. P. iki bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ir skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė sutikimo dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimo, todėl ji nebuvo siūloma. G. P. paskirta nuobauda yra skirta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti jį ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje.

Atsiliepimas

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas išsamiai įvertino byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, pažeidimo aplinkybes, G. P. asmenybę, jo elgesį ir požiūrį į pažeidimą ir iš to kilusias pasekmes ir skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir vidiniu teismo įsitikinimu. Nesutinkama su Institucijos dėstomais argumentais dėl neblaivumo dydžio, t. y. jog buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, po paklaidos – 0,413 promilės neblaivumas. Apeliaciniame skunde spekuliuojama rodmenimis ar skaičiavimais, formuojant realybės neatitinkančią nuomonę. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog pritaikius paklaidą nustatytas 0,41 promilės neblaivumas.

5.2. Taip pat nurodoma, kad G. P. kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčijo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašė ne panaikinti institucijos nutarimą, bet ji pakeisti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Nesutinkama su Institucijos nuomone, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių G. P. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kaip jau minėta, teismas priėmė nutartį išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nurodė ne tik visas išskirtines priežastis, bet ir įvertino pažeidimo pavojingumo mastą išsamiai motyvuodamas savo sprendimą ir nenukrypo nuo teismų praktikoje taikomos nuostatos, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovaujasi nešališku įrodymų vertinimo principu ir teismo reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatytinos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

5.3. Skunde teigiama, kad Institucija piktnaudžiauja savo procesine teise teikdama nepagrįstą skundą, siekia tokiu būdu vien tik griežtai nubausti G. P., nepaisydama esminių administracinės nuobaudos tikslų. Iš institucijos pateiktų argumentų matyti, jog institucija nėra įsigilinusi į skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išvardintus argumentus. Pažymima, kad G. P. buvo išsamiai apklaustas teismo posėdžio metu, ir apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį. Priešingai, nei teigia Institucija, apylinkės teismas tinkamai ir argumentuotai vadovavosi suformuota teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija neginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su Plungės apylinkės teismo nutartimi, kuria, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 6 (šešių) mėnesių.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis, kuria skundžiamas nutarimas pakeistas, sutrumpinant G. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 6 (šešių) mėnesių, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš to, kas paminėta, išeina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo išdėstyti motyvai dėl kvestionuojamos teisės normos taikymo, priešingai, nei teigia Institucija, atskleidžia mažesnį padaryto pavojingo aktualaus administracinio nusižengimo laipsnį ir kartu teigiamai charakterizuoja pažeidėjo G. P. asmenybę. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Institucija 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagrįstai paskyrė G. P. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau nustatė jos terminą, kuris yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas G. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. buvo nustatytas 0,41 promilės girtumo laipsnis, kuris itin nežymiai viršija leidžiamą 0,4 promilės girtumo ribą, taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nebuvo itin pavojingas. Be to, įvertinta tai, kad G. P. vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę priemonę.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde nurodytais argumentais, susijusiais su G. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu. Neabejotina, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. su nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

14. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad iš byloje esančios nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas vykdo kelias individualias veiklas – nekilnojamojo turto agentūros veiklą, kitą pagalbinę draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veiklą, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą, kitą pagalbinę finansinių paslaugų veiklą (b. l. 19), jo darbo funkcijoms užtikrinti būtinas automobilis. Įvertino tai, kad individuali veikla yra vienintelis G. P. pajamų šaltinis. Be to, atsižvelgė į tai, jog jis turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoje, prisideda prie sugyventinės ir jos nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors, kaip pagrįstai teigiama institucijos atstovo skunde, šios aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį sutrumpinant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir skiriant jį trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus laikotarpis, tačiau, įvertinus aptartas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes individualaus G. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, konstatuojama, jog net ir minimaliam terminui atėmus jam galimybę naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

15. Šiuo konkrečiu atveju G. P. padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą atskleidžia tai, jog ji jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams prisipažino, gailėjosi, kas Institucijos buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jam nustatytas neblaivumas – 0,41 promilės, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, anksčiau G. P. už tokį KET pažeidimą nebaustas, o jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su greičio viršijimu, transporto priemonės vairavimu pažeidžiant kelio ženklinimą, automobilio pastatymu be leidimo ir mokomoje vietoje, nesumokėjus nustatytos rinkliavos, baustas už pareigos apdrausti transporto priemonę transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog G. P. padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas.

16. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju konkrečios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis sąlygas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau, atmesdamas šiuos skundo argumentus, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne viena išskirtinė aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino net kelių aplinkybių visumą. Taigi, nors pavienės aplinkybės ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti aptariamą normą, tačiau minėtų aplinkybių visuma, jų kiekis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir paskyrus minimalų straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuobauda būtų neproporcinga ir aiškiai per griežta.

17. Atsižvelgiant į G. P. asmenybę, neabejotina, kad, net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešių) mėnesių terminui, jis patirs pakankamai dideles neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Institucijos apeliaciniame skunde, be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus G. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

18. Remdamasis tuo, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė