Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1027/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1T-8-366/2017Nutartis · 2017-06-29Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-01Utenos apylinkės teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
1-98-1027/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18421-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. F., I. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1027/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18421-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.; 2.3.6.4.; 2.10.2.
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei,prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui,nukentėjusiesiems A. F. ir I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje bei 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017 m. balandžio 17 d., apie 18.46 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, atsisakydamas vykdyti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. P. teisėtus reikalavimus pateikti automobilio „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo dokumentus, išlipti iš automobilio, siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinį nusižengimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais, tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. sėdėdamas minėto automobilio vairuotojo vietoje durelėmis trenkė vyriausiajam patruliui I. P. į veidą ir prakirto jam nosį, po ko, būdamas sulaikytas ir vedamas policijos tarnybinio automobilio link, tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. kojomis kelis kartus įspyrė vyriausiajam patruliui I. P. į kojas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nevykdydamas policijos pareigūno – vyriausiojo patrulio I. P. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. F. teisėtų reikalavimų – ramiai sėdėti policijos tarnybiniame automobilyje, išplūdo necenzūriniais žodžiais ir pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajai patrulei A. F., grasino tuoj pat prieš ją panaudoti fizinį smurtą – tyčia užsimojo kumščiu, kėsindamasis suduoti pareigūnei smūgį, tačiau nukentėjusiajai A. F. pavyko smūgio išvengti, taip padarė nukentėjusiajam I. P. žaizdą nosies nugarėlėje su aplinkinių audinių patinimu, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino šiems valstybės tarnautojams.

A. B. taip pat nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2016 m. lapkričio 1 d., neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. M. vardu, iki kol šį dokumentą 2017 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu iš jam (A. B.) priklausančio automobilio „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžės rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., paaiškino, kad buvo ką tik grįžęs iš Anglijos, dar nebuvo pripratęs, kad Lietuvoje yra viskas kitaip, jo vairuojamas automobilis greitį rodo myliomis, galvojo, kad važiuoja leistinu greičiu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Pasielgė labai neapgalvotai, kad nuvažiavo, kai jį buvo sustabdęs I. P.. Sulaikomas negalėjo suprasti, kodėl su juo taip neteisingai elgiamiasi, todėl pasielgė taip kaip pasielgė, buvo labai keistoje būsenoje. Kai I. P. įvykio metu bandė atidaryti jo automobilio dureles, jis neleido, vėliau staigiai jas paleido. Vedamas priešinosi pareigūnams, išplūdo pareigūnus, tačiau nespyrė I. P. į kojas, nebandė kumščiu trenkti A. F., rankos judesiu norėjo išvengti to, kad A. F. laikė jam už kaklo diržu. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d. paaiškino, kad I. M. priklausantį dokumentą rado Vilniuje prie turgaus Kalvarijų ant šaligatvio prieš keletą savaičių iki įvykio 2017 m. balandžio 17 d. Suprato, kai tai kitam asmeniui priklausantis vairuotojo pažymėjimas, įmetė jį į daiktadėžę, žadėjo nunešti į policiją, tačiau pamiršo. Jo nuomone užmiršimas nėra nusikaltimas, tačiau pripažino kaltę dėl šios nusikalstamos veikos.

Nukentėjusysis I. P. teismo posėdyje nurodė, kad dėl paties įvykio papildomai paaiškinti nieko nenori, civilinį ieškinį palaikė pilnai. Dėl sužalotos nosies savaitę po įvykio negalėjo eiti į darbą, išeiti iš namų, nes yra žinomas mieste. Antrą dieną po įvykio buvo Velykos, jis negalėjo vykti pas tėvus, bendrauti su šeima, nes nenorėjo toks pasirodyti jiems, negalėjo susitikti su giminėmis. Jis sportuoja, dėl to taip pat negalėjo išvykti į sporto varžybas. Pas psichologą nesilankė, pirko vaistus, taip pat ir ramnančiuosius, tačiau įsigijimo dokumentų neišsaugojo, nes nežinojo, kad reikia. Policijoje dirba seniai, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi pirmą kartą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2017 m. balandžio 17 d. Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. F. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 17 d. patruliuojant pagal tarnybos užduotį kartu su Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu I. P., nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Taikos pr. - Veteranų g. sankryžoje vykdė greičio kontrolę. Dėl greičio viršijimo buvo sustabdyta transporto priemonė „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas nepakluso vyriausiojo patrulio I. P. reikalavimui pastatyti automobilį šalikelėje ir nuvažiavo. Pasivijus automobilį prie (duomenys neskelbtini) pastato, atsisakė išlipti iš automobilio, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi sulaikomas, sulaikymo metu vairuotojas trenkė automobilio durelėmis vyriausiajam patruliui I. P. į veidą. Įsodintas į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės vėl pradėjo priešintis policijos pareigūnams. Vairuotojas buvo pristatytas į Utenos AVPK Visagino PK, paaiškėjo, kad tai A. B.. Pažeidimas užfiksuotas garso ir vaizdo įrašuose (b. l. 4 - 5).

Įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuotais duomenimis, apžiūrėta transporto priemonė „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Daiktadėžėje rasti ir paimti dėžutė su neaiškios kilmės augalinės kilmės žolės likučiais ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas I. M. vardu. Priekinėje keleivio vietoje ant kilimėlio gulėjo apie 15 cm peilis dėkle, gale ant kilimėlio - arbaletas (b. l. 7 - 16).

Utenos AVPK Visagino PK 2017-06-21 nutarimu A. B. grąžinta įvykio vietos 2017 m. balandžio 18 d. apžiūros metu paimta metalinė dėžutė (b. l. 146).

Nukentėjusiosios A. F. 2017 m. balandžio 19 d. apklaustos apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, kur 2017 m. balandžio 17 d. kartu su Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu I. P. pagal tarnybos užduoti vykdė greičio kontrolę Taikos pr. - Veteranų g. sankryžoje. 18.46 val. vyriausiasis patrulis I. P. greičio matuokliu užfiksavo, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo greitį. Automobilio vairas yra dešinėje pusėje. Ji matė kaip I. P. stabdomam greitį viršijusio automobilio „Peugeot“ vairuotojui parodė vietą, kur jis turi sustoti šalikelėje, tačiau vairuotojas sustojo viduryje sankryžos. Girdėjo, kaip vyriausiasis patrulis I. P. vairuotojui prisistatė ir paaiškino stabdymo priežastį, taip pat aiškiai girdėjo, kaip prašė sustabdyto automobilio vairuotojo nuvažiuoti į šalikelę ir ten sustoti. Netrukus pamatė, kad automobilis „Peugeot“ ėmė važiuoti į Veteranų gatvę. Ji ir vyriausiasis patrulis I. P. atsisėdo į tarnybinį automobilį ir su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu ėmė vytis automobilį. (duomenys neskelbtini), namo kieme tarnybiniu automobiliu lygiagrečiai užkirto kelią, ji ir I. P. pribėgo prie „Peugeot“ iš vairuotojo pusės, automobilio vairuotojo pusės langas buvo atidarytas pilnai, automobilis iš vidaus buvo užrakintas. Vyriausiasis patrulis I. P. automobilio vairuotojui liepė išlipti, tačiau automobilio vairuotojas buvo agresyvus, iš karto vyriausiajam patruliui I. P. pasakė „pašol nachuj“, toliau sėdėjo automobilyje. I. P. daug kartų pakartojo automobilio vairuotojui, kad jis išliptų iš automobilio, kitaip prieš jį bus panaudota fizinė prievarta. Tačiau vairuotojas tik plūdo juos necenzūriniais žodžiais ir nevykdė teisėtų reikalavimų. Tuomet vyriausiasis patrulis I. P. per langą ant dešinės vairuotojo rankos riešo uždėjo antrankį ir liepė duoti kitą ranką, kad galėtų ant jos uždėti antrankį. Vairuotojas toliau plūdo juos necenzūriniais žodžiais ir nevykdė teisėtų reikalavimų. I. P. įspėjo, kad prieš jį bus panaudotas elektrošokas. Vairuotojas toliau nevykdė teisėtų vyriausiojo patrulio I. P. reikalavimų, priešinosi, nesidavė sulaikomas, stumdė rankomis nuo savęs ir ją, ir vyriausiąjį patrulį I. P.. Panaudojus elektrošoką vairuotojas davė antrą ranką, vyriausiasis patrulis I. P. dėjo ant jos antrą antrankį, dėdamas buvo pasilenkęs prie vairuotojo šalia durelių lango ir tuo metu automobilyje sėdintis vairuotojas staigiai atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, jomis trenkė I. P. per veidą, prakirto jam nosį ir dureles staigiai uždarė. Automobilio iš vidaus užsirakinti vairuotojas nespėjo, nes vyriausiasis patrulis I. P. vairuotojo pusės dureles staigiai atidarė ir vairuotoją ištraukė į lauką. Visą šį laiką vairuotojas plūdo juos necenzūriniais žodžiais, grasino vyriausiajam patruliui I. P., kad jei liks gyvas - jį užmuš. Ji ir I. P. antrankiais surakintą pažeidėją vedė į policijos tarnybinį automobilį. Vedamas į policijos tarnybinį automobilį pažeidėjas plūdo juos necenzūriniais žodžiais, spardė I. P. į kojas, o privestas prie tarnybinio policijos automobilio į jį nesėdo, stengėsi ištrūkti, tempė juos atgal, todėl į policijos tarnybinį automobilį buvo įsodintas prievarta. Policijos tarnybiniame automobilyje A. B. buvo pasodintas ant galinės sėdynės už priekinės keleivio sėdynės, ji atsisėdo šalia jo už priekinės vairuotojo sėdynės, I. P. padavė jai saugos diržą, kad ji prisegtų A. B.. Tuo metu, kai segė saugos diržą, A. B. keikdamasis puolė ją kumščiais, tačiau nespėjo jai trenkti, nes I. P. panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Tuomet ji prisegė A. B. saugos diržu. Kai vežė A. B. į policijos komisariatą, jis sėdėjo ramiai (b. l. 30 - 33).

Nukentėjusiojo I. P. 2017 m. balandžio 24 d. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 17 d. kartu su Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule A. F. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Taikos pr. - Veteranų g. sankryžoje vykdė greičio kontrolę. 18.46 val. užfiksavo, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo greitį. Jis išėjo į Taikos pr. - Veteranų g. sankryžos vidurį ir aiškiai atvažiuojančio ir stabdomo automobilio „Peugeot“ vairuotojui skrituliu parodė kryptį, kur jis turi sustoti, tačiau vairuotojas privažiavo prie jo ir sustojo viduryje sankryžos. Vairuotojas atidarė langą, jis jam prisistatė ir pradėjo aiškinti jam stabdymo priežastį, tačiau nespėjo, nes vairuotojas pakeltu tonu ėmė plūsti jį necenzūriniais žodžiais: „ko tu čia „nachuj“ stovi vidury sankryžos ir trukdai man važiuoti! Tu kaip „dalbajobas“ stovi ir be priežasčių stabdai mašinas“. Maždaug tuo metu jis įjungė diktofoną, anksčiau jo įjungti nespėjo. Jis dar kartą ėmė vairuotojui aiškinti stabdymo priežastį, tačiau į tai vairuotojas necenzūriniais žodžiais ir pakeltu tonu atsakė, kad jis yra „dėjęs“ ant įstatymų, valstybės ir kad kažkoks „dalbajobas“ jam neaiškins, kokiu greičiu jam važiuoti. Tada vairuotojas jam pakeltu tonu pasakė, kad jis neturi laiko ir nuvažiavo Veteranų gatve. Jis ir vyriausioji patrulė A. F. tarnybiniu automobiliu vijosi nuvažiuojantį automobilį. Kai (duomenys neskelbtini) kieme pavyko sustabdyti automobilį, pribėgo prie sustabdyto automobilio, vairuotojo dešinė ranka buvo padėta ant automobilio vairo. Jis staigiai ant jos uždėjo antrankį, kitos rankos nepasiekė, todėl pareikalavo vairuotojo, kad duotų kitą ranką. Vairuotojas buvo agresyvus, ėmė priešintis, stumdytis, ėmė gąsdinti, kad jei jis liks gyvas - jį užmuš. Visą laiką jį ir vyriausiąją patrulę A. F. šaukdamas plūdo necenzūriniais žodžiais. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., nevykdė jo teisėtų reikalavimų duoti antrą ranką, išlipti iš automobilio, priešinosi. Tuomet jis A. B. ne mažiau trijų kartų įspėjo, kad jei jis nevykdys teisėtų reikalavimų išlipti, neduos jam rankos, prieš jį bus panaudotas elektrošokas. Vairuotojas ir toliau plūdo juos necenzūriniais žodžiais ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, priešinosi, nesidavė sulaikomas, stumdė rankomis nuo savęs, todėl jis prieš A. B. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Tasser” kaip įprastą elektrošoką. Tuomet vairuotojas davė antrą ranką. Jis laikė A. B. už antrankiu uždėtos dešinės rankos, buvo pasilenkės prie jo, nes dėjo ant kitos rankos antrą antrankį. Tuomet A. B. tyčia, staigiai ir netikėtai iš vidaus atidarė vairuotojo pusės dureles, kojos keliu jas stipriai pastūmė, trenkė jomis jam į nosį ir vėl jas staigiai uždarė. Jis automobilio durelėmis prakirto jam nosį, iš nosies ėmė bėgti kraujas (ir iš išorinės žaizdos, ir iš nosies vidaus), jis juto stiprų fizinį skausmą. A. B. užsirakinti automobilio viduje nespėjo, nes jis staigiai atidarė vairuotojo pusės dureles ir ištraukė A. B. į lauką. Visą šį laiką A. B. plūdo juos necenzūriniais žodžiais. Vedamas į policijos tarnybinį automobilį kelis kartus, ne mažiau, kaip du, spyrė kojomis jam į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. A. B. į tarnybinį automobilį nesėdo, stengėsi ištrūkti, tempė juos atgal, todėl buvo įsodintas prievarta. Policijos tarnybiniame automobilyje A. B. buvo pasodintas ant galinės sėdynės už priekinės keleivio sėdynės, vyriausioji patrulė A. F. atsisėdo šalia, jis padavė kolegei saugos diržą, kad juo prisegtų A. B.. Tuo metu, kai A. F. segė saugos diržą, A. B. keikdamasis puolė ją kumščiais, ketino jai trenkti, tačiau nespėjo, nes jis sureagavo ir prieš A. B. panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Tuomet vyriausioji patrulė A. F. prisegė A. B. saugos diržu. Apie 20.00 val. jis kreipėsi į priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas. Jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka, lūžių nenustatyta, buvo diagnozuotas nosies sumušimas ir kirstinė žaizda. Priėmimo skyriuje davė raminančių vaistų iš išleido namo. Gydymo daugiau niekur netęsė tik į priėmimo skyrių tris dienas rytais važiavo keisti nosies tvarsčių. Kitą dieną po šio įvykio jam atsirado po akimis ir ant nosies mėlynės. Nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes po šio įvykio pagal grafiką turėjo kelias dienas išeiginių, be to nenorėjo keisti grafiko, nes darbe yra mažai patrulių pajėgų (b. l. 40 - 43).

2017 m. balandžio 19 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 19 d. nuo 16 val. iki 16 val. 15 min., Utenos AVPK Visagino PK, esančiame Veteranų g. 13, Visagine, 214 kabinete buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo I. P. veidas. Apžiūros metu nustatyta, jog abiejuose paakiuose matyti mėlynės, ant nosies, tarpuakyje yra 1 cm ilgio kirstinė žaizda, kuri patinusi. Kitų matomų kūno sužalojimų nėra (b. l. 44 - 46).

2017 m. balandžio 26 d. VšĮ „Visagino ligoninė“ rašte Nr. 3-1.17-829 užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 2617 d. 19 val. 30 min. į Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi I. P., kuriam diagnozuotas nosikaulių lūžimai be dislokacijos (b. l. 81).

2017 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas M. P. apžiūrėjo I. P. asmens sveikatos istoriją ir rentgeno nuotrauką, pateiktą VšĮ „Visagino ligoninė“, ir pateikė išvadą, kad I. P. Visagino ligoninėje nustatyta žaizda nosies nugarėlėje su aplinkinių audinių patinimu padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu kietu, buko ar kontakto vietoje briauną turinčio daikto poveikiu. Neatmetama, jog galėjo būti padaryta I. P. nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Objektyvių medicininių požymių, kurie patvirtintų ligoninėje nustatytą nosies kaulų lūžį nėra, nes pateiktose profilinėse nosies kaulų rentgeno nuotraukose aiškių nosies kaulų lūžio linijų nematyti (b. l. 85 - 86).

Liudytojos I. Z. 2017 m. balandžio 18 d. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 17 d., po 18.00 val. ji su vyru R. Z. automobiliu važiavo Visagine, Taikos g. Pamatė kairėje kelio pusėje, prie posūkio į Veteranų g. sustojusį automobilį su angliškais valstybiniais numeriais. Prie sustabdyto šviesios spalvos automobilio prie vairuotojo pusės (dešinėje automobilio pusėje) stovėjo policijos pareigūnas (vyras). Matė, kaip sustabdytas automobilis pradėjo važiuoti į Veteranų g., policijos pareigūnas ėmė važiuoti paskui nuvažiavusį automobilį. Ji su vyru važiavo iš paskos. Policijos pareigūnų automobilis bandė sustabdyti tą automobilį, tačiau automobilis nestojo. Kai automobilis sustojo namo kieme, prie to automobilio priėjo du policijos pareigūnai, vyras ir moteris. Jie kalbėjosi su automobilio vairuotoju, visos automobilio durys buvo užrakintos iš vidaus, policininkai negalėjo jų atidaryti, vairuotojo pusės langas buvo praviras. Girdėjo, kaip policininkai daug kartų įspėjo tą vairuotoją, kad jis išliptų, nes prieš jį priešingu atveju bus panaudota fizinė prievarta. Tačiau vairuotojas nevykdė policijos pareigūnų prašymų, garsiai šaukė ant pareigūnų necenzūriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti, sakė, kad juos užkas, taip pat garsiai šaukė visiems praeiviams, kad jį policininkai sulaiko už tai, kad jis viršijo greitį 14 km/h. Matė, kaip vairuotojas mašinoje stipriai gestikuliavo rankomis, policijos pareigūnai vairuotoją perspėjo, kad prieš jį panaudos elektrošoką, tačiau vairuotojas neklausė, buvo agresyvus. Tada pamatė, kad policijos pareigūnui vyrui nuo nosies per kairį skruostą stipriai, didele srove, ėmė tekėti kraujas, nematė, kaip vairuotojas sužalojo policininką. Vėliau policijos pareigūnai uždėjo antrankius. Vedamas į tarnybinį policijos automobilį tas vyras buvo labai agresyvus, stipriai daug kartų spardė jį vedantį policijos pareigūną į kojas. Kai policijos pareigūnai pasodino tą vyrą į policijos tarnybinį automobilį, ji su vyru išvažiavo ir daugiau nieko nematė (b. l. 25 - 27).

2017 m. balandžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kur Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. G. pateikė kompiuterinę laikmeną (DVD-R) diską, kuriame įrašyti 2017 m. balandžio 17 d. įvykio garso ir vaizdo įrašai, 2017 m. balandžio 17 d. pajėgų išdėstymo plano ir patrulio tarnybos užduoties A. F. ir I. P. kopijas (b. l. 59 - 63).

2017 m. balandžio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, apžiūrėta kompiuterinė laikmena su 2017 m. balandžio 17 d. įvykio garso ir vaizdo įrašais (b. l. 64 - 79).

2017 m. balandžio 27 d. liudytoja apklaustos N. F. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, ji 2017 m. balandžio 18 d., nuo 00.54 val. iki 1.31 val. apžiūrinėjo automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiame automobilyje rado dėžutę su neaiškios kilmės augalinės medžiagos likučiais, pamanė, kad tai galėtų būti narkotinė medžiaga, vėliau paaiškėjo, kad tai yra paprasčiausias rūkomas tabakas (b. l. 21 - 22).

2017 m. gegužės 19 d. liudytojo I. M. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, jis A. B. nepažįsta. 2016 m. lapkričio mėnesį norėjo išsinuomoti automobilį, tam reikėjo dokumentų, taip pat ir vairuotojo pažymėjimo, kopijų. Jis nuvažiavo į visą parą dirbantį kopijavimo centrą „Copy Pro“, esantį Vilniuje, Gedimino prospekte. Ten savitarnoje greičiausiai kopijavimo - skanavimo aparate užmiršo vairuotojo pažymėjimą. Jo pasigedo 2017 m. balandžio mėn., kai buvo sustabdytas policijos reido metu, iki to laiko galvojo, kad turi su savimi. Į policiją dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo nesikreipė, po dviejų savaičių sulaukė skambučio iš tyrėjos, kuri pranešė, jog rastas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Kokios aplinkybėmis jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas atsirado pas A. B. nežino (b. l. 58).

Įtariamojo A. B. 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. birželio 8 d. apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, 2017 m. balandžio 17 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val., važiavo savo automobiliu, prie Taikos g. - Veteranų g. sankryžos jį sustabdė policijos pareigūnas. Jis paklausė policijos pareigūno, kodėl jį sustabdė. Policijos pareigūnas, kaip vėliau sužinojo, I. P., parodė greičio matuoklį. Matė, kad greičio matuoklyje užfiksuotas jo automobilio greitis 64 km/h. Tada jis policijos pareigūno paklausė, ar toks užfiksuotas greitis yra pažeidimas, manė, kad važiuoja leistinu greičiu. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis pastatytų automobilį šalikelėje. Jis suprato, kad įvykio fiksavimas užtruks ilgai ir pasakė, kad dėl pora kilometrų viršyto greičio nemato bėdos ir kad jis važiuos namo. Tada, nieko nesakęs, ėmė Veteranų gatve važiuoti namo, link namo (duomenys neskelbtini). Matė, kad jam iš galo važiuoja tarnybinis policijos automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir įjungtu garsiniu signalu. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, ieškojo kieme vietos, kur galėtų pastatyti automobilį. Važiuodamas rado laisvą vietą ir ten sustojo. Šalia jo sustojo policijos tarnybinis automobilis, prie jo pribėgo policijos pareigūnas I. P.. Jo automobilio vairuotojo pusės langas buvo pilnai atidarytas, o automobilis iš vidaus užrakintas, tuomet policijos pareigūnas staigiai jam ant dešinės rankos riešo uždėjo antrankį ir norėjo griebti ir ištraukti iš automobilio spynelės raktus, tačiau jis jam neleido. Tada policijos pareigūnas jam kažką sakė, šaukė, kad jis priešinosi. Jis pareigūnui sakė, kad kaip jis gali priešintis, jei sėdi savo automobilyje, ką dar jam šaukė policininkas neprisimena, nes buvo stresinėje būsenoje, nesitikėjo, kad policijos pareigūnas be žodžių uždės jam antrankius. Jis policininkui šaukė „ką tu čia darai, kaip tu elgiesi“, šaukdamas ant policininko atžvilgiu pavartojo ir necenzūrinių žodžių, kaip būtent jį vadino neprisimena. Tuo metu policininkas tempė už antrankių iš automobilio per langą, liepė jam duoti antrą ranką, kad galėtų uždėti antrankius. Policininkas jam sakė, kad jei jis nevykdys jo reikalavimų ir neišlips iš automobilio jis panaudos elektrošoką, tačiau jis jam sakė, už ką jis naudos elektrošoką, liepė jam normaliai prisistatyti ir normaliai su juo kalbėti, tačiau policininkas vis tiek prieš jį panaudojo elektrošoką. Tuomet policininkas atrakino iš vidaus automobilį ir atidaręs dureles ėmė jį traukti iš automobilio. Iš vidaus automobilio durelių jis neatidarinėjo ir jomis policijos pareigūnui netrenkė, automobilio vairuotojo pusės dureles atidarė pats policijos pareigūnas I. P., todėl mano, kad jas atidarydamas pats susižalojo nosį, tačiau to jis nematė. Kai I. P. traukė jį iš automobilio, viena koja buvo ant važiuojamosios kelio dalies, kai jis iš automobilio iškėlė antrą koją ir pastatė ją ant važiuojamosios kelio dalies, tuo metu galėjo koja pastumti automobilio dureles ir jomis trenkti policininkui I. P. į veidą, tačiau to nematė, jei taip ir atsitiko, tai atsitiko netyčia. Tuomet policininkas ištraukė jį iš automobilio ir uždėjo jam antrankius ir ant kitos rankos. Tada policijos pareigūnas I. P. ėmė tempti jį link policijos automobilio, tempė taip greitai, kad jis bandė jį stabdyti tempdamas jį atgal ir sakė jam „kur tu mane tempi debile“. Policininkas prieš jį dar kartą panaudojo elektrošoką. Jis policininkui I. P. vieną kartą dešine pėda spyrė į užpakalį, dėl šio savo poelgio gailisi. Policininkas I. P. jį įgrūdo į tarnybinio policijos automobilį ant galinės sėdynės, o policijos pareigūnė, moteris, per kaklą prisegė jį saugos diržu ir dar laikė jį įtempusi, jis jai pasakė „ką tu darai dura, paleisk diržą“. Policijos pareigūnei negrasino, jos nepuolė. Jis nebūtų priešinęsis policijos pareigūnams, jei jie, kai jis sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme, būtų priėję ir gražiai paprašę išlipti iš automobilio, tačiau kai policijos pareigūnai jį iš karto be žodžių puolė sėdintį automobilyje, kilo natūralus refleksas priešintis. Jis išsigando, jam pakilo spaudimas, kai uždėjo antrankį, jam pasirodė, kad dėl to riešas net trakštelėjo. Mano, kad policijos pareigūnas I. P. buvo per daug įsiaudrinęs ir norėjo bet kokia kaina jį sulaikyti, todėl viršijo savo įgaliojimus. Važiuodamas nuo Taikos - Veteranų g. sankryžos link viešbučio „Aukštaitija“, link toje vietoje esančių jo namų, (duomenys neskelbtini), jis nesustojo, nes manė, kad jei sustos ir jį sulaikys, jo automobilis liks numestas ant kelio. Asmens, vardu I. M., nepažįsta. Jis maždaug prieš 3 savaites iki jo sulaikymo 2017 m. balandžio 17 d., tikslios datos ir laiko neprisimena, naktį ėjo Vilniuje iš garažo pro Kalvarijų turgų, ant šaligatvio rado pamestą I. M. vairuotojo pažymėjimą, jį paėmė ir įsidėjo į savo automobilio daiktadėžę, ketino šį vairuotojo pažymėjimą artimiausiu metu atiduoti į policiją, tačiau apie jį pamiršo (b. l. 121 - 124, 127 - 129).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2017 m. balandžio 17 d., apie 18.46 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, atsisakydamas vykdyti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. P. teisėtus reikalavimus pateikti automobilio „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo dokumentus, išlipti iš automobilio, siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinį nusižengimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais, tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. sėdėdamas minėto automobilio vairuotojo vietoje durelėmis trenkė vyriausiajam patruliui I. P. į veidą ir prakirto jam nosį, po ko būdamas sulaikytas ir vedamas policijos tarnybinio automobilio, kojomis kelis kartus įspyrė vyriausiajam patruliui I. P. į kojas, taip padarė nukentėjusiajam I. P. žaizdą nosies nugarėlėje su aplinkinių audinių patinimu, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išplūdo necenzūriniais žodžiais ir pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajai patrulei A. F., grasino tuoj pat prieš ją panaudoti fizinį smurtą – tyčia užsimojo kumščiu, kėsindamasis suduoti pareigūnei smūgį, tačiau nukentėjusiajai A. F. pavyko smūgio išvengti. Tai, kad sulaikymo metu buvo panaudotas fizinis smurtas vyriausiojo patrulio I. P. atžvilgiu, grasinta vyriausiosios panaudoti fizinį smurtą vyriausiosios patrulės A. F. atžvilgiu, taip pat kaltinamojo teisiamojo posėdžio paneigtą aplinkybę, kad sulaikomas ir vedamas link automobilio spyrė I. P. į kojas, patvirtina liudytojos I. Z. parodymai, kad ji matė, kaip kaltinamasis A. B. vedamas link policijos automobilio priešinosi ir keletą kartų spyrė I. P. į kojas, matė, kad I. P. veidu bėgo kraujas. Tokie liudytojos I. Z. parodymai sutampa su nukentėjusiųjų A. F. ir I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamasis suvokė, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų, intensyviai aktyviais veiksmais siekė to išvengti, nesileido išvedamas iš savo automobilio, neleido atidaryti durelių, uždėti antrankių, todėl tai, kad automobilio durelėmis buvo prakirsta vyriausiojo patrulio I. P. nosis, yra tiesioginė tyčinių kaltinamojo veiksmų priešinantis pareigūnams pasekmė. Įvykio nurodytomis aplinkybėmis I. P. padarytus sužalojimus patvirtina ir VšĮ Visagino ligoninės pateikti duomenys, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto pateikti duomenys, kad I. P. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kad kaltinamasis priešinosi panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas jį panaudoti patvirtina ir byloje esantys vaizdo ir garso įrašai.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. B. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 302 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, radęs pamestą I. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, apie kelias savaites jį laikė savo automobilyje, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino suvokęs, kad tai vairuotojo pažymėjimas, norėjo jį grąžinti policijai, t. y. suvokė, kad be teisėto pagrindo laiko fizinio asmens dokumentą, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis mano, jog suradęs ir pamiršęs asmens dokumentą perduoti policijai kaip ir nieko nepadarė, bet, kaip minėta, jis vairuotojo pažymėjimą pasiliko sau, kurį laiką (kaltinamojo paaiškinimu apie kelias savaites) laikė automobilyje, kuriuo naudojosi, kol vairuotojo pažymėjimą surado policijos pareigūnai. Tai, kad kaltinamasis abejoja tokių veiksmų baudžiamumu, jo baudžiamosios atsakomybės nepašalina. I. M. vairuotojo pažymėjimas pas kaltinamąjį rastas BPK 92 ir 205 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant įvykio vietos apžiūrą ir surašius šio veiksmo protokolą, todėl BPK 20 str. nuostatos nepažeistos.

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. B. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių – asmens dokumento laikymas be teisėto pagrindo (BK 11 str. 4 d.), taip nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių – pasipriešinimas valstybės tarnautojui (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis Lietuvoje teisiamas pirmą kartą (b. l. 103 - 104). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 101 - 102). Šiuo metu nedirba (b. l. 99). Atsiprašė nukentėjusiųjų. Turi nepilnametį vaiką (b. l. 93).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą baudos bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Skiriant bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., padarymą, atsižvelgiama į tai, kad nenustatytas svetimo asmens dokumento pagrobimo, jo panaudojimo faktas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 130 – 133), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-04-17 19 val. 10 min. iki 2017-04-18 17 val. 46 min. (1 para) (b. l. 110 – 111, 113 - 114).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašais, paliekamas saugoti byloje, I. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra (BPK 94 str. 1 d. 2, 3 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino pareigas einančiam policijos pareigūnui I. P. ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis I. P. pateikė ieškinį 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d..Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju kaltais A. B. veiksmais I. P. buvo padaryta žaizda nosies nugarėlėje su aplinkinių audinių patinimu. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis, dėl padarytų sužalojimų jis pergyveno, tai sutrukdė jo socialinius ryšius, bendravimą su tėvais ir kitais artimaisiais švenčių metu. Neabejotina, kad nukentėjusiajam tyčiniai nusikalstami A. B. veiksmai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, dėl šio įvykio jis patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, pažeminimą, įvykį bei patirtus sužalojimus matė kiti asmenys. Tačiau nukentėjusysis yra pareigūnas, jo darbas susijęs su nuolatine rizika dėl fizinio ir moralinio smurto, stresinėmis situacijomis. Įrodymų, patvirtinančių, kad pirko vaistus, kad kreipėsi dėl psichologinės pagalbos, kad turėjo vykti į sporto varžybas, nukentėjusysis nepateikė. Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, padarytas sužalojimas neturėjo žymių liekamųjų reiškinių, nereikėjo rekonstrukcinės sužalotos kūno dalies operacijos. Į bylą nepakteikti duomenys, kad nukentėjusysis būtų praradęs darbingumą. Kaltinamais nedirba, turi mažametę dukrą, tačiau yra pakankamai jaunas ir darbingas bei gali uždirbti lėšų žalai atlyginti. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei pasekmes, I. P. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir A. B. priteistina 600 Eur (vietoje prašytų 8000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 str. ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 3 p. buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamasis yra rusakalbis, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 -307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 24 MGL (903,84 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 16 MGL (602,56 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-17 iki 2017-04-18 (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad kaltinamajam paskirta 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda.

Iš A. B. priteisti I. P. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti byloje, ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. M. vardu, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė