Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2465-1108/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1-2465-1108/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20760-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
K. N.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2465-1108/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20760-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajam K. N., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išslavinimo, dirbantis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, Lietuvos Respublikoje neteistas, 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu Prancūzijoje nuteistas už neteisėtą prekybą (įskaitant eksportą, importą, įgijimą, pardavimą, platinimą, gabenimą ar perdavimą) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę (2017 m. vasario 13 d. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. 2019 m. gegužės 18 d. apie 21.48 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 2,89 promilės alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad gegužės 18 d. ryte jam paskambino draugas G. K. ir paprašė pavairuoti mašiną. Pas draugą nuvažiavo taksi automobiliu, draugą pavežė iki (duomenys neskelbtini) ir paliko namie, o draugas jam paskolino automobilį. Su tuo automobiliu nuvažiavo į kavinę, praėjo apie porą valandų. Po kiek laiko paskambino A. ir paprašė nuvežti namo. A. paėmė su draugu ir atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, ten automobilį pastatė. A. ir jo draugas su savimi turėjo pusę „bonkos“ alaus, išgėrė tą alų, visi trys pasiklausė muzikos ir išsiskirstė. Išėjęs apie 8-9 valandą vakaro norėjo perstatyti automobilį, tuomet gal ir atsirėmė į medį, bet nieko nepajautė, užrakino automobilį ir grįžo namo. Namie gėrė ir nuėjo pasitikti draugę. Išėjęs iš namų pastebėjo, kad automobilis fotografuojamas ir jam buvo pasakyta, kad automobilis yra ieškomas. Jis pareigūnui padavė raktelius, pareigūnai jį pasikvietė į savo automobilį ir davė pūsti – iš pradžių įpūtė tris promiles, o vėliau vėl kažkiek parodė. Pareigūnams pasakė, kad girtas nevairavo. Jam nurodė, kad automobilis bus nutemptas ir viskas tuo pasibaigė.

Kaltinamasis taip pat parodė, kad draugo paskolinto automobilio galas buvo įlenktas dar prieš jam paimant automobilį – prieš porą ar tris mėnesius, bet draugas automobilio netvarkė. Vakare automobilį norėjo perstatyti apie pusę devynių, tuomet gal atsitrenkė, bet tikrai nepajuto. Jei būtų pajutęs, būtų informavęs draugą. Pastatęs automobilį išėjo. Namie laukė draugės skambučio belaukdamas išgėrė pusę 0,7 litro butelio degtinės ir išėjo jos pasitikti. Automobilį fotografavusiems pareigūnams padavė raktelius ir teises, pasakė, kad yra išgėręs ir jam davė „pūsti“. Įvykio dieną parvežęs draugus iš baro nieko aplink automobilį nematė. Muzikos klausėsi dieną, buvo gal po 15 val., paklausę muzikos išsiskirstė, vėliau jis buvo namuose. Kaltinamasis parodė, kad tą dieną į automobilį vairavo tik jis, niekas be jo į automobilį patekti negalėjo. Degtinę gėrė po automobilio perstatymo, jos turėjo nusipirkęs anksčiau. Buvo atvykę du pareigūnai – mergina ir vaikinas. Pareigūnai meluoja, sakydami, kad rado jį sėdintį automobilyje. Perstatęs automobilį jis iš automobilio išlipo ir nuėjo. Kaltinamasis parodė, kad iš liudytojų pažįsta tik savo draugus, R. ir R. nepažįsta ir nieko bendro su jais neturi. Ant medžio nepastebėjo jokios žymės. Prieš penkis metus vieną kartą buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad kaltinamasis triukšmavo kieme, automobilyje leido garsiai muziką. Kadangi buvo dešimta valanda vakaro, jis paprašė pritildyti muziką, nes nepritildžius kvies policiją. Į šį prašymą jam buvo atsakyta: „kviesk policiją“. Jis iškvietė policiją. Belaukiant policijos, automobilyje sėdėję asmenys sugalvojo su transporto priemone važiuoti ir atsitrenkė į medį, tuomet visi išsilakstė. Atvažiavo policijos pareigūnai ir pilietį rado sėdintį automobilyje keleivio vietoje. Viskas vyko šeštadienį. Telefone yra vaizdo įrašas, kaip važiuoja – jis perduotas tyrėjai. Taip pat yra foto nuotrauka, iš kurios matyti, jog galas buvo sveikas prieš atsitrenkiant į medį. Į automobilį atkreipė dėmesį grįždamas namo, nes „plyšavo“ muzika, skambėjo visas rajonas. Buvo be kelių minučių dešimt vakaro. Liudytojas parodė, kad dieną namie nebuvo – grįžo tik vakare, tuomet kieme ir „plyšavo“ muzika. Kai priėjo, automobilio durelės buvo atidarytos, o prie vairo sėdėjo kaltinamasis, kitas asmuo sėdėjo šalia jo ir trečiasis – automobilio gale. Leido garsiai muziką, liudytojas paprašė patildyti, tačiau jie buvo nelabai adekvatūs. Iškvietęs policiją stovėjo prie savo laiptinės ir laukė policijos, o pastebėjęs, kad automobilis važiuoja, pradėjo filmuoti telefonu. Ar asmenys automobilyje vartojo alkoholį, nematė, bet matė, kad elgėsi neadekvačiai ir kvapas sklido nuo jų. Po susidūrimo, kiek žiūrėjo su pareigūnais, ant medžio žymių neliko, tik ant automobilio bagažinės.

Liudytojas parodė, kad su kaltinamuoju gyvena tame pačiame kieme, tačiau automobilyje sėdėjusių iki įvykio nepažinojo, su kaltinamuoju niekada nėra turėjęs jokių piktumų, nesutarimų. Tą vakarą buvo su žmona. Aplinkui matė ir daugiau žmonių. Automobilis po smūgio į medį važiavo link jų, iki jų laiptinės atvažiavo. Automobilį vairavo kaltinamasis, jį atpažįsta, nes jis prieš tai sėdėjo vairuotojo vietoje. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio, buvo nuėjęs prie kito daugiabučio ir ten pasėdėjo, o po to grįžo į transporto priemonę ir atsisėdo į keleivio vietą. Policijos pareigūnai jį rado automobilyje, keleivio vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m gegužės 18 d.-2019 m gegužės 19 d. duoti parodymai (b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. apie 21.40 val. vedžiojant šunį kartu su sutuoktine J. R. prie gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su atidarytomis abejomis priekinėmis durelėmis ir vienomis dešinės pusės galinėmis durelėmis. Automobilyje sėdėjo akivaizdžiai neblaivūs trys vyriškiai, du priekyje ir vienas gale. Vyriškiai garsiai klausėsi muzikos, garsiai kalbėjo, rėkavo. Po maždaug 8 minučių, jam su sutuoktine grįžtant į namus, pamatė tuos pačius asmenis dar garsiau klausančius muzikos. Tuomet jis priėjęs prie vairuotojo vietoje sėdinčio vyriškio paprašė patildyti muziką. Jam nesureagavus, pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Vairuotojo pusėje sėdintis vyriškis pasakė: „kviesk policiją“. Prieš skambindamas bendruoju pagalbos numeriu savo mobiliuoju telefonu „Huawei P8 lite“ nufotografavo automobilį iš galo ir apie triukšmaujančius asmenis pranešė policijai. Laukiant policijos pareigūnų, tas pats asmuo, sėdintis už vairo, užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Tuomet jis išsitraukęs savo mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti. Vyriškis manevruodamas, apsisukinėdamas automobilio galu atsitrenkė į medį, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo. Po eismo įvykio vyriškiai pavažiavę kelis metrus sustojo ir visi, tiek vairuotojas, tiek keleiviai, pasišalino, automobilį palikdami įvykio vietoje. Vairuotojas pasišalino link netoliese esančio bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), kurio kieme atsisėdo ant metalinio turėklo. Atvykus policijos pareigūnams ir kalbant su jais, į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo vairuotojas ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Mobiliojo telefono pagalba užfiksuotas įvykis buvo persiųstas atvykusiems policijos pareigūnams.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytojas M. R. patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad pirmą kartą prie automobilio priėjo jis vienas. Tuo metu jų mažas šuo buvo ant rankų, o žmona buvo arba prie laiptinės, arba į namus nunešusi daiktus. Namo grįžinėjo su šuniuku, praėję pro automobilį dar nuėjo iki kitos vietos, grįžtant triukšmas buvo ir tada buvo paprašyta patildyti. Tą vakarą policiją kvietė dėl triukšmo, nes garsiai šnekėjo ir leido muziką. Automobilio numerio nuotraukos ėjo daryti, kad galėtų pranešti policijai – nufotografavo prieš skambindamas, kad galėtų padiktuoti. Jis paskambino būdamas prie automobilio, o tada ėjo. Nuėjo prie savo laiptinės. Kai išgirdo, kad užsiveda automobilio motoras, jau buvo prie savo laiptinės, tai maždaug už 20 metrų nuo automobilio. Liudytojas parodė, kad gali kategoriškai patvirtinti, jog nuo to laiko kai matė, tai už automobilio vairo vairuotojai nepasikeitė. Po atsitrenkimo į medį automobilis sustojo prie pat jų laiptinės, žinoma, jie pasitraukė į laiptinę, iš automobilio išlipo visi trys jame buvę asmenys, kurie savo sėdimos vietos nebuvo pakeitę. Šitą vaizdą matė pro laiptinės akutę – akutė padaryta bendroje laiptinėje. Kadangi piliečiai siūlė emigruoti ir buvo neadekvatūs, tai filmavimą nutraukė ir policiją kvietė iš naujo pranešdamas, kad automobilis išvažinėja. Pasitraukė, kad išvengtų didesnio konflikto, nes pavartoję alkoholio žmonės būna neprognozuojami. Kai asmenys nueidinėjo, tai atsidarė laiptinės duris ir matė, kad vienas nuėjo atskirai, o kiti du į (duomenys neskelbtini) namą nusvyravo. Technika šiek tiek tamsiau filmuoja, jei nėra normalaus apšvietimo, bet filmuota dar saulei nenusileidus, todėl viskas normaliai matoma. Kad automobilis atsitrenkė būtent į medį, matėsi vizualiai. Prieš atsitrenkimą daryta nuotrauka, tai bagažinė yra nesulankstyta, pareigūnė nufotografavo sustojusio automobilio vaizdą – matyti, kad yra įlenkimas ant bagažinės. Liudytojas parodė, kad matė patį susidūrimo momentą, kuris yra nufilmuotas ir vaizdo įraše su garsu. Filmavo būdamas lauke, bet kadangi automobilis privažinėjo ir jame buvę asmenys elgėsi neadekvačiai, tai įrašą sustabdė, pasitraukė į laiptinę ir dar kartą skambino pagalbos telefonu 112. Įėjus į laiptinę buvo matyti, kas už automobilio vairo sėdi asmuo su tais pačiais šviesiais pilkais marškinėliais. Kaip kaltinamasis buvo apsirengęs yra parašyta ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, bet lyg pilkas bliuzonas buvo ir lyg džinsinės kelnės, dabar jau tiksliai neprisimena, nes galvojo, kad policija surašys parodymus ir tuo viskas baigsis.

Pastabą kaltinamajam ir jo draugams dėl triukšmo davė po aštuonių minučių nuo to, kai praėjo pirmą kartą – buvo grįžta ir paprašyta, nes muziką paleido dar garsiau. Praeidamas pirmą kartą nedavė jokių pastabų. Prie automobilio buvo apie 21.48 val., į policiją skambino gal minutės-dviejų bėgyje, bet skambino ne nueidamas, o būdamas prie jų. Jų akivaizdoje nufotografuotas automobilio galas ir prie pat mašinos buvo paskambinta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. R. parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis ir jame buvo trys asmenys, kurie garsiai leido muziką. Ji su vyru prašė patildyti muziką, bet jie atsisakė. Liudytojos vyras iškvietė policiją. Galvojo, kad tuo viskas pasibaigs, bet užsivedė automobilis, pradėjo važiuoti atbulas ir galu atsitrenkė į medį, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis sustojo ties viena (duomenys neskelbtini) namo laiptine, vairuotojas pasišalino iš automobilio ir nuėjo prie vieno devynių aukštų daugiabučio, o kiti du asmenys, kurie buvo su juo kartu, svyruodami nukeliavo prie kito. Liudytoja su vyru laukė policijos, atvažiavus policijai, vairuotojas grįžo į savo automobilį, tačiau atsisėdo jau į keleivio pusę ir policijos pareigūnai jį nusivedė. Atvažiavę tyrėjai apklausė jos vyrą, o ji parodymus davė vėliau. Viskas vyko gegužės mėnesį, buvo savaitgalis, kai vyko „Eurovizija“, apie dešimta valanda vakaro. Grįždami namo išgirdo, kad iš automobilio trankiai groja muzika, tai buvo neįprasta, nes niekada tokių dalykų nebūdavo. Iš pradžių jie su vyru praėjo, bet vėliau sugrįžo paprašyti pritildyti muziką, nes buvo gana vėlus metas. Prašyti ėjo vyras, o ji tuo metu buvau atsitraukusi, stovėjo prie laiptinės.

Liudytoja parodė, kad iš pradžių iš automobilio buvo išlipę du asmenys, tarp tų dviejų asmenų buvo kaltinamasis. Sutuoktinis su jais apsižodžiavo, tai vyko prieš kviečiant policiją. Kaltinamasis pasakė, kad jei nori būti toks pilietiškas, tai kviesk policiją ir vyras iškvietė. Vyras policiją kvietė būdamas prie automobilio. Toliau liudytoja su vyru atsitraukė, nueidinėjo, o kaltinamasis su draugu tuo metu susėdo į automobilį. Jie susėdo atgal, vairuotojas į savo vietą, tas kitas asmuo į savo. Tuomet jie užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Pradėjus važiuoti, liudytoja su vyru būdami prie laiptinės žiūrėjo, kaip jiems nesiseka važiuoti, kaip atsitrenkė. Kai automobilis staigiai sustojo prie laiptinės ir kaltinamasis su draugais iš jo išlipinėjo, tai liudytoja su vyru įėjo į laiptinę, nes liudytojai jie pasirodė grėsmingi žmonės ir ji galvojo, kad kai išlips iš automobilio, gali imtis kokių nors veiksmų. Liudytoja parodė mačiusi patį išlipimo iš automobilio momentą. Iki įvykio ji kaltinamojo nepažinojo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad vairavo kaltinamasis. Būdama laiptinėje ji žiūrėjo per langą, per akutę nežiūrėjo. Per laiptinės akutę galima matyti kiemą. Ji negalėjo atsakyti, ar ant medžio buvo žymių, tačiau ant automobilio liko aiškios įlenkimo žymės, kurių nebuvo iki įvykio. Prieš vairavimą automobilio galas buvo sveikas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, iki įvykio su kaltinamuoju tik pasisveikindavo, kai praeidavo pro šalį. Tą dieną su draugu bare gėrė. Draugas pasakė, kad žino, kas juos parveš iš baro ir susiskambino su kaltinamuoju. Draugo vardas A., pavardės nežino. A. paskambino, ir juos abu paėmė iš baro, parvežė namo. Nežino, kiek valandų buvo, gal po trijų. Kai parvežė, tai jie dar turėjo truputį alaus ir jį baigė gerti, klausėsi muzikos. Alų pabaigė ir išsiskirstė. Viskas vyko dienos metu – gal po trijų, gal po keturių, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Tą dieną bare vartojo alkoholį, kiek laiko praleido bare, neatsimena. Su draugu susėdę gėrė alų. Baras (duomenys neskelbtini) lygtai. Baras netoli namų, su automobiliu gal penkios minutės ir dvidešimt minučių pėsčiomis. Su viešuoju transportu važiuoti nenorėjo, nes buvo su „kvapeliu“. Su kokiu automobiliu namo parvežė, jis nežino, tai jam išvis nebuvo įdomu, tamsios spalvos automobilis. Jis sėdėjo gale, o draugas, su kuriuo gėrė – priekyje. Alų pirko buteliais, bet bare į bokalus supylė, buvo likę gal pusę bokalo. Ten buteliais niekas neduoda, nes pilsto į bokalus. Alų parsivežė laikydami rankose. Parvežė namo į tą gatvę, kur šalia jo namų, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo, pastatė automobilį, išjungė variklį. Truputį įjungė „muzikytės“. Baigė gerti alų ir išsiskirstė. Vairuotojui išgerti nesiūlė. Kiek laiko sėdėjo automobilyje, negalėjo pasakyti. Iš baro kiekvienas po savo bokalą buvo pasiėmę, tie bokalai buvo plastmasiniai. Kol jis su A. gėrė alų, tai vairuotojas gal ir buvo duris prasidaręs laukdamas, kol jie išlips iš automobilio. Parėjęs namo iš karto nuėjo miegoti. Jam žmona pasakė, kada grįžo, jis pats atsimena, kad dienos metu grįžo namo, neparėjo vidurnaktį. Po įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikęs.

Liudytojas parodė, kad 21.50 val. vakare miegojo lovoje, įvykyje nedalyvavo. Įvykio dieną buvo apsirengęs su juoda „maike“. Kol buvo automobilyje, tuo metu niekas nebuvo atėjęs raminti dėl triukšmo, jis nieko nematė. Draugas, su kuriuo įsėdo į automobilį, tai lyg su mėlyna „maike“ buvo apsirengęs. Su vairuotoju kartu išlipo ir kiekvienas į savo pusę nuėjo. Važiuojant kartu su kaltinamuoju nebuvo į ką atsitrenkti, normaliai pastatė automobilį. Prie medžio pastatė, t. y. medis buvo priešais priekinį stiklą. Nematė, kad kas būtų filmavęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jie yra draugai. Jis su A. buvo tokiame naktiniame bare. Kaltinamajam jis paskambino dieną apie 15 valandą. Paskambino ir paprašė atvažiuoti jį paimti. Kaltinamasis parvežė juos į kiemą, jie su A. baigė gerti alų, pasėdėjo, paklausė muzikos ir išsiskirstė namo. Daugiau nieko ir nebuvo. Viskas vyko šeštadienį, gegužės mėnesį. Apie įvykį jam tapo žinoma iš tyrėjos. Bare su draugu buvo praktiškai nuo ryto, baras dirba visą parą. Kada iš baro grįžo, atsimena, nes nebuvo visiškai girtas. Grįžimo laiką gerai pamena. Jam žinoma, kad kaltinamasis neturi automobilio, tačiau su kaltinamuoju buvo susiskambinęs iš vakaro ir kaltinamasis sakė, kad pasiskolins automobilį. Iki parvežimo namo buvo išgėręs du-tris „bambalius“ alaus. Tie „bambaliai“ šešių laipsnių stiprumo ar septynių, kažkas tokio. Namo iš baro pasiėmė nebaigtą gerti „bambalį“, automobilyje gėrė iš „bambalio“ – vienas pageria, paskui kitas, dviese baigė gerti. Tuo metu vairuotojas parūkė, automobilis jau buvo užgesintas, rakteliai ištraukti. Juos parvežė su „Toyota“ automobiliu, bet kaip tiksliai vadinasi, tai neatsimena. Visą kelią sėdėjo šalia vairuotojo.

Liudytojas parodė, kad kaltinamasis kieme niekur neatsitrenkė, nes ten neįmanoma atsitrenkti. Automobilį pasistatė priešais bordiūrą. Automobilį pasistatė toli nuo medžio, apie dešimt metrų bus. Tą dieną grįžo po šešioliktos valandos ir buvo namuose, nuėjo miegoti, o atsikėlęs vakare žiūrėjo televizorių. 21.50 val. buvo namuose Tą dieną su kaltinamuoju nebuvo susitikęs. Su kaltinamuoju susitiko kitą dieną, bet apie įvykį nieko nekalbėjo. Vėliau, kai kalbėjo, tai kaltinamasis pasakė, kad automobilį nutempė. Nematė nei liudytojų, nei kad kas filmuotų automobilį. Negalėjo tiksliai pasakyti, kaip tą dieną buvo apsirengęs – ar su juodu, ar su mėlynu bliuzonu. A. R. taip pat yra jo draugas. Į barą nuvažiavo troleibusu, tačiau grįžti troleibusu negalėjo, nes neliko pinigų. Dienos metu negalėjo iš baro grįžti pėsčiomis, nes buvo išgėrę. Kelionė nuo baro iki namų praėjo sklandžiai, nebuvo jokių įvykių. Kad automobilyje garsiai klausėsi muzikos, niekam neužkliuvo, niekas nebuvo priėjęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad įvykio datos tiksliai nurodyti negali, prisimena, kad dirbo naktinėje pamainoje, nes yra policijos pareigūnė, dirba vyriausiąja patrule patrulių rinktinėje. Dirbo su kolega V. B.. Buvo tamsus paros metas, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) šalia namo automobilių stovėjimo aikštelėje asmenys automobilyje garsiai klausosi muzikos ir vartoja alkoholinius gėrimus, važiuojant gautas pranešimas, kad atsitrenkė į medį. Atvykus juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad keli asmenys pasišalino, nurodė, kad atsitrenkė į medį, kad turi vaizdo įrašą, kurį parodė. Kaltinamąjį atsivedė į tarnybinį automobilį. Išsikvietė nusikalstamos veikos registravimo skyriaus pareigūnus, nes asmuo buvo neblaivus, nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Pranešėjas su žmona matė įvykį ir nusikalstamos veikos skyriaus pareigūnai juos apsiklausė. Su kaltinamuoju kalbėjo įvykio vietoje, jis neigė, kad vairavo transporto priemonę. Įvykio vietoje kaltinamasis elgėsi ramiai, vykdė visus nurodymus. Įvykio vietoje buvę liudytojai nurodė, kad kaltinamasis buvo ne vienas, jų buvo daugiau. Pranešėjas sakė, kad pirmiausiai išgirdo muziką, kurią leido iš automobilio, tada nuėjo sudrausminti asmenų ir pamatė, kad geria alkoholinius gėrimus. Po to nuėjęs paskambino į policiją ir jam pasirodė, kad asmenys gali važiuoti automobiliu. Pranešėjas nurodė, kad turi filmuotą medžiagą, kaip įvyko eismo įvykis, kaip važiuodamas atbulomis automobilis atsitrenkė į medį, parodė jiems tą vaizdo įrašą. Pranešėjas nurodė, kad matė, jog būtent tas vyras vairavo transporto priemonę. Pati liudytoja įvykio vietos ir to automobilio labai gerai neapžiūrėjo, bet kai rado asmenį keleivio vietoje, tai tarp kojų pas jį buvo pilnas maišas – jame galėjo būti alkoholio ir kitokių prekių. Liudytoja parodė, kad žino savo tarnybinio pranešimo turinį – jame būna ir tai, ką pranešėjas nurodo paskambinęs į pagalbos centrą. Jie prisiima įvykį ir paspaudžia vykti, kai atvyksta, pažymi, kad atvyko, kai baigia darbą irgi fiksuoja. Visi duomenys fiksuojami ne „Polis“ sistemoje, o policijos registre. ROIK numeris iš karto yra nurodomas surašyto tarnybinio pranešimo viršuje – šis numeris yra suteikiamas, kai gauna pranešimą vykti. Jie yra patruliai, kurie pirmieji atvyksta į įvykio vietą, jie surenka pradinę informaciją, pranešėjus, kas matė eismo įvykį, pagal situaciją sulaiko įtariamąjį, jei nurodo nusikalstamų veikų skyrius, surašo tarnybinį pranešimą, nustato blaivumą, kas šiuo atveju buvo pagrindinis dalykas, informuoja tuos, kurie turi būti informuoti. Įvykio vietoje nuotraukų nedaro, jas daro atvykę nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai į įvykio vietą paprastai atvyksta valandos bėgyje. Medis nebuvo apgadintas, nes ten labai didelis medis, o automobilis buvo stipriai apgadintas. Negali nustatyti, ar automobilio apgadinimai buvo seni ar nauji, nes kai du automobiliai susiduria, būna dažų likučių ir matosi, kad švieži, nes gali pavalyti, o kai atsitrenkia į stacionarų objektą, kaip medį, šiuo atveju, tai jis nedažytas, tai tiesiog lieka įlenkimas. Buvo įlenktas automobilio galas. Parodė, kad įvykio vietos nefiksuoja, bet į įvykį atvyko prie namo: yra privažiavimas prie namo, o gale – tokia aikštelė, tai galima sakyti, kad automobilis stovėjo tarp aikštelių, t. y. kiemo pravažiavime, buvo užstatęs pravažiavimą. Pirma akistata su kaltinamuoju buvo, kai ji ir pranešėjai priėjo prie automobilio. Kelintą valandą priėjo, liudytoja tiksliai nurodyti negalėjo. Kai priėjo, kaltinamasis buvo automobilyje, keleivio pusėje, tarp kojų buvo maišas, šitą atsimena gerai. Pareigūnams atvykus kaltinamasis jau sėdėjo automobilyje ir jų laukė, automobilio durys buvo atidarytos.

Be kaltinamojo bei liudytojų parodymų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais BPK 290 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš policijos informacinės sistemos („polis“) duomenų matyti, kad pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2019 m. gegužės 18 d. 21.48 val. (fiksuotas toks pranešimo turinys: „Iš A/m Toyota v/n (duomenys neskelbtini) garsiai groja muzika, taip pat sėdi neblaivūs asmenys, taip pat ir vairuotojas“), policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą reaguojant į pranešimą laikas 22.02 val. (b. l. 8).

Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti (b. l. 47-51), kad J. R. atpažino K. N. kaip asmenį, kuris 2019 m. gegužės mėn. neblaivus vairavo automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į medį, esantį prie namo (duomenys neskelbtini).

2019 m. gegužės 21 d. objektų apžiūros protokole (b. l. 35-36) užfiksuota liudytojo M. R. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti daugiabučio namo kiemas, šaligatvis, žalioji zona, daugiabučio namo siena, kieme stovinčios transporto priemonės. Matoma prie daugiabučio stovinti pilka transporto priemonė, kurios valstybinių numerių nėra galimybės įžiūrėti, su įjungtomis šviesomis bei posūkio signalu. Vaizdo įrašo laiku 00.13 min. minėta transporto priemonė pradeda judėti atbuline eiga kameros link. Transporto priemonė vis sustoja ir vėl pradeda judėti ta pačia kryptimi. Automobilis pradeda sukti link raudonai balto daugiabučio namo sienos, užvažiuoja ant šaligatvio, netrukus nuo jo nuvažiuoja ir sustoja. Vaizdo įrašo laiku 00.55 min. automobilis vėl pradeda judėti atbuline eiga ant to paties šaligatvio bei girdisi, kad galine automobilio dalimi atsitrenkia į vaizdo įraše aiškiai nematomą objektą ir sustoja. Filmuojantis asmuo vaizdo įraše pabrėžia, kad minėtas automobilis atsitrenkė į medį. Vaizdo įrašo laiku 01.16 min. minėta transporto priemonė pajuda į priekį, nuvažiuoja nuo šaligatvio, trumpam sustoja, netrukus pradeda judėti tiek atbuline eiga ant šaligatvio, tiek vėl į priekį, pamažu bandant apsukti automobilį. Vaizdo įrašo laiku 02.25 min. automobilis apsisuka į filmuojančio asmens pusę, priartėja prie jo tiek, kad galima aiškiai matyti automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei automobilio markės „Toyota“ simbolį. Matyti, kad automobilio priekyje sėdi du asmenys. Keleivio vietoje sėdi asmuo, dėvintis ryškios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su aiškiai neįžiūrimu logotipu ant krūtinės. Vaizdo įrašo laiku 02.44 min. girdisi, kaip vairuotojas užtraukia automobilio stovėjimo stabdį, užgesina automobilį šalia filmuojančio asmens. Tuo filmavimas baigiasi.

2019 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, pridėtos įvykio vietos ir nurodyto automobilio fotonuotraukos (b. l. 9-21).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. N. 2019 m. gegužės 18 d. 22.10 val. nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, o 22.35 val. nustatytas 3,05 promilių neblaivumas (b. l. 26).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (b. l. 32) matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ 2.2D sedano, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4430 eurų su PVM ir 3661 euras be PVM.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas V. K. (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo K. N. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. N. 2019 m. gegužės 18 d. apie 21.48 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai jam nustatyta mažiausia 2,89 promilės alkoholio koncentracija. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo teismas kritiškai vertina liudytojų A. R. ir A. K. parodymus ir jais nesivadovauja. Visų pirma, pats kaltinamasis juos įvardino kaip savo draugus, todėl jie buvo suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus. Visų antra, iš jų parodymų galima spręsti, kad jie nuo ryto vartojo alkoholį ir dėl to teismas abejoja, ar jie galėjo būdami tokios būklės atsiminti įvykio dieną. Visų trečia, jie abu kalbėjo apie tai, kad su kaltinamuoju buvo apie 15-16 val. dienos ir kategoriškai neigė vakare buvę su kaltinamuoju automobilyje bei nieko neparodė apie kaltinime nurodytas aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju kalbant apie nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, pažymėtina, kad atvykę policijos pareigūnai neblaivų kaltinamąjį rado sėdintį automobilyje keleivio vietoje ir nematė jo vairuojančio. Esant tokiai situacijai vienu iš pagrindinių įrodymų šaltinių tampa liudytojų M. R. ir J. R., mačiusių, kaip kaltinamasis vairavo automobilį, parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo. Šių liudytojų parodymai, priešingai nei kaltinamojo, yra nuoseklūs ir logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Nei M. R., nei J. R. neturėjo jokio tikslo ar motyvo duoti neteisingus parodymus apie kaltinamojo veiką, pakenkti kaltinamajam. Pats kaltinamasis patvirtino iki įvykio šių žmonių nepažinojęs.

Tiek M. R., tiek J. R. davė vienodus parodymus apie įvykio laiką, vietą, apie tai, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis, apie tai, kad kaltinamojo pavojingas manevravimas automobiliu daugiabučio namo aikštelėje buvo nufilmuotas liudytojo M. R. mobiliuoju telefonu, apie tai, kad visą laiką nuo automobilio vairavimo iki policijos pareigūnų atvykimo, jie stebėjo kaltinamąjį, t. y. kad kaltinamasis visą laiką buvo jų akiratyje. Abu liudytojai teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis po smūgio į medį važiavo link jų, atvažiavo iki jų laiptinės. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio, buvo nuėjęs prie kito daugiabučio ir ten pasėdėjo, o po to grįžo į transporto priemonę ir atsisėdo į keleivio vietą (sprendžiant dėl šių parodymų teisingumo ypatingai svarbu tai, kad liudytojai nesitraukė iš įvykio vietos būtent tam, kad galėtų stebėti, kaip elgsis kaltinamasis iki atvykstant pareigūnams, todėl jų visas dėmesys buvo sutelktas į kaltinamąjį).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų M. R. ir J. R. parodymų teisingumą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, įskaitant ir paties kaltinamojo duotus parodymus. Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu J. R. atpažino K. N. kaip asmenį, kuris 2019 m. gegužės mėn. neblaivus vairavo automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į medį, esantį prie namo (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną vakare ėjo perstatyti automobilio, kad jį perstatydamas galėjo atsitrenkti automobiliu į medį, tačiau to nepajuto. Jis taip pat parodė, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius turėjo tik jis ir tik jis tą dieną vairavo šį automobilį. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama ir kad jį vairavo būtent kaltinamasis. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojai M. R. ir J. R. duodami parodymus patvirtino, kad iki įvykio vieni kitų nepažinojo, nebuvo bendravę, tai leidžia daryti išvadą, kad M. R. telefonu filmuotame ir jo į bylą pateiktame vaizdo įraše fiksuotas būtent įvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis bandant jį perstatyti, o kartu ir patvirtina liudytojų M. R. ir J. R. duotus parodymus apie tai, kad jie ne tik stebėjo kaltinamojo vairavimą nuo pradžios iki kol kaltinamasis sustabdė automobilį užgesindamas jo variklį, bet ir šį vairavimą nufilmavo. Ta aplinkybė, jog M. R. vaizdo įrašą iš karto parodė atvykusiems pareigūnams, leidžia spręsti apie vaizdo įrašo padarymo laiką, t. y. kad jis darytas įvykio metu ir įvykio vietoje. Pažymėtina, kad liudytojo darytame vaizdo įraše yra aiškiai matoma ne tik automobilio markės „Toyota“ ženklas, bet ir jo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl teismui nekyla abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis, kurį kaltinamajam paskolino jo draugas. Liudytoja apklaustos M. K. parodymai patvirtina, kad atvykę pareigūnai kaltinamąjį rado sėdintį automobilyje keleivio vietoje ir paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pats priėjo prie automobilio pamatęs, jog automobilis yra fotografuojamas. Tuo pačiu šie M. K. parodymai patvirtina liudytojų M. R. ir J. R. duotus parodymus apie tai, kad kaltinamajam baigus vairuoti ir išlipus iš automobilio jis nuėjo prie šalia esančio daugiabučio ir grįžęs atsisėdo į automobilį, tačiau ne į vairuotojo, o į keleivio vietą.

Liudytojai M. R. ir J. R. davė vieningus parodymus apie tai, kad pirmiausiai į policiją skambino dar automobiliui stovint (tai matyti ir iš policijos informacinėje sistemoje („polis“) esančio pranešimo turinio), kad praneštų apie automobilyje garsiai muzikos klausančius asmenis, t. y. tuo metu kaltinamasis dar automobilio nevairavo. Netrukus po 21.48 val. skambučio policijai kaltinamasis užvedė automobilį ir pradėjo juo važiuoti. 22.02 val. atvykę policijos pareigūnai automobilį jau rado perstatytą, t. y. jis stovėjo ten, kur matyti, kad buvo sustabdytas išjungiantį variklį liudytojo daryto vaizdo įrašo pabaigoje (šią aplinkybę patvirtina tiek liudytojos M. K. parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros duomenys). Vadinasi kaltinamasis automobilį vairavo jį perstatydamas per trumpą laiko tarpą nuo 21.48 val. iki 22.02 val., o jau 22.10 val. kaltinamajam buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Jau vien ši aplinkybė paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis degtinę gėrė grįžęs namo po to, kai perstatė automobilį. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką jis objektyviai nebūtų spėjęs po automobilio perstatymo pareiti namo, išgerti pusę 0,7 litro butelio degtinės ir vėl grįžti į įvykio vietą. Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis nebuvo išėjęs namo, patvirtino ir liudytojai M. R. ir J. R., parodydami, kad jis nuėjo iki šalia esančio daugiabučio, prie kurio pasėdėjęs grįžo ir atsisėdo į automobilį. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio buvo stebimas liudytojų ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu, kai užgesinęs automobilio variklį laukė atvykstant pareigūnų kaltinamasis būtų apskritai ką nors gėręs. Aukščiau aptartų įrodymų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis alkoholį vartojo dar iki perstatydamas automobilį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. vairuodamas jau buvo neblaivus. Kadangi kaltinamojo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus trumpam laikui po vairavimo (2019 m. gegužės 18 d. 22.10 val. nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, o vairuojama buvo apie 21.48 val.), akivaizdu, kad ir vairavimo metu, t. y. prieš mažiau nei pusvalandį, neblaivumo laipsnis buvo artimas nustatytajam. Kaltinamojo girtumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis iš esmės neneigė fakto, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir vėliau perstatytas prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), t. y. iš esmės nebuvo ginčo dėl įvykio vietos – buvo ginčijamas pats vairavimo esant neblaiviam faktas.

K. N. veikė tiesiogine tyčia – jis būdamas neblaivus nusprendė automobilį perstatyti, nors tam nebuvo jokios būtinybės, nekreipdamas dėmesio į tai, kad dėl girtumo sunkiai sekėsi automobiliu manevruoti, kad manevruodamas apgadino automobilio galą. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Tokie K. N. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamasis K. N. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau yra duomenų apie jo atžvilgiu Prancūzijoje priimtą nuosprendį (b. l. 89-92). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 88). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 96), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 94). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 97).

Kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. K. N. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis neblaivus sėsdamas už automobilio vairo visiškai ignoravo galimas kilti pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad yra vartojęs alkoholio, kad yra neblaivus, matė, kad sunkiai sekasi netgi pajudėti automobiliu iš vietos, tačiau vis tiek vairavo. Vairuodamas buvo tokios būklės, kad net nepajuto, kaip automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kliūtį, nors byloje esančiame vaizdo įraše girdėti stiprus garsas. Kita vertus, veikos mažesnį pavojingumą rodo tai, kad manevruojama buvo nedideliu greičiu daugiabučio kieme, trumpą laiką. Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo teismas atsižvelgia į tai, kad K. N. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, nei tendencinga kaltinamojo ankstesnio neteisėto elgesio, visuomenės normų nepaisymo pasekmė.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti K. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Nustačius, kad K. N. kelių eismo transporto priemonę automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą K. N., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, nekreipdamas dėmesio į tai, kad vairuodamas automobilį tokios būsenos kelia ypatingai didelį pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei iki įvykio, nei po jo kaltinamasis nebuvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam ir apskritai nėra baustas už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį K. N. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, t. y. nustatytinas terminas trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį.

K. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K.. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo automobilio savininkei apie tai žinant, todėl nurodytas automobilis buvo pagrįstai grąžintas savininkės įgaliotam asmeniui. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atitinkamai, iš K. N. išieškotina automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3661 euras, t. y. automobilio vertė be PVM.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu K. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

K. N. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2019 m. gegužės 18 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Baudžiamojoje byloje esantis vokas su viena kompaktine plokštele nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 55 MGL (2750 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti K. N. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti K. N. baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d., t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos;

- konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3661 (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną) eurą, nustatant 6 (šešių) mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Išaiškinti K. N., kad suma, atitinkanti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 3661 euras, turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Išaiškinti K. N., kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikia pateikti banko kvitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį K. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01278857 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Baudžiamojoje byloje esantį voką su kompaktine plokštele nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė