Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-367-365/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-28
Bylos Nr.: 1A-367-365/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20148-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
Nuteistasis: M. N.
Nukentėjusysis: S. T.

Kategorijos

1.2.14.5.3.1Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 4 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-367-365/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20148-2024-6

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.4.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,nuteistajam M. N. ir jo gynėjui advokatui R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam arešto bausmes, atitinkamai 30 (trisdešimčiai), 60 (šešiasdešimčiai) ir 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. N. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, M. N. paskiriant arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir M. N. paskirta subendrinta arešto bausmė 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė arešto bausmė 60 (šešiasdešimčiai) parų. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. N. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Nuspręsta M. N. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiojo S. T. (S. T.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš nuteistojo M. N. priteista 202,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

M. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. N. pripažintas kaltu dėl to, kad, panaudodamas S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)(sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gegužės 27 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 11.00 val., neteisėtai įgijęs S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, 2024 m. gegužės 27 d., laikotarpiu nuo apie 11.00 val. iki 14.39 val., neteisėtai inicijavo finansines operacijas, kurių metu buvo nuskaičiuoti pinigai nuo S. T. „Au Pay“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: jis 2024 m. gegužės 27 d., apie 11.14 val., parduotuvėje „I. E. Gedimino“, esančioje adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 9,28 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.03 val., parduotuvėje „Express Market PC26“, esančioje adresu Savanorių pr. 68, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.04 val., parduotuvėje „Express Market PC26“, esančioje adresu Savanorių pr. 68, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.13 val., parduotuvėje „Naupra“, esančioje adresu Savanorių pr. 35, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 51,50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.14 val., parduotuvėje „Naupra“, esančioje adresu Savanorių pr. 35, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 51 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.21 val., parduotuvėje „Maxima LT, X-177“, esančioje adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 43,50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.29 val., parduotuvėje „Iki Jasinskio“, esančioje adresu J. Jasinskio g. 16, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val., parduotuvėje „Maxima LT, X-320“ esančioje adresu Dūkštų g. 1, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.39 val., parduotuvėje „Maxima LT, X-320“, esančioje adresu Dūkštų g. 1, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 47 Eur sumai. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. T. priklausantį 402,28 Eur vertės turtą, taip padarydamas S. T. 402,28 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiais veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

2. Taip pat M. N. pripažintas kaltu dėl to, kad 2024 m. gegužės 27 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 11.00 val., būdamas hostelio „P.“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios S. T. priklausančios kuprinės paėmė S. T. vardu „Au Pay“ išduotą bekontaktę banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo S. T. vardu „Au Pay“ išduotą bekontaktę banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė nešiodamas su savimi iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos.

Šiais veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat M. N. pripažintas kaltu dėl to, kad žinodamas, jog 2024 m. gegužės 27 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 11.00 val., neteisėtai įgijo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai atliko devynias finansines operacijas, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo kortelę, o būtent: 2024 m. gegužės 27 d., apie 11.14 val., parduotuvėje „I. E. Gedimino“, esančioje adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 9,28 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 13.29 val. parduotuvėje „Iki Jasinskio“, esančioje adresu J. Jasinskio g. 16, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val., parduotuvėje „Maxima LT, X-320“, esančioje adresu Dūkštų g. 1, Vilniuje, pridėjo S. T. vardu išduotą „Au Pay“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodamas save kaip S. T. iš jo banko sąskaitos atsiskaitė už prekes bendrai 50 Eur sumai;

Žemesnės instancijos teismas

Šiais veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

4. Pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu), įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinamojo (nuteistojo) M. N. kaltė padarius jam inkriminuotus vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių objektyvių abejonių. Šią išvadą apylinkės teismas darė baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam), pirmosios instancijos teismas pripažino, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas skiriant sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios trukmė nustatyta artima šios bausmės rūšies, skiriamos atitinkamai už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, vidurkiui. Paskirtas bausmes teismas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, o kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs buvusį ir esamą M. N. elgesį bei jo asmenybę, sprendė, jog taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo M. N. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į laisvės apribojimą arba viešuosius darbus bei privalomą tęstinį gydymąsi nuo priklausomybės.

5.1. Apeliantas pabrėžia, kad sutinka su jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir šių aplinkybių neskundžia, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi.

5.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nukentėjusiajam buvo atlyginta žala, ir nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nėra duomenų apie likusios žalos atlyginimą, tačiau 2025 m. vasario 28 d. (prieš teismo posėdį) nuteistasis visiškai atlygino nukentėjusiajam 402,28 Eur žalą, o šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pateiktų bankinių pervedimų, kurių bendra suma viršija 402,28 Eur dydžio sumą, išrašai. Šiame kontekste pažymima, kad pilnas žalos atlyginimas yra viena iš esminių bausmės švelninimo sąlygų, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jog teismai privalo atsižvelgti į kompensacijos faktą, ypač kai nusikaltimas nedidelio sunkumo. Apelianto vertinimu, jam paskirta bausmė neatitinka valstybės formuojamos 2023 m. teisinės reformos dvasios, nes priimant skundžiamą nuosprendį nepakankamai įvertinti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais buvo siekiama sumažinti laisvės atėmimo bausmės taikymą už nesmurtinius, nedidelio sunkumo nusikaltimus ir pirmiausia taikyti kitas teisines priemones žalą atlyginusiems ir socialinę reintegraciją įrodžiusiems asmenims. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, jam paskirta arešto bausmė neatitinka įstatymo, kuriuo iš esmės sušvelninta daugelis bausmių, dvasios. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad bendras nuteistojo padarytos žalos dydis – 402,28 Eur – pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra nedidelės vertės, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą, už nedidelės vertės nusikaltimus negali būti skiriama bausmė, kuri sukelia didesnę žalą nei pats nusikaltimas. Panaši praktika, apelianto teigimu, formuojama ir kitų teismų.

5.3. Kita vertus, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo reabilitacijos proceso pasiekimus, kuriems pagrįsti prie apeliacinio skundo pateikiama pažyma apie reabilitacijos baigimą, darbo sutartis bei savanoriškos veiklos įrodymai. Nuteistasis akcentuoja, kad praėjo šešių mėnesių reabilitacijos programą viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat turi stabilų darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „N.“ bei užsiima savanoriška veikla „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Nuteistojo vertinimu, jam baigus reabilitacijos programą, pradėjus dirbti ir įsitvirtinus visuomenėje, būtų nepagrįsta 60 parų sėsti į kalėjimą ir iš naujo pradėti antisocializacijos-izoliacijos-savidestrukcijos-reintegracijos ratą.

5.4. Taip pat nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galėjo labiau atsižvelgti į jo psichikos sutrikimo įtaką, kadangi šio baudžiamojo proceso metu jam buvo patvirtinta bipolinio sutrikimo diagnozė (past. – tai patvirtinantys duomenys pateikti prie apeliacinio skundo), kuri paaiškina nusikalstamos veikos motyvus (kančia, desperacija), o teismų praktikoje tokios diagnozės laikomos atsakomybę lengvinančią aplinkybe (pavyzdžiui, baudžiamoji byla Nr. 2K-12-456/2022).

Šalies argumentai

5.5. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms, kadangi turės įtakos apelianto darbui, o tai pablogins finansinę jo padėtį bei padidins recidyvo riziką; taip pat dėl bausmės bus nutrauktas gydymasis ir reabilitacija, kuri yra pagrindinė prevencijos priemonė; galiausiai, bus pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi kalėjimo sąlygos Lietuvoje dažni kritikuojamos dėl perpildytų kalinių ir psichologinės pagalbos stokos. Apelianto vertinimu, tai, kad jis atlygino žalą, baigė reabilitacijos programą, taip užkirsdamas kelią panašiam elgesiui ateityje, taip pat turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą ir visuomeninių įsipareigojimų, patvirtina, jog jis padarė esmine išvadas ir ėmėsi įmanomų veiksmų, siekdamas teisingos ir adekvačios bausmės. Taip pat nuteistasis pažymi, kad praeityje jam buvo atliktos polinkio į nusikalstamumą ir pavojingumo visuomenei vertinimo analizės pagal OASys metodiką, o analizių rezultatai rodo, jog nuteistasis yra mažai linkęs vėl nusikalsti ir yra mažai pavojingas visuomenei (surinkta 25/116 balų (<20 procentų)).

6. 2025 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi nuteistojo M. N. pateikti dokumentai: nauja darbo sutartis įmonėje N., kurioje jis eina verslo plėtros vadovo pareigas, bei narkomanų anonimų grupių lankymą per pastaruosius du mėnesius patvirtinantys duomenys (iš viso virš 50 lankytų susirinkimų), kurie, nuteistojo teigimu, rodo nuolatinį jo dalyvavimą grupės veikloje ir tęstinį sveikimo procesą.

7. 2025 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi nuteistojo M. N. pateikti dokumentai – 2025 m. birželio 16 d. darbo sutartis su UAB „U.“.

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. N. ir jo gynėjas R. Vanagas prašė apeliacinį skundą tenkinti bei paskirti nuteistajam M. N. švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, vertindamas, jog paskirta arešto bausmė per griežta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusiajam žala buvo pilnai atlyginta, skundžiamu nuosprendžiu nepakankamai atsižvelgta į apelianto reabilitacijos proceso pasiekimus, nepakankamai įvertinti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriuo iš esmės sušvelninta daugelis bausmių.

10. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Byloje nustatyta, kad M. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 182 straipsnio 4 dalis), du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Dėl minėtų nusikalstamų veikų nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse M. N. pripažintas recidyvistu ir tai nustatyta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, motyvavo tai tuo, jog M. N. praeityje teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

12. Apeliantas vertindamas, jog paskirta arešto bausmė per griežta, kaip vieną iš skundo argumentų nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusiajam žala buvo pilnai atlyginta. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam S. T. padaryta 402,28 Eur turtinė žala. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. N. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Priimant šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. baudžiamąjį įsakymą dalis žalos (200 Eur) buvo atlyginta, kitą dalį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2025 m. vasario 28 d. M. N. 2025 m. vasario 7 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. 2025 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamoji bylą, kurioje M. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį, byloje nebuvo duomenų apie likusios turtinės žalos atlyginimą. Tačiau teikiant apeliacinį skundą, nuteistasis pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog ir likusi turtinė žala (t.y. 202,28 Eur) nukentėjusiajam buvo atlyginta 2025-02-20 (byloje yra pateikti pavedimai 100 Eur, 210 Eur, 100 Eur, viso pervesta 410 Eur, T. 2, b.l. 140-142.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Įvertinus tai, kad nuteistasis savo noru atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą bei skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą, todėl pripažintina M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nuteistasis nukentėjusiajam jau yra atlyginęs padarytą turtinę žalą, todėl naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio bei jis atmetamas, nes nukentėjusysis-civilinis ieškovas ieškinio neatsisakė, neprašė proceso nutraukti. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

13. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad net ir pripažinusi M. N. papildomą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo apeliantui skirti kitokią bausmę nei skundžiamu nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Už nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK straipsnių pakeitimus ir nuteistajam M. N. už šias nusikalstamas veikas paskyrė sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą, kurios trukmę nustatė artimą šios bausmės rūšies, skiriamos atitinkamai už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas tokių bausmių paskyrimą M. N. motyvavo, atsižvelgdamas bei įvertindamas padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis per vieną dieną padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, veikos baigtos, dvi iš jų – tęstinės, susidedančios iš devynių epizodų, neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala (402,28 Eur), kuri, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra atlyginta.

15. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę vertino ir M. N. charakterizuojančias aplinkybes – yra darbingo jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad M. N. turi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų (diagnozuoti (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. dėl šios priežasties ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse, paskutinį kartą – nuo 2024 m. birželio 28 d. iki 2024 m. liepos 2 d., gydytas ir (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2024 m. sausio 23 d.; iš bylos duomenų matyti, kad yra pasitaikęs ir draudžiamų medžiagų vartojimo darbe atvejis), nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2025 m. sausio 6 d. M. N. dalyvavo ir baigė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacinės bendruomenės socialinės-psichologinės reabilitacijos programą nuo priklausomybės ligų. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis pradėjo dirbti ir antroje darbovietėje įmonėje „N.“, lanko anoniminių narkomanų grupę, dalyvauja savigydos programoje. Tokie duomenys svarbūs, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismų išvadų, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. N. per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, sukčiavimą, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, dauguma atvejų – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad M. N. praeityje 5 kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu (bausmė atlikta 2024-07-01) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (bausmė atlikta 2025-01-13) paskirtų bausmių. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais (nuosprendžiais, teismo baudžiamaisiais įsakymais) švelnesnės rūšies bausmės M. N. teigiamos įtakos nedarė, savo neteisėto elgesio jis nekeičia ir nusikalsta. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda, visos paskirtos baudos per nustatytą terminą savanoriškai M. N. nesumokėjo, todėl buvo vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. Praeityje kaltinamajam buvo paskirta ir laisvės apribojimo bausmė, taip pat ir arešto bei laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir kitokių teisės pažeidimų skaičius, rodo polinkį nusikalsti, jis nedaro išvadų dėl savo elgesio ir jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų švelnesnių bausmių.

17. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai įvertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybės, kad jis šiuo metu dirba, gydėsi ir tebesigydo turimą priklausomybę, savanoriauja. Teismui pateikti nuteistojo duomenys patvirtina, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų nukreiptų į jam diagnozuotos priklausomybės gydymą, dirba, vis tik objektyvių duomenų, kad jo vertybių sistema būtų pakitusi – nėra. Pažymėtina, kad nuteistasis skundžiamu teismo nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu, o iš turimų bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. N. ir anksčiau dirbdavo, ne kartą buvo gydytas, tačiau šios aplinkybės jo įstatymams prieštaraujančio elgesio teigiama linkme nepaveikė. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, nuteistasis M. N. šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, šioje byloje jis taip pat teikė prašymus neskirti realios arešto bausmės, iš esmės nurodydamas tapačius argumentus, nukreiptus į jam diagnozuotos priklausomybės gydymą, įsidarbinimą. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenis, nepraėjus 6 mėnesiams M. N. vėl buvo įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, už kuriuos jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nuosprendį. Todėl akivaizdu, kad nurodyti motyvai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės. Be to, kaip liudija bylos duomenys, bausmės vykdymo atidėjimo institutas M. N. anksčiau buvo taikytas 2 kartus, tačiau ir šiuo atveju teisme ne kartą buvo sprendžiami Probacijos tarnybos teikimai dėl bausmių vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir nors teikimai nebuvo tenkinami, tačiau M. N. padarytų pažeidimų pobūdis ir kiekis bausmių atidėjimo laikotarpiu neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už visas tris jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes viršijančias minimalų dydį ir artimą šios bausmės rūšies, skiriamos atitinkamai už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, vidurkiui.

18. Bendrindamas nuteistajam M. N. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, M. N. skirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudedant, bendrino su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir M. N. paskyrė galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pridedama bausmės dalis nustatyta įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad toks yra maksimalus šios bausmės rūšies dydis, galimas skirti už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė bei laikėsi teismų praktikos. Beje, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes teismas parinko jam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – bausmes apėmė bei po to ne visiškai, o iš dalies sudėjo. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam skirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto, todėl dar labiau mažinti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

19. Apeliantas skundą grindžia ir argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo labiau atsižvelgti į jo psichikos sutrikimo įtaką, kadangi šio baudžiamojo proceso metu jam buvo patvirtinta bipolinio sutrikimo diagnozė. Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įvertinus įtariamajam (šiuo metu nuteistajam) diagnozuotus sutrikimus, tikslu objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, 2024-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (T. 1, b.l. 162). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos 2024-11-07 - 2024-12-05 ekspertizės akte Nr. 78TPK-217/2024 nurodyta, kad M. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama – (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės M. N. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečios, juridiškai reikšmingos situacijos metu. Su M. N. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Dėl savo psichikos būklės M. N. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. M. N. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo). Tokie duomenys, siejant juos kartu su nusikalstamų veikų pavojingumu, jų padarymo aplinkybėmis bei jau ankščiau aptartais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, nėra pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes akivaizdu, jog nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju yra susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.

20. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro tiek vertindama prieš tai jau aptartus nuteistąjį neigiamai apibūdinančius bylos duomenis, tiek tai, kad apeliantui bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau buvo taikytas jau 2 kartus, tačiau ir šio instituto taikymas nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. Šįkart tikėtis, kad nuteistasis, būdamas laisvėje daugiau nenusikals ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jo atlikimo, pakankamo pagrindo nėra. Tokią išvadą sustiprina ir nuteistojo išreikšta pozicija tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, teigiant, jog jo padarytos nusikalstamos veikos yra nedidelio sunkumo, o už nedidelės vertės nusikaltimus negali būti skiriama bausmė, kuri, neva, sukelia didesnę žalą nuteistajam nei pats nusikaltimas. Tokia nuteistojo pozicija rodo, jog apeliantas menkina savo padarytus nusikalstamus veiksmus ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo sunkumą, nes skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas dėl 3 skirtingų nusikalstamų veikų, iš kurių 2 yra priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs ir griežtas laisvės atėmimo bausmes iki 6 metų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, kuris iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas jau 5 kartus, ir kuriam net 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, šioje situacijoje neabejotinai būtų neteisingas.

21. Nuteistasis prašydamas skirti švelnesnę bausmę, pareiškė ir alternatyvų prašymą, arešto bausmę nustatyti atlikti dalimis. Tokiam prašymui pritarė ir nuteistojo gynėjas. Pasisakant dėl šio prašymo pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija tokios galimybės nebenumato. BK 49 straipsnio 5 dalis, numačiusi galimybę atlikti areštą poilsio dienomis, neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., todėl nebegali būti taikoma.

22. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. N. bausmės rūšį ir dydį už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrindamas jas BK 63 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo M. N. nukentėjusiojo S. T. naudai priteista 202,28 Eur turtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį atmesti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė