Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aldo statyba“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2023-12-08 Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą ir už tai jai buvo paskirta už 1 500 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

17.4. 2023-11-09 VDI vyriausiasis darbo inspektorius J. V., Įmonei, atstovaujamai direktoriaus A. J. B., surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0114 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodyta, kad Įmonė, atstovaujama direktoriaus A. J. B., būdama darbdaviu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti Baltarusijos piliečiui A. S., Įmonės naudai, Įmonės objektuose (tarp jų (duomenys neskelbtini)) vykdyti mūrininko – armuotojo funkcijas nuo 2023-06-26 iki 2023-09-06, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie užsieniečio priėmimą į darbą.

17.5. Atsižvelgiant į tai, 2023-12-08 skundžiamu Nutarimu VDI patarėjas - vyriausiasis darbo inspektorius G. K. konstatavo, kad Įmonė, atstovaujama direktoriaus A. J. B., būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, o būtent - nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, Įmonės naudai nuo 2023-09-05 iki 2023-09-06 nelegaliai dirbo Baltarusijos Respublikos pilietis A. S. Nurodė, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) Įmonė padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą ir už tai paskyrė 1 500 Eur dydžio baudą.

18.1. Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys (21 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (21 straipsnio 2 dalis). Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo (21 straipsnio 3 dalis).

18.2. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (42 straipsnio 2 dalis).

18.3. Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais (43 straipsnio 1 dalis).

18.4. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu (120 straipsnio 1 dalis). Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo (120 straipsnio 2 dalis). Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu (120 straipsnio 3 dalis). Jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles (120 straipsnio 4 dalis).

19. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) nustatyta:

19.1. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus UTPĮ 58 straipsnyje nurodytus atvejus (62 straipsnio 3 dalis).

19.2. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK, UTPĮ ir Europos Sąjungos teisės aktai (62 straipsnio 6 dalis).

20.1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (56 straipsnio 1 dalis). Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.2. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

20.3. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas; bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

22. Pareiškėjos teigimu, VDI netinkamai vertino, kad tarp Įmonės ir A. S. buvo susiklostę darbo santykiai. Pareiškėjos teigimu tarp Įmonės ir A. S. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o rangos teisiniai santykiai, t. y., pasak pareiškėjos, pagal 2023-09-05 sutartį Nr. 23-09/05 tarp objekto savininko/užsakovo A. J. B. ir rangovų, veikiančių pagal individualią veiklą I. S. ir A. S., pastarieji įsipareigojo atlikti bendrastatybinių darbų paslaugas A. J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame statomame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko pažymėjo, jog tai, kad 2023-04-14 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 04/14 tarp rangovo Įmonės ir užsakovo A. J. B. (kuris taip pat yra ir Įmonės vadovas) dėl individualaus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, nepatvirtina fakto, jog su A. S. buvo susitarta dėl darbo būtent Įmonėje.

23. Teismas pažymi, kad tiek darbo sutarties, tiek rangos sutarties atveju yra atliekamas darbas, tačiau esminis dalykas yra tai, jog darbo sutartyje svarbiausia darbo funkcijų atlikimas, o rangos sutartyje – rezultato gavimas. Taip pat darbo sutartis yra asmeninio pobūdžio, tai reiškia, jog darbuotojas, jei neturi darbdavio sutikimo, privalo pats atlikti jam pavestą darbą. Priešingai, rangos sutartyje svarbiausia rezultato gavimas, o kas atliks darbą, nesvarbu. Pažymėtina ir tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o rangos sutarties atveju, šalių pavaldumo nėra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys: Nr. 3K-3-264/2002, Nr. 3K-3-123/2001; Nr. 3K-3-543/2003; kt.).

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.645 straipsnio 3 dalį, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangovas pats organizuoja darbą, jo laiką, būdus. Darbo sutartyje rizika tenka darbdaviui, nes jis atsako už darbuotojo darbo kokybę. Darbo sutartiniuose santykiuose darbuotojas gauna darbo užmokestį, t. y. sistemiškai mokamą atlyginimą už atliekamą darbą. Rangos sutartyje vykdytojas irgi gauna atlygį, tačiau ne darbo užmokestį, o atlyginimą, kuris sumokamas tinkamai įvykdžius sutartį. Kadangi darbus rangovas atlieka savo rizika, tad jo atlyginimas priklauso ne nuo proceso, o nuo rezultato. Tuo tarpu asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles, yra pavaldus įmonės administracijai.

25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. VDI inspektoriams 2023-09-06 vykusio patikrinimo metu raštu paaiškino, jog Įmonėje pradėjo dirbti 2023-06-26. Su Įmonės direktoriumi A. susitarė, kad jam bus mokama 8 Eur už valandą. Taip pat nurodė, jog dirbdamas naudojasi įrankiais, kuriuos Įmonė nuomojasi. Pažymėjo, kad darbo sutartis dar nepasirašyta. Pabrėžė, jog individualios veiklos nevykdo. Dirbdamas Įmonėje iki 2023-08-19 taip pat dirbo objekte, esančiame Lentvaryje, kur vykdė statybos darbus (klojo šaligatvio plyteles; montavo tvoras). Per visą laikotarpį už atliktą darbą buvo išmokėta 2 028 Eur (grynais iš direktoriaus A.). Lentvaryje esančiame objekte nuo 2023-06-26 iki 2023-08-19 ir objekte, kuriame yra dabar, dirba kaip Įmonės darbuotojas. Taip pat nurodė, kad su darbu susijusius nurodymus gaudavo iš aukštesnes pareigas užimančių Įmonės darbuotojų. Su direktoriumi aptartas darbas buvo atliekamas nuo pirmadienio iki šeštadienio, išskyrus šventines dienas. Konkrečių valandų nebuvo. Valandos priklausė nuo oro.

26. Nors nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarp Įmonės ir A. S. nebuvo pavaldumo, o buvo sudaryta rangos sutartis kaip su individualiai dirbančiu asmeniu, tačiau, vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (A. S. 2023-09-06 ir 2023-09-28 rašytinius paaiškinimus, D. C. 2023-09-06 rašytinius paaiškinimus, I. S. 2023-09-06 rašytinius paaiškinimus (ypač pažymint, kad juose nėra prieštaravimų, jie nuoseklūs), datą, kada sudaryta sutartis Nr. 23-09/5 – 2023-09-05, ir pastarosios sutarties turinį (joje nėra tiksliai nurodyta, dėl kokių konkrečiai darbų yra susitarta, nurodyta, kad sutarties objektas yra „bendrastatybinių darbų paslaugos“, kad ją pasirašė I. S. Ir A. S., tačiau 2023-09-06 rašytiniuose paaiškinimuose apie ją I. S. ir A. S. net neužsimena, atrodo, kad jiems apie tokią sutartį VDI patikrinimo metu 2023-09-06 nėra žinoma, datą, kada atliktas patikrinimas – 2023-09-06) teismas daro išvadą, kad A. S. dirbo darbus Įmonės naudai, naudodamasis jos suteiktomis priemonėmis. Pareiškėja nei VDI, nei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą. Teismo vertinimu, A. S. ir Įmonės direktorius suvokė susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbuotojų ir darbdavio, o ne kaip santykius tarp užsakovo ir rangovo. Pažymėtina, kad kritiškai vertintinas ir pareiškėjos patikslintame skunde nurodytas teiginys, kad A. S. niekada Įmonėje įdarbintas nebuvo ir jokių darbų Įmonėje neatlikinėjo. Pažymėtina, jog tai prieštarauja A. S. teiktiems rašytiniams paaiškinimams, kuriuose A. S. nurodė, kad iki darbo objekte adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-06-26 iki 2023-08-19 dirbo kitame objekte, esančiame Lentvaryje, kur per visą laikotarpį už atliktą darbą buvo išmokėta 2 028 Eur grynais iš direktoriaus A. Pareiškėja šios aplinkybės patikslintame skunde neneigia.

27. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat paaiškino, kad VDI nevertino tyrimo metu pateiktos 2023-09-05 sutarties Nr. 23-09/05 tarp objekto savininko/užsakovo A. J. B. ir rangovo, A. S., veikiančio neva pagal individualią veiklą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, matyti, kad būtent dėl šios priežasties A. S. VDI 2023-09-28 raštu papildomai pateikė paaiškinimus dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat Įmonės buvo reikalauta pateikti atsiskaitymo dokumentų, kurių Įmonė vis tik nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023-09-28 rašytiniuose paaiškinimuose A. S. nurodė, jog minėtą sutartį pasirašė jau po VDI patikrinimo, t. y. jau po 2023-09-06. Pažymėjo, jog direktorius patarė pagal šią sutartį išsiimti individualią veiklą, kol bus rengiama darbo sutartis. Taip pat nurodė, kad darbe sumokėjo 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, į VDI atlikto patikrinimo datą ir laiką, pareiškėjos pateiktos sutarties Nr. 23-09/5 sudarymo datą – 2023-09-05, A. S. rašytinius paaiškinimus, nėra pagrindo nesutikti su VDI pozicija, kad ji tinkamai įvertino, jog ši sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

28. Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo, teismas papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pažeidimo nepripažįsta, pažeidimo padarymo faktą neigia, nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja būtų ištaisiusi padarytą pažeidimą, nėra duomenų apie sunkią pareiškėjos padėtį, taip pat pareiškėja nepaaiškino pažeidimo mažareikšmiškumo, todėl VDI pagrįstai lengvinančių aplinkybių nenustatė, ir atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė baudos vidurkį, t. y. 1 500 Eur ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį. LVAT praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aldo statyba“ patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.