Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 55 MGL dydžio, tai yra 2750 eurų bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d., ir konfiskuota automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 3 661 Eur, nustatant 6 (šešių) mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamojoje byloje esantį K. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. kad K. N. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 18 d. apie 21.48 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo Veronikai Kalaušienei priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 2,89 promilės alkoholio koncentracija.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka K. N. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta bausmė.

5. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino K. N. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo veiksmai vairavus transporto priemonę jam esant neblaiviam, kai nustatyta alkoholio koncentracija viršija 1,51 prom., įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai nuteistajam pritaikyti tinkamai.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Šiuo atveju nuteistajam 2019 m. gegužės 18 d. 22.10 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,89 prom. neblaivumas Be to, praėjus 25 min., tai yra 22.35 val. patikrinus pakartotinai, jo iškvėptame ore užfiksuota dar didesnė alkoholio koncentracija – 3,05 prom. Taigi nuteistojo neblaivumas, atitinkantis sunkų girtumo laipsnį, tiek pirmojo, tiek pakartotinio patikrinimo metu viršijo 1,51 prom. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tokio laipsnio apsvaigimas asmeniui būtų nustatomas būtent medicininio tyrimo aktu, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nekeliamas reikalavimas, kad alkoholio koncentracija būtų nustatyta iš asmens kraujo ar šlapimo tyrimo. Juolab kad asmuo, nesutinkantis su jam alkoholio matavimo prietaisu (alkotesteriu) nustatytu neblaivumu, turi teisę jį savarankiškai pasitikrinti gydymo įstaigoje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo apsvaigimas buvo nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio matavimo prietaisu. Be to, nustatyto apsvaigimo laipsnio neneigė ir pats nuteistasis. Tačiau, nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jis tvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs namo, tai yra jau po to, kai manevruodamas kieme, priparkavo iš draugo įvykio dieną pasiskolintą automobilį. Nuteistasis teigė, kad nei vairuodamas anksčiau dieną, nei manevruodamas daugiabučių namų kieme, jis apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, šią nuteistojo versiją atmeta kaip nepagrįstą ir neatitinkančią byloje esančių įrodymų visumos.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojai M. R. ir J. R. įvykio dieną 21.40 val. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Šie liudytojai nurodė, kad būdami lauke vedžiojo šunį ir girdėjo triukšmą, iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai grojančią muziką, todėl M. R. apie 21.48 val. priėjo prie šios transporto priemonės vairuotojo ir paprašė pritildyti grotuvą. To, kad automobilyje, būdamas su kitais dviem draugais, klausėsi muzikos, bendravo, juokavo, apeliaciniame skunde neneigė ir pats nuteistasis, tačiau akcentavo, kad tai darė leistinu paros metu (kuomet dar nebuvo 22 val.) ir tai kitiems asmenims, išskyrus M. R. ir J. R., nekliudė. Vis tik jokios įrodomosios reikšmės nuteistajam inkriminuotai nusikalstamai veikai aplinkybė, ar muzikos buvo klausomasi garsiau nei leistina ir ar tai girdėjo aplinkinių namų gyventojai, neturi, kadangi šiuo atveju būtina nustatyti tik tai, ar K. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

12. Kaip matyti iš policijos informacinės sistemos „polis“ duomenų, pranešėjas M. R. 21.48 val. kreipėsi Bendrojo pagalbos centro telefonu informuodamas apie tai, kad iš automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai grojo muzika, jame sėdėjo neblaivūs asmenys, tame tarpe ir vairuotojas. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad priėjus prie automobilio, jo durelės buvo atidarytos ir už vairo sėdėjo būtent K. N.. Pastarasis šios aplinkybės neneigė nurodęs, kad būtent jis iš draugo G. K. pasiskolino minėtą transporto priemonę ir tik jis įvykio dieną ją vairavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. patvirtino skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu operatorei nurodytą aplinkybę, kad automobilyje sėdėję asmenys, tame tarpe ir vairuotojas, buvo neblaivūs, bei papildė, kad jie elgėsi neadekvačiai, nuo jų sklido kvapas. Analogiškas aplinkybes M. R. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek M. R., tiek ir jo sutuoktinės J. R. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir nepakito, jie nėra prieštaringi tarpusavyje ir logiškai pagrindžia įvykio aplinkybes.

13. Liudytoja J. R., apklausiama teisme, taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai jos sutuoktinis M. R. nuėjo paprašyti patildyti muziką, iš automobilio išlipo du asmenys, vienas kurių buvo nuteistasis. Ji K. N. atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Nors apeliaciniame skunde abejojama šio procesinio veiksmo įrodomąja reikšme, teigiant, kad liudytoja, gyvendama tame pačiame kieme, nuteistąjį galėjo būti mačiusi iš anksčiau ir būtent dėl to jį atpažino, tačiau tokie skundo teiginiai visiškai prieštaringi kitoms jame dėstomoms aplinkybėms, kadangi, kaip minėta, iš skundo turinio matyti, jog K. N. neneigia, kad tik jis įvykio dieną vairavo automobilį „Toyota Avensis“, kurį ryte pasiskolino iš draugo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptarti liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis ne tik sėdėjo transporto priemonėje vairuotojo vietoje pirmojo kontakto su M. R. metu, bet jį vairavo ir tuo metu, kai automobiliu buvo manevruojama daugiabučių kieme (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, manevravimo, siekiant priparkuoti automobilį, fakto neginčijo pats nuteistasis. Be to, jis, nors ir pakankamai nenuosekliai, tačiau iš esmės patvirtino galėjęs važiuodamas atbuline eiga kliudyti kieme augantį medį. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė analizuojamos nusikalstamos veikos kontekste reikšminga tiek, kiek ji patvirtina, kad automobiliu aptariamoje įvykio vietoje buvo atliekami manevrai, tai yra jis buvo vairuojamas. Pastarąją aplinkybę neabejotinai įrodo byloje esantis M. R. mobiliojo ryšio telefonu darytas vaizdo įrašas. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jame matomas vaizdas nėra neįžiūrimas, kadangi automobiliui priartėjus prie laiptinės, kurioje stovėdamas liudytojas filmavo, aiškiai matomi tiek automobilio markė, tiek jo valstybiniai numeriai. Be to, vaizdo įraše girdėti, kaip manevruojant automobiliu kieme, jis galine dalimi atsitrenkė į kažkokį objektą ir matyti, kaip po to jis sustojo. Tuo metu filmavęs liudytojas M. R. balsu užfiksavo, kad automobilis atsitrenkė į medį. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. R. patvirtino, kad iki šio įvykio K. N. vairuotas automobilis buvo neapgadintas, o vėliau, apžiūrint į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, jie pastebėjo įlenkimus automobilio gale.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei aptarti liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, paties nuteistojo ir su juo kartu buvusių jo draugų liudytojų A. R. ir A. K. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistasis, apklausiamas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad su minėtais draugais susitiko 2019 m. gegužės 18 d. dienos metu. Tai teisme apklausiami tvirtino ir liudytojai A. R. ir A. K., paaiškinę, kad į (duomenys neskelbtini) g. kiemą jie nuteistojo vairuotu automobiliu atvažiavo apie 15–16 val. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės neneigė, kad su draugais automobilyje buvo liudytojo M. R. nurodytu laiku, tai yra apie 21.40–21.48 val. Be to, nei liudytojas A. R., nei A. K. nenurodė susitikimo su liudytoju M. R. aplinkybių, kurių neginčijo netgi pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Tai, kad M. R. iškvietus policijos pareigūnus ir filmuojant nuteistojo vairuojamą automobilį šioje transporto priemonėje buvo daugiau nei vienas asmuo, neabejotinai patvirtina byloje esantis jau aptartas vaizdo įrašas. Tuo tarpu pats nuteistasis nenurodė jokių kitų asmenų, išskyrus minėtus liudytojus, su kuriais įvykio dieną būtų buvęs automobilyje. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai analizuodamas įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nesivadovavo liudytojų A. R. ir A. K. parodymais dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo, galimai siekiant padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Įvykio laiką patvirtina byloje esantys policijos informacinės sistemos „polis“ duomenys apie M. R. pranešimą Bendrojo pagalbos centro telefonu 21.48 val. Į įvykio vietą pagal iškvietimą policijos pareigūnai M. K. ir V. B. atvyko 22.02 val. Taigi iki jų atvykimo nuo M. R. pranešimo praėjo 14 minučių. Liudytojų M. R. ir J. R. parodymai patvirtina, kad liudytojas M. R., iškvietęs policijos pareigūnus, nuo automobilio, kuriame sėdėjo nuteistasis su draugais, traukėsi link laiptinės, buvusios maždaug 20 metrų atstumu, kai išgirdo užvedamą automobilio variklį ir, jau būdamas prie laiptinės, pradėjo filmuoti. Liudytojas M. R. kategoriškai patvirtino, kad po policijos iškvietimo asmenys automobilyje vietomis neapsikeitė, tai yra automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo būtent nuteistasis. Be to, pastarasis išlipo iš vairuotojo vietos jau transporto priemonei sustojus. Šis liudytojas patvirtino, kad nutraukė filmavimą, saugodamasis išlipusios iš automobilio apsvaigusios nuo alkoholio grupės asmenų, ir įėjo į laiptinę bei tuo metu antrą kartą susisiekė su policijos pareigūnais, pranešdamas, kad automobilis išvyksta. Tai patvirtino policijos pareigūnė M. K., kuri teisme paaiškino, kad jai su kolega vykstant pagal iškvietimą buvo gautas antras pranešimas apie tai, kad anksčiau M. R. pranešime minėti asmenys atsitrenkė į medį.

17. Apeliaciniame skunde neigiant K. N. kaltę tvirtinama, kad nuteistasis alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai priparkavo automobilį ir grįžo namo. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip logiškai nepagrįstus. Visų pirma juos paneigia nuoseklūs liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, kad nuteistasis visą laiką iki policijos pareigūnų atvykimo buvo lauke, nuo įvykio vietos paėjo tik link netoliese buvusio kito daugiabučio, o vėliau grįžo atgal ir atsisėdo į automobilį keleivio vietoje. Tai patvirtino ir liudytoja M. K.. Be to, net ir nevertinant šių liudytojų parodymų, kuriuos ginčija nuteistasis apeliaciniame skunde, iš aptartų duomenų akivaizdu, kad ne anksčiau kaip iki 21.51 val. nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) g. kieme (vertinant M. R. daryto vaizdo įrašo trukmę – apie 3 min., nuo jo kreipimosi Bendrojo pagalbos centro telefonu). Taigi apeliaciniame skunde dėstoma versija, kad nuteistasis per apytiksliai 11 minučių išlipo iš transporto priemonės, grįžo namo, išgėrė beveik visą butelį namuose turėtos degtinės (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išgėrė pusę 0,7 l talpos butelio degtinės), ruošėsi eiti miegoti, pro langą pamatė prie automobilio vaikštančius asmenis, vėl apsirengė ir išėjo į lauką, apžiūrėjo automobilio išorę ir į jį įsėdo, vertinama kaip neįtikima ir logiškai nepagrindžiama laiko atžvilgiu. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši apeliaciniame skunde dėstoma aplinkybė visiškai neatitinka nuteistojo pirmosios instancijos teisme dėstytos įvykio versijos, kad jis, dienos metu išsiskyrė su draugais A. K. ir A. R. ir iki 20–21 val. buvo namuose, tuomet išėjo, perstatė automobilį, grįžo namo ir vartojo alkoholį, o policijos pareigūnus pamatė tik į kiemą išėjęs pasitikti draugės.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijant nuteistojo kaltę teigiama ir tai, kad K. N. neblaivumas buvo nustatytas tik 22.10 val., taigi negalima teigti, kad ir 21.48 val., kuomet vairavo automobilį, jis buvo neblaivus. Įvertinus nuteistajam nustatytą apsvaigimo laipsnį (2,89 prom.), pakankamai trumpą laiko tarpą nuo transporto priemonės vairavimo iki neblaivumo nustatymo (apie 20 min.), taip pat atmetus kaip nepagrįstus nuteistojo argumentus, kad jis alkoholį vartojo jau po transporto priemonės vairavimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad 21.48 val. jo neblaivumas reikšmingai skyrėsi nuo nustatyto alkotesteriu 22.10 val. ir dėl to jo atžvilgiu turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Tokio manymo nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad 22.35 val. nuteistajam buvo nustatytas dar didesnis, tai yra 3,05 prom., neblaivumas. Skunde teisingai teigiama, kad pavartojus alkoholio, jo koncentracija tiek kraujyje, tiek iškvėptame ore pirmiausia ima didėti, tačiau alkoholio absorbcija kiekvienam asmeniui yra individuali, o šiuo atveju nustatytas pakankamai trumpas laiko tarpas tarp pirmojo M. R. kontakto su nuteistuoju, pastarojo manevravimo automobiliu daugiabučių kieme bei jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu (viso 30 min.), neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad alkoholis buvo vartojamas jau po transporto priemonės vairavimo ir negalėjo būti vartojamas anksčiau.

19. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad jokie duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis draugus A. R. ir A. K. iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) gatve vežė būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad K. N. pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam 21.48 val., (duomenys neskelbtini) g. daugiabučių namų kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra jau nuteistajam su draugais atvykus į įvykio vietą ir po M. R. kreipimosi Bendruoju pagalbos telefonu dėl garsiai grojusios muzikos kieme stovėjusiame automobilyje, taigi skunde nurodyti argumentai dėl anksčiau įvykio dieną nuteistojo atliktų veiksmų jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarymo nepaneigia.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi liudytojų M. R. ir J. R., M. K. parodymais, taip pat M. R. pateiktu vaizdo įrašu bei kitais rašytiniais įrodymais ir atmetė kaip nepagrįstus tiek paties nuteistojo, tiek jo draugų liudytojų A. K. ir A. R. parodymus. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nevertindamas jų selektyviai, nei vienam iš jų nepagrįstai nesuteikdamas prioriteto prieš kitus, savo išvadas grindė išsamiai ir motyvuotai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kadangi skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.