Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės L. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2 469,87 Eur negrąžintą kreditą, 262,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Vartojimo kredito sutarties (toliau – sutartis) nutraukimo dienos, 75,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 320,20 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.), 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vartojimo kredito davėjas BnP Finance (toliau – pradinis kreditorius), ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas A. S. 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-ckrhxnjp, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 545,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 900 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB L. B. 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 6 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovas, atsižvelgdamas į CK 6.109 str. 1 d., kurioje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2020 m. liepos 9 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovui, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5. punktu atsakovas įsipareigojo per 2 (dvi) kalendorines dienas informuoti pradinį kreditorių apie rekvizitų pasikeitimą. Atsakovas iki šios dienos nėra informavęs nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovo apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2.1. punkte nurodoma, kad elektroniniu paštu pranešimas laikomas gautu tada, kai po jo išsiuntimo praėjo 12 valandų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovas tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ckrhxnjp bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas priteisė ieškovei UAB Legal balance iš atsakovo A. S. (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad priteista iš atsakovo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 469,87 Eur negrąžinto kredito skolą; 262,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 75,60 Eur administravimo mokestį; 372,70 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 26 (dvidešimt šešių) procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 10 d. – 2 053,17 Eur, 2021 m. kovo 10 d. – 2 013,36 Eur, 2021 m. balandžio 10 d. – 1 972,69 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. – 1 931,14 Eur, 2021 m. birželio 10 d. – 1 888,69 Eur, 2021 m. liepos 10 d. – 1 845,32 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 1 801,01 Eur, 2021 m. rugsėjo 10 d. – 1 755,74 Eur, 2021 m. spalio 10 d. – 1 709,49 Eur, 2021 m. lapkričio 10 d. – 1 662,24 Eur, 2021 m. gruodžio 10 d. – 1 613,96 Eur, 2022 m. sausio 10 d. – 1 564,64 Eur, 2022 m. vasario 10 d. – 1 514,25 Eur, 2022 m. kovo 10 d. – 1 462,76 Eur, 2022 m. balandžio 10 d. – 1 410,16 Eur, 2022 m. gegužės 10 d. – 1 356,42 Eur, 2022 m. birželio 10 d. – 1 301,52 Eur, 2022 m. liepos 10 d. – 1 245,43 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 188,12 Eur, 2022 m. rugsėjo 10 d. – 1 129,57 Eur, 2022 m. spalio 10 d. – 1 069,75 Eur, 2022 m. lapkričio 10 d. – 1 008,63 Eur, 2022 m. gruodžio 10 d. – 946,19 Eur, 2023 m. sausio 10 d. – 882,40 Eur, 2023 m. vasario 10 d. – 817,22 Eur, 2023 m. kovo 10 d. – 750,63 Eur, 2023 m. balandžio 10 d. – 682,60 Eur, 2023 m. gegužės 10 d. – 613,10 Eur, 2023 m. birželio 10 d. – 542,09 Eur, 2023 m. liepos 10 d. – 469,54 Eur, 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 395,42 Eur, 2023 m. rugsėjo 10 d. – 319,69 Eur, 2023 m. spalio 10 d. – 242,32 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 163,28 Eur, 2023 m. gruodžio 10 d. – 82,52 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gruodžio 10 d.), negali viršyti 1 283,51 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 180,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 2 469,87 Eur jam suteikto kredito dalies. Sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 469,87 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovas nesumokėjo 262,41 Eur pradinės kreditorės apskaičiuotų palūkanų. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra pagrįstas, dėl to tenkinamas. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 75,60 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki 2020 m. birželio 11 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos.

5. Teismas nurodė, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 11 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

6. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 10 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 469,87 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

7. Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 262,41 Eur, kurias teismas priteisė. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 545,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 11 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) sudarytų 1 283,51 Eur (1 545,92 Eur – 262,41 Eur). Teismas nurodė, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 1 283,51 Eur sumos. Taigi, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

8. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostata, iš kurios ieškovė kildina minėtą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl ši sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Teismas nurodė, kad ypač atsižvelgtina į tai, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) ateityje. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB L. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. S. 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.), pakeisti teismo sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo A. S. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 469,87 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pakeisti teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo A. S. 191 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovo A. S. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai), nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

9.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik vieną įmoką pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo pirmosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2469,87 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

9.3. Apeliantei nesuprantama, kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik vieną įmoką, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 2 469,87 Eur.

9.4. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 1 545,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 900 Eur sutarties administravimo mokestį.

9.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71. specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

9.6. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

9.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi iš atsakovo.

9.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vartojimo kredito davėjo patirtų nuostolių nutraukus vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo būdo ir trukmės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnis).

13. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-ckrhxnjp, pagal kurią paskolino atsakovui 2500 Eur 48 mėnesių terminui už 26 proc. metines palūkanas ir 900 Eur administravimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad kreditorius suplanavo gauti iš viso 1545,92 Eur palūkanų, sutarties pabaiga atitinkamai - 2023 m. gruodžio 10 d. Atsakovas jam suteikto kredito faktiškai negrąžino, liko skolingas 2469,87 Eur.

14. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 26,00 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne daugiau nei 1 283,51 Eur, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (2469,87 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2023 m. gruodžio 10 d.).

15. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka, bendra palūkanų suma, kurią ieškovė turėjo gauti iki sutarties termino pabaigos, buvo numatyta 1545,92 Eur. Kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei buvo priteista 262,41 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki 2020 m. birželio 11 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos, todėl likusi negautų pajamų suma yra 1 283,51 Eur (1545,92 Eur - 262,41 Eur).

17. Apeliantės argumentai, kad buvo visiškai neatsižvelgta į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus, laikytini nekonkrečiais ir deklaratyviais, nes konkrečiai nenurodoma, į kokią teismų praktiką, kokias sutarties sąlygas ir prielaidas neatsižvelgta.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį buvę suplanuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, negu kad sutartyje suplanuotos gauti palūkanos. Apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo negrąžintos kredito sumos (2469,87 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui.

19. Apeliantė argumentuoja, kad jos teisėtas lūkestis buvo nesusijęs su tinkamu sutarties vykdymu, nes ji tikėjosi gauti dar ir 900 Eur administravimo mokestį. Tačiau ieškiniu apeliantė prašė priteisti tik 75,60 Eur administravimo mokesčio, teismas šį reikalavimą tenkino. Teisėjų kolegijai atrodo suprantama ir logiška, kad sutartį sudaręs asmuo turi teisėtą lūkestį, kad sutartis bus vykdoma tinkamai, nes priešinga išvada, kad sutartį sudaręs asmuo nesitiki tos sutarties tinkamo vykdymo, kaip tik būtų nesuprantama.

20. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Teismas atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. T. D. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

21. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228-4 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. Teismas ex officio (savo iniciatyva, lot.) pripažino negaliojančia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatą, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiško paskolos grąžinimo, kaip neatitinkančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

23. Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą ir 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32), kurio 37.7.2. punkte nurodoma, jog jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie LAT ir Lietuvos Banko išaiškinimai yra pateikti, tačiau juose nurodytos tos pačios aplinkybės, būtent, kad norėdamas prisiteisti didesnius nuostolius, negu kad sutartyje nurodyta, kreditorius turi tų nuostolių realumą įrodyti. Šiuo atveju apeliantė jokių įrodymų apie patirtus didesnius nuostolius, kaip minėta, nepateikė.

24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodyta neteisinga atsakovo pavardė ir asmens kodas. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas nurodant atsakovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo netenkinus nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sprendimo 2 punkte ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant, kad priteisiama iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.