- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-91-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22801-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. ir jos gynėjai advokatei Zitai Malovai,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota motinos M. M. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Baudžiamoji byla E. M. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. M. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dešimties mėnesių terminą šiai sumai išmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. M. pripažinta kalta dėl to, kad ji 2019 m. birželio 1 d., apie 03.42 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padariusi eismo įvykį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones arba sutrumpinti uždraudimo naudotis šia teise terminą iki vienerių metų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kas reiškia, kad jis nepasižymi dideliu pavojingumo laipsniu. Lyginant baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, matyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti prilyginama neatsargiam nusikaltimui, kadangi pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtina didžiausia bausmė siekia laisvės atėmimą iki vienerių metų, tuo tarpu, už daugelį net ir neatsargių nusikaltimų įstatyme numatytos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės. Be to, nusikaltimas padarytas naktį, kai kelyje, o ypač automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo dalyvių skaičius buvo minimalus, kas reiškia, kad buvo mažesnė tikimybė sukelti žalą kitiems asmenims ar jų turtui. Be to, maksimalus leistinas greitis toje vietoje yra 20 km/h, kas reiškia, kad tikimybė sureaguoti į atsiradusias kliūtis buvo pakankamai didelė. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimo pavojingumo laipsnis nėra didelis. E. M. neblaivumo laipsnis, nors ir viršijo 1,5 promilių ribą, bet nedaug.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo neneigia, iš karto dėl to prisipažino ir baudžiamojo proceso neapsunkino, išreiškė gailestį ir apmaudą, tačiau akcentuoja, kad nusikaltimą padarė labiau dėl nežinojimo. Ji nesuprato, kad pažeidžia teisės normas, namuose vartodama alkoholį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kaip ir numatyta BK 281¹ straipsnio 2 dalyje.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad E. M. viena augina du vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas ir būrelius. Savo šeimą apeliantė išlaiko dirbdama. Praeityje ji nėra teista. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantei ir yra reikalinga tam, kad tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais. Juo labiau, kad šeima gyvena atokesnėje vietovėje, kur viešasis transportas nėra išvystytas, todėl ji su vaikais iš esmės neturi jokios susisiekimo alternatyvos. Be to, E. M. yra patraukta ir administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jai buvo paskirta 600 Eur bauda, bauda sumokėta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo asmens padarytą nusikalstamą veiką, teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
10. Apeliaciniame skunde E. M. pateikia argumentus, kuriais yra siekiama sumenkinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - nusikaltimas buvo padarytas naktį, mažai judrioje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje), kurioje maksimalus leistinas greitis yra nedidelis (20 km/h) ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. M. nėra pripažinta kalta vairavusi transporto priemonę, būdama neblaivi, tokios aplinkybės baudžiamojoje byloje nustatinėjamos nebuvo, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai apeliantės kaltei pagal jai pareikštą kaltinimą nustatyti jokios reikšmės neturi. Kaip savo skunde nurodo pati E. M., už padarytus KET pažeidimus, t. y. už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, ji yra nubausta administracine tvarka, baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas apeliantės baudžiamosios atsakomybės už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo klausimas. Tokios faktinės aplinkybės baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatytos, jų neneigia ir pati E. M.. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad E. M. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija 1,5 promilių ribą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, apeliantei buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, kas ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią (1,51 promilės) neblaivumo ribą.
11. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės kaltės formos yra prieštaringi – E. M. nurodo padariusi dideliu pavojingumu nepasižymintį nesunkų tyčinį nusikaltimą, bet tuo pačiu teigia, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nes ji nežinojo, kad pažeidžia įstatymus, namuose vartodama alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad KET 221 punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. E. M. yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, ja naudojasi, dalyvauja eisme, kas reiškia, kad ji privalo išmanyti KET ir griežtai jų laikytis. Apeliantė pripažino, kad ji pajautė, kai statydama automobilį draugės kieme, kliudė dvi transporto priemones, buvo šoke, todėl savo automobilį paliko ir nuėjo pas draugę, apie eismo įvykį pranešė buvusiam sutuoktiniui, po to ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. M., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, tyčia vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
12. Kaip nustatyta, E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad apeliantė per pastaruosius penkerius metus (iki nagrinėjamo įvykio) yra penkis kartus bausta administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, jau buvo sukėlusi eismo įvykį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nepakankamai atsakingai atlieka vairuotojo pareigas, nesilaiko KET, šį kartą vėl sukėlė eismo įvykį, apie kurį nepranešusi, nenustačius jo aplinkybių, vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. M. pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, taip pat kad ji praeityje nebuvo teista, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat ir nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes kaip dar labiau švelninančias apeliantės atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų šešių mėnesių terminui, nagrinėjamu atveju, yra proporcingas. Šis terminas yra artimas minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam tokios teisės atėmimo terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nors apeliantė viena augina du mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, o taip pat ir gynėjos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad E. M. šeima gyvena Grigiškėse, kas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra atoki vietovė, o mokyklos ir darželiai yra 1-2 km atstumu nuo namų. Esant tokiems faktiniams duomenims, akivaizdu, kad tinkamu vaikų ugdymu apeliantė galės pasirūpinti ir nevairuodama transporto priemonės.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.