Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje pareiškėjo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, I. B.

Pareiškėjas E. P. 2018 m. balandžio 12 d. skundu kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę, vykdančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2396-391/2018, kuria pareiškėjas įpareigotas per vieną dieną nuo nutarties priėmimo dienos perduoti nepilnametį vaiką G. P., gim. (duomenys neskelbtini), motinai išieškotojai I. B., prašydamas panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2018-04-04 patvarkymą Nr. S1-35287, įpareigojant antstolę nustatyti vaiko teises ir interesus užtikrinančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-27 nutarties įvykdymo tvarką, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00371. Skundo kopiją pareiškėjas taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo nuomone, skundžiami vykdymo veiksmai tiesiogiai

liečia ne tiek išieškotoją ir skolininką, kiek patį nepilnametį vaiką, kuris turi būti perduotas motinai. Netinkamai nustačius vaiko perdavimo išieškotojai tvarką bus padaryta nepataisoma žala vaikui, vykdymo procesas ir jo metu atlikti veiksmai vaikui gali sukelti psichologines traumas, kas gali turėti neigiamą įtaką visam tolimesniam jo gyvenimui. Todėl pareiškėjas nurodė, kad vykdomieji veiksmai toliau negali būti atliekami kol teismas išsamiai nepatikrino ar jie atitinka vaiko interesus. Jeigu vykdomieji veiksmai iki sprendimo pagal šį skundą priėmimo nebus sustabdyti, ne tik pasunkės ar apskritai taps neįmanomu sprendimo įvykdymas ateityje, bet ir jo priėmimas gali prarasti prasmę, nes vaikas, nepriklausomai nuo jo norų ir interesų, remiantis akivaizdžiai neteisėta vykdymo tvarka prievarta galės būti perduotas išieškotojai. Pareiškėjas E. P., siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, išvengti bet kokių galimų vaiko traumavimo atvejų, pateiktu skundu prašė sustabdyti vykdymo veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00371.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2396-391/2018 nusprendė įpareigoti atsakovą E. P. per vieną dieną nuo nutarties priėmimo dienos, perduoti nepilnametį vaiką G. P., gim. (duomenys neskelbtini), motinai ieškovei I. B. Nutartis vykdytina skubos tvarka. Minėta nutartis buvo pateikta vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei (vykdomoji byla Nr. 0015/18/00371), kuri 2018 m. balandžio 4 d. patvarkymu nustatė nutarties vykdymo tvarką. Pareiškėjo teigimu ši nutarties vykdymo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl vykdymo veiksmai turėtų būti sustabdyti. Pareiškėjas nurodė, kad nepilnametis vaikas patiria smurtą, gyvendamas su motina, nuo jos yra pabėgęs. Ieškovei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2396-391/2018 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių šalių vaikų M. P. ir G. P. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina I. B. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikant vaiko G. P. atžvilgiu. Teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyje dėl nepilnamečio vaiko G. P. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė nepilnamečio vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. P. Ieškovė I. B. nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikino, E. P. prašymą atmetė.Teismas pažymėjo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad motina smurtauja prieš vaiką ir nėra pagrindo nepilnamečio sūnaus grąžinti motinai, kadangi nustatė, kad skundas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui dėl motinos piktnaudžiavimo jos teisėmis nepilnamečio vaiko atžvilgiu buvo pateiktas 2018 m. sausio 22 d., tai yra, po to, kai nepilnamečio vaiko motina pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria laikina vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Teismo vertinimu, pareiškėjas su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nepateikė įrodymų, kad nepilnamečio sūnaus gyvenimas kartu su motina pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat nepateikė duomenų, kad ikiteisminis tyrimas dėl motinos veiksmų, prieštaraujančių nepilnamečio vaiko interesams, būtų pabaigtas, konstatuojant jos neteisėtus veiksmus ir kaltę. Teismo vertinimu, faktas, kad buvo kreiptasi į policiją, dar nereiškia ir neįrodo, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą dėl psichologinio ar fizinio smurto panaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, šios aplinkybės bus tikrai konstatuotos ir bus nustatytas motinos kaltės faktas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, išskyrus pareiškėjo teiginius, kad motina prieš nepilnametį vaiką naudoja smurtą ir tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jos teisės, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai būti perduotu motinai.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė, kad nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) prašymo dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu. Vaiko geriausių interesų turinio nustatymas neapsiriboja vien tik esama padėtimi. Nepilnametis vaikas, nustačius laikiną jo gyvenamąją vietą su tėvu, buvo atskirtas nuo sesers. Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Abu šalių nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno su motina. Šalių nepilnametis sūnus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyveno su motina ir tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ėmė nuolatos gyventi pas atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, jog akivaizdžiai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovės naudoto smurto sūnaus atžvilgiu. Priešingai, teismas nustatė, jog abu tėvai yra pajėgūs sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas taip pat nustatė akivaizdų šalių nepilnamečio sūnaus interesų pažeidimą jam gyvenant su atsakovu ir įpareigojo jį užtikrinti sūnaus pamokų lankymą, taip pat nustatė, kad atsakovas riboja ieškovės bendravimą su sūnumi.Remdamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo

tenkinti pareiškėjo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00371.Pareiškėjas E. P. atskirajame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas jo prašymą, nutarties nemotyvavo tikėtino reikalavimo pagrindimo nebuvimu, todėl pripažintina, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neabejotinai egzistuoja.Pareiškėjas pažymi, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus nebeįmanomas, vykdymo procese bus pažeistos nepilnamečio sūnaus teisės, kadangi jis bus prievarta, prieš jo valią perduotas jo teises pažeidžiančiai motinai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-17306-989/2018, patenkino antstolės Virginijos Meškauskienės 2017-04-16 pateiktą prašymą ir išdavė leidimą prievarta paimti vaiką. Pareiškėjo nuomone, antstolei realizavus teismo suteiktą leidimą, šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu. Jeigu teismas patenkins mano skundą, konstatuodamas nustatytos vaiko perdavimo tvarkos neteisėtumą ar nurodydamas veiksmus, kuriuos antstolė turėtų atlikti vykdymo procese, siekdama apsaugoti vaiko teises ir pan., toks teismo sprendimas nebegalės būti įvykdytas ir nesukels teisinių pasekmių, nes vaikas bus perduotas išieškotojai. Todėl, nepritaikius prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima įvykdyti šioje byloje priimto teismo sprendimo. E. P. teigia, kad esminiai jo pateikto skundo argumentai susiję su tuo, kad antstolės patvarkymais nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi vaiko perdavimas buvo suplanuotas be jokio pereinamojo laikotarpio, neorganizuojant vaiko ir motinos susitikimų, neatkūrus jų ryšių, neišsiaiškinus vaiko norų, negavus psichologų rekomendacijų dėl vaiko perdavimo tvarkos, neištyrus ir neeliminavus galimo smurtavimo prieš vaiką ateityje. Pareiškėjo nuomone, netinkamai nustatyta vaiko perdavimo tvarka, atsižvelgiant į aplinkybę, kad antstolė jau yra gavusi leidimą vaiką paimti, bus padaryta nepataisoma žala vaikui ir vykdymo proceso metu atlikti veiksmai vaikui sukels psichologinę traumą, sunkius emocinius išgyvenimus ir stresą. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, siekiant išvengti bet kokių galimų vaiko traumavimo atvejų, būtina vykdymo veiksmus sustabdyti.Pareiškėjo nuomone, teismas, atmesdamas jo prašymą, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytomis aplinkybėmis. Jo vertinimu, minėtose nutartyse nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, kadangi nutartys priimtos atlikus preliminarų ginčo aplinkybių vertinimą, o ne iš esmės išnagrinėjus bylą.Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad nepilnamečio sūnaus gyvenimas kartu su motina pažeidžia jo interesus. E. P. nuomone, psichologas, kuris buvo įspėtas apie atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 235 straipsnį taikymą, konstatavo, kad vaikas ne kartą patyrė smurtą. Minėtų aplinkybių pakanka preliminarioms išvadoms apie vaiko interesų pažeidimą daryti. Pareiškėjas pažymi, kad dėl I. B. veiksmų buvo pradėtas ir yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas, be to, I. B. yra bausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnyje nustatytą nusižengimą už smurtavimą prieš mažametę dukterį M. P.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo E. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00371.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės - tai įstatymo numatytos (CPK 145 straipsnio) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 straipsnio ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 3 dalis). Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tenkino ieškovės I. B. 2018 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą įpareigoti atsakovą E. P. per vieną dieną perduoti sūnų G. P. ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir įpareigojo atsakovą įpareigojo atsakovą E. P. per vieną dieną nuo nutarties priėmimo dienos perduoti nepilnametį šalių vaiką G. P. ieškovei motinai. Atsakovas E. P. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1709-345/2018, konstatavo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo ir paliko nutartį nepakeistą. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Abu šalių nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno su motina. Šalių nepilnametis sūnus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyveno su motina ir tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ėmė nuolatos gyventi pas atsakovą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, kad akivaizdžiai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovės naudoto smurto sūnaus atžvilgiu. Priešingai, teismas nustatė, kad abu tėvai yra pajėgūs sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas taip pat nustatė akivaizdų šalių nepilnamečio sūnaus interesų pažeidimą jam gyvenant su atsakovu ir įpareigojo jį užtikrinti sūnaus pamokų lankymą, taip pat nustatė, kad atsakovas riboja ieškovės bendravimą su sūnumi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atskirajame skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai būti perduotu motinai.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį.