- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eI2-2561-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00071-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 19-IL-30-02048-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. Z.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių įpareigoti jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog 2019 m. lapkričio 25 d. jis kreipėsi į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Klaipėdos AVPK 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 19-IL-30-02048-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. Z.“ jo prašymas netenkintas. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamas sprendimas neteisingas, neteisėtas ir neproporcingas, priimtas neištyrus visų aplinkybių ir neįvertinus pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos, gyvenimo būdo prašymo leisti laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus metu, neįvertinus siekiamų tikslų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta, kad jis su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad gabus pareiškėjo 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo patikrinti pareiškėjo anketiniai duomenys įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre. Gauta informacija, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas, paskiriant viešųjų darbų bausmę 2 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui. Pažymima, kad nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigiama, kad atliekant tolesnį patikrinimą nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. būdamas neblaivus, žodinio konflikto metus pareiškėjas du kartus pastūmė savo sutuoktinę, ko pasėkoje ji atsitrenkė į spintelę ir patyrė fizinį skausmą. Pareiškėjas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria buvo įtariamas, susitaikė su nukentėjusiąja, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 212 str. 1 d. 5 p. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-67828-15 buvo nutrauktas.
Teigiama, kad įvertinus tai, jog viena pareiškėjo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimu, o kita veika yra smurtinio pobūdžio, t. y. smurtas artimoje aplinkoje, padaryta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-02048-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. Z.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai).
Klaipėdos AVPK 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 19-IL-30-02048-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. Z.“, pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja GŠKĮ. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.
Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Pažymėtina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019).
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Pažymėtina, kad ši nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams.
Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-404/2016 turinys patvirtina, kad A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas viešųjų darbų bausme 3 (tris) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ¹/₃ ir nustatyta galutinė sumažinta viešųjų darbų bausmė 2 (du) mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 14 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. Z. grąsino nužudyti savo sutuoktinę S. Z., kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 6 d. nutartimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad A. Z. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 10 d. apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus A. Z. reiškė pretenzijas sutuoktinei S. Z., prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. kilus žodiniam konfliktui ją pastūmė, rankoje laikydamas šakutę ir prikišęs ją prie veido bei suduodamas vieną kartą ranka į krūtinę, S. Z. pastūmė antrą kartą, dėl ko ji atsitrenkė į virtuvinę spintelę. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 6 d. nutartime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad dėl to, kad įtariamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, dėl ko jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją, todėl yra pagrindas ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Įvertinus pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų darymo sistemingumą, darytina išvada, jog į bylą pateikti pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir liudytojų S. Z. ir A. Z. parodymai nepaneigia pareiškėjo asmenybės pavojingumo ir nepraranda savo aktualumo, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje.
Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai nesuderinamos su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, o pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).
Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.
Darytina išvada, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti pagrindo nėra.
Įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme buvo tiriama GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, nagrinėjamam atvejui Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo išvados nėra aktualios.
Konstatavus, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 19-IL-30-02048-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. Z.“ yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.