Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1231-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, DNSB „Vakarai“, AB „Klaipėdos energija“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutartimi M. R. iškelta bankroto byla.Pareiškėjo bankroto administratoriaus 2016-03-14 pateikė teismui prašymą patvirtinti 2016-02-29 patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė 2016-03-10 kreditorių susirinkimas. Nurodė, kad planui buvo nepritarta nežiūrint į tai, kad plano projekte dar kartą buvo sumažintas išlaidų dydis būtiniesiems bankrutuojančio fizinio asmens ir jo nepilnametės dukters poreikiams tenkinti nuo 800 Eur per mėnesį iki 750 Eur per mėnesį bei sumažintas administravimo išlaidų dydis: atlyginimas administratoriui nuo 70 Eur per mėnesį iki 60 Eur per mėnesį ir administravimo išlaidos nuo 35 Eur per mėnesį iki 25 Eur per mėnesį. Mano, kad kreditoriai turintys absoliučią balsų daugumą, negali tuo piktnaudžiauti. Kreditoriai negali mažinti išlaidas tiek, kad fizinis asmuo nebegalėtų pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymo jam suteikta teise bankrutuoti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi patvirtino teismui pateiktą 2016-02-29 patikslintą M. R. mokumo atkūrimo planą bei paliko nenagrinėtu 2015-12-30 patikslintą M. R. mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. R. 2016-02-29 mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, FABĮ 8 str. 1 – 4 d. pažeidimų nenustatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo metu vienas pats išlaiko savo nepilnametę dukrą, todėl 750 Eur suma per mėnesį būtiniesiems dviejų asmenų poreikiams patenkinti laikytina pagrįsta, nes plano projekte numatyti tik būtini poreikiai, iš šių lėšų pareiškėjas sieks susikurti minimalias gyvenimo sąlygas sau ir savo nepilnametei dukrai. Taip pat sprendė, kad mokumo atkūrimo plane visam trejų metų plano įgyvendinimo laikotarpiui administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą administratoriui) numatyta bendra suma nėra nepagrįstai didelė, administravimo išlaidų santykis su bankroto proceso metu numatoma tenkinti kreditorių reikalavimų suma nėra neprotingai proporcingas. Ryšium su tuo, teismas padarė išvadą, kad plane nurodytos administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl gali būti patvirtinti.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir M. R. 2016 m. vasario 29 d. mokumo atkūrimo planą atsisakyti priimti, 2015 m. gruodžio 30 d. plano netvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Nurodo, kad:kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas M. R. 2016 m. vasario 29 d. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas, buvo sušauktas nesilaikant kreditorių susirinkimo sušaukimo terminų;pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti 2015 m. gruodžio 30 d. plano tvirtinimo klausimą iš esmės - 2015 m. gruodžio 30 d. planą patvirtinti arba nepatvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Pažymi, kad nebalsavo dėl 2016 m. vasario 29 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nes teismo nebuvo išspręstas 2015 m. gruodžio 30 d. plano tvirtinimo klausimas. Toliau apeliantas nurodo aplinkybes, jo nuomone, patvirtinančias 2015 m. gruodžio 30 d. plano neteisėtumą ir nepagrįstumą, teigdamas, kad plane nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidos nėra pagrįstos.Pareiškėjo bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad 2016 m. vasario 29 d. plano projektas teismui buvo pateiktas nepažeidžiant bankroto procedūrų. Mano, kad minėtas plano projektas labiau atitinka kreditorių interesus, nei 2015-12-30 plano projektas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).Taigi įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas, nepritarė minėtam projektui. Dėl tos priežasties M. R. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti 2015-12-30 bankrutuojančio fizinio asmens M. R. mokumo atkūrimo planą. Minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies ir nustatė pareiškėjui 1 mėnesio terminą patikslintam mokumo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo projektui pateikti. Kadangi, aukščiau pasisakyta, kad kreditorių susirinkimui nepritarus fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui, šis (planas) turi būti tikslinamas ir teikiamas pakartotinai kreditorių susirinkimui, todėl Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, minėtą nutartį panaikino ir perdavė administratoriaus S. B. pareiškimą dėl mokumo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kol minėtose instancijose buvo sprendžiamas 2015-12-30 bankrutuojančio fizinio asmens M. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas, minėtas planas pareiškėjo buvo 2016-02-29 patikslintas ir administratoriaus pateiktas spręsti pakartotinai kreditorių susirinkimui. Tačiau kreditorių 2016-03-10 susirinkimas nepritarė patikslinto 2016-02-29 fizinio asmens M. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Taigi, susiklostė situacija, kuomet fizinis asmuo, faktiškai įvykdęs aukščiau minėto teisinio reglamentavimo nurodymus – kreditorių susirinkimui nepritarus pirminiam mokumo atkūrimo planui, fizinis asmuo šį planą tikslino ir pateikė jį svarstyti pakartotinai kreditorių susirinkimui, o šiam nepritarus – įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, bet teisme dar buvo neišnagrinėtas pirminis 2015-12-30 mokumo atkūrimo planas. Anot apelianto, patikslinto plano svarstymas tiek kreditorių susirinkime, tiek teisme, dėl minėtos priežasties (nebuvo išnagrinėtas 2015-12-30 plano tvirtinimo klausimas) negalėjo būti atliekamas. Apeliacinės instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje su tokia apelianto pozicija nesutinka.Minėta, kad tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Minėtą aplinkybę pareiškėjas įvykdė – planą patikslino, administratorius pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė pakartotinai kreditorių susirinkimui. Taip pat minėta, kad tuo atveju, jeigu pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, jis (planas) teikiamas teismui, kuris, manydamas, kad planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pakartotinis kreditorių susirinkimas patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė. Taigi, minėto plano atitikimo pareiškėjo ir jo kreditorių interesus turėtų spręsti teismas. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi būtent minėtas klausimas ir buvo išspręstas – pareiškėjo patikslintas 2016-02-29 mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas, o ankstesnis (2015-12-30) planas paliktas nenagrinėtu. Ta aplinkybė, kad ankstesnis planas pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtas laikytinas pagrįstu teismo veiksmu, nes pareiškėjui įvykdžius aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo nurodymus, 2015-12-30 plano tvirtinimo klausimo nagrinėjimas nebeteko prasmės. Taigi nagrinėjamoje situacijoje spręstinas klausimas tik dėl pareiškėjo patikslinto 2016-02-29 mokumo atkūrimo plano atitikimo įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo bei jo kreditorių interesus.Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių dėl 2016-02-29 plano turinio, plano atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams ir pareiškėjo bei jo kreditorių interesams, teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad yra pagrindas patikrinti apskųstos nutarties motyvus, susijusius su plano atitikimu minėtiems reikalavimams ir interesams.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo metu vienas pats išlaiko savo nepilnametę dukrą, todėl 750 Eur suma per mėnesį būtiniesiems dviejų asmenų poreikiams patenkinti laikytina pagrįsta, nes plano projekte numatyti tik būtini poreikiai, iš šių lėšų pareiškėjas sieks susikurti minimalias gyvenimo sąlygas sau ir savo nepilnametei dukrai. Taip pat minėtas teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plane visam trejų metų plano įgyvendinimo laikotarpiui administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą administratoriui) numatyta bendra suma nėra nepagrįstai didelė, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl gali būti patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis minėtas skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadas.Turint omenyje, kad 750 Eur suma per mėnesį bus skirta būtiniesiems dviejų asmenų poreikiams patenkinti – pragyvenimui (maistui, būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams apmokėti), rūbams ir higienos reikmėms įsigyti, transporto ir kitoms būtinoms paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turi būti patenkinami ne tik vaiko būtiniausi poreikiai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta suma laikytina pakankamai pagrįsta, nereikalaujančia jokių papildomų įrodymų. Pažymėtina, kad vaikas auga be motinos, todėl natūralu, kad jį auginančiam tėvui gali atsirasti papildomų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra, auklėjimu ir panašiai.Pasisakant dėl administravimo išlaidoms tenkančios pareiškėjo gaunamų pajamų dalies, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į plane nurodytus administratoriaus atliekamus (atliktinus) veiksmus, nėra pagrindo išvadai, kad nurodytos administravimo išlaidos (įskaitant atlyginimą administratoriui) pažeidžia pareiškėjo kreditorių interesus. Priešingai, administravimo išlaidoms padengti, atskaičius sumą, tenkančią pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, bus skiriama tik ketvirtadalis likusios sumos. Tuo tarpu kreditorių reikalavimams padengti – tris ketvirtadaliai. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad toks minėtų lėšų paskirstymas atitinka tiek administratoriaus, tiek pareiškėjo kreditorių interesus.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl plano teikimo kreditorių susirinkimui procedūros pažeidimų) neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (apeliantas dalyvavo pakartotiniame kreditorių susirinkime, plano projektui nepritarė), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį palikti nepakeistą.