Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros laikinai einančios vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas prokurorės Aldonos Jaugelienės ir nukentėjusiojo A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (iš L. Š.) ir nuteistas 45 parų areštu.

M. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš A. M.) ir nuteistas 50 parų areštu.

M. R. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir nustatyta galutinė bausmė – 80 parų arešto. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo patalpinimo į areštinę dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2012-01-31 iki 2012-02-28.

K. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš L. Š.) ir nuteistas 45 parų areštu.

K. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš A. M.) ir nuteistas 50 parų areštu.

K. R. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir nustatyta galutinė bausmė – 80 parų arešto. Bausmės pradžią skaičiuojama nuo nuteistojo patalpinimo į areštinę dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2012-01-30 iki 2012-02-28.

Nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš M. R. ir K. R. solidariai 3205 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. Š..

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš M. R. ir K. R. solidariai 5787,04 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam A. M.. Kita ieškinio dalis atmesta.

Konfiskuota iš kaltinamojo M. R. 772,65 litų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. ir K. R. nuteisti už tai, kad įsibraudami į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012 m. sausio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, negyvenamoje sodyboje išlauždami klėties pastato duris, įsibrovė į L. Š. priklausantį pastatą ir iš čia slapta pagrobė svetimą turtą: 800 Lt vertės vaikišką akumuliatorinį paspirtuką „Scooter“, 100 Lt vertės aliuminį sulčių garinimo puodą, 80 Lt vertės 20 m savadarbį elektros prailginimo laidą, bendros 300 Lt vertės 2 vnt. 20 l talpos nerūdijančio plieno puodų, 50 Lt vertės 40 l aliuminį puodą, bendros 160 Lt vertės 8 vnt. 15-20 l talpos aliuminių bidonų, 2 vnt. po 20 Lt vertės 30 l talpos aliuminių puodų, 150 Lt vertės 100 m instaliacinio laido, 100 Lt vertės 0,6 kw galingumo savadarbį galandinimo įrenginį, 60 Lt vertės benzininės vejapjovės „MTD“ peilį su tvirtinimo veržle, 50 Lt vertės benzininės žoliapjovės „MX550“ atsarginį peilį, 2 vnt. po 40 Lt tinklinio žaidimo tinklų, 50 Lt vertės 25 m elektros prailginimo laidą, 25 Lt vertės 5 m elektros prailginimo laidą, 200 Lt vertės rankinį įrenginį automobiliui ištempti užklimpus, 400 Lt vertės obuolių smulkinimo įrenginį. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, nulauždami ūkinio pastato pakabinamą spyną, įsibrovė į L. Š. priklausantį ūkinį pastatą ir iš čia slapta pagrobė: 700 Lt vertės benzininę vejapjovę „MTD“, 1200 Lt vertės benzininę žoliapjovę „MX550“, 350 Lt vertės rankinį-benzininį medžio pjūklą „EINHEL“, 6 vnt. po 100 Lt 35 l talpos aliuminių bidonų, o iš sodybos kiemo pagrobė 400 Lt vertės 4 kw elektros variklį, 700 Lt vertės 7 kw elektros variklį, tuo padarydami nukentėjusiajai L. Š. 6595 Lt turtinę žalą.

Be to, M. R. ir K. R. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą ir tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jie 2012 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, išlauždami pagalbinių patalpų duris, įsibrovė į buvusias medžio apdirbimo dirbtuves, priklausančias A. M., ir iš čia slapta pagrobė 2 vnt. po 300 Lt vertės autopakrovėjo platformų, tyčia sugadino svetimą turtą: iškomplektavo 1500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „R-63“, 3500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „R-63“, 2000 Lt vertės medžio tašų gamybos stakles, sugadino 2 vnt. po 56 Lt, bendra vertė 112 Lt, medžio plaušo plokščių, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 7712 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros laikinai einanti vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas prokurorė Aldona Jaugelienė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

M. R., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto. Vadovaujantis BK 72 straipsniu M. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, automobilį „Ford Tranzit“ (baltos spalvos) su (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

K. R., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pasak nukentėjusiojo, Šiaulių apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertinęs liudytojų V. L., P. Š. ir K. P. parodymus taip pat ir jo parodymus, negalėjo tinkamai nustatyti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Mano, kad ieškinys turėjo būti priteistas ir iš S. R., kuris būdamas įtariamuoju žuvo (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, kad būdamas įtariamuoju, kuriam paskirta kardomoji priemonė, jos nesilaikė ir taip atsirado (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo nuomone ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo paskirta tinkama kardomoji priemonė. Teismas nuosprendyje turėjo apie tai pasisakyti. Be to, nežiūrint į tai, kad S. R. yra žuvęs, savo nusikalstama veika padarė turtinę žalą, kuri ikiteisminio tyrimo yra įrodyta. Žuvus įtariamajam S. R. padaryta žala neišnyko, kažkas paveldėjo jo turtą tuo pačiu paveldėjo ir skolas. Todėl mano, kad iš įtariamojo S. R., M. R. ir K. R. solidariai turi būti priteista jam turtinė ir neturtinė žala nurodyta jo 2013 m. spalio 16 d. patikslintame ieškinyje t. y. 56 227,74 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog nuteistieji M. R. ir K. R. 2012 m. sausio 27 d. ir 2012 m. sausio 29 d. atliko dvi nusikalstamas veikas. Nusikaltimui atlikti naudojo automobilį „Ford Transit“ (baltos spalvos) su (duomenys neskelbtini) Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo M. R. priklausiantis minėtas automobilis yra paliktas iki priteistos nukentėjusiesiems žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo. Taip pat mano, kad teismas neteisingai konfiskavo iš M. R. 772,65 Lt t. y. už iš jo pavogtų daiktų pardavimą. Mano, kad ši suma 772,65 Lt turėjo būti priteista jam, o ne valstybės naudai.

Nukentėjusiojo nuomone, nuteistieji viso ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, taip pat bylą tiriant teisme trukdė byloje išsiaiškinti tiesą, todėl teismo skirta tiek M. R., tiek K. R. bausmė yra per švelni, ir mano, kad nuteistiesiems reikia taikyti griežčiausią numatytą bausmę už tokius nusikaltimus, o tokia švelni bausmė tėra tik paskata daryti naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir prokurorė prašė tenkinti apeliacinius skundus, nuteistieji M. R., K. R. ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus baudžiamąją bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniais skundais, neviršydamas jų reikalavimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, padarė teisiškai pagrįstas išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai M. R. ir K. R. pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, visapusiškai ir objektyviai įvertino civilinio ieškinio dydžiui reikšmingas aplinkybes ir priteisė pagrįsto dydžio civilinius ieškinius, tačiau skirdamas bausmes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmės rūšį, kuri nėra numatyta BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, taip pat nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad M. R. ir K. R. vagystę iš A. M. padarė veikdami kartu su S. R. ir prašo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimą išdėstyti jame nurodant, kad M. R. ir K. R. vagystę iš A. M. padarė veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistųjų M. R., K. R. ir nukentėjusiojo A. M. duotų parodymų nuoseklumą, sugretinęs juos su kitais byloje surinktais įrodymais, 2013 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad M. R. ir K. R. vagystę iš A. M. priklausančių patalpų padarė veikdami bendrininkų grupėje su S. R.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. R. parodė, kad vagystės metu buvo su brolio S. R. batais. Tokios nuteistojo M. R. pateiktos versijos nepaneigė byloje surinkti įrodymai. Daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta tyrimui pateikta M. R., K. R., S. R. avalynė buvo pateikta tik po jų sulaikymo (t. y. neiškarto po nusikaltimo padarymo ir ne nusikaltimo padarymo vietoje) todėl specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros metu (prie A. M. priklausančių patalpų) rastas vienas avalynės pėdsakas galėjo būti paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir įtariamojo S. R. batais, negali būti pripažįstama kaip objektyvus S. R. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką patvirtinantis įrodymas. Nukentėjusiojo A. M. prielaida apie tai, kad nusikalstamos veikos negalėjo padaryti du asmenys, yra tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nukentėjusiojo A. M. nuomonė, kuri taip pat negali būti pripažinta objektyviu įrodymu. Aplinkybė, kad būtent S. R. pridavė metalo laužą į supirktuvę taip pat nėra neabejotinai įrodyta, nes liudytoja V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji asmens tapatybės netikrino, nes metalą pridavinėjo ne pirmą kartą ir jo duomenys buvo sistemoje, galėjo būti, kad R. pavarde metalą galėjo priduoti ir kiti, šią aplinkybę patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t. 50-52 b. l.) iš kurio matyti, kad V. V. neatpažino S. R. kaip asmens 2012 m. sausio 30 d. pridavusio metalo laužo ir atpažino M. R., kaip asmenį 2012 m. sausio 30 d. pridavusį metalo laužą (1 t., 53-55 b. l.). Nuteistieji M. R. ir K. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad priduodami metalą prisistatė S. R. vardu. Tai, kad S. R. vežė metalo laužą priduoti į supirktuvę, taip pat neįrodo to, kad jis pats dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi, remiantis išdėstytų įrodymų visuma, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti išvados apie tai, kad S. R. dalyvavo vagystėje iš A. M. priklausančių patalpų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti Apžiūros protokolu (1 t. 4-14 b. l.) ir jame nustatytomis aplinkybėmis, kadangi iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūra buvo atliekama 2014 m. sausio 30 d. nuo 16.40 val. iki 17.15 val., apžiūrą atliko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialistas E. K., dalyvaujant nukentėjusiajam A. M., protokolą surašė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Ž. S.. Iš prie protokolo esančių fotolentelių su fotonuotraukomis matyti, kad įvykio vietos apžiūra buvo atliekama protokole nurodytu laiku (leidžiantis saulei), kad protokole buvo užfiksuotos esminės reikšmės nagrinėjamam įvykiui ištirti reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiojo A. M. parodymus, apie tai, kad tiriamo įvykio metu buvo sugadinta transformatorinė ir dėl to nukentėjusysis A. M. patyrė turtinės žalos.

Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojų P. Š., V. L., K. P. duotų parodymų vertinimo ir mano, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog nuteistieji M. R. ir K. R. pagrobė ir išardė jo įrengimus, nurodytus 2013 m. spalio 16 d. patikslintame ieškinyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad M. R. ir K. R. 2012 m. sausio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, išlaužę pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovę į buvusias medžio apdirbimo dirbtuves, priklausančias A. M., ir pagrobė 2 vnt. po 300 Lt vertės autopakrovėjo platformų, tyčia sugadino svetimą turtą: iškomplektavo 1500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „R-63“, 3500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „R-63“, 2000 Lt vertės medžio tašų gamybos stakles, sugadino 2 vnt. po 56 Lt, bendra vertė 112 Lt, medžio plaušo plokščių, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 7712 Lt turtinę žalą. Byloje, išskyrus nukentėjusiojo A. M. duotus, parodymus nėra kitų duomenų, kad iš nukentėjusiajam A. M. priklausančių patalpų buvo pavogta daugiau turto, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų M. R., K. R., nukentėjusiojo A. M., liudytojų V. L., P. Š., K. P., V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, daiktų, dokumentų pateikimo, kratų protokoluose užfiksuotas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvados, kad M. R. ir K. R. vagystės metu pavogė visą nukentėjusiojo A. M. civiliniame ieškinyje nurodytą turtą. Nuteistieji M. R. ir K. R. parodė, kad jie iš A. M. priklausančių patalpų pagrobė: metalines detales nuo trijų staklių, dvi metalines platformas nuo autopakrovėjų, kurias kitą dieną po vagystės nuvežė į metalo supirktuvę, tokias aplinkybes patvirtino parodymo patikrinimo vietoje metu. Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo 2012 m. sausio 30 d. sutarties matyti, kad buvo priduota 1010 kg juodojo metalo laužo (1 t. 25 b. l.). Iš 2012 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas metalo laužo supirktuvėje rastas metalo laužas, kurį sudaro atskiros variklių dalys ir korpusai, krumpliaračiai, metalinės dėžės, metalo lakštas, riedmenys (1 t. 26-30 b. l.). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tai ne pirma vagystė iš nukentėjusiajam A. M. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusysis A. M. patiria turtinę žalą, dėl šios priežasties teismas, vertindamas A. M. duotus parodymus, pagrįstai juos vertino kitų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu nukentėjusiojo A. M. parodymų vertinimu ir nukentėjusiojo A. M. duotais parodymais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad M. R. ir K. R. būtų kelis kartus vykę grobti turto į A. M. priklausančias patalpas, kad vagystės metu būtų buvę kelis kartus išvežę turtą ir jį kažkur paslėpę, ir šias aplinkybes iš dalies patvirtina kratų protokolai (1 t. 67; 69 b. l.) iš kurių matyti, kad kratų metu pas M. R. ir S. R. tyrimui reikšmingų daiktų rasta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo A. M. nurodytas, kaip pavogtas turtas, nebūtų tilpęs į M. R. priklausantį automobilį „Ford Transit“. Nuteistųjų M. R. ir K. R. nurodytas aplinkybes apie turtą pavogtą iš A. M. priklausančių patalpų iš dalies patvirtina ir jų nurodytos aplinkybės apie tai, kad vagystę darė apie 3 valandas. Nukentėjusysis A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad norint pagrobti visą jo nurodytą turtą reikėjo dirbti 3-4 dienas, dviem žmonėms (4 t., 173 b. l.).

Teisėjų kolegija, liudytojų V. L., P. Š., K. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais nesiremia, kadangi šie liudytojai buvo apklausti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo A. M. prašymu 2013 m. balandžio 24 d. t. y. po byloje nagrinėjamo įvykio praėjus daugiau nei 1 metams 2 mėnesiams, minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 72 straipsniu M. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, automobilį „Ford Tranzit“ (baltos spalvos) su (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikiną M. R. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį „Ford Transit” su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) paliko iki nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo, bei iš M. R. konfiskavo 772,65 Lt valstybės naudai.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone tada, kai nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės (kasacinė byla Nr. 2K-534/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, M. R. ir K. R. pagrobto turto kiekį, jo gabenimo atstumus, kad darant abi nusikalstamas veikas buvo naudojamas M. R. priklausantis automomobilis „Ford Tranzit“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad be šio automobilio nuteistieji M. R. ir K. R. nebūtų galėję įvykdyti padarytų nusikalstamų veikų, ir automobilį „Ford Tranzit“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta nusikalstamos veikos priemone, kuris vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 3 dalimis privalo būti konfiskuotas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. nurodo, kad teismas konfiskavęs iš M. R. 772,65 Lt už iš jo pavogtų daiktų pardavimą turėjo šią sumą priteisti jam, o ne valstybės naudai.

Teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o nukentėjusiajam padaryta turtinė žala atlyginama pagal pateiktą civilinį ieškinį.

Dėl bausmių nuteistiesiems M. R. ir K. R.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuteistiesiems M. R. ir K. R. pakeisti bausmes skirtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas paskyrė tokią bausmės rūšį, kokios nėra BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nukentėjusysis A. M. prašo nuteistiesiems M. R. ir K. R. skirti griežčiausias bausmes numatytas už tokius nusikaltimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bk 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. R. ir K. R. už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė po 30 parų arešto, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad M. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, baustu administracine tvarka, yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, daro išvadą, kad M. R. netikslinga skirti baudos ir viešųjų darbų bausmių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant terminą artimą minimaliam šios bausmės terminui – 4 mėnesius. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams (120 dienų) bausmė keistina į 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam M. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. epizode) ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi t. y. vienu laiku, vienoje vietoje ir vieninga tyčia, griežtesnei iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) apimant švelnesnę bausmę (50 parų arešto) ir subendrinta bausmė skirtina 60 parų arešto. Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. Š. epizode) bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) pridedant dalį švelnesnės paskirtos bausmės (45 parų arešto) ir nuteistajam M. R. galutinė subendrinta bausmė skirtina 75 paros arešto.

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad K. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, baustu administracine tvarka, yra nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, daro išvadą, kad M. R. netikslinga skirti baudos ir viešųjų darbų bausmių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant terminą artimą minimaliam šios bausmės terminui – 4 mėnesius. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams (120 dienų) bausmė keistina į 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. epizode) ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi t. y. vienu laiku, vienoje vietoje ir vieninga tyčia, griežtesnei iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) apimant švelnesnę bausmę (50 parų arešto) ir subendrinta bausmė skirtina 60 parų arešto. Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. Š. epizode) paskirta bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) pridedant dalį švelnesnės paskirtos bausmės (45 parų arešto) ir nuteistajam K. R. galutinė subendrinta bausmė skirtina 75 paros arešto.

Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti priimti naują sprendimą dėl jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos t. y. priteisti iš nuteistųjų 56 227, 74 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys gali būti priteistas tik iš kalto asmens ir tai, kad S. R. nebuvo pripažintas kaltu dėl turto sugadinimo ir vagystės iš nukentėjusiojo A. M., priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš S. R. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes apie A. M. priklausančio turto sugadinimą ir iš jo pagrobtą turtą, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadas apie pagrobto turto ir sugadinto turto vertes iš M. R. ir K. R. solidariai priteisė 5787,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir neturi pagrindo abejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegijos vertinimu atsižvelgiant į tai, kad pagrobtas ir sugadintas turtas buvo nusidėvėjęs, nėra konkrečių duomenų patvirtinančių nukentėjusiajam padarytą žalą, priteista suma turtinei žalai atlyginti yra proporcinga nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai ir jos didinti nėra pagrindo.

Nukentėjusysis A. M. prašo priteisti 10 000 Lt netrutinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. padarytos veikos padarinius, kad veikos padarytos tyčiniais veiksmais, priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, iš M. R. ir K. R. priteisė 1000 Lt neturtinei žalai A. M. atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. M. prašoma priteisti neturtinė žala yra neproporcinga, pažeidžianti teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymima, kad 10 000 Lt neturtinė žala retai priteisiama net ir tais atvejais, kai padaromi nežymūs ar nesunkūs sutrikdymai nukentėjusiojo asmens sveikatai. Kolegija įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, neabejoja, kad A. M. dėl nuteistųjų M. R. ir K. R. padarytų nusikalstamų veikų patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga, ir jos didinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

M. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi paskirtą laisvės apribojimo 4 mėnesiams (120 dienų) bausmę pakeisti į areštą 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. M. epizode) ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) apimant švelnesnę bausmę (50 parų arešto) ir subendrinta bausme skirti 60 parų arešto. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (L. Š. epizode) paskirta bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) pridėti dalį švelnesnės paskirtos bausmės (45 parų arešto) ir nuteistajam M. R. galutinę subendrintą bausmę skirti – areštą 75 (septyniasdešimtpenkioms) paroms.

K. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi paskirtą laisvės apribojimo 4 mėnesiams (120 dienų) bausmę pakeisti į 60 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. M. epizode) ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) apimant švelnesnę bausmę (50 parų arešto) ir subendrinta bausme skirti 60 parų arešto. Šią paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (L. Š. epizode) paskirta bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (60 parų arešto) pridėti dalį švelnesnės paskirtos bausmės (45 parų arešto) ir nuteistajam K. R. galutinę subendrintą bausmę skirti – areštą 75 (septyniasdešimtpenkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu M. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, automobilį „Ford Tranzit“ (baltos spalvos) su (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.