Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-31-1028/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-11-13
Bylos Nr.: 1-31-1028/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-40-9-00054-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Silvijus Balčytis
Kaltinamasis: P. Č.
Nukentėjusysis: J. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-1028/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00054-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.5.2.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant prokurorui L. V.,kaltinamajam P. Č., jo gynėjui advokatui A. A.,nukentėjusiajai J. K. (Č.), jos atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. 2012-12-23, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai J. Č., t. y. kailinę liemenę, bei sunaikino svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai J. Č., t. y. suknelę pilkos spalvos su petnešėlėmis, vasarinę, suknelę “Žara”, juodos spalvos, megztuką „Tiffi“, juodos spalvos, užsegamą spaudėmis, megztuką „Tiffi“ juodos spalvos, parauktomis rankovėmis, sijoną „Top shop“, juodos spalvos, atlasinį, sijoną „H&M“, juodos spalvos, užsegamą užtraukiant šoniniu užtrauktuku, natūralaus šilko palaidinę „Monton“, baltos, rudos spalvų, gėlių ir juostų ornamentų, palaidinę natūralaus šilko, be rankovių, golfine apykakle, palaidinę „Mango“, ilgomis rankovėmis, natūralaus šilko palaidinę, gelsvos spalvos su rožinės spalvos ornamentais, šortus „Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, sijoną, juodos spalvos, trumpą, užsegamą užtrauktuku nugaroje, sijoną “Miss sixti“, džinsinį, juodos spalvos kelnes „Tiffi“, palaidinę „Tiffi“, su pusilgėmis rankovėmis, atvira nugara, palaidinę “EDC”, tamsiai mėlynos spalvos, permatomo audinio, ilgomis rankovėmis, palaidinę „Perspektyve“, pilkos spalvos, be rankovių, švarką “Tiffi“, rausvos spalvos, priekyje užsegamas sagomis, ilgomis rankovėmis, baltinukus „Monton“, baltos spalvos, juodomis sagutėmis užsegamomis priekyje, baltinukus “Silvinan- Heach“, ilgomis rankovėmis, baltinukus „Rinascimennto“, baltos spalvos, baltinukus, baltos spalvos, su prailginta nugara, palaidinę baltos spalvos, be rankovių, su raukiniais, palaidinę „Žara“, natūralaus šilko, palaidinę, natūralaus šilko, su petnešėlėmis, palaidinę, juodos spalvos, be rankovių, palaidinę, juodos spalvos, be rankovių, atvira nugara, užsegama ties apykakle, švarką „Kriss“, ilgomis rankovėmis, juodos spalvos, su leopardo motyvais, palaidinę, šviesiai rusvos spalvos, valaninėmis rankovėmis, taliją, juodos spalvos, išsiuvinėta baltos spalvos gėlytėmis su blizgučiais, užsegama suvarstoma juostele, striukę, natūralaus pitono odos, suknelę, rankų darbo, maherinę, palaidinę “Mango“, ilgomis rankovėmis, serafaną “Tiffi“, juodos spalvos, leopardo imitacijos pamušalu, kelnes, margas, palaidinę „Mango“, be rankovių, natūralaus šilko su medvilne “MDLR”, kelnes “Filippa“, kelnes “Monton“, juodos spalvos, aksominės medžiagos, suknelę „Tiffi“, megztą, pilkos spalvos, ilgomis rankovėmis, kelnes „New look“, juodos spalvos, palaidinę be rankovių, baltos spalvos su geltonos spalvos taškeliais, kelnes gipiūro, tamsiai mėlynos spalvos, palaidinę „Top shop“ su petnešėlėmis, švarką „Tiffi“, pilkos spalvos, palaidinę “Tiffi“, tamsiai oranžinės spalvos, ilgomis rankovėmis, palaidinę „H&M“, raudonos spalvos, be rankovių, baltinukus „Ouiz“, baltos spalvos, pusilgėmis rankovėmis, palaidinę „Just d Orange“, juodos spalvos, permatomos medžiagos rankovėmis, palaidinę „Tiffi“, palaidinę „Tiffi“, rusvos spalvos, pūstomis trumpomis rankovėmis, palaidinę-tunika, mėlynos spalvos, palaidinę “Morgan“, juodos spalvos, su petnešėlėmis, striukę „Viktoria Secret“, natūralios odos, šviesiai rudos spalvos, palaidinę, juodos spalvos, permatomos medžiagos, palaidinę „Tru“, be rankovių, palaidinę „Vera moda“, golfine apykakle, be rankovių, persiškų raštų motyvais, palaidinę „George kolection“, juodos spalvos, su petnešėlėmis, palaidinę be rankovių, užrišama nugaroje, taliją „Warehouse“, juodos spalvos su siuvinėtais blizgančiais žvyneliais, karoliukais, natūralaus šilko palaidinę “River Island“, natūralaus šilko, palaidinę “Ginatricot“, be rankovių, su pamušalu, juodos spalvos, palaidinę „Monton“ su priekyje esančiu žabo, baltos spalvos, ilgomis rankovėmis, palaidinę „Alwear“ juodos spalvos, suknelę „Tiffi“, juodos spalvos, vilnonę, palaidinę “Tiffi“, juodos spalvos, išsiuvinėtais žvyneliais priekyje, palaidinę, kimono formos, palaidinę “Perpektyve“, švarką “Tiffi“, medžiaginį, šviesiai rudos spalvos, sijoną „Tiffi“, medvilninį, švarką „New look“, lininės medžiagos, palaidinę gofruota, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, liemenėlę „CalvinKlein“, juodos spalvos, liemenėlę „Calvin klein“, rusvos spalvos, palaidinę „Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, be rankovių, kombinezoną „Tiffi“, be rankovių, atvira nugara, gofruotą sijoną „Monton“, suknelę „Nafnaf‘, lininę, su petnešėlėmis, suknelę “Tiffi“, tamsiai violetinės spalvos, kailinę kepurę, lapės kailio, odinę kepurę su lapės kailio apvadu, dažyta violetine spalva, dizainerės „Aušros odinių gaminių studijos“ versta avikailio striukė, paltą “Tiffi“, juodos spalvos, vilnonį, pūkinę striukę „Pinko“, pagalvės užvalkalą atlasinį, juodos spalvos su baltos spalvos drakonų atvaizdais, sportinę teniso suknelę „Adidas“, pasijonį, šilkinį, paltą “Tiffi“, juodos spalvos, vilnonį, maikę „Tiffi“, be rankovių, juodos spalvos, naktinius marškinėlius su petnešėlėmis, marškinėlius be rankovių su petnešėlėmis, juodos spalvos, suknelę „Žara“, tamsiai mėlynos spalvos su rudu intarpu, be rankovių, kelnes „Reserved“, džinsines, mėlynos spalvos, plačiu juosmeniu, puspaltį baltos spalvos “Zapa“, batus „La mome“, ilgaaulius, juodos spalvos, verstos odos, batus „Conhpol Bis“, ilgaaulius, basutes “Kos”, batelius, lakinius, šviesiai violetinės bei rusvos spalvų, batus „Billi bi“, ilgaaulius juodos spalvos, žema pakulne, batus natūralios odos “Billi Bi“, žema pakulne, batus juodos spalvos, ilgaaulius, batus ilgaaulius „Nilą nila“, užsegami užtrauktuku, batus ilgaaulius, dizainerio Ž. M., žema pakulne, verstos odos, trumpaaulius batelius, batelius „Guess“, juodos spalvos, klasikinius, batus „Este“, trumpaaulius, batus „AGL“, trumpaaulius, žema pakulne, batelius „Betti may“, basutes „Dune“, basutes “Nina nina“, basutes „Yessica“, šlepetes „Samaris“, puoštas ponio kailio juostelėmis, basutes “Alexton“, plaukų tiesinimo žnyples “Jof Bailely”, akinius nuo saulės „Armani“, 4 vnt. papuošalų ant kaklo, sijoną natūralaus šilko „Prada“, palaidinę su petnešėlėmis, palaidinę „Brodway“, permatomos medžiagos, be rankovių, suknelę „Tiffi“, megztą, suknelę megztą, rankų darbo, raudonos spalvos, ilgą suknelę „Comfort“, kailinius, ponio kailio, leopardo imitacija, ponio kailio puskailinius „Elibol“, versto avikailio striukę, rudos spalvos, paltuką „Basle“, avikailio odinius puskailinius, striukę su gobtuvu, suknelę „Tiffi“, gofruotą, suknelę „Tiffi“, gofruota, pilkos spalvos su pridėtiniu pamušalu ir dirželiu, suknelė “Tiffi“, pilkos spalvos, be rankovių, tuniką “Tiffi“, žalios spalvos, rankinę ”Luis Viton“, šviesios spalvos rankenomis, rankinę “Luis Viton”, dirbtinės odos, trapecijos formos, su viena rankena, rankinę „Brancescobiasia“, rudos spalvos, rankinę, juodos spalvos, viena rankena, rankinę “Prada“, natūralios odos, juodos spalvos, rankinę “Mango“ natūralios odos su gyvatės odos imitacija, rankinę “Top sop“, natūralios odos, šviesiai rudos spalvos, užtraukiama įveriamu dirželiu, rankinę “Krizia“, rankinę „Nike“, rankinę “Nike“, pilkos spalvos, rankinę “Guess“, rankinę “Karen Millen“, rankinę „Benetoon“, rankinę „Guees“, rankinė „Tiffi“, triušio kailinius, suknelę „Zapa“, be rankovių, kostiumėlį “Tiffi“, palaidinė ir sijonas, suknelę „Tiffi“ be rankovių, juostuotą, megztuką medvilninis „Tiffi“, megztinį „Verpstas“, paltą „Silvinan Heach“, tampres, juodos spalvos, pirštinių porą “Tiffi“, rankų darbo megztą tuniką, megztuką „L mode“, golfą “Tiffi“ juodos spalvos, suplėštais kaspinais priekyje, palaidinę, pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis, megztuką, rankų darbo, megztą tuniką, golfą “Monton“, golfą “Lady Trend“, golfą “Megi“, golfą „Tiffi“, trijų ketvirčių rankovėmis, golfą „Galantus“, golfą, golfą rudos spalvos, golfą “Miadni“, golfą mėlynos spalvos, besiūlį, golfą “Lady Trend“, golfą šviesiai pilkos spalvos, golfą „Coton hill“, golfą trumpomis rankovėmis, violetinės spalvos, golfą, juodos spalvos, medvilninį, golfą, rudos spalvos, golfą, šviesiai rusvos spalvos, golfą, raudonos spalvos, megztuką ”L mode”, bridžus „Tiffi“, džinsinius, bridžus „New Look“, kelnes “Tiffi“, džinsines, džinsines kelnes „Kappahl“, džinsines kelnes „O as i s“, kelnes džinsines “VILLA“, džinsines kelnes “River Island“, kelnes „Aušros odinių gaminių studijos“, golfą, juodos spalvos, megztinį „Tiffi“, megztinį “Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, ilgomis rankovėmis, švarką „Tiffi“, ilgomis rankovėmis, vilnonį, švarką „Tiffi“, švarką „Rinascimento“, striukę „Ginamonti“, švarką „Twenti and Twelve“, švarką „Tiffi“, baltinukus „Tiffi“, baltinukus „Toffi“, raudonos spalvos, baltinukus „Tiffi“, pilkos spalvos, ilgomis rankovėmis, užsegami priekyje su stačia apykakle, baltinukus triko “Tiffi“, baltinukus „Tiffi“, juodos spalvos, baltinukus „Tiffi“, baltinukus „Tiffi“, rožinės spalvos, baltinukus „MTWTFSS“, baltinukus “Only“, baltinukus, trijų ketvirčių pūstomis rankovėmis, palaidinę „Vintage Stories“, baltinukus, liemenę “Tiffi“, palaidinę “Morgan“, paltą “Morgan“, antklodės užvalkalą, pagalvės užvalkalą, palaidinę „Mosaic“, palaidinę ”Ginatricot“, palaidinę “Levante“, megztuką “Tiffi“, megztuką „Mango“, megztuką „Verpstas“, palaidinę “Tiffi“, geltonos spalvos, suknelę lininę, mėlynos spalvos, palaidinę “Gina tricot“, palaidinę “Tiffi“, balta su juodos spalvos petnešėlėmis, suknelę lininę, be rankovių, rausvos spalvos, šortus „Nike“, kelnes “Beniton“, suknelę „Verpstas“, be rankovių, chalatą, palaidinę, palaidinę „Galantus“, palaidinę „Tiffi“, palaidinę, oranžinės spalvos, palaidinę „Marks and Spencer“, palaidinę, juodos spalvos, megztuką “Tiffi“, suknelę-tuniką “Smirk“, megztuką “Mango“, megztuką “Tiffi“, megztuką “Mango“, megztuką „Gina tricot“, palaidinę „Beniton“, palaidinę“ Mis sixty66, palaidinę “Ginatricot“, palaidinę “Capri kolection“, tampres, tampres, kurių 2 vnt. pėdkelnių, 1 vnt. pėdkelnių, 1 vnt. pėdkelnių, 4 vnt. pėdkelnių, maudymosi kostiumėlį, maudymosi kostiumėlį, keturis maudymosi kostiumėlius, 3 vnt. maikučių, 2 vnt. kelnaičių, 6 vnt. kelnaičių, 8 vnt. kelnaičių, 8 vnt. kelnaičių, 40 porų kojinių, 2 vnt. Liemenėlių, 6 vnt. liemenėlių, 4 vnt. liemenėlių, 2 vnt. liemenėlių, 1 pora pirštinių, 1 pora pirštinių, 1 pora pirštinių, 1 pora pirštinių, 1 pora pirštinių, 1 pora pirštinių, 3 poros pirštinių, 1 pora riešinių, viena pora riešinių, 62 vienetus šalikėlių, 6 vnt. šalikėlių, audinės kailio šalikėlis, 2 vnt. kepurių, 8 vnt. kepurių, maikutę „Tiffi“, maikutę “Tiffi“, palaidinę, pižamą “Madame smiith“, suknelę, aksominę, suknelę „Ben-lekx“, suknelę „OUEEN“, kostiumėlį „Zapa“, suknelę „Tiffi“, kostiumėlį „Zapa“, serafaną “Zapa“, tuniką“Tiffi“, vilnonę, golfą „Utenos trikotažas“, pižamą, naktinius „Lasenza“, tuniką “Keit moss“, sijoną “Monton“, suknelę „Dorahy Perkens“, Aladino kelnes, kelnes „Lindex“, suknelę “Tiffi“, rožinės spalvos, leopardo imitacijos pamušalu, suknelę “Tiffi“, natūralaus šilko, palaidinę „Tiffi“, megztinį „M. S.“, megztinį, sijoną „Miss sixty“, megztuką “Tiffi“, kelnes „Esprit“, džinsus „Miss Sixty“, džinsus „Guess“, džinsus „Žara“, džinsus „Farfillina“, džinsus „Versace“, džinsus „Killah“, džinsus „Guess“, paltą, pūkinį, „Elizabeta franchi“, kelnes, kelnes „River Island“, kelnes „Vera Moda“, kelnes „Monton“, megztuką “Galantus“, megztuką, švarką „Tiffi“, džemperį „Adidas“, pasuknes, 2 vnt., naktinukus “Lingerie“, naktinukus, golfą „Tiffi“, naktinukus, suknelę „Dunes“, megztuką „Verpstas“, marškinėlius „Guess“, palaidinę „Top shop“, marškinėlius „Nike“, megztuką „Masimo Dutti“, megztuką, marškinėlius „Makendzi“, palaidinę “Tiffi“, 2 vnt. pasijonių , apatinukus, 2 vnt., tampres, 2 vnt., marškinėlius „Nike“, golfą, naktinius, palaidinę “Zara“, maikutę “Markespance“, maikutę “Tiffi“, naktinukus, suknelę „Blanche“, palaidinę „Urban Behaviour“, megztuką „KlassiC“, palaidinę “Galantus“, skrybėlaitę, avikailio kepurę su versta oda, basutes „Marino Marini“, batelius „Bata“, basutes „Guess“, batus „Este“, batelius „Fashion Pymes“, batus „Diesel“, basutes „Baldinini“, batus „Seller“, Žano Maslausko gamybos natūralios pitono odos basutes, batus-kojines „Lorenco“, basutes „Luca Luca“, basutes, vasarines šlepetes “Bata“, batelius „ Venezia“, basutes “Onda Verde“, vasarines šlepetes „Leather Colection“, šlepetes „L. P.“, batus „Gino rossi“, basutes „Ravel“, batelius „Nanaslea Foscati“, basutes „Balinini“, basutes „ AGL“, batelius „AGL“, kurio bendra vertė baudžiamojo įstatymo taikymo prasme viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL.

Kaltinamasis P. Č. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kaltu. Kaltinamasis parodė, kad praėjo didelis laiko tarpas, visi įvykiai buvo 2012 m. gruodžio mėnesį, gali suklysti. Remsis tik parodymais, duotais tyrėjai. Tą dieną grįžo į Rygos aerouostą. Jį pasitiko žmona su tėvu K. 10 metų dirbo Didžiojoje Britanijoje. Tai pirmas kartas, kai jį pasitiko žmona su tėvu. Tai nebuvo eilinis jo pasitikimas. Ankščiau jį pasitikdavo tik žmona. Grįžo 13 dienos vakare, artėjo naktis. Tą dieną nieko neįvyko. Sugadintus rūbus pamatė 22 dienos ryte. Iki 22 dienos ryto tų sugadintų rūbų nematė. Gal tie rūbai buvo nunešti pas uošvius K. Svetainėje tų rūbų nebuvo. Jam sudėtinga kalbėti, ar kalbama apie tuos pačius sugadintus rūbus. Rūbus matė jis, J., jo brolis ir J. tėvai. Kai grįžo, tuo laikotarpiu J. Č. reikalavo didelio kiekio pinigų. Dar prieš jam grįžtant, jie bendraudavo per Skype. Kilo dideli nesutarimai. Jis pasakė, kad jam grįžus, jie turės rimtą pokalbį. Paskambino savo uošviams ir pasakė jiems, kad netylės apie uošvių vykdomas nusikalstamas veikas. Jo žmonai reikėjo daug pinigų, nes žmona buvo įsitraukusi į nelegalią dyzelino kuro prekybą. Pirko dyzeliną iš ūkininko, gyvenusio (duomenys neskelbtini). Jų ūkiniame pastate buvo talpos, kur buvo laikomas dyzelinis kuras. Žmona reikalavo pinigų, kad galėtų įsigyti didesniais kiekiais dyzelinį kurą. Jis nesutiko, kad jo pinigai būtų investuoti į nelegalų verslą. Dar buvo konfliktų dėl to, kad su žmona buvo įsteigę individualią veiklą. Grįžęs neberado mezgimo mašinų. Tai buvo nemaži pinigai. Tos mašinos yra išvardintos civilinėje byloje. Viena mezgimo mašina buvo labai sunki ir didelė, ji svėrė 3 tonas. Buvo sudėtinga ją įvežti į pastatą. Grįžęs tos mašinos nerado. Žmona pasakė, kad jei jis neduos pinigų, tuomet jie skirsis. Iš pradžių bandė spręsti tuos klausimus. Jis jokių rūbų negadino. Negadino J. Č. rūbų. Rūbus pamatė gruodžio 22 d. Tai buvo šeštadienio rytas. Rūbai buvo sudėti svetainėje. Abejoja, ar tie rūbai iš viso buvo sugadinti. Žmona galėjo nusipirkti rūbus iš „skuduryno“ ir ten sumesti. Kai grįžo namo, buvo atvažiavęs jo brolis. Jis buvo prisiuntęs daug daiktų iš Didžiosios Britanijos. Uošvis pyko, kad „užgriozdino“ salę. Ten buvo papuošimai eglutei, muliažiniai ginklai, šezlongą, kuriuos jis išvežė. Jokių rūbų nebuvo. Kai pamatėtuos rūbus, pirma paskambino savo broliui ir norėjo pakalbėti su žmona. Važiavo į Mažeikių turgų, kur prekiavo žmona. Ankščiau nei karto nėra šiaip sau važiavęs į tą turgų. Tuo metu važiavo į turgų su konkrečiu tikslu, tačiau išsiaiškinti nepavyko, nes žmona jam ėjo iš paskos ir šaukė. Jis jai negrasino. Jis su uošviu ir broliu išgėrė. Tai buvo šeštadienis. Tuo metu jau iš ryto buvo matęs tuos rūbus. Su uošviu apie tuos rūbus kalbėjo, bet jis į tai nereagavo. Namas yra trijų aukštų. Pirmas aukštas pagal projektą yra pusrūsis. Jie gyveno pirmame aukšte, o antrame aukšte gyvena uošviai. Pusrūsis buvo bendro naudojimo. Kai grįžo namo, visą laiką gyveno pirmame aukšte. Gruodžio 13 iki 23 gyveno pirmame namo aukšte. Ten gyveno ir J.. Gyveno kaip šeima. Kiekvienas iš jų turėjo savo raktus. Jis savo raktus palikdavo virtuvėje, į Didžiąją Britaniją nesiveždavo. Namas aptvertas tvora. Vartai rakinami, automatiniai. Niekada nesakė žodžių „uošveli prisidirbau“. Tai tik jo uošvio išgalvota frazė. Jei būtų sugadinęs rūbus, nebūtų ėjęs ir prisipažinęs, tai kvaila. Tuos dešimt metų, kai gyveno užsienyje, siuntė pinigus į J. sąskaitą. Dažniausiai parveždavo pinigus grynais į rankas. Pinigus siuntė, nes gyveno kaip šeima, reikėjo mokėti už komunalinius patarnavimus. Jo žmona pastoviai prašydavo pinigų. Žmona taip pat dirbo, tačiau ji dirbo per savaitę dvi dienas po pusdienį, o jis septynias dienas per savaitę. Mano, kad jų šeimos pinigus žmona perdavė S. V., jis tuos pinigus perdavė savo žmonai, o po to atpirko jų uošvių namą. Pirmus tris metus jis Didžiojoje Britanijoje vertėsi sunkiai ir mažiau padėdavo šeimai. Po to viskas pasikeitė. Siuntė šaldytuvą, skalbimo mašiną, skalbimo miltelius, net šuniui maistą siųsdavo. Siuntė rūbus. Lietuvoje jų šeima vertėsi rūbų gamyba ir prekyba. Yra nesąmonė, kai tyrėja bando nustatyti rūbo dydį pagal etiketę. Dydis nustatomas metru. Rūbus siuntė visus dešimt metų. Tik dabar nebesiunčia. Siuntė rūbus, skirtus pardavimui. Žmona jais pasipuikuodavo, o po to parduodavo. Ji jo neklausė, ar gali ji pasiimti jo siųstus rūbus. Gegužės 23 apklausoje nurodė, kad rūbus galėjo sugadinti S. V.. Jam tai naudingiausia. Jis nelegaliai veža žmones į Gariūnus. Jam aktualu pigus dyzelinas. Pagrindinė priežastis, nes jis jų šeimos sąskaita išsprendė savo šeimos problemas. J. jam davė pinigus, už kuriuos S. V. išpirko iš savo žmonos namo dalį. Buvo išgalvota tai, kad jis grasino nužudyti. Žmona rengdavosi tuo, ką jis parsiųsdavo. Gali būti, kad ji ir pati nusipirkdavo rūbus. Firmų pavadinimų nežino. Negali atsakyti, kokių firmų rūbus siuntė žmonai. Pirkdavo geresnius rūbus. Daug rūbų žmona surasdavo internete ir jis jai parsiųsdavo. J. panešiodavo rūbus ir juos parduodavo. Negali konkrečiai pasakyti, kiek „Tiffi“ rūbų yra siuntęs. Rūbus pirkdavo ne vien Anglijoje, pirkdavo ir internetu iš viso pasaulio. Mokėdavo savo kortelėmis. Alkoholį gėrė gruodžio 22 dieną po pietų. Jei neklysta, tai buvo šeštadienis. Matė rūbus ir batus. Matė suplėšytus rūbus, bet sunaikintų rūbų nematė. Pirmą kartą suplėšytus rūbus matė gruodžio 22 dienos rytą. Alkoholį vartojo gruodžio 22 dienos vakare. Kai vartojo alkoholį, J. Č. buvo turguje. Ji grįžo pavakaryje. Jis jos nesutiko grįžtančios. Matė kažkokius rūbus, bet ne tuos, kurie yra sunaikinti. Kiekvieno rūbo nekilnojo, pažiūrėjo paviršutiniškai. Matė sugadintus, perplėštus rūbus. Apie tai kalbėjosi su savo žmona, ji sakė, kad tai ne jo reikalas. Kalbėjosi turguje. Į turgų nuvažiavo šeštadienį apie 12.00 val. Patvirtina tą, ką sakė apklausose tyrėjai. Spintų netikrino, tik ieškojo kameros. Pamatė rankinukus, batus. Neskaičiavo, kiek daiktų buvo krūvoje. Liudytoja siuvėja sako, kad sugadinti rūbai buvo „Maxima‘ maišiukuose, reiškia tiek rūbų ir buvo. Nežino, ar galėjo būti tiek daiktų, kiek nurodyta kaltinime. Galėjo būti keliolika rūbų toje krūvoje. Nežino, ką kasdien nešiodavo J. Č., nes gyveno Londone. Mano, kad krūvoje buvo jo siųsti rūbai. Po to jis išvažiavo pas gimines švęsti Kalėdų, pas brolio gimines Kelmėje. Pirmadienį grįžo namo ir uošvis jo neįleido į namo vidų. Tai girdėjo jo brolis. Po to išvyko į Didžiąją Britaniją. Vėliau paskambino brolis ir pasakė, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Susisiekė su tyrėja, ji pasakė, kad nori jį apklausti. Susitarė, kad grįš po mėnesio. Per tą laiką jis kalbėjosi su žmona per Skype. Bandė taikytis. Jam niekas apie baudžiamą ir civilinę bylą nieko nesakė. Tik grįžus į Lietuvą pamatė, kad iškelta ir skyrybų byla, o jo nerado. Visas jų dalinamas turtas skyrybų byloje yra tik 25 daiktai. O rūbų buvo sugadinta už tokią didelę sumą. Bandė išsaugoti santuoką, tačiau pinigai jau buvo atiduoti S. V.. J. jų pokalbius įrašinėjo ir jie yra čia pridėti. Tie pokalbiai buvo pateikti teismui, bet jis nėra garantuotas, kad ten jis kalba. J. klausė, kas sugadino tuos rūbus, bet ji to nepasakė. Kai grįžo į Lietuvą 2012 m. gruodžio 13 d., iki Kalėdų nakvodavo savo namuose. Pokalbis apie skyrybas atsirado po to, kai nedavė pinigų dyzelinui. Siūlė kreiptis į vienuolius, užsakė mišias, bandė spręsti problemas civilizuotu būdu. J. vieną naktį nakvojo pas motiną antrame aukšte. Ji nakvojo iš gruodžio 22 į 23 dieną. Jie buvo išgėrę. O gal ji nakvojo pas meilužį. Tiksliai neprisimena, kur J. nakvojo gruodžio 21-22 dieną. Nežino, kas buvo iš gruodžio 20 į 21 dieną. Gali patvirtinti tik savo duotus parodymus. Atsigėrė kavos ir J. išvažiavo į turgų. Turėjo gruodžio 22 d. J. telefoną. Jai neskambino, nes buvo brangu skambinti iš angliško telefono. Nemanė, kad telefonu būtų išsprendę tą problemą, todėl nuvažiavo į turgų. Nematė tiek daug sugadintų daiktų kaip sakoma. Pamatęs sugadintus daiktus į policiją neskambino. Uošviui tokių žodžių nesakė. Buvo kažkoks pokalbis su uošviu. Brolis buvo ir šeštadienį ir sekmadienį. Neatsimena, ar šeštadienį, ar sekmadienį vežė šezlongą ir muliažinius šautuvus. Uošvienę pirmą kartą pamatė sekmadienį. Pas uošvienę atvažiavo jos sesuo P. ir jos grįžo iš geležinkelio stoties. Jis buvo mikroautobuse. Buvo ir brolis, jie pasisveikino su P. Šeštadienį uošvienės nematė, su ja nebendravo. J. sako, kad sugadintus daiktus pamatė gruodžio 23 d., nes tai jai naudinga. Brolis šeštadienį daiktų nevežė, nes, kai jienuvyko į Mažeikių turgų, brolis su liudytoja A. išgėrė ir automobilį parvairavo jis. Į namus jo nebeįleido pirmadienį. Niekada negalvojo, kad tuos rūbus galėjo sugadinti svetimi žmonės. Tyrėja jam pateikė sąrašą, kokie rūbai buvo sugadinti. Neneigia to, ką pasakė tyrėjai. Dabar mano, kad tie daiktai galėjo būti nesugadinti. Nežino, kas gadino rūbus, bet žino, kam tai yra naudinga. Į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad kaip civilizuoti žmonės gali išspręsti tą problemą. Kuomet 22 dieną „baliavojo“, dabar neatsimena, ar aptarinėjo sugadintus rūbus. Bet buvo taip, kad su uošviu apie tai kažką kalbėjo, tiksliai nepamena. Kuomet gėrė, kalbos apie rūbus nebuvo. Po įvykio jokio pokalbio apie sugadintus rūbus nevyko, nes jis išvyko į Angliją. Per Skype jie turėjo kalbėti apie rūbus, tačiau daugiau kalbėjo apie tolimesnį jų gyvenimą. Nei J., nei jų turto negadino. Kas tai padarė, nežino, bet gali įtarti. Viską suvedė į S. V.. Suprato, kad kalba du žmonės, kažkoks meilužis apie kažkokį supjaustymą. Rūbų nepjaustė ir negadino. K. ir K. jį apkalba, nes jie gina savo vaiką, dėl namo užgrobimo, dėl viso turto užgrobimo. Nuo gruodžio 13 dienos visą laiką gyveno kartu su J. Č.. Kai gruodžio 22 dieną gėrė, ji nebuvo atėjusi.Gruodžio 22 d. apie pusę aštuonių buvo atėjęs pas ją, o ne pas jos tėvus. Jokios pinigų sumos, nieko neprašė. Gal kai jie aiškinosi, ir buvo koks pokalbis apie pinigus, bet jis nereikalavo tų pinigų. Drabužius iš užsienio siuntė J. Č. ne tam, kad ji juos vilkėtų. Drabužius siuntė tam, kad juos pardavus Lietuvoje, šeima gautų pajamas. Žmona viena nusprendė tai daryti neteisėtai. Vienas iš ginčų ir buvo dėl to, kad yra pažeidžiami įstatymai. Lietuvoje su J. Č. yra pirkęs rūbus, bet tai buvo seniai. Jei žmogus pateikia prekės čekį, tai kaip ir jo rūbas, bet J. pirko rūbus be jo sutikimo. Jie yra viena šeima ir pinigai bendri. Jei rūbas pirktas už bendrus pinigus, tai kodėl jie jo negali dalintis per pusę. 89795 litų civilinio ieškinio, kurį šioje byloje pareiškė J. Č., nepripažįsta. 2012 m. gruodžio 22 d. uošvis pasakė, kad jo draugai prokurorai viską sutvarkys. Tokį uošvio pasakymą suprato, kad uošvis turi didelį užnugarį prokuratūroje ir prokurorai gali jam padėti. Akistatų metu jam buvo daromas spaudimas. Spaudimą darė J.draugė E. D., kuri buvo Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė, jam pasakė, kad sutiktų su J. reikalavimais. Iki 2012.12.23 žmona gaudavo pajamas iš to, kad ji prekiaudavo produkcija, kurią jis parsiųsdavo. Vasaros laikotarpiais ji surinkdavo grupę nepilnamečių ir prekiaudavo alkoholiu ir čeburekais Palangos paplūdimiuose. Byloje pateiktos pajamų deklaracijos yra nelegalių pinigų įteisinimas. Iš tokios veiklos, kuri nurodyta deklaracijose yra juokinga teigti, kad ji gauna tokias pajamas. Pirmos dvi prokurorės jį kaltino rūbų sugadinimu. Dabartinis prokuroras kaltina rūbų sunaikinimu. Supranta sunaikinimą, kai iš daikto nieko nebelieka. Nesutinka su tokiu vertinimu, kuris yra kaltinamajame akte įvertinant rūbus. Civilinėje skyrybų byloje turės vertinti tuos rūbus ir prašys pusę sumos. Negali atsakyti, ar priešieškinyje nurodyta turto suma keisis. Kitų daiktų vertę taip pat reikės įrodinėti, nes kitų daiktų nebėra. Civilinis teisėjas nuspręs, kurie iš sugadintų daiktų yra asmeniniai ar neasmeniniai daiktai. Kai su broliu grįžo po Kalėdų, uošvis neįsileido ir pasakė grasinančius žodžius.

Nukentėjusioji J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. P. Č. parskrido į Rygos aerouostą iš Anglijos. Vakare, apie 12.00 val., ji su savo tėčiu nuvažiavo į Rygos aerouostą parsivežti P. Č.. Grįžo namo gerokai po vidurnakčio. Tuomet ji P. Č. pasakė, kad jiems reikia skirtis. P. supyko, buvo kažkokių pasiaiškinimų. Ji pasakė, kad šią naktį nieko nenori aiškintis ir eina miegoti. P. išėjo į kitą kambarį. Sekančią dieną jie vėl pykosi, aiškinosi. Vakare ji pasiėmė šuniuką ir išsikraustė į antrą namo aukštą, kur gyvena jos tėvai. Pirmame aukšte, kur jie gyveno, liko vienas P. Č.. Visą 10 dienų, iki 2016-12-23, pas juos nuolat vyko kivirčai. Pas P. Č. nuolat atvažiuodavo jo brolis. Jie girtavo. Kartais jie pasikviesdavo ir jos tėtį. Ji grįždavo, trumpam pabūdavo namuose ir grįždavo į antrą namo aukštą, kur jau ir gyveno, ten buvo ir jos šuo. Vieną vakarą lauke buvo didelė pūga. Tarp jos ir kaltinamojo kilo labai rimtas konfliktas. Kaltinamasis pasakė „aš tave vis tiek į vietą padėsiu, tu čia negyvensi, tau Lietuvoje bus per mažai vietos“. Ji pabėgo iš namų ir per pūgą nubėgo į degalinę, esančią už kilometro 200 metrų. Ten šiek tiek pabuvo, po to paskambino mamai. Mama atėjo jos pasitikti ir pasakė, kad P. išbėgo jai iš paskos ir liepė jai saugotis. 22 antros dienos ankstų rytą ji išvažiavo į Mažeikių turgavietę, kur ji prekiaudavo. Būnant turguje, prie jos priėjo P. su savo broliu. P. praktiškai nieko nekalbėjo ir nuėjo į tualetą. P. brolis jai sakė „raskit sprendimą ir normaliai išsiskirkit, nes darote nesąmones“. Brolis buvo gerokai išgėręs. Po to jie nuėjo pas turgaus prekiautoją A. R.. Kiek suprato iš A. R. kalbos, A. su P. broliu dar išgėrė. P. negėrė. P. pasakė „čia taip nesibaigs, tu taip negalvok“, tuo viskas ir baigėsi. Jie išvažiavo. Kai grįžo, namuose, virtuvėje, rado „balių“. Sėdėjo P. ir jo brolis, jie gėrė. Ji iš karto užlipo į antrą aukštą pas savo tėvus. Išsiplovė galvą ir anksti, apie pusę aštuonių, nuėjo miegoti, nes kitą rytą reikėjo anksti, apie 3 val. nakties, važiuoti į Rietavo turgavietę. Ji su šuniu gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai kažkas pabeldė į duris. Atėjo P. Jis buvo labai piktas. Jei gerai prisimena, jis pasakė „noriu iš Jūsų 150000“. Ji P. pasakė “iš kur tu gavai tokią sumą ir kodėl tiek“. P. pasakė „man tiek reikia, aš tiek noriu“. Ji jam pasakė „gerai, P., dabar į tai nesigilinkime, man reikia pailsėti, pašnekėsime po savaitgalio“. Ji nuėjo miegoti, o P. grįžo į pirmą namo aukštą. Visas tas 10 dienų, ji su tėvais užsirakindavo antrą aukštą. Apačioje ištisai girdėdavosi bildesys. Jie suprato, kad P. nemiegojo, leido senovines plokšteles. Buvo neramu, mama ištisai užrakindavo duris. Ji mamos net paklausė, kodėl ji taip elgiasi, mama atsakė, kad dėl atsargumo. Buvo labai daug grasinimų iš kaltinamojo pusės. Jis sakė „aš sutrypsiu tave ir tavo tėvus, tau Lietuvoje vietos nebus, aš tave padėsiu į vietą, tu negalvok, kad tau viskas taip baigsis, pabaiga bus daug liūdnesnė, jūs manęs neįveiksit“. Kai P. tada išėjo, ji užmigo. Atsikėlė po 3.00 val., nes reikėjo važiuoti į Rietavo turgų. Ji labai tyliai nusileido į namo pirmą aukštą, nuėjo į virtuvę, nes ten stovi kavos aparatas, ir norėjo pasidaryti kavos. Šviesos nedegė. Nuėjo į virtuvę, pamatė, kad P. sėdi ant kėdės. Jis buvo apsivilkęs maikute ilgomis rankovėmis ir su apatinėmis kelnėmis. Ji pasakė, kad atėjo kavos. P. pasakė „kavos nėra“. Ji apsisuko, išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jos tėvai visada sekmadienį eina į bažnyčią. Nuvažiavus į turgųjai buvo kažkodėl neramu. Tą dieną pas juos iš Vilniaus turėjo atvažiuoti mamos sesuo. Ji keletą kartų skambino mamai, tačiau mama, būdama bažnyčioje, išjungia telefoną ir neatsiliepė. Skambino tėčiui. Tačiau tėtis taip pat neatsiliepė. Paskambino tetai. Paklausė, kur ji yra. Teta atsakė, kad traukinyje. Ji paprašė, kad teta P. susisiektų su jos tėvais, nes jai kažkodėl neramu. Jos paprašė, kad kai jie grįš į namus, kad jie nufotografuotų namų aplinką, daiktus, baldus. Teta pasakė, kad viskas gerai, kad ji prisiskambino S., jos tėčiui, pasakė, kad namuose viskas gerai. Grįžo iš turgaus apie pusę keturių. Pas juos įvažiavimas yra dveji vartai ir du įvažiavimai. Ji grįžo nuo Kuršėnų pusės. Vienas įvažiavimas yra link ūkinio pastato, kitas įvažiavimas yra link namo. Įvažiavimas, kuris yra link ūkinio pastato, yra pirmas, kurį ji pamatė. Ten stovėjo P. brolio automobilis. Automobilio bagažinė buvo atidaryta. Jie ten krovė kažkokius daiktus. Kadangi automobilį, su kuriuo ji važiuoja į turgų, laiko antrame įvažiavime, t.y. garaže po namu, tai jie jai pravažiuoti netrukdė, todėl ji iš karto nuvažiavo prie antrų vartų. Vartai buvo atidaryti, garažo durys tuo pat atsidarė, nes jos jau laukė tėvai. Kai ji įvažiavo į garažą, paklausė, kas čia vyksta. Tėvai pasakė, kad jie ten kraunasi daiktus. Jai nelabai rūpėjo, ką jie ten kraunasi, nes per tą 10 dienų jai viskas jau buvo įgrisę. Kai ji norėjo išeiti iš garažo, mama jai iš karto pasakė, kad eitų pas juos pavalgyti. Ji pasakė, kad pareis namo, persirengs, o po to ateis pavalgyti. Mama liepė iš karto eiti valgyti. Pamatė, kad jai kažkodėl neleidžia įeiti į jos namus. Nelabai suprato, kodėl. Vis tiek pradarė duris į savo aukštą. Įėjus pro duris iš karto po kaire puse, stovėdavo manekenas. Ant to manekeno visada būdavo užvilkta raudona rankų darbo mocherinė suknelė, uždėta lapės kailio liemenė ir rankinė. Tai buvo kaip namų akcentas. Ji pamatė, kad manekenas stovi nuogas. Paklausė mamos, kur liemenė, kur suknelė, kas darosi. Po to pamatė, kad suknelė pamesta toliau ant krėslo. Tuomet mama ją per jėgą nutempė į viršų. Sakė einam valgyti, po to ateisim. Kai nuėjo į viršų, jipradėjo šaukti, kur mano liemenė, kas ten atsitiko, einu pažiūrėti. Teta užrėmė duris ir pasakė, kad ji niekur neis, pasakė, kad nieko nebėra, ne tik liemenės. Jai buvo didelis šokas. Tuo metu iš apačios atėjo tėtis ir pasakė, kad P. nori su ja pasikalbėti. Būtų ėjusi pasikalbėti, tačiau to pasikalbėjimu nebūtų galima pavadinti, todėl mama su teta jos paprasčiausiai neišleido ir tėčiui pasakė, kad dabar J. su P. kalbėtis neateis. Jie išvažiavo. Ji iš karto nubėgo į savo aukštą ir pamatė, kas atsitiko. Iš pradžių ne viską suvokė, nes pamatė didžiulę krūvą daiktų, bet nerado avalynės. Po to, kai atkasė dalį drabužių, pamatė ir dalį avalynės. Po to atidarė spintas. Pamatė sudėtas dėžutes, rūbai buvo sukabinti ant pakabų. Viskas atrodė tvarkoje, tačiau kai juos pradėjo vartyti, pamatė, kad visi daiktai yra supjaustyti. Visi daiktai buvo sunaikinti. Iš karto iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, surašė pareiškimą, užfiksavo tyrimą, prasidėjo tyrimas. Po to su P. buvo labai daug kalbų. Po Kalėdų jis atvažiavo, tačiau tėvai jo neįleido, nes jos nebuvo namuose. P. grasino. Sausio mėnesį su kaltinamuoju labai daug kalbėjosi SKYPE pagalba. Jis viską pripažino, kad tai jis taip padarė. Buvo citatos „J., tau nereikėjo to meilužio susirasti, tada nebūtų buvę jokių pjaustymų“. Prie bylos yra pridėti visi įrodymai. Buvo paimtas jos telefonas, kuriame yra visų pokalbių įrašai. Net nekyla abejonės, kad tai buvo P. darbas. Grasinimų buvo labai daug. Sausio mėnesį jis buvo grįžęs į Lietuvą. Ji turėjo važiuoti į Gariūnų turgavietę. Jai paskambino viena prekiautoja ir pasakė, kad būtų atsargi, kadangi P. su savo broliu laksto po Gariūnus, kažko ieško. Tą dieną ji išvažiavo ne su savo automobiliu. P. sekė ją su žiūronais, prie namų, ten kur gyvena tėvai, ten kur ji dabar gyvena. Buvo nuolatinis sekiojimas, persekiojimas. Niekada nesijautė saugiai. Jis atsirasdavo visur. Ji važiavo į civilinės bylos teismo posėdį, jis su broliu pasivijo iš už nugaros, pradėjo ją stumti, užstūmė ant šaligatvio. Kiekvieną sykį rašė pareiškimus, kvietė policiją. Policija pasiūlė apsistatyti kameromis arba kartu vedžiotis žmogų, kuris filmuotų. P. su broliu žiemą buvo atvažiavęs į Rietavo turgų. Kai per SKYPE P. paklausė, ko jis ten lakstė, jis pareiškė, kad ten buvo neva dėl brolio reikalų. Tačiau jo brolis jokių reikalų Rietavo turguje neturėjo ir neturi. Buvo tokia situacija, kad Rietavo turguje reikėjo nuo stogo nusivalyti sniegą. Ji užlipo kopėčiomis ir pradėjo valyti sniegą, kai suskambėjo telefonas ir ji pamatė, kad ten skambino P.. Labai išsigando, nes pamanė, kad jis tuo metu ją matė. Paniškai jo bijojo. Važiuoja naktimis, važiuoja viena. Pamatydavo iš galo automobilio žibintus ir žiūrėdavo, ar tai ne FORD GALXY, nes tokiu automobiliu važinėja jo brolis. Kartą jis atvažiavo į jų gatvę. Ten yra akligatvis. Joks svetimas žmogus ten neatvažiuoja. Atvažiavo FORD FOCUS, kuriuo pasirodo taip pat važinėja P. brolienė. P. buvo už to automobilio vairo. Ji iškvietė apsaugą. Atvažiavo vyrai iš apsaugos ir jie laukė, kol atvažiuos policija. P. pastatė automobilį gatvės gale ir vaikščiojo, žiūrinėjo. P. atvažiavo šeštadienį ir tikėjosi, kad ji tikriausiai bus turguje. Ji buvo namuose. Kai jo paklausė, ką jis ten veikė, jis atsakė, neva jis ieško pirkti namą. Jis ištisai meluoja, ištisai keičia parodymus. Iš pradžių jis nurodė, kad visus išvardintus daiktus jis neva nupirkęs už 3000 litų ir jai parsiuntęs. Tai visiškas absurdas. Avalynės kainos yra visiškai tikslios, nes yra pateikti čekiai. Ji yra „Tiffi“ parduotuvės klientė. Ji su parduotuvės vedėja atrinko visas kainas, jei ji ką ir buvo pamiršusi. Dauguma daiktų yra su etiketėmis. Jai nekyla jokių abejonių nei dėl daiktų įsigijimo, nei dėl jų vertės. Tai yra jos daiktai. Gali papasakoti, kaip kiekvienas daiktas atsirado pas ją ir kur su tuo daiktu ėjo. Dauguma daiktų buvo nauji, su etiketėmis, ar be jų. Daiktų, pirktų iš „Tiffi“, ir batų kaina yra nurodyta kaip lojalaus kliento kaina. Realios šių daiktų vertės yra dar didesnės. Su lojalumo kortele daug ką pirkdavo pigiau. Basutės „AGL“, kurios pirktos už 560 Lt, realiai jų vertė yra 656 Lt, „AGL“ batelių pirktų už 576 Lt, tikroji vertė yra 759 Lt. Yra lojali klientė parduotuvių „Tiffi“, „Salamander“, „Step top“, „Monton“ ir kt. Tie daiktai nebuvo bendras turtas, nes kaltinamasis jos batų ir apatinių tikrai nenešiojo. Kaltinamasis iš Anglijos grįžo 2016-12-13.Kaltinamasis į Angliją išvyko tuomet, kai Lietuva dar nebuvo ES nare, 2003 m. pavasarį. Kai jis išvyko į užsienį, palaikė retus santykius, nes jis neturėjo pinigų telefono skambučiams. Ji tuo metu net kompiuterio neturėjo. Jie retsykiais pasiskambindavo telefonu. Pas kaltinamojo mamą name stovėjo kompiuteris. Kartais ji ten nuvažiuodavo ir pasikalbėdavo per SKYPE. Vėliau P. brolio žmona ją išvarė, tuo viskas ir pasibaigė. Po to bendravo tik telefonu. Pirmus du ar tris metus P. į Lietuvą nebuvo grįžęs. Kai Lietuva įstojo į ES, ji buvo nuvykusi į Angliją. Po to ji kartą į metus važiuodavo į Angliją. Ten buvo kokius keturis kartus. Vieną kartą ten buvo tris su puse mėnesio. Šeimininkė A., pas kurią gyveno P., dirbo valytoja pas žmones. Ji vyko atostogų į Lietuvą ir paprašė ją pavaduoti. Ji ten liko 3,5 mėnesio ir dirbo vietoj jos. 2012-12-13 ji pasakė P., kad nori skirtis. Tas sprendimas brendo labai ilgai. Jau tuomet, kai P. išvykinėjo į Angliją, tarp jų buvo pykčiai. Buvo sprendimas pagyventi atskirai. Pykosi nuolatos. Iš P. pusės nuolat buvo taikomas psichologinis, moralinis smurtas jos atžvilgiu. Jis nuolat ją kaltindavo dėl kiekvienos smulkmenos. Po kiek metų kaltinamasis pasakė, kad visų žmonos kaip žmonos, pagimdo vaikų, o ji negali. 2012 m. rugpjūčio mėnesį jie kalbėjosi per SKYPE. P. eilinį kartą pasakė sakinį „aš tau turiu labai rimtų kaltinimų“. Tuomet suprato, kad ji jų nebenori girdėti. Kol P. gyveno Lietuvoje ir jie gyveno kartu, ji svėrė 49 kg, buvo ant išsekimo ribos. Pastoviai buvo nerviniame strese, įtampoje. Visą laiką buvo tarp dviejų ugnių: tarp savo tėvų ir tarp P.. Tėvai norėdavo P. ir pabarti ir paauklėti, kuomet matydavo, kad ji ištisai apsiverkusi. P. ne tik ją, bet ir tėvus buvo „užjojęs“. Kai P. grįžo, per tą 10 dienų jie daug kalbėjosi. Jis ją kaltino, kad ją ištraukė iš purvo, iš prostitucijos. Tai buvo jos antroji santuoka. Vieną dieną kalbėjosi normaliai. Paėmė popieriaus lapą, ėjo per namus, surašinėjo daiktus. Iš pradžių P. sakė, kad bendras turtas- baldai, jam yra nereikalingi ir kad jis norėjo pinigų. Surašinėjo daiktus, bandė įvertinti, kokia tai būtų suma, jei ji bandytų išpirkti tuos daiktus. Tačiau vakare P. supyko, viską suplėšė, viskas tuo ir baigėsi. Jokių pasisakymų, kad jis ką nors padarys turtui, nebuvo. Persikėlė gyventi į antrą aukštą. Kuomet ji pasakė apie skyrybas, ji atsigulė į lovą. P. pasiėmė pripučiamą čiužinį ir išėjo miegoti į svetainę. Po kelių dienų jis pasakė, “aš tą lovą nupirkau, aš ant jos ir miegosiu“. Jai nieko kito nebeliko, kaip tik išeiti į antrą aukštą pas tėvus. Nors pas juos yra keturi kambariai, tačiau miegoti galimybės nebuvo, nes sofa buvo per trumpa.Visi daiktai išvardinti kaltinamajame akte, liko pirmame namo aukšte. Dalis didelių daiktų, tokių kaip kailiniai, paltai, striukės, buvo laiptinės spintoje. Nakties metu ėjo į virtuvę, šviesos nejungė. Norint patekti į virtuvę, nereikia pereiti per kambarius. Rūbus pamatė sumestus į krūvą. Toje krūvoje pagrinde buvo sumesti didieji daiktai iš laiptinės spintos. Miegamajame yra didelė sieninė spinta. Rūbus, kuriuos dažniau nešiodavo, pasikabindavo viduriniame kambaryje. Ten būdavo ir batai. Iš to kambario rūbai taip pat buvo sumesti į tą krūvą. Dalis daiktų buvo iš spintos. Iš pradžių ji surašė tik didžiuosius rūbus. Kai atvyko tyrėjai, jie surašė viską. Ji nedetalizavo smulkmenų. Pas ją ir dabar yra didelis naujų rūbų kiekis. Turi tokią savybę, jai patinka pirkti rūbus. Perka ne tuomet, kada reikia, o kai pamato. Dėl to kildavo pykčių ir su kaltinamuoju ir su jos mama. Toks jos hobis ar liga. Rūbai buvo supirkti per porą metų. Trejetą daiktų buvo dar iš ankščiau. Vienos basutės, Aušros odinių gaminių studijos „dublionkė“ su odinėmis kelnėmis. Kai kurių rūbų net nespėjo užsidėti. Pirko gal nuo 2008-2010 m., kaip pradėjo atsirasti daugiau pinigų. Buvo rūbų, kurie buvo su etiketėmis, kurių nespėjo užsidėti. Laukė progos, kada gali užsidėti. Apie 20 procentų rūbų buvo su etiketėmis. Tačiau buvo daiktų, kurie buvo užsidėti tik vieną kartą. 62 vienetai šalikėlių. Galėjo juos sukaupti gal ilgiau nei per 2 metus. Jie nebrangiai kainuoja. Buvo pora rimtų šalikų. Vienas rankų darbo mochierinis su gėlėmis, o kitas iš audinės kailio, specialiai pasiūtas jai. Dabar pirko iš Turkijos parvežtą „Guci“ šaliką, už kurį sumokėjo 30 eurų. Mano, kad rūbai tikriausiai supjaustyti. Kai tyrėjai surašinėjo daiktus, tarpusavyje kalbėjosi, kad daiktai supjaustyti aštriu daiktu. Iš pradžių bandė sutvarkyti porą baltinukų ir suknelę. Ir lapės kailio liemenę. Papildomai pirko lapės kailį. Jei tą lapės kailio liemenę daugmaž pavyko sutvarkyti, tai visi kiti daiktai yra niekiniai. Siuvėja J. B. jai pastoviai tvarko rūbus. Dažnai nusipirkus naują rūbą jai reikia tai rankoves palenkti, tai pasiaurinti. Ir dabar jai tvarko rūbus. Ją pažįsta apie 20 metų. Kai kurie daiktai yra visiškai supjaustyti. Dažniausiai rūbai buvo perpjauti skersai. Kai kuriems skersai perpjautos nugaros, rankovės. Daiktai sugadinti nepataisomai. Buvo porą baltinukų, kuriems buvo perrėžta tik nugara. Bandė skersai susiūti, tačiau baltinukai gavosi kreivi, šleivi. Jų dydis gaunasi per mažas ir jų neįmanoma dėvėti. Po to įvykio liko su slidininko kelnėmis, pūkine striuke, golfu ir kedais. Iš vakaro pas mamą sugrįžo su audinės kailinukais, džinsais, megztiniu ir batais. Tie daiktai jai ir liko. Kai jai reikėjo kažkur išeiti, iš nevilties bandė porą daiktų susitvarkyti. Reikėjo suknelės. Bandė tvarkyti rūbus, tačiau tai nebuvo įmanoma. Kuomet bus išnagrinėta byla, tuos rūbus reikės išmesti arba panaudoti lopams. Jie nebepanaudojami. Kokiai siuvyklai, kuri užsiiminėja rūbų taisymu, tai būtų lobis. Daiktai yra sunaikinti. Iš jų galima panaudoti skiautę, susilopyti kelnėms. Rūbų dydis priklauso nuo gamintojo. Visi sugadinti rūbai jai tinka. Dažnai nusiperku rūbus, kurie jai netinka, tuomet važiuoja pas siuvėją taisyti. Batus nešioja 38-39 dydžio. Batų dydis taip pat priklauso nuo gamintojo. Ji daiktų vertės nenustatinėjo, paprasčiausiai surašė tiek, kiek už tuos daiktus sumokėjo. Dauguma kainų atsiminė. To, ko neatsiminė, pagal nuolaidų korteles tikslinosi su parduotuvių vedėjomis, rašė užklausimus „Tiffi“ savininkams dėl kainų patikslinimo. Tačiau kainas atsiminti labai paprasta. Parduotuvėje „Tiffi“ baltinukai be nuolaidos visi kainuoja 260 Lt. Su 30 procentų nuolaida kainuoja 181 Lt, su 50 procentų nuolaida kainuoja 130 Lt. Dėl batų kainų, tai labai daug čekių buvo batų dėžutėse. Mano, kad daiktų kainas atsimena tiksliai. Dalis daiktų yra pagrįsta įsigijimo čekiais. Viskas buvo paduota tyrėjams. Tuo metu jos finansinė padėtis buvo pakankama. Tuo metu užsiėmė prekyba pagal verslo liudijimus, visada teikė deklaracijas. Maistui praktiškai lėšų neleisdavo, nes pavalgydavo pas mamą. Jai reikėjo lėšų automobilio remontui, kurui ir sau. Neturėjo kokių finansinių įsipareigojimų. Užsiimdavo moteriškų rūbų prekyba. Prekiaudavo Mažeikių ir Rietavo turgavietėse. Dirbdavo kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir trečiadienį. Dirbdavo nuo 11 iki 14 dienų per mėnesį. Prekiaudavo didelių dydžių moteriškomis palaidinėmis, megztiniais, tunikomis ir šiek tiek suknelių. Dydžiai nuo 50 iki 70. Dalis prekių yra mažų dydžių, tačiau tos prekės yra Šiauliuose siūti daiktai. Vadinamos „štukos“. Batais, rankinukais kojinėmis ir apatiniais baltiniais, šalikėliais niekada neprekiavo. Prekyba sekdavosi neblogai. Kartais per mėnesį galėdavo uždirbti 7000 Lt, kartais tik 400 Lt. Tai priklauso nuo laikotarpio. Sąnaudos, tai rūbo įsigijimas, Rietavo turguje 20 eur už dieną, plius kelionės išlaidos apie 30 eur. Niekada neskaičiuoja metinių pajamų. Visada skaičiuoja mėnesio pajamas. Vasario mėnesį uždirbo 400 litų, o spalio mėnesį uždirbo 7000 litų. Tai geriausias ir blogiausias variantas. Vidutiniškai per mėnesį 4000-5000 litų. Viską yra deklaravusi. Metinė apyvarta būdavo 70000-80000. Yra vienturtė tėvų dukra. Tėvai padėdavo finansiškai. Jie nupirko automobilį, kuriuo ji važinėja į turgų. Kitam automobiliui pirkti jie pridėjo 20000 litų. Ir dabar mama klausia, ar nereikia pinigų. Kai P. Č. gyveno užsienyje, jis kartais siųsdavo daiktų iš „Second hand“ turgų. Tai būdavo naudoti, neaišku kam reikalingi daiktai. Ji labai pykdavo ir sakydavo, kad mums to „šlamšto“ nereikia. Jis siuntė lapų sutraukimo mašiną, kuri neveikia. Tai būdavo viena iš jų pykčių priežasčių. P. Č. yra parsiuntęs senus Swarovski karolius, kurie jai nereikalingi. Jis yra nupirkęs aerouoste ir jai parvežęs kvepalus. Tai buvo du kartus. Yra parvežęs akinius ir vieną rankinę. Rūbų jai nepirko. Jai ne viskas tinka ir patinka. Yra siuntęs kažkiek pinigų. Jei jis parsiunčia pinigus, jis nurodo ką konkrečiai ji turi su tais pinigais padaryti. Jis yra siuntęs pinigų jos gimtadieniui, tačiau jis konkrečiai nurodė, kokį telefoną ji turi už juos nusipirkti. Ji tą ir padarydavo. Keturiasdešimtajam gimtadieniui jis atsiuntė pinigus auskarams. Ji juos ir nusipirko. Keletą kartų siuntė pinigų ir liepė pakeisti miegamojo baldus. Nors ji bandė jį įtikinti, kad miegamojo baldai yra geri, tačiau jis norėjo kitų. Visą laiką, kai P. Č. dirbo Anglijoje, ji jam taip pat siųsdavo siuntinius. Jis nuolatos norėdavo rūkytų mėsos gaminių ir panašiai. Jai tie siuntiniai kainuodavo po 300 litų. P. Č. yra parsiuntęs apie 6000-7000 svarų. Dažniausiai pinigus siųsdavo gimtadienio dovanai nusipirkti ir miegamojo baldams. Pirmus keturis metus jis pinigų jai nesiųsdavo. Ji mokėdavo mokesčius. Kai P. Č. būdavo užsienyje, jie palaikė santykius. Jis grįždavo kartą per metus, Kalėdoms. Papildomai buvo grįžęs į jos tėčio jubiliejų ir kai jis norėjo švęsti savo 45 gimtadienį. Kai P. Č. siųsdavo tuos pinigus, tuomet nebuvo susipykę. Tarp jų buvo normalūs santykiai per atstumą. Tarp rūbų buvo vienodų rūbų. Pvz: vienodi golfai, tik skirtingų spalvų. Buvo vienodų kelnaičių, kojinaičių. Buvo kailinių. Ponio kailio puskailiniai kainavo 3600 Lt, įgyti Akropolyje „BGN“ parduotuvėje. Kailiniai už 4500 Lt, įsigyti Šiauliuose, „Tilžėje“, parduotuvėje „Laukinis gepardas“, žiemą. Puskailiniai buvo siūti specialiai jai A. P. studijoje. Buvo dizainerio Ž. M. Kėdainiuose siūti batai. Verstos odos kailiniai, 1500 Lt, parvežti iš Turkijos. Parvežė klaipėdietė L. J.. Buvo daug daiktų pirkta iš Prancūzijos, iš „Zapa“. Daiktai buvo pirkti pastaraisiais metais, prieš 2012 m. Ji neprekiavo rūbais iš „Tiffi“ ir kitų jos vardintų firmų. Tai yra per brangūs rūbai prekiauti turguje. Tie rūbai yra mažų dydžių ir tai ne turgaus stilius. Ji prekiauja „Defile“, “Arielitos“, „Finkfunk“, „Artcollection“ ir panašiai. Prekiauja Kirgizijos, Turkijos, Lenkijos, Kinijos gaminiais. Visada prekiauja tik naujais rūbais. Sugadintus rūbus pamatė 2012-12-23, po 16.00 val. Papuošalas nebuvo sugadintas. Kaltinamojo padovanoti akiniai nebuvo sugadinti, nes jie buvo pas ją automobilyje. Jo dovanota rankinė nesugadinta. Vienas kaltinamojo padovanotas kvepalų buteliukas dar buvo. Kai jis gadino daiktus, jis apipurškė su tais kvepalais visus sugadintus daiktus. Kai ji skambino savo tetai, jau tuo metu jos tėvai ir teta žinojo, kas namuose atsitiko. Jie tuo metu nieko nesakė, nes nenorėjo, kad ji jaudintųsi. P. Č. atėjo pas jos tėtį ir pasakė „uošveli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Tėtis nuėjo pažiūrėti ir paklausė P. Č., kodėl jis taip padarė. Šalia stovėjo P. Č. brolis. Tėtis taip pat paklausė brolio, kodėl jis leido P. Č. taip padaryti. Brolis tik skėstelėjo rankomis ir pasakė „o ką aš galėjau“. Mama iš tėčio sužinojo apie sugadintus daiktus. Mama iš bažnyčios ėjo į geležinkelio stotį pasitikti savo sesers. Kai grįžo namo, jos iš karto apie tai sužinojo iš tėčio ir iš karto nuėjo pažiūrėti. Tėtis pirmas pamatė sugadintus rūbus. Po to įvykio daug kartų kalbėjo su P. Č. apie sugadintus rūbus. Jis jai sakė, kad jai nereikėjo susirasti meilužio, tuomet nebūtų buvę jokių pjaustymų. Pašaliniai žmonės tų pokalbių negirdėjo. Pokalbius per Skype įrašinėjo savo telefonu. Apie tai informavo P. Č.. Tuomet jau jis elgėsi atsargiau ir grasindavo jai telefonu. Kovo mėnesį prieš Velykas, jis labai grasino. Sakė kad grįš ir atims jos automobilį, kad viską susprogdins, ją nužudys. Ji iš baimės net nebelaikė savo automobilio namų garaže. Pati pasislėpė. Tikėjo jo grasinimais. P. Č. nesakė, kokiu būdu jis sugadino daiktus. Vėliau jis iš viso pradėjo neigti, kad tai jis padarė. P. Č. išsivežė savo rūbus, dokumentus, tačiau jis skundė ją policijai, kad tų daiktų jam neatiduoda. Atvykus policijai ji viską parodė. Nuo 2012-12-13 P. Č. su savo broliu nuolatos krovėsi daiktus. Kasdien kažką vežėsi. Po įvykio su kaltinamojo broliu nebendravo. Po įvykių brolis vieną kartą paskambino ir pasakė „tegul tavo draugė E. pasiskaito mano dosje. Jei tu nori spaudos konferencijos, tai kreipkimės iš karto, tegul iš karto viską transliuoja“. Daugiau į P. Č. brolio skambučius ji neatsakinėjo. P. Č. brolis 16 metų praleido kalėjime. Ji žino, kad tai P. Č. viską padarė. Viskas buvo jų namuose, kur nebuvo jokių svetimų žmonių. Nemano, kad daiktus sugadino P. Č. brolis. Šeštadienio vakarą jį girtą išsivežė jo žmona. Namas yra individualus su užrakintomis durimis ir vartais. S. V. tai asmuo, su kuriuo kartu ji gyvena. Pirmą kartą į namus (duomenys neskelbtini) jis atėjo 2013 m. balandžio mėnesį. Iš karto po įvykio namuose buvo jos tėvai, teta, P. Č. ir jo brolis. P. pats pasakė jos tėčiui, kad tai jis sugadino daiktus. 1991 m. buvo įkurta Č. įmonė. Ji vertėsi trikotažo gaminių mezgimu ir prekyba. Po 2000 m. buvo uždaryta, nes prasidėjo Rusijos krizė, tie gaminiai nebebuvo reikalingi. Ilgus metus įmonė turėjo likviduojamos statusą. Kai P. Č. išvyko į Angliją, ji uždarė įmonę. Įmonė veiklos nebevykdė nuo 1999-2000 m. Per šią įmonę vykdė veiklą, nes dar turėjo megztų gaminių, kuriuos vežiojo po turgus ir juos išpardavinėjo. Tuo metu tai buvo galima daryti. Iš jos sunaikintų rūbų, nudėvėtų rūbų nebuvo. Buvo nudėvėti tik vieneri batai. Tai nurodė ieškinyje. Kadangi rūbų turėjo daug, juos nedaug dėvėjo. Dauguma rūbų net nebuvo cheminėje valykloje. Skalbtų rūbų buvo tik pusė. Santuokos nutraukimo byloje liko tik baigiamosios kalbos. Byla iškelta dėl kaltės ir dėl turto padalinimo: baldų, paveikslų, buities daiktų. Jos ieškinyje buvo išvardinti daiktai, kuriuos reikia padalinti. P. Č. ne kartą buvo pateikęs priešieškinius. Jos ieškinyje jos rūbai nefigūruoja. Ten yra dalinami buities daiktai ir baldai, automobiliai. Rūbai yra paminėti tik kaip P. Č. kaltės įrodymas. P. Č. priešieškinyje yra nurodęs jos rūbus. Kai tuos megztus rūbus išpardavinėjo kaip įmonė, P. Č. dar buvo Lietuvoje. Tuos rūbus pardavinėdavo kartu. 2000-2001 m. jie važinėjo po visokius rajonus ir bandė išprekiauti pagamintus gaminius. Tuo metu ji nepirko rūbų, kurie paminėti kaltinime. Kaltinamasis nuo 2012-12-13 iki 2012-12-23 gyveno jos tėvų namo pirmame aukšte. P. Č. visada ten nakvodavo. Kaltinamajame akte išvardinti daiktai buvo tame aukšte, kuriame nakvodavo P. Č.. Daiktai buvo tame aukšte, kur nakvodavo P. Č., ir laiptinės spintoje. Norint patekti į laiptinės spintą, reikia palipti vienu laipteliu aukščiau nei tas aukštas, kuriame jie gyveno. Jei kas kitas būtų sugadinęs jos daiktus, P. Č. 21 d. ir 22 d. būtų tai matęs. Tik įėjus pro duris iš karto matėsi, kad suknelė supjaustyta ir numesta ir kad nėra liemenės. Kambaryje, kur P. Č. žiūrėdavo televizorių, buvo didžiausia krūva sumesta rūbų. Iki gruodžio 23 d., kuomet ji grįžo iš turgaus, P. Č. nieko nesakė, kad būtų kas nors sugadinta. Ir gruodžio 22 d. Mažeikiuose nebuvo jokios kalbos apie sugadintus daiktus, sugadintą turtą. Gruodžio 22 d. Mažeikiuose ji kalbėjo tik su A. Jis sakė, kad jie išsiskirtų, kad viską žmoniškai padarytų. Su P. Č. iš viso jokios kalbos nebuvo. Gruodžio 22 d. grįžusi namo nuėjo į pirmą aukštą išsiplauti galvą. Ten viskas buvo tvarkoje. Išsiplovė galvą ir kokią 19.00 val. ėjo į viršų. Iš 22 d. į 23 d. P. Č. nakvojo pirmame namo aukšte. Gruodžio 22 d. vakare P. Č. buvo labai piktas. Jis atėjo į viršų, pasibeldė į duris ir pareiškė savo reikalavimą. Neįmanoma, kad P. Č. būnant pirmame namo aukšte, ateitų koks svetimas asmuo ir sugadintų daiktus, kurie buvo tose patalpose. Neįmanoma, kad ten įeitų svetimas žmogus, kuomet yra užrakinami visi vartai, visos durys. Mano, kad P. Č. nesitikėjo, kad ji kvies policiją. Jis kalbėjo labai drąsiai. Su P. Č. pradėjo kalbėtis sausio mėnesio antroje pusėje. Mėnesį laiko nekalbėjo. Nežino, ar P. Č. būtų kvietęs policiją, jei jis gruodžio 22 d. būtų pamatęs sugadintus daiktus. Bet jis tikrai būtų atsivedęs jos tėvus, būtų viską rodęs, pradėjęs visiems skambinėti. Jis yra skundikas. Net pamatęs, kad ji nusipirko naują liemenėlę, jis ją nešdavo jos mamai ir sakydavo, kad ji ir vėl nusipirko. P. Č. visus daiktus, išvardintus kaltinamajame akte, įvertino 3000 Lt. Tai jis rašė tyrėjai Š.. Tai buvo pačiose pirmose apklausose. P. Č. daug kartų keitė parodymus. Iš pradžių jis sakė, kad daiktai, kuriuos jis supjaustė, buvo nupirkti už 3000 litų ir parsiųsti pardavimui. Jis teigė, kad tie daiktai pirkti iš dėvėtų rūbų parduotuvių. Vėliau jis pakeitė savo parodymus ir teigė, kad tai yra jų jungtinis turtas ir tų daiktų vertė nuo 3000 litų pasikeitė į 43000 litų. Tokią sumą jis nurodė priešieškinyje. Priešieškinyje P. Č. iš jos prašo 43000 litų už neva jos neišsaugotą jungtinį turtą. Taip jis vertina tuos sudraskytus daiktus, išvardintus kaltinamajame akte. Sugadinti daiktai yra jos asmeniniai daiktai. Ištuokos byloje jie nesidalino savo asmeninių daiktų. Jos tėtės ir P. Č. santykiai iki gruodžio 22 d. buvo įvairūs, tai geruoju, tai piktuoju. Tėtis stengdavosi jam nusileisti. Tėtis negalėjo apklabėti savo žento. Abi rankinės „LuisVinton“ kainuoja po 150 Lt, pirktos Gariūnų turgavietėje, rankinė „Brancescobiasia“ pirkta Londone. Kainas nurodė tokias, už kiek pirko. „LuisVuton“ originalo už 150 litų nenupirksi. Rankinė „Prada“ yra atvežta iš Italijos. Pirko parduotuvėje „Itališkas stilius“ Šiauliuose Varpo gatvėje. Natūralios odos rankinė „Mango“ su gyvatės odos imitacija - 400 litų, pirko Šiaulių PC Akropolis, „Mango“ parduotuvėje. Rankinę „Topshop“ atsivežė iš Anglijos. Rankinę „Krizia“, vertė 170 litų, pirko Stoties g., Šiauliuose. Rankinė „Nike“, kurios vertė 299 lt, pirko Klaipėdoje, „Sportland“ parduotuvėje. Ten pirko ir kitą „Nike“ rankinę. Rankinę „Guess“ už 469 lt, pirko Šiauliuose PC Saulės mieste. Rankinę „KarenMillen“ pirko iš interneto, rankinę „Benetoon“ pirko „Tilžėje“. Rankinę „Tiffi“ parduotuvėje „Tiffi“ PC „Saulės miestas“. Avalynę pirko realiai keturiose parduotuvėse: parduotuvėje „Redy“ PC „Tilžė“ , perka tinkluose „Steptop“, „Salamander“, „Este, kartais „Gino Rosi“. Visi daiktai ir avalynė nauji. Ji ir dabar perka tose pačiose parduotuvėse. Kainos, nurodytos už daiktus, yra kainos, kurią ji sumokėjo už daiktus. Paskaičiavo, kad ji patyrė 83000 litų žalą. Ta suma susideda iš visų sugadintų daiktų, iš to, ką ji sumokėjo. Neturi įpročio pirkti kitų asmenų dėvėtus rūbus. Perka naujus daiktus. Jei P. Č. nebūtų siuntęs pinigų iš Anglijos, tai nebūtų turėję įtakos jos daiktų įsigijimui. Tačiau būtų likęs nepakeistas miegamojo komplektas, ji būtų neturėjusi tų auskarų ir būtų neturėjusi telefono. P. Č. išvyko į Angliją ir paliko uždarytą įmonę su skolomis. Ji turėjo viena išmokėti skolas Sodrai. Nors įmonė buvo registruota jų abiejų vardu. Tam jis nedavė nei cento. P. Č. pinigai buvo panaudoti šeimos ūkio reikalams. Miegamasis kainavo 20000 litų. Į miegamojo komplektą įeina lova, dvi spintelės, komoda su veidrodžiu ir trys čiužiniai. Jei P. Č. nebūtų siuntęs pinigų, nebūtų pirkusi to miegamojo, kadangi iš ankščiau turėjo miegamojo komplektą už 18000 rublių. Kol P. Č. gyveno Lietuvoje, jie vedė bendrą ūkį. Kai jis išvyko, iš dalies vedė bendrą ūkį. Ji jam siųsdavo siuntinius ir nesakydavo jam, kad jai už tai atiduotų pinigus. Po įvykio kreipėsi į policiją dėl to, kad buvo padarytas nusikaltimas, dėl sugadintų daiktų, dėl tokio žmogaus poelgio. Kreipėsi į policiją dėl grasinimų. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, apklaustas P.. Įrodymų nėra, todėl tyrimai nutraukti. Tėvai dėl grasinimų nesikreipė. Tėvams jis negrasino. Kaltinamasis grasino jai. Kaltinamasis grasino tėvams per ją. Tėvai į policiją nesikreipė. Prekiavo vyriškais megztukais. Dabar nebeprekiauja. Vyriškais megztukais baigė prekiauti apie 2002-2006 m. Skalbti buvo tie rūbai, kurie yra dažniau nešiojami ir kurie yra arčiau kūno: kojinaitės, apatinis trikotažas, kai kurios palaidinės, kai kurie džinsai ir kelnės. Kailinė liemenė nebuvo valyta, suknelė pilkos spalvos su petnešėlėmis vasarinė, kurios vertė 300 Lt nebuvo valyta, suknelė „Zara“ juodos spalvos. Tie rūbai, kurie buvo su etiketėmis, jie nebuvo nešioti. Kai kurie rūbai, kurie buvo be etikečių, buvo nešioti, kai kurie nebuvo. Buvo rūbai, kurių visai nenešiojo, buvo rūbai, kuriuos užsidėjo tik vieną kartą. Iš „Zapa“ rūbų buvo nešiotas tik puspaltis ir sarafanas, kiti nebuvo nešioti. Mažai rengdavosi tą patį rūbą kelis kartus. Daug daiktų įsigijo per du metus iki sugadinimo, dalį daiktų ankščiau. Tarp sugadintų daiktų yra proginių daiktų, kurie buvo pirkti ankščiau. Neatsimena, kada seniausiai buvo įsigytas sugadintas daiktas. Net jei daiktai buvo įgyti prieš 5 metus, jie jai turi tokią pat vertę kaip ir įsigyjant. Deklaracijos yra tie dokumentai, kurie patvirtina jos pajamas. Nėra visų žurnalų, ar buhalterinių dokumentų, kadangi ankščiau to nereikėjo. P. Č. siųsdavo pinigus per paštą, tai nebuvo piniginės perlaidos. Ji tų pinigų negaudavo grynais pinigais, jie būdavo pervedami į sąskaitą. Pokalbių garso įrašai buvo daryti 2013 m. sausio mėnesį. Gal dar buvo darytas garso įrašas ir vasario mėnesio pradžioje. Ji savo rūbų negadino. Nežino, dėl ko P. Č. sugadino rūbus, mano, kad iš pykčio, iš keršto. Nepamena, kad ankščiau P. Č. būtų sugadinęs jos daiktus. Jai pačiai tai buvo netikėta. P. Č. buvo piktas dėl to, kad „daiktas“ sukilo prieš savo šeimininką, „daiktas“ nebenori būti tik daiktu ir vergu. Mano, kad tai dėl skyrybų. P. Č. išvyko į Angliją, nes tarp jų buvo nesutarimų, norėjo pusmetį pagyventi atskirai, taip pat jam reikėjo uždirbti pinigų šeimai. Gruodžio 23 d. jai buvo neramu, nes iš vakaro P. Č. buvo labai piktas. Buvo neramu dėl to, kas darosi namuose. Manė, kad grįžusi namo gali rasti išvežtus baldus, išvežtą bendrą turtą. Paprašė savo tetos, kad ji nufotografuotų paveikslus, baldus, kadangi kaltinamasis viską vežė iš namų. Įtaria, kad naktį iš 22 į 23 buvo sugadinti jos daiktai. Tą naktį ji miegojo viršutiniame aukšte. Atsikėlė 3 valandą nakties. Tą naktį jokių garsų negirdėjo. 3 val. nakties nusileido į pirmą namo aukštą, norėjo atsigerti kavos. Kaltinamąjį rado sėdintį virtuvėje. Pasakė, kad atėjo pasidaryti kavos. Kaltinamasis pasakė, kad kavos nėra, ji apsisuko ir išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nieko įtartino nematė, nes nedegė šviesos. Kaltinamasis sėdėjo tamsoje. Prekiavo rūbais. Tie rūbai, kuriais ji prekiauja, neišeina iš mados, nes ji prekiauja rūbais stambioms moterims. Jei ji prekiautų rūbais, kurie patinka jai, jau būtų seniai bankrutavusi. Ji dėvi rūbus, kurie nėra skirti masinei prekybai, nes jie yra tam per brangūs. Iki išvykimo į Jungtinę karalystę, į turgus prekiauti važiuodavo abu. Naktį iš 22 į 23 naktį P. Č. leido plokšteles. Mama duris rakino tam, kad būtų saugiau. Tikriausiai mama bijojo, nes jis grasino. Sakė „sutrypsiu“, tą žodį supranta kaip susidorojimą. Žodį „padėsiu į vietą “ supranta kaip grasinimą. Rūbai buvo sugadinti naktį iš gruodžio 22 į 23. Gruodžio 22 rytą tie rūbai dar nebuvo sugadinti. S. V. pirmą kartą į namus Veretinarijos gatvėje atėjo 2013 m. balandžio mėnesį. Kai grįžo iš turgaus ir pamatė A. Č. automobilį prie šoninių namo durų, įvažiavo į kitą garažą. Tėtis jai pasakė, kad „P. noris su tavimi pasikalbėti“. Mama pasakė, kad „J. nekalbės“. Jie išvažiavo. Tuomet ji nuėjo į pirmą aukštą pasižiūrėti kas ten darosi. Iki to laiko mama su teta P. neleido jai nueiti pasižiūrėti į savo namus. Rūbai nebuvo paskleisti, jie buvo krūvoje. Prasikasė rūbus ir rado avalynę. Po to peržiūrėjo spintas ir rado, kad avalynė, kuri buvo dėžėse, taip pat sugadinta, ant pakabų kabantys rūbai taip pat buvo suraižyti, supjaustyti, sudraskyti. Kai atvažiavo policija, rūbai nebuvo paskleisti, jie buvo krūvoje. Psichologinis smurtas dėl to, kad tai ji viena buvo kalta, kad nusprendė negimdyti vaikų. S. V. į jos namus (duomenys neskelbtini) pirmą kartą apsilankė 2013 m. balandžio mėnesį. Be jos jis vienas į namus ateiti negalėjo. Rūbus prekybai visada laikydavo automobilyje. Automobilį iškraudavo retai, tuomet, kai reikėdavo varyti techninę apžiūrą. Tuomet daiktai būdavo iškraunami garaže. Tai būdavo „Ford Galaxy“. Santuokoje kartu su kaltinamuoju pragyveno 12 metų, o 10 metų gyveno atskirai. Per tą laiką P. Č. vieną kartą prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Į policiją nesikreipė. Tai buvo apie 2001-2002 m. Tuomet kaltinamasis paplūdimyje jai trenkė į veidą, pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis surinko jos rūbus ir išvažiavo, o ji liko tik su maudymosi kostiumėliu. Bandė tvarkyti lapės kailio liemenę. Pirko vieną naują kailį ir dar sumokėjo 70 litų už darbą. Iš viso sumokėjo 200 litų. Liemenei buvo perrėžta nugara. Tą liemenę galima nešioti. Galima iš sumos išminusuoti liemenės kainą, bet pridėti 270 litų už sutvarkymą. Tai buvo vienintelis daiktas, kurį sutvarkė. Turi daug avalynės įsigijimo čekių. Tie čekiai yra byloje. Už pinigus niekas tų sugadintų daiktų nenorėtų įsigyti. Visi rūbai buvo sunaikinti. Buvo bandoma susiūti tris daiktus. J. B. nuolatos jai taiso rūbus, bet ne tuos sugadintus. Ji bandė sutaisyti porą palaidinių, vieną suknelę ir liemenę. Palaidinės ir suknelė naudojimui netinka. Jei pasibaigus bylos nagrinėjimui tie rūbai būtų atiduoti kokiai nors siuvyklai, ji tikrai juos mielai priimtų skiautėms. Tie rūbai būtų kaip žaliava. Tokia žaliava jokios vertės neturi, nes jos niekas nepirktų. Žino, kiek ji sumokėjo už daiktus. Kurių daiktų kainų ji nežinojo, pasiėmusi savo nuolaidų korteles, pasiklausė parduotuvėse. Daiktų, kurie buvo be etikečių, vertė buvo nustatyta iš jos atminties. Buvo apklaustos kai kurios pardavėjos, kurios patvirtino daiktų kainą. Ji prekių už litą ir už du litus niekada nepirko. Deklaracija nėra uždirbti pinigai, tai yra apyvarta. Prekyba užsiiminėja daugiau nei 20 metų. Tokiame darbe reikalinga gera atmintis lyginant kainas. Dalis daiktų turi įsigijimo dokumentą. Jie yra pateikti į bylą. Dalis daiktų buvo sukurti pagal jos sukurtus modelius. Taip buvo sukurti vienetiniai daiktai. Daiktus pirko už savo uždirbtus pinigus ir už jos tėvų duotus pinigus. Nesugadintus daiktus paskutinį kartą matė gruodžio 22 d., kai ji grįžo iš Mažeikių. Tuomet ji dar ėjo iš spintos pasiimti daiktų, jie dar buvo nesugadinti.

Liudytoja P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis P. Č. yra jos dukterėčios J. Č. buvęs sutuoktinis. Ji ankščiau su juo labai bendraudavo, dabar jokių santykių nepalaiko. 2012 m. prieš Kalėdas, tradiciškai prieš šventes važiavo traukiniu į Šiaulius. Traukinių stotyje ją pasitiko jos sesuo Z. K.. Nuvažiavo pas juos į namus. Kieme stovėjo šviesios spalvos autobusiukas. Prie jo stovėjo kaltinamasis P. Č. ir jo brolis. Į jos pasisveikinimą P. neatsakė, o jo brolis pasisveikino. Ji su sese nuėjo į vidų. P. ir jo brolis liko kieme, jie krovėsi daiktus į tą mikroautobusą. Atėjo mano švogeris S. ir pasakė, kad P. prisipažino prisidirbęs. S. K. yra J. Č. tėvas. Jo pirmas vardas B.. Švogeris pasakė, kad P. prisipažino kažką prisidirbęs. Joms tai nieko nesakė. Gal po valandos, iš darbo, iš turgaus grįžo J.. J., lipdama laiptais į savo namus, atidarė duris ir pamatė, kad nėra rudos lapės kailinės liemenės. Ji kažkaip sureagavo, nes ant manekeno būdavo užkabinta lapės kailinė liemenė. Kai J. pamatė, kad jos nebėra, ji pradėjo sakyti „kur mano lapė“. Jie tuomet suprato, kas atsitiko, neleido jai įeiti į savo namus, užlipo į antrą aukštą. J. iš karto prasidėjo ašaros. J. reakcija buvo siaubinga, davė jai vaistų. Kai P. su broliu išvažiavo iš kiemo, atėjo švogeris, tuomet jie įėjo į jų namus. Pamatė kampe didžiulę krūvą sukarpytų, supjaustytų daiktų. Ten buvo visi J. rūbai. Ten buvo ir ta kailinė liemenė, paltai. Paskambino į policiją. Policijos reikėjo laukti ilgiau nei dvi valandas. Atvažiavo pareigūnas. Dabar tiksliai nepamena, kaip jis paveikslavo tą sugadintų daiktų krūvą. Po to, kai jis išvažiavo, pradėjo apžiūrinėti daiktus. Nebuvo nei vieno rūbo, kuris būtų likęs sveikas. Vakare, kai J. nuėjo į savo namus, liko vakarieniauti. Atbėgo J. ir paprašė, kad ji nueitų pas ją. Spintos antresolėse buvo sudėti J. batai. Visi batai buvo dėžėse. Dėžutės buvo sudėtos tvarkingai. Atidarius dėžutes pamatė, kad visi batai buvo supjaustyti. Drabužiai, kurie buvo spintoje, taip pat buvo sugadinti. Ji tradiciškai prieš didžiąsias šventes atvažiuoja į Šiaulius pas seserį. Tai buvo prieškalėdinis laikotarpis. Liko sveiki tik tie rūbai, kuriais tą dieną buvo apsivilkusi J.. Rūbai buvo perrėžti. Batai buvo dėžutėse, bet jie buvo sugadinti: basutėms nukirpti dirželiai, o auliniai supjaustyti. Rūbai, kurie buvo spintoje, kabėjo tvarkingai, tačiau kai juos išėmė, pamatė, kad jie visi buvo supjaustyti. Kiti rūbai buvo sumesti į krūvą kampe. Toje krūvoje buvo ir ta kailinė liemenė. Ji asmeniškai kiekvieno rūbo nečiupinėjo. Rūbų buvo labai daug. Ankščiau į butą nėjo, nes bijojo P. Č. Kai J. davė vaistų, švogeris pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. Ji norėjo eiti, tačiau, kadangi J. būsena buvo siaubinga, jie jos neišleido pasikalbėti su P. Kadangi P. su ja net nepasisveikino, ji jau matė, kad situacija yra sudėtinga, todėl jos neišleido, nes jo bijojo. Kuomet P. su broliu kieme į mikroautobusą krovėsi daiktus, S. vaikščiojo kieme, ateidavo pas juos. Švogeris pasakė, kad P. jam pasakė „uošveli, aš prisidirbau“. Kai jie išvažiavo, tuomet pamatė vaizdą ir suprato, ką reiškė pasakymas „prisidirbau“. J. jai pasirodydavo savo rūbus. Jos rūbai buvo išskirtiniai, rūbų kiekis buvo didelis. To būtų užtekę dešimčiai moterų. J. gyveno sau, jos prioritetas buvo gražiai rengtis, ji galėjo sau tai leisti. J. turėjo galimybę pirktis tiek rūbų, nes ji daug dirbo. J. prekiaudavo turguje. Šeimoje J. „tempė“ materialinį dalyką, o P. dirbo „liežuviu“. P. seniai išvažiavo į užsienį. J. su juo bendraudavo telefonu. Apie jų turtinius dalykus nieko nežino. Negali tiksliai pasakyti, kada iš stoties grįžo pas sesę į namus. Tai galėjo būti apie 14.00 val. B. K. pasakė, kad prie jo prieėjo P. ir pasakė“ uošveli, aš prisidirbau“. Jis nekonkretizavo kas atsitiko. Sugadintus daiktus pamatė, kai visi nuėjo į J. namus. Tėvai lepindavo savo vienturtę dukrą J.. Jie tikrai dukrai dovanodavo pinigus. J. turguje prekiaudavo megztiniais, suknelėmis. Prekybai skirtų rūbų J. nedėvėdavo. Kai ji pamatydavo J. rūbų etiketę, jai tai iš karto asocijuodavosi su garsiomis, brangiomis firmomis. Jai nekelia abejonių, kad tai padarė P. Č.. Niekas iš svetimų žmonių ten negalėjo patekti. Tą dieną tik ji ten buvo svetimas žmogus. Kai ėjo per kiemą, P. neatsakė į jos pasisveikinimą. Jis nekalbėjo. Jokių pokalbių su jais apie jokius sugadintus rūbus nebuvo. P. Č. su broliu apie sugadintus rūbus nekalbėjo. B. K. nesakė, kad P. supjaustė ar sugadino rūbus. Jis tik pasakė, kad P. jam sakė „uošveli, aš prisidirbau“. Nežino, iš kur P. su broliu nešėsi tuos daiktus, gal iš rūsio, gal iš garažo. Daiktus jis nešė ne iš namų. Tą dieną P. Č. buvo labai piktas. J. ir jos sesuo pasakojo, kad J. dėl jo nuolat verkdavo. Rūbai buvo sumesti kairiajame kambario kampe. Buvo rūbų krūva, jie jų nečiupinėjo. Tik kai atvyko policija, jie apžiūrėjo rūbus. P. Č. ir J. santykiai buvo ne kokie. J. rūbai buvo geri, kokybiški. Tiksliai nežino, kiek laiko užtruko, kol nuo stoties nuėjo į sesės namus, gal pusė valandos. Per tą pusvalandį gal ir kalbėjo su kuo nors telefonu, dabar neprisimena. Neatsimena, ar kai važiavo traukiniu į Šiaulius, kalbėjo telefonu su J.. Neatsimena, ar tuo metu sesuo kalbėjo telefonu su J.. Policiją kvietė dėl to, kad reikėjo fiksuoti padarytą nusikaltimą. S. dar abejojo, ar verta kviesti policiją, o jos visos trys nusprendė, kad reikia. Tą dieną pareigūnui nenurodė, ką įtaria dėl šio įvykio. Nurodė faktą. „Uošveli, aš prisidirbau“ suprato kaip P. prisipažinimą, kad jis tai padarė. Sesuo sakė, kad naktį prieš įvykį, apačioje kažkas vyko, degė šviesa, grojo muzika. J. turėjo kažkokią įmonę, kai Palangoje virė „čeburekus“. Tai buvo legalu. Dar J. prekiavo turguje. Apie kitokią jos veiklą nieko nežino. Matė, kokiais rūbais turguje prekiavo J.. Tai „Gariūninės“, „turginės” prekės. Yra buvusi J. paviljone turguje. Ten kabėjo rūbai. Matė jos dėvimų rūbų etiketės ir turi supratimą apie rūbų kainą. Matosi, ar rūbas kokybiškas, ar „turginis“. J. Č. prekiavo kinietiškais rūbais. Taip pat buvo ir išeiginių rūbų, tačiau jų kokybė parodo, iš kur tas rūbas. 2012 m. J. prekiaudavo „Gariūninėmis“ prekėmis. Ji rūbų negadino. P. Č. santykiai su uošviais pablogėjo dar iki to įvykio, nes jis skriaudė J. Yra Vilniaus Akropolyje kartu su J. pirkusi kažkokius rūbus. Jos niekas neprašė fotografuoti. Neleidau J. kalbėtis su P. Č., nes ji buvo afekto būsenoje, ji verkė. Nežino, kada buvo sugadinti daiktai. S. V. pirmą kartą pamatė gerokai po įvykio. Jai paskambino J. ir paprašė „paskambink tėčiui, tegul jis žiūri, ką P. dedasi į „mikriuką“. J. norėjo, kad tėtis prižiūrėtų, ar P. neneša kokių bendrų daiktų, sakė, kad neramu, prašė pasakyti tėčiui, kad jis pažiūrėtų kas ten vyksta. Ji, sėdėdama traukinyje, paskambino S., jis atsakė, kad jis yra kieme. Kuomet buvo apklausiama 2012 m. iš karto po įvykio, geriau atsiminė įvykio detales. Dabar jau yra praėję keturi metai. Važiuodama į Šiaulius, jau žinojo, kad J. ir P. santykiai nėra geri. Žinojo, kad J. Č. nori skirtis su P. ir kad tai dienai santykiai jau buvo blogi. J. paskambino jai, kai ji dar buvo traukinyje. Ji paprašė jos, kad paskambintų jos tėčiui.

Liudytoja Z. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, kažkurią dieną, P. atėjo pas juos ir pakvietė ją su vyru atvykti į mišias, kurias jis buvo užsakęs. Mišios turėjo vykti gruodžio 23 dieną, 11.00 val. Šiaulių katedroje. Jo intencija buvo tokia-prašome dievo gailestingumo P. ir J. šeimai. Gruodžio 23 d. ji ruošėsi eiti į tas mišias. P. pasakęs, kad jis į mišias neis ir jam nereikia dalyvauti. Vyras liko namuose. Tuojau po mišių nuvyko į geležinkelio stotį pasitikti savo sesers. Po dvyliktos valandos praėjus kelioms minutėms turėjo atvykti traukinys. Nuėjo į Saulės miestą, apsipirko ir grįžo namo. Kieme pamatė stovintį P. brolio mikroautobusiuką, į kurį jie krovėsi daiktus. Jie pasisveikino ir nuėjo į viršų. Po kiek laiko atėjo jos vyras B. ir pasakė, kad kai ji išvažiavo į bažnyčią, P. jam prisipažinęs „uošveli, aš prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Jie gyvena žemiau. Nuėjo pasižiūrėti tų daiktų. Ant manekeno kabėdavo labai graži, rankų darbo megzta avietinės spalvos suknelė ir kailinė liemenė. Tos liemenės nebebuvo. Suknelė buvo visa perrėžta. Tuomet pasižiūrėjo ir kambaryje rado didžiulę krūvą daiktų. Daiktų nečiupinėjo, tik pažiūrėjo, kad ta krūva gana didelė. Parėjo į viršų. Nusileido į apačią laukti, kol iš turgaus grįš J.. Tuomet ji prekiavo Rietave. Sulaukė J.. Jau lipo į viršų, tačiau J., praeidama pro savo buto duris, kažkaip pradarė tas duris ir pamatė, kad ant manekeno nėra tos liemenės. Ji pradėjo klausinėti, kur jos liemenė. Tuomet jos sesuo pasakė, kad nebėra ne tik liemenės, bet nebėra jokių daiktų. J. ištiko šokas. J. buvo šokas, ašaros, buvo baisu kas ten dėjosi. Buvo sunku ją nuraminti. Vėliau iš apačios atėjo B. ir pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. J. norėjo veržtis pro duris, bet ji su seserimi sulaikė ir neišleido. Po to jos visos nusileido į pirmą aukštą ir J. pamatė tą krūvą sugadintų daiktų. P. su savo broliu prisikrovė daiktus į autobusiuką ir išvažiavo. J. turėjo daug rūbų, ji mėgo gražiai rengtis. Jos rūbai ir avalynė buvo gana brangūs. Rūbai buvo sumesti į krūvą kambario kairėje pusėje. Atvykęs pareigūnas nupaveikslavo rūbus. Sveikų rūbų liko tik tiek, kiek J. tą dieną buvo apsivilkusi. Dar liko vieni puskailinukai. Vieną kitą rūbą pakėlė. Jie buvo sukarpyti ar supjaustyti. Po įvykio su P. Č. nekalbėjo. Vėliau jo klausė, ką jis padarė, tačiau jis sakė, kad tai ne jis padarė. Jų namas yra nuosavas, yra automatiniai vartai, varteliai uždaryti iš vidaus. Niekas svetimas negalėjo patekti į namą. Ta daiktų krūva atsirado iš 22 dienos į 23 dieną, nes visas naktis P. vienas ten nakvojo. Jis tose patalpose nenakvojo tik gruodžio 23 jau po rūbų sugadinimo. P. kelias dienas krovėsi ir vežėsi daiktus. Buvo ne viena nerami naktis, jai buvo stresas dėl dukters skyrybų. Naktimis jų patalpose grodavo muzika, degė šviesa, girdėjosi kažkokie bildesiai. Ji žiūrėdavo pro langus. Tą naktį P. Č. buvo namuose. Jis iš namų išvažiavo gruodžio 23 dieną ir nebegrįžo. J. Č. tuos rūbus įsigijo ne iš karto. Ji juos pirkdavo parduotuvėse. Kas sezoną ji pirkdavo vis naujus rūbus. Dėvėtų rūbų J. nepirkdavo. Sugadinti rūbai buvo kažkiek nešioti. Nežino, ar visi sugadinti rūbai buvo nešioti. Buvo sugadinta nauja avalynė. Dukra avalynę laikydavo dėžutėse, kartu su čekiais. Dukrai neblogai sekėsi prekyba. Ji ruošdavo pietus. Dukra turėjo išlaidų tik dėl telefono, šiaip dukters reikia klausti, kokias ji patirdavo išlaidas. Ji su vyru padėdavo J. finansiškai. Yra jai skolinusi pinigų naujoms prekėms įsigyti. Ji ne visada jos prašydavo, kad tuos paskolintus pinigus gražintų. Nematydavo daiktų, kuriuos siųsdavo P. Dėl pinigų taip pat nežino. J. P. į Angliją siųsdavo siuntinius su kumpiais ir dešromis. P. į Lietuvą grįžo gruodžio 13 d. J. ir P. kartu pirmame aukšte gyveno gal 3 dienas, po to J. atėjo pas juos, nes iš P. pusės prasidėjo psichologinis smurtas. Vieną vakarą, J. net buvo išbėgusi iš namų, nubėgo iki kolonėlės. Tą naktį buvo labai šalta, daug sniego. Ėjo J. pasitikti. Po įvykio su P. Č. nesikalbėjo. Buvo tik vienas skambutis į laidinį telefoną. P. norėjo kalbėtis su vyru B.. Vėliau vyras pasakė, kad jam buvo pasakyta „džiovinkis džiūvėsius“. Kai grįžo namo po mišių, vyras jai pasakė, kad P. jam sakė „uošveli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Tuo metu jau buvo praėję pro P. ir jo brolį, jau buvo užlipę į viršų, kuomet atėjo vyras ir tai pasakė. Jos sesuo kalbėjo telefonu su J.. Apie ką jos kalbėjo, tiksliai nežino, tik atrodo, kad J. prašė nupaveiksluoti baldus. Kai ji stotyje susitiko seserį, ji pasakė, kad J. jos prašė nupaveiksluoti baldus, kad P. visko neišvežtų. Iš gruodžio 22 į gruodžio 23 naktį P. Č. vienas nakvojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Iki 23 d. P. Č. nieko nesakė apie tai, kad buvo sugadinti rūbai. Nuo 2012.12.13 iki 2012.12.23 į namą (duomenys neskelbtini) nebuvo įsilaužta. J. tą rytą norėjo atsigerti kavos. P. pasakė, kad kavos nėra. J. užlipo į antrą namo aukštą ir ji jai pasakė, kad pas juos atsigertų kavos. Gruodžio 23 rytą P. Č. nekėlė klausimo, nešaukė, kad yra kokių problemų. 2012 m. gruodžio 22 ji ir vyras B. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Ką konkrečiai P. Č. krovėsi į „mikriuką“, nežino. Tik pastebėjo, kad nebėra P. ginklų kolekcijos, miegamojo fotelio. Jis ir ankščiau jau vežėsi daiktus. Yra davusi J. Č. 20000 mašinai pirkti. Yra skolinusi pinigų prekėms pirkti. Dabar J. Č. pati save išsilaiko, turėdavo pinigų. Jie dovanodavo pinigų gimtadieniams. Prašė pinigų asmeniniam automobiliui, o ne šeimos automobiliui pirkti. Jau keturi metai kaip nėra ramybės. P. Č. sakė „sutrypsiu, parduosiu arabams“. Tai yra girdėjusi, kuomet paskambino P., o J. Č. įjungė mikrofoną ir jos girdėjo kaip jis sako baisius žodžius. Būdavo atvejų, kad J. Č. kelyje lydėdavo žmonės, tam, kad neužpultų. Niekas kitas negalėjo patekti į namo pirmą aukštą. P. Č. ten buvo vienas. Savaitę prieš P. Č. parvažiavimą J. pasakė, kad ji ruošiasi su juo nebegyventi. Sugadintus rūbus nešiojo J.. Ji matydavo, kaip dukra rengiasi. Kiekvienam sezonui ji pirkdavosi naujus rūbus. J. nepirkdavo dėvėtų rūbų. Ji gerai uždirbdavo. Dovanojo J.i 20000 automobilio pirkimui. Vyras sakė, kad P. jam pasakė „uošveli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Niekas kitas daugiau negalėjo sugadinti tuos daiktus. P. vienas buvo tame aukšte. J. užsidirbdavo prekiaudama rūbais turguose. Ji prekiavo naujais rūbais pirktais iš Gariūnų, megztais rūbais. Tie rūbai būdavo sudėti į „tašes“.Tie sugadinti rūbai, kurie buvo pirmame aukšte, buvo J. asmeniniai. Rūbai, skirti prekybai, būdavo laikomi „tašėse“, mašinoje. Grįžusi iš turgaus, J. tų „tašių“ iš mašinos neiškraudavo. J. ir P. asmeniniai rūbai būdavo pirmame namo aukšte. P. į Lietuvą grįždavo vieną kartą per metus, dažniausiai prieš Šv.Kalėdas. Nepamena, ar sakė policijai, kad dėl įvykio įtaria P.. Policija per daug ir neklausinėjo. Niekas kitas, išskyrus P., neturėjo galimybės sugadinti daiktus. Pažįsta S. V.. Jis dukters draugas. Jie draugauja nuo 2013 m. pavasario. Pirmą kartą pas juos namuose S. V. apsilankė 2013 m. pavasarį, balandžio mėnesio pabaigoje, arba gegužės mėnesio pradžioje. Pirmą kartą rūbus pamatė 2012-12-23. P. ir jo brolis krovėsi daiktus. Atėjo B.s ir pasakė, kad P. jam prisipažino sugadinęs visus J. rūbus. tuomet jie nuėjo tų rūbų pažiūrėti. Tuo metu P. su broliu dar nebuvo išvažiavę, jie tebesikrovė daiktus. Net J. grįžus, jie dar nebuvo išvažiavę. Atėjo B. ir pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. Rūbus apžiūrinėjo komisija, tyrėjai. Jie tai darė ne tą pačią dieną. Tikslios datos nepamena, po jų apklausų. Tą pačią dieną buvo atvykęs tik vienas pareigūnas. Kai nuvyko į stotį, sesuo P. jai pasakė, kad jai skambino J. ir prašė nufotografuoti, kad P. neišsivežtų visų baldų. 2012 metais S. V. jų namuose nebūdavo. Tie rūbai nebuvo išsklaidyti, nebuvo išmėtyti. Jie buvo sudėti į krūvą, į „konusą“. Tikriausiai dukra tuos rūbus apžiūrėjo. Net dukters apatiniai rūbai buvo supjaustyti. Neskaičiavo, kiek pinigų duodavo J.. Gimtadieniams duodavo ir po 300 ir po 500 litų. Tai pat jai skolindavo pinigus prekėms įsigyti ir ne visada prašydavo, kad ji tuos pinigus gražintų. Taip pat J. yra padovanojusi sekciją, kompiuterį. Yra buvę „Tiffi“ parduotuvėje. Ką pirko, dabar neprisimena. Žino, kad sugadinti rūbai yra įvertinti apie 80000 litų. Dukra per ilgą laiką galėjo įsigyti rūbus už tokią sumą. Buvo brangi rankų darbo suknelė, kailinė liemenė, avalynė.

Liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo prieš Kūčias. P. koridoriuje jam pasakė „uošveli, prisidirbau, sugadinau J. visus rūbus“. Jis nuėjo į kambarį, pamatė tuos rūbus. Pastebėjo, kad ir sukabinti rūbai sugadinti. Nukėlė nuo antresolių batų dėžutes ir pamatė, kad ir ten batai buvo sugadinti. Tiksliai atsimena P. Č. pasakytus žodžius. P. Č. pasakė, kad dabar jis viską prarado. Po to P. su broliu susidėjo likusius daiktus ir išvažiavo. Iš turgaus grįžo dukra. Atvažiavo P., dar norėjo susitikti su dukra, bet jie bijojo ir nebeleido. Iki įvykio dukters ir kaltinamojo santykiai buvo blogi. Dukra buvo nusprendusi skirtis, apie tai pasakė P. Kai tik P. grįžo iš Londono, tai ir pasakė. Šį kartą jis grįžo ankščiau, gruodžio viduryje. Neįsivaizduoja, kad kas nors svetimas būtų galėję patekti į namus. P. Č. laisvai galėjo vaikščioti po namus. Rūbai galėjo būti sugadinti tą naktį, prieš P. apie tai pranešant. Dukra vertėsi rūbų prekyba. Pagal patentą prekiavo megztiniais. Dukra gaudavo pajamų, iš to išsilaikydavo. Jie, kaip tėvai, dukrai padėdavo pinigais. Dukra yra vienturtė. Už namo išlaikymą jis mokėdavo. J. mokesčių nemokėjo. Jis tą diena buvo namuose. Į dukters gyvenamas patalpas įeidavo, jei būdavo reikalas. Paskutiniu metu iki įvykio dukra gyveno pas juos, antrame aukšte. Tą dieną žmona buvo bažnyčioje. Kai ji grįžo, jis jau žinojo, kas atsitiko. Žmonai apie sukarpytus rūbus pasakė, kai ji grįžo. Žmona su P. Š. nuėjo pažiūrėti rūbų į pirmą aukštą. Dukra J. Č. namo grįžo gal po 15.00 val. Kai pamatė sugadintus rūbus P. Š. pasakė, kad reikia kviesti policiją. Policiją atvyko vėlai, jau buvo sutemę. Dukrai J. davė pinigų 12000 mašinos pirkimui. Asmeniškai J. pirko rudą kailinę „dublionkę“. Dukra pardavinėdavo rūbus. Važiuodavo į Gariūnus, į Mažeikius šeštadieniais, sekmadieniais. Dukra prekiavo megztiniais, suknelėmis. Yra davęs pinigų J. ir dovanojęs. Skolinti neskolindavo. Gruodžio 23 matė, kad P. Č. į mašiną krovėsi dėžes, lėkštes, indus. Jis dėžes buvo susidėjęs į „sklepą“ -salę. Ten yra pirtis, dušas, priešpirtis. P. dėžes jau buvo susipakavęs. Buvo susirinkęs, susipakavęs savo ginklus. Niekas netrukdė P. vaikščioti po namą ir pasiimti daiktus. Ką jis norėjo, tą ir pasiėmė. Negali tiksliai atsakyti, kada pablogėjo santykiai tarp J. ir P.. Matydavo, kaip jie kalbėdavosi per Skypę, girdėdavo „aštrių“ pokalbių. Jie bardavosi, ginčydavosi. 2012 m. gruodžio 23 dieną P. rūbus pradėjo krautis ryte, jau išaušus. P. namuose buvo vienas. Kai P. krovėsi daiktus, jau buvo ir jo brolis. Pirmą kartą P. pasikrovė, išvažiavo pas motiną į namus. Antrą kartą grįžo su broliu. Žmona vis sakydavo, kad kambariuose dega šviesa, groja muzika. Tai matydavosi iš laiptinės, pro langus. Durys yra su langais. Žmona išeidavo į laiptinę ir viską matydavo. P. buvo ten vienas, nes J. buvo pas juos. Dieną prieš tai atvažiavo P. brolis su mašina. Jie susiorganizavo „gėrimą“. P. ir jį pasikvietė. Jie baliavojo. Brolis visai nusigėrė. Atvažiavo kažkokia mergina ir brolį išsivežė. Gėrė P. gyvenamame aukšte, virtuvėje. Krovėsi daiktus gerą valandą. Po to atvažiavo antrą kartą. Atvyko dviese. Tuomet P. pasakė „uošveli, aš prisidirbau“. Jis pats pasakė „uošveli prisidirbau, sugadinau visus J. rūbus, ar daiktus“. Jis P. brolio paklausė, kam jis tai leido. Jis atsakė „ką aš padarysiu“, skėstelėjo rankomis. P. nieko neklausė. Pirma jis vienas nuėjo į viršų, pažiūrėjo krūvą. Pažiūrėjo į spintą. Iš pradžių viskas atrodė tvarkingai, po to pastebėjo, kad rūbai ir batai sugadinti. Namas yra trijų aukštų. Pirmas aukštas yra cokolinis, ten salė pirtis. Antrame aukšte gyvena J.. O jie gyvena trečiame aukšte. Pirmas aukštas yra ūkinis. P. ir A. iš namų išvyko. Neužilgo jie grįžo. Po to iš geležinkelio stoties grįžo žmona su savo seserimi. Jis joms pasakė, kas atsitiko. J. grįžo truputį vėliau. Ji grįžo apie 15.00-15.30 val. Po to dar atvažiavo P.. Jis norėjo susitikti su J.. J. buvo tokioje būklėje, kad jie bijojo ir neleido J. su juo susitikti. Kai grįžo namo J., jai buvo labai blogai, kai pasakė jai, kad sugadinti visi rūbai. Ji pradėjo verkti, drebėti. Žmonos sesuo ją apramino, davė vaistų. Tuo metu jie visi buvo tarp pirmo (cokolinio) aukšto ir antro aukšto laiptų aikštelėje. Ten yra didelė laiptų aikštelė. Po to ji apsiramino, nuėjo pasižiūrėti daiktų. P. nebuvo, jis išvažiavo ir daugiau negrįžo. Kai J. apžiūrinėjo daiktus, ji visų nelietė, pakilnojo. Vėliau atvažiavo policija. Daiktai buvo nebetinkami. Ankščiau P. nebuvo sugadinęs kokius nors daiktus. Nežino, kodėl jis gadino tuos daiktus, gal iš keršto, kad J. nebenori su juo gyventi. P. jam niekada nėra grasinęs. Kai vakare vartojo alkoholį, kalbėjosi. A. liepė kuo greičiau viską baigti, išvažiuoti, viską užmiršti, gyventi toliau. Kai vartojo alkoholį, atmosfera buvo normali. Žmona atnešė užkandos. J. yra sakiusi, kad jai grasino. Dar prieš tą įvykį yra sakiusi, kad jei su juo negyvens, ji bus negyva. Nenorėjo tą dieną su P. gerti. P. tempėsi išgerti. Nuėjo savo noru, nes jis kelis kartus kvietė. Viskas lyg ir buvo tvarkoje. Dukra, rūbus, skirtus prekybai, laikydavo salėje, žemutiniame aukšte, pirmame aukšte. Rūbai, kurie buvo sugadinti, buvo asmeniniai J. rūbai. Yra matęs rūbus, kuriais prekiaudavo J.. Tai būdavo megztiniai, sezoniniai rūbai. Matydavo tuos rūbus, kai ji juos išimdavo iš „tašių“. J. asmeniniai rūbai būdavo sukabinti spintose, ant pakabų. Matydavo, kuo prekiaudavo J.. Rūbai, skirti prekybai, būdavo salėje. Ji išimdavo juos iš tašių, jei reikėdavo lygindavo. Ilgai laukė policijos. Atvažiavo iš Kuršėnų, pastovėjo, kažką surašė. Tą vakarą buvo viskas. Pareigūnas kažkiek pavartė sugadintus rūbus ir išvažiavo. Sugadinti rūbai niekur nebuvo išvežti. Tyrėjai buvo atvažiavę kelis kartus. S. V. pamatė 2013 m., gal gegužio-birželio mėnesį. Buvo pavasaris. Prieš tai jo nepažinojo, nėra matęs. Nežino, ar P. ką nors siųsdavo J.i. Yra atsiuntęs dušo kabiną, kuri ir dabar dar stovi. J.i užteko pinigų, ji pragyvendavo. Tik kai būdavo „rimtesnis reikalas“ jai padėdavo. Nežino, ar J. vedė bendrą ūkį su P. J. nesiskundė dėl to, kad P. neatsiunčia pinigų, neišlaiko šeimos. Nežino, kiek dukra deklaravo pajamų. Jis duodavo dukrai pinigų, jei jai reikėdavo. P. nusprendė kviesti policiją. Jis iš karto dar suabejojo. Galvojo, kad susitars žmoniškiau. Davė dukrai 12000 litų mašinos pirkimui. Naktį iš 2012-12-22 į 2012-12-23 negirdėjo drabužių plėšymo garsų. Tą naktį grojo muzika. Tą naktį dukra J. nakvojo pas juos. Nematė išskleistų rūbų, jie visi buvo „krūvoje“. Gal jo žmona ir P. pažiūrėjo. Kai atvyko policijos pareigūnas, jis pasakė, kad P. jam prisipažino, kad sugadino rūbus. Gruodžio 22 d., kai P. pasikvietė jį išgerti, jokios kalbos apie sugadintus rūbus nebuvo. Jis jį pasikvietė apie 11.00-12.00 val. Buvo iki kokių 15.00 val. Po tų išgertuvių P. pasiliko namuose. Brolis buvo labai girtas, neleido jam vairuoti mašinos. Atvažiavo jų giminaitė ir jį išsivežė. Iš P. išėjo, kai išvežė jo brolį, nuėjo į savo aukštą. Po tų išgertuvių P. pirmą kartą pamatė ryte, kai jis vežėsi savo daiktus. A. išsivežė tuomet, kai dar buvo šviesu.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. yra jos pusseserė. Tikslios datos nepamena, paskambino J. ir pasakė, kad P. sugadino, supjaustė visus rūbus, batus, rankines ir apatinius rūbus. Liko tik tie rūbai su kuriais ji buvo apsirengusi. Ji pasakė, kad rūbus sugadino nepataisomai. Žinojo, kad J. prekiavo Mažeikių, Rietavo turguje. Prekiaudavo rūbais. Pirkdavo rūbus iš mezgyklų, pirkdavo iš Gariūnų. Prekiavo megztiniais, sijonais, „bliuskelėmis“, suknelėmis. Batais, galanterija neprekiavo. Neprekiavo paltais, galanterija, batais. Po kelių dienų buvo nuvykusi pas J. į svečius. Ji parodė didžiajame kambaryje esančią rūbų krūvą. J. pakilnojo kelis megztukus. Ji sakė, kad batai, sudėti dėžėse, buvo supjaustyti. J. jau paauglystėje gerai rengdavosi. Ji kartais pažiūrėdavo į rūbų kainą. Kartais J. vieni batai kainavo kiek jos vieno mėnesio atlyginimas. Po įvykio ji J.i paskolino savo demisezoninius batus, dukters striukę ir kelis džinsus. Yra buvę, kad su J. ėjo apsipirkti. Mėgo „Tiffi“, Klaipėdoje pirko kartu basutes „Baldinini“, atsimena, kad kaina buvo apie 700 litų. J. turėjo daug rūbų. Kiek girdėjo, P. yra siuntęs iš Anglijos šaldytuvą, pavėsinę, naujametinės atributikos. Nėra girdėjusi, kad P. būtų siuntęs J.i rūbus. Su J. kartą per mėnesį eidavo į parduotuves. Daugiau jos dukra su ja eidavo po parduotuves. J. jai yra rodžiusi, ką ji yra nusipirkusi. Yra J. atidariusi spintą, matė daug rūbų. Yra mačiusi jos batus. Jie buvo tvarkingai sudėti dėžėse. Pilnos antresolės dėžių. Žino, kad J. saugodavo čekius už batus. J. mėgo puoštis. Rūbai būdavo nešiojami. Ji net duodavo jos dukrai panešioti rūbus, pavyzdžiui fotosesijai nusifotografuoti. Rūbai pagrinde būdavo spintoje. Neklausė, kiek kainuoja J. brangiausi rūbai. Vien vieni J. batai kainavo, kiek jos vienas, ar du atlyginimai. J. tuo metu gyveno pas savo tėvus. Mano, kad J. iš savo lėšų pirko rūbus, nes ji visą gyvenimą dirbo. Šalikais, kepurėmis, pirštinėmis, kepurėmis, rankinėmis, apatiniu trikotažu neprekiavo. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad J. pasakė, kad nori skirti. Jai smogė per silpniausią vietą. Ji viską investavo į savo rūbus. Vaikų jie neturėjo. Mano, kad viską padarė P. Č.. Niekas kitas to padaryti negalėjo. Jis smogė J.i per skaudžiausią vietą. Kai jai paskambino J., ji iš karto pasakė, kad P. sugadino daiktus. Ji pasakė, kad P. su kažkuo supjaustė rūbus. Girdėjo, kad apie įvykį pirmiausia išgirdo J. tėtis, po to sužinojo moterys. J. tikriausiai sužinojo tik grįžusi iš turgaus. Po įvykio J. neturėjo apsirengti. Ji jai pasiūlė atvažiuoti, kad galėtų kažką jai pririnkti iš savų turimų rūbų. Po to įvykio J. yra pasakojusi, kad Mažeikių turguje pasirodė P. su broliu ir kad ji bijo grįžti. Ji sakė, kad prašys, kad ją palydėtų kiti žmonės, kai ji važiuos iš turgaus namo. J. prekiavo moteriškais rūbais. Rūbai skirti pagyvenusioms moterims. Rūbų dydžiai buvo įvairūs. Buvo ir jaunimo linijos rūbų. J. pati nesirengdavo prekybai skirtais rūbais. Tie rūbai būdavo laikomi „tašėse“, kurias laikydavo namo apatinėje salėje. J. pasakė, kad tai padarė P.. Name gyveno J., jos tėvai ir P.. Nei J., nei jos tėvai jos rūbų nepjaustys. Ten daugiau niekas negyveno. J. paskambino ir pasakė, kad P. sugadino rūbus. Kai paklausė kaip, pasakė, kad supjaustė visus rūbus. Ji sakė, kad nakvodavo pas savo tėvus ir kad liko su rūbais, kuriais ji buvo apsirengusi. Yra buvusi, kai J. pirko basutes „Baldinini“. Pirko Klaipėdoje. Kainavo daug. Jei gerai pamena, apie 700-800 litų. Yra buvusi su J. Š. Akropolyje, kai ji pirko Salamander demisezoninius batus, iš „Tiffi“ pirko paltą ir megztuką. Jai užsifiksuodavo, kad J. batai kainavo kaip jos vienas ar du atlyginimai. Jos atlyginimas šiek tiek daugiau nei minimumas. Matė striukę ir paltą iš „Tiffi“. Pinigų sumos nepamena. Prekės buvo nepigios. Pirko ir palaidines. Iš „Monton“ pirko baltą „bliuskutę“ už 80-120 litų. J. turėjo rankų darbo brangią megztą suknelę. Iki įvykio J. yra skundusis, kad P. neprisideda prie šeimos ūkio. Po to įvykio šnekėjo visa giminė. Pasakojo ir B. K. ir Z. K.. Kalbėjo kaip viskas įvyko. Pasakė, kad sugadintus daiktus pirmas pamatė B. K., kad P. jam pasakė, kad sugadino J. rūbus. Tuomet B. K. nuėjo pasižiūrėti. Neatsimena, iš ko pirmiausia išgirdo tą informaciją. Mano, kad P. taip padarė, nes norėjo pažeminti ir įskaudinti J.. Ji turėjo daug rūbų. J. prekiaudavo Mažeikių ir Rietavo turguje. Prekes pirkdavo Gariūnuose, iš „Verpsto“, iš mezgyklų. Yra girdėjusi, kad jos vyras vieną kartą yra parvežęs daiktų iš Anglijos. „Čeburekai“ buvo 17-18 metų atgal. J. vasarą vieną ar du rūbus nusipirko iš dėvėtų rūbų parduotuvės. Tai buvo prieš 17 metų. Atėjusi į svečius matydavo J. sukneles su etiketėmis. Ji dar nevaikščiojo su tuo nauju rūbu.

Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. yra jos mamos pusseserė. Su J. kartu eidavo į parduotuves. Rūbai brangūs. Ji turėjo daug rūbų, batų, rankinių. Eidavo kartu apsipirkti. Eidavo į Saulės miestą „Tiffi“, Akropolyje „Aprangos galeriją“, „Salamander“, „Step top“. Negali tiksliai įvardinti rūbų kainų, jai jos atrodė didelės. J. turėjo kailinių rūbų, odinių rūbų, yra tokius mačiusi. Jai visi J. rūbai išskirtiniai. Buvo kailinė liemenė pagal užsakymą. Neidavo su J. į dėvėtų rūbų parduotuves. Nuo mažens su J. vaikščiodavo po parduotuves. Yra mačiusi J. rūbų spintą. Rūbų buvo labai daug, ir batų dėžių daug. Visi batai būdavo dėžėse su čekiais. Būdavo, kad matė rūbus su etiketėmis. Šiaip visi rūbai buvo nešiojami. J. pirko daug rūbų, jai patinka puoštis. Ji neturi vaikų, tai naujais rūbais save pradžiugindavo. Dalindavosi su J. nuolaidų kortelėmis. Kartais ji duodavo kortelę, kartais J.. Ji labai retai apsipirkdavo tokiose parduotuvėse, nes tos parduotuvės brangios. Gal yra nusipirkusi kokią nors „bliuskutę“ su J. kortele. Neatsimena, kad J. jai būtų pirkusi kokį nors rūbą. Atsimena, kad su J. iš Salamander pirko basutes su „kutosais“, kaina apie 500-600 litų. Kada tai buvo neatsimena. Juodos spalvos. Pirkdavo mados žurnalus. Matė gražius džinsus. Po to J. juos nusipirko. Daug „bliuskelių“ ir paltų iš parduotuvės „Tiffi“.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č., kai dirbo su mezginiais. Santykiai būdavo geri, šiuo metu su juo nebendrauja. J. Č. pažįsta seniai, ji veždavo pataisyti per didelius drabužius. Visi drabužiai buvo nauji, geri, brangūs, ne iš dėvėtų drabužių parduotuvių. J. atveždavo taisyti drabužius kartą per savaitę, ar kartą per dvi savaites. Siaurindavo kelnių liemenis, trumpindavo sukneles. Jos drabužiai buvo tik nauji, iš TIFFI, MOZAIK, drabužiai būdavo su etiketėmis. Yra taisiusi striukes, kelnes, bliuskutes, sukneles. Drabužiai buvo brangūs. J. ir dabar atveža taisyti rūbus. J. buvo atsivežusi sugadintų rūbų maišelį, iš jų ji galėjo pataisyti kokius keturis rūbus, kiti buvo nebesutvarkomi, kadangi per daug sugadinti. Tų drabužių nebeįmanoma buvo sutvarkyti, jie naudojimui nebetinka. Kitų rūbų net nebuvo įmanoma sutvarkyti. Sutvarkė kelis rūbus. Tvarkė bliuskutę ir suknelę. Nežino, ar nukentėjusioji galėjo apsivilkti jos tvarkytus rūbus. J. atvežė tvarkymui bliuskutę, kelnes, sijonuką ir suknelę. J. Č. sakė, kad vyras sugadino, sukarpė drabužius. Rūbai buvo supjaustyti, sudraskyti. Rūbus nešė taisyti šiltu metų laikotarpiu. Gal 2012-2013 m. Gal buvo ruduo. Kai jai atvežė rūbus taisymui, J. Č. buvo sutrikusi, nes buvo sugadinti geri drabužiai. Rūbai nepigūs. J. Č. su P. Č. pas juos į siuvyklą atveždavo siūti megztinius. Tai buvo seniai. Nematė J. dėvint jos sutvarkytus tuos sugadintus daiktus. Rūbai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad tie rūbai buvo sugadinti. Siūlės buvo ir ant priekio ir ant nugaros. Matėsi, kad rūbas buvo taisytas. Sugadinimai buvo akivaizdūs. Sugadinti rūbai buvo ir tie, kuriuos ji ankščiau dėvėdavo. J. buvo atnešusi MAXIMOS maišelį pridėtą sugadintų rūbų. Ji tvarkė 4 rūbus, kitų nebuvo verta tvarkyti. Kiek buvo rūbų maišelyje, tikslaus skaičiaus negali pasakyti, bet jų ten buvo nemažai. J. užsiėmė prekyba turguje, tiksliai nežino, ką ji dirba. Neklausė, už kokius pinigus J. pirko rūbus. Ką atveždavo, tą ir sutvarkydavo. Dabar neatsimena, kiek J. sumokėjo už jos sugadintų rūbų tvarkymą. Tuomet dar buvo litai, o dabar eurai, praėjo daug laiko. J. rūbai būdavo madingi. Dėl rūbų kiekio sunku atsakyti, kiek ji jų turėjo. Turėjo daug rūbų, jie buvo geri. Dabartiniu metu taisė kelnes, suknelę, dar vienas kelnes, paltui siuvo sagas, trumpino suknelę. Visi rūbai buvo su etiketėmis. Iš dėvėtų rūbų parduotuvių rūbų nenešdavo. Nukentėjusiosios paltai yra brangūs, tikslios kainos negali nurodyti. Kelnės brangios, be 200 litų nenupirksi. Bliuskutės taip pat kainavo virš 100 litų, nes rūbai iš gerų parduotuvių. Apie avalynę nieko nežino. Dirba individualioje įmonėje „Žiedūnė“. Nukentėjusiajai taisė keturis rūbus, kuriuos buvo galima sutvarkyti. Kaina priklauso nuo to, ką tvarkai. Viena siūlė galėjo būti ir 1 litas ir 2 litai. Priklauso kiek tam įdedi darbo. Tiksliai negali atsakyti, kiek reikėjo įdėti darbo tvarkant tuos rūbus. Bliuskutė galbūt buvo salotinės spalvos, prekinio ženklo neatsimena. Kai nusipirkdavo rūbą iš parduotuvės, J. pas ją atvažiuodavo su tais rūbais ir etiketėmis. Ji net nekirpdavo etikečių. Sugadinti rūbai galbūt jau ir buvo dėvėti. Dabar neatsimena. Gal buvo ir daugiau sugadintų rūbų, nei sudėti tame maišelyje.Visada klientams duoda kvitus už atliktą darbą. Dabar praėjo daug laiko, kažin ar yra apie tai išlikę duomenys. Sugadintos kelnės buvo lengvos, klasikinės, o bliuskutė tikriausiai juoda. Kelnės buvo tamsios. Sijono spalvos nepamena. Suknelė galbūt juodos spalvos. Neatsimena firmų pavadinimų, nes praėjo daug laiko. Neklausė, J. iš kur ji sužinojo, kad rūbus sugadino P.. Ji sakė, kad rūbus supjaustė sutuoktinis. Nebuvo galima parduoti sutvarkytų rūbų. Tai nebuvo vien siūlių susiuvimas. Sugadinimai buvo padaryti matomose vietose. Ir dabar J. atveža tvarkyti rūbus, kurie jai netinka. J. neprašė sakyti, kad visi rūbai buvo nauji. Rūbai nauji, nes yra su etiketėmis. Tie keturi rūbai, kuriuos taisė, gal ir buvo sykį dėvėti. Jų parduoti nebebuvo galima. Neklausė, ar po sutaisymo buvo galima toliau dėvėti tuos rūbus. Gal kur nors po namus nešioti buvo galima, nežino. Kitų drabužių nebebuvo verta taisyti. Naujus rūbus kartais reikia taisyti, nes gali būti per ilgos rankovės, rūbas gali būti per platus ir panašiai. Kartais kelnės būna per plačios, per ilgos. J. pirkdavosi daug drabužių ir atnešdavo taisyti. Ne kas dvi savaites nešdavo. Atnešdavo sykį į mėnesį, ar du kartus per mėnesį. J. Č. ypatinga klientė, nes ji dažnai ateina. Yra daug klienčių, kurios pastoviai ateina pas ją.

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. Č. nepažįsta. J. pažįsta kaip klientę, yra jai siuvusi kelis rūbus. Siuvo kailinę liemenę, palaidinę, sijonus, kelnes. Siuvo lapės kailinę liemenę. Siuva iš klientų atneštų medžiagų. Tiksliai nepamena, kada siuvo liemenę, buvo daug metų atgal, gal 2010-2011 metais. Atrodo, kad už pasiuvimą reikėjo mokėti 200 litų, tiksliai nepamena. Kiek kainuoja medžiagos, nežino. Kelnes siuvo pagal madų žurnalą. Sijonas buvo su didelėmis kišenėmis. Kelnių pasiuvimas kainavo 80 litų, o sijono apie 60-70 litų. Kaina priklauso nuo modelio. Jei nėra drabužio kurio nori nusipirkti, jie pasiuva. Nukentėjusioji buvo atnešusi taisyti kailinę lapės liemenę. Pasakė, kad reikės naujo kailio ir odos, nes reikėjo pakeisti visą liemenės nugarą. Keitė kailį, odą ir pamušalą. Sutvarkymas kainavo gal 50 litų, tiksliai neatsimena. Liemenei tvarkyti reikėjo naujo lapės kailio. Medžiagas atnešė J. Č.. Liemenei buvo sugadinta visa nugara. Liemenė buvo juostuota, kailis su oda. Keitė odas, dėjo naują kailį. Po to, kai sutvarkė liemenę, ją galima toliau nešioti. Kitų drabužių taisyti J. nebuvo atnešusi. Neklausė kliento kiek kainavo medžiagos. Patys audinių neperka. Liemenės sutvarkymui reikėjo vienos lapės kailio ir 80 centimetrų odos. Liemenė buvo sugadinta, sukarpyta skiautėmis, supjaustyta. Klientė nepasakojo, kas atsitiko liemenei. Liemenės sutvarkymas kainavo apie 50 litų. Į liemenės pasiuvimą suėjo 4 normalios lapės kailiai, nes liemenė buvo su kapišonu. Taisant liemenę reikėjo keisti ir pamušalą, kurį atnešė klientas. Tokia liemenė galėjo kainuoti apie 500 litų. Tiksliai nepamena, kada taisė liemenę, gal 2011 m. rudenį, ant žiemos. Klientę pažįsta nuo 2010 metų, kai atėjo ten dirbti. J. Č. rengiasi stilingai, elegantiškai. Neklausė, kokios firmos drabužiais ji rengiasi. Dažniausiai jai rūbus taisė kolegė. J. B. yra kolegė. Apie šią bylą su niekuo nesikalbėjo. Liemenės kaina priklauso nuo modelio, nuo sudėtingumo. Priklauso ir nuo medžiagų. Kailis siuvamas rankomis. Kaina priklauso ir nuo kailio, ar kailis ilgas, ar trumpas. Kailio kaina priklauso nuo jo išdirbimo, nuo to, kokiu laiku sumedžiotas žvėris. Liemenės pasiuvimas kainuoja apie 200 litų. Tiek kainuoja darbas. Liemenė buvo lapės kailio, ryžos spalvos. Įmonėje yra išduodami kviteliai klientams. Tokie kvitai laikomi iki vienerių metų laiko. Liemenę pasiuvo gal 2011 m. pabaigoje. Po dviejų, ar trijų mėnesių po pasiuvimo, ją atnešė taisyti. Nepakeitus liemenės detalių, jos dėvėti nebūtų įmanoma. Buvo sukarpyta visa liemenės nugara. Buvo sugadinta ne vien kailis, bet ir odos juostos.

Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. Č. nepažįsta. Policija ją apklausinėjo dėl klientės. Dirbo pardavėja avalynės parduotuvėje, aptarnaudavo klientę J. Dirbo „Salamander“ salone Šiaulių Akropolyje. Prekiavo avalyne, pėdkelnėmis, batų kosmetika. Ši klientė pirkdavo brangius brendus, vertino kokybę. Jų salone ši klientė pirko basutes už 660 litų, ilgaaulius batus, kurie kainuodavo nuo 1000 iki 1500 litų. Šią klientę atsimena, žinojo, ką ji mėgdavo, kokius modelius, gamintojus. Atsimena vasarines basutes ir kainą. Jų parduotuvėje kainos nuo 300 iki 1500 litų. Pigesnės buvo pėdkelnės, batų priežiūros priemonės. Praėjo daug laiko, nepamena, kiek prekių ji pirko. Prisimena, kad klientė pirko batelius, basutes. Prisimena, ką ji pirko, kai ją aptarnavo. Ši klientė rinkdavosi gerą, brangią, kokybišką avalynę, nes mažai klientų, kurie daugiau žiūri į kokybę, o ne į kainą. J. turėjo klubo nario kortelę, pagal tą kortelę galima buvo įeiti į sistemą ir patikrinti, ką ji pirko. Buvo tokia programa, pagal vardą, pavardę matosi, kada ir kur pirko prekes jų įmonėje. Prisimena, kad pirkdavo „Leo bruni“ ALG, italų gamintojo batus, kurių kaina nebuvo žema. Pirko austrų gamintojų „Hogel“ prekes. „Faalke“ pėdkelnes. J. Č. rengiasi gražiai, stilingai. Ji dažna klientė, dažnai pas juos pirkdavo. Klientė pokalbio metu yra pasakojusi apie sugadintus daiktus. Pasakojo, kad šeimoje vyksta skyrybos ir kad vyras, kerštaudamas, viską sugadino, tiek rūbus, tiek avalynę. Sakė, kad nebeturi ką apsirengti. Salamander parduotuvėje dirbo nuo 2007-03-07. Atsimena J. Č. gal nuo 2009 m. Ji domėjosi apie avalynę, klausdavo patarimų. Tarp jų užsimezgė santykiai kaip pardavėjos ir klientės. Kai žmogus perka pas juos ir turi didžiausią nuolaidą, jie būtinai turėdavo į programą įvesti to žmogaus vardą, pavardę. Programoje matosi kortelės numeris, parodo už kokią sumą yra pirkta prekių. Programoje matosi, kada, kur, už kokią sumą yra klientas pirkęs prekių. Matosi, kad pirkta ne vien jų parduotuvėje, bet ir kituose miestuose esančiose „Salamander“ parduotuvėse. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek dažnai ji pas juos pirkdavo, bet buvo geras klientas. Pokalbis apie klientės sugadintus daiktus vyko darbo metu. Ji atėjo pirkti avalynės, užsimezgė pokalbis. Klientas truputėlį pasipasakojo. Įvykio detalių neminėjo. Tie pavadinimai, kuriuos paminėjo, yra brendai, tai firmų pavadinimas. Vėliau pradėjo gauti batus, kurių viduje buvo užrašyta „Salamander“. Turėjo didesnį batų asortimentą, nei išvardino firmų pavadinimus. Kiek teko aptarnauti šią klientę, ji mėgdavo tų firmų batus. Dirbo įmonėje, kuri yra didelis tinklas ir kuriai priklausė ir „Salamander“ ir „Step top“ ir „Žygio batai“. Tų parduotuvių asortimentai skiriasi. „Step top“ prekiaudavo Armani, Guess, Toma ilfiger, Wagabond firmų avalyne. Prekiaudavo tik naujais, naujos kolekcijos batais. Ir „Step top“ parduotuvėje prekės yra gana brangios. Bateliai -600 litų, aulinukai-700 litų, rankinės-600 litų. Dar yra „Žygio batai“, tai daugiau vidutines pajamas turintiems klientams. J. Č. pirkdavo pėdkelnes, kurių kainos apie 60 litų vienas vienetas. Tai brangios pėdkelnės, nes vokiečių gamintojo, kokybiškos. Dar prekiavo batų priežiūros priemonėmis ir rankinėmis. Nepamena, ar ji pirko rankines, nes praėjo daug laiko. Leo bruni“ basutės kainavo apie 600 litus, ilgaauliai apie 1500 litų. Nepasakys tikslios kainos, kiek kainavo J. Č. pirkti batai „Leo bruni“. Ir datos, kada ji pirko neprisimena. Spalvos neprisimena. Apie įvykį klientė jai pasakojo gal 2012-2013 m. Po to pas tyrėją pasakojo apie įvykį. J. turėjo vardinę klubo nario kortelę. Ji turėjo didžiausią 15 procentų nuolaidą nenukainuotai prekei. Tokiu atveju žmogus turi būti sukaupęs 7000 litų. Tai taikoma tik Salamander prekybos tinklui. Kai asmuo pateikia klubo nario kortelę, neprašo pateikti asmens paso. Ant kortelės rašoma vardas, pavardė, gimimo data, nes taiko nuolaidas gimimo dienai. Žmogaus asmens dokumento neprašo parodyti, kad identifikuotų asmenį. J. Č. vardas ir pavardė nurodyta ant kortelės. Atsimena ir kitų klientų vardus ir pavardes, nes įmonėje dirbo 8 metus. Vykti į apklausą prašė vadovas. Paskambino vadovas ir pasakė, kad reikia vykti į policiją. Kai klientė išsikalbėjo, ji jai pasakė, kad yra išrašai, kuriuose matosi, kad ši klientė pas juos „prekindavosi“. Ji paklausė, ar ji, jei to reikėtų, galėtų paliudyti, kad ji tikrai pas juos pirkdavo. Ji sutiko. J. nesakė, ką turi konkrečiai paliudyti, ką ji „prekinosi“. Mintinai žino apie tai, kokius brendus pardavinėja. J. yra dažnas klientas, ji pirko brangią avalynę.

Liudytoja D. Z. (Š.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č., jis yra J. vyras. Jokių tarpusavio santykių tarp jos ir P. nėra. Yra jį mačiusi kelis kartus. Yra mezgusi megztinį, jis atvažiavo pasiimti. Tuos rūbus, kuriuos ji mezgė J.i, jis sukarpė, sugadino. Yra numezgusi du megztinius P. ir aštuonis rūbus J.i. J. Č. mezgė 2 sukneles, 2 tunikas, 1 palaidinę, 1 kostiumėlį. Siuvo paltą iš kailio ir mezgė tam paltui rankoves. J. iš Šiaulių atveždavo mocherinių siūlų, kadangi tuo metu Mažeikiuose tokių siūlų nebuvo. Siūlai buvo brangūs. Kartais ji ateidavo pas J. į Mažeikių turgų, pasiimdavo jai patikusius rūbus. J. yra ją mainais vežusi į Vilnių pas gydytoją. Negali pinigais įvertinti savo darbo, nes J. duodavo brangius siūlus. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai negalėjo įvertinti kainos, į tai įėjo ir mezgimo kaina ir siūlų kaina. Tuomet daiktą įvertino kartu su siūlų ir numezgimo kaina. Jai duodavo arba siūlus, arba rūbus iš turgaus, arba dekupažo priemonės atveždavo iš Šiaulių. P. J. už mezgimą nemokėjo. Darbo vertė buvo pagal bendrą susitarimą. Galbūt mezgimą galima įvertinti 180 litų. Palaidines mezgimas įvertintas gal 50 litų. Mezgė dvi sukneles. Juoda gal 110 litų, raudona 200 litų. Tai be siūlų kainos. 2014-05-25 apklausoje minėjo balkšvos spalvos tuniką. Mezgimo kaina būtų apie 100 litų. Palaidinė, tai plonas megztinis. Atrodo, kad mezgė dvi tunikas ir gal 1 palaidinę. Kai prasidėjo skyrybų procesas, J. minėjo, kad P. sukarpė, sugadino, kostiumėlius palaidines, sukneles. Prieš 3-4 metus paskutinį kartą jai mezgė daiktus. J. Č. rengiasi gražiai. Brangi avalynė, rankinės. Mezgė dvi sukneles, dvi tunikas, vieną paltą, dvi palaidines, vieną kostiumėlį. Už kiekvieną megztą rūbą J. atsiskaitė mainais. Vežė siūlus, dekupažo priemones, tai sumai. Jos vertinimu palto mezgimas kainuoja 250 litų. Įvertindavo savo darbą bendru susitarimu su J.. Už mezgimą J. atsiskaitydavo mocheriniais siūlais, dekupažo priemonėmis. Jos numegztais rūbais J. neprekiaudavo. Tiksliai neatsimena, kokius rūbus mezgė. Už rudos spalvos kostiumėlio numezgimą įvertintų 180 litų. Negali atsakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė didesnę kainą. Galbūt nurodė su siūlais. Tiksliai neprisimena. Apklausos metu kainas nurodė su siūlų kaina, tačiau tyrėjui sakė, kad tikslios siūlų kainos negali nurodyti. Gali būti, kad tyrėjui negerai nurodė kainas. Apytiksliai žinojo siūlų kiekį ir jų kainą. Tuo metu vienas siūlų pakelis kainavo 17-20 litų. Suknelei reikėjo apie 10 pakelių. Suknelės numezgimas kainavo apie 110 litų. Į suknelę sueidavo 10 ir daugiau pakelių siūlų. Tuomet suknelės kaina būtų apie 310 litų. Į raudoną suknelę suėjo labai daug siūlų, tikslaus kiekio nepamena. Šiandien tikrai negali įvertinti, kiek viskas kainavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kainas, neapgalvojusi, kiek tie daiktai verti. Šiandien gali įvertinti tik savo mezgimą. Dėl siūlų kainos nėra tikra. Vienas siūlų pakelis kainuodavo nuo 17 iki 20 litų. Viename pakelyje yra 25 g. siūlų. Tai buvo mochera. Neprisimena, kiek siūlų pakelių reikėjo kostiumėlio mezgimui. Negali atsakyti, kiek reikėjo siūlų palaidinei, gal 4-5, tunikoms gal 8 pakelių. Minimaliai rūbui numegzti reikia nuo 4-5 pakelių siūlų. Kostiumėliui gal reikėjo 15 pakelių siūlų. J. Č. tuo metu Mažeikių turguje prekiaudavo rūbais iš Gariūnų. Kelnės, palaidinės, sijonai, megztukai. Kainų nežino. Rūbai skirti moterims. Dydžiai buvo įvairūs. Prekiavo kaip ir visi kiti prekybininkai turguje. Yra ėmusi iš jos rūbus už numezgimą. Ėmė porą golfų už 40-50 litų. Rūbus mezgė gal prieš 6-7 metus, tiksliai neatsimena. Gal 2008-2010 metais. Matė, kad J. nešiojo jos megztus rūbus. Jos megztais rūbais J. buvo apsirengusi, kai ją vežė į Vilnių pas gydytojus. Matė, kai buvo kavinėje.

Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo „Este“ batų parduotuvėje ir žino J. Č. kaip klientę. „Este“ parduotuvė yra Akropolyje, dabar ten nebedirba. J. žino kaip klientę, asmeniškai nepažįsta. Ji jų parduotuvėje pirkdavo batus. Parduotuvė prekiavo vyriška ir moteriška avalyne. J. pirkdavo batus. Kokius, konkrečiai neprisimena. „Este“ yra parduotuvės pavadinimas. Prekiaudavo įvairiomis prekėmis nuo 300 iki 800 litų. Kai būdavo taikomos nuolaidos, būdavo ir pigesnių batų. Prekės orientuotos į aukštesnį sluoksnį. Per išpardavimą gal ir būdavo batų kurių kaina buvo apie 200 litų. Batų vidurkis buvo 400 litų. Nuolaidos būdavo įvairios: 20,30 procentų, kai kuriems batams 50 procentų. Neprisimina, kiek batų yra nupirkusi J. Č.. Turėjo nuolaidų korteles. Ant kortelės vardo ir pavardės nebuvo. Tik įvedus į sistemą matydavosi sukaupta suma. J. yra iš jos pirkusi batus. Toje parduotuvėje dirbo nuo 2009 m. kovo mėnesio. 2011m. pagimdė. Į darbą grįžo 2012 m. spalio 1 d. Prekiavo Este firmos batais, „Nila nila“, „Mel“. Kitų nepamena. Jokių santykių su kliente J. nebuvo. Iš matymo ją pažinojo. Būdavo, kad apsižiūrėdavo, būdavo, kad pirkdavo. Prekiavo basutėmis, bateliais, aulinukais, vasarinėmis basutėmis, ilgaauliais. Basutės kainuodavo nuo 200 iki 400 litų. Aulinukai nuo 350 iki 500-600 litų. Prekiavo tik naujais batais. Bateliai kainuodavo nuo 399 iki 500 litų. J. Č. rengdavosi gražiai, stilingai. Prekiavo „Seller“ batais, jie buvo brangūs. „Nila nila“ auliniai batai su sagtele kainavo apie 800 litų. „Bili Bi“ ilgaauliai batai rudeniui, pavasariui, žiemai. Modelis būdavo skirtas siauresnei blauzdai. „Seller“ buvo bateliai. Jie buvo brangesni, nes buvo geras gamintojas. Bateliai kainavo nuo 300 iki 600 litų. Nuolaidų kortelės buvo be vardo ir be pavardės ir be nuotraukų. Kai pirkėjas paduodavo kortelę, neprašydavo parodyti asmens paso. Galėjo ir kitas klientas pasinaudoti kortele. Per akcijas paskutinei porai galima būdavo taikyti 60 procentų nuolaidą, jei batai būtų iš senos kolekcijos. Su kortele taikoma minimali nuolaida-8 procentai, maksimali-12 procentų.

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č.. Pažįsta apie 30 metų kaip J. vyrą. Žino, kad P. sugadino J. rūbus. Pas ją atvažiavo susijaudinusi J., pasakė, kad neturi ką apsirengti. Davė jai savo rūbus. Ji sakė, kad P. grįžo iš Anglijos, kad ryte rado sugadintus jos rūbus, asmeninį turtą. Baldai nebuvo sugadinti. Kada J. atvažiavo, nepamena, bet tuo metu jai reikėjo šiltesnių rūbų, nes davė striukę ir švarkelį. Yra kartu su J. ėjusios apsipirkti. Važiavo net į Panevėžį. Porą kartų pirko „Tiffi“ parduotuvėje. Ji pirko juodą švarką, kuris kainavo apie 400 litų. „Tiffi“ parduotuvėje rūbai brangūs. J. Č. rengdavosi elegantiškais, vardiniais rūbais, ne iš turgaus. Ji turėjo daug rūbų, mėgdavo puoštis. Yra pas ją buvusi svečiuose ne kartą. J. nemėgdavo dėvėti tuos pačius rūbus. J. Č. dirbo sporto dispanceryje, vėliau prekiavo turguje. Kuo prekiavo, nežino. „Tiffi“ parduotuvėje buvo gal prieš 7 metus, tiksliai nepamena. J. pirko švarką ir geltoną ryškią suknele. Pirko akinius nuo saulės. Akiniai prabangūs, kainavo apie 500 litų. „Aprangoje“ pirko gal megztą paltą. Tuo metu tai buvo didelis prekybos centras prie autobusų stoties. J. Č. rankinės buvo gražios, brangios ir odinės. Ir avalynė buvo gera, odinė. Rankinių kainų nežino. Galėjo būti ir 600 ir 1000 litų. Tai jos vertinimas. „Tiffi“ parduotuvėje pirko ryškią geltoną suknelę, apačia, su balta juosta. Kiek kainavo neprisimena. Pirko švarką juodą, kaina apie 400-450 litų. Apie P. J. nieko nepasakojo. Ir iki įvykio su J. apie P. nepasakojo. Kiek žino, jis buvo išvažiavęs. Žinojo, kad jie nesutaria, kad negali išsiskirti.

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino P., kartu prekiavo Mažeikių turguje. Jokių santykių nepalaiko, tik pasisveikina. J. Č. pažįsta iš Mažeikių turgaus. J. Č. prekiaudavo Mažeikių turguje drabužiais. J. Č. dar prekiaudavo ir Rietavo turguje. Su J. Č. bendrauja tik dėl prekybos. J. Č. prekiaudavo moteriškais rūbais: „bliuzkutėmis“, megztukais. Yra rūbai ir jaunimui ir vyresniems. Rūbų dydžiai įvairūs, galbūt daugiau skirti vyresnėms, stambesnėms moterims. Ji prekiauja ir jaunimui skirtais rūbais. Avalyne J. neprekiauja. Anksčiau lyg ir turėjo vyriškų megztinių. Jos prekės pirktos iš Gariūnų turgaus. Jos abi dažnai susitinka Gariūnų turguje. J. prekiauja „turginiais“ rūbais, kurie nėra brangūs. J. vardiniais rūbais neprekiauja. Kartu su J. į Gariūnus nevažiuodavo, bet ten susitikdavo. Iš prekybos rūbais įmanoma pragyventi. Einamais mėnesiais: rugsėjį, rugpjūtį, įmanoma užsidirbti daugiau nei vidutinį mėnesinį uždarbį. Būdavo, kad per mėnesį ji uždirbdavo ir tūkstantį eurų, kartais šimtą eurų. Prekių antkainis dedamas 30-50 procentų. 2008-2010 metais ir dabartiniu metu uždarbis skiriasi. Ankščiau buvo geriau. Tuo metu daugiau pelno buvo. Pelnas buvo dvigubai didesnis nei dabar. Per mėnesį būdavo 2000-6000 litų gryno pelno. J. Č. nei paltais, nei kailiniais neprekiauja. Kai ji deklaruoja, tai deklaruoja visas pajamas, neatskaičius prekių savikainos. Nežino, su kokiu automobiliu J. važiuodavo į Gariūnus 2012 m. Tiksliai nežino, gal su S.. Nežino, ar S. V. iki 2012 m. veždavo J. į Gariūnus.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Pažįsta J. Č. kaip klientę. Dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvės vedėja. J. Č. dažnai ateidavo į jų parduotuvę. Ji pastovi klientė, jai skirdavo didesnį dėmesį, nes ji daug pirkdavo. Kartais ji ateidavo tik pažiūrėti, bet dažniausiai pirkdavo. Parduotuvė prekiavo drabužiais, aksesuarais, rankinėmis, šiek tiek batais. J. Č. pirkdavo marškinukus, palaidines, kelnes, paltus striukes, rankines. Rankinių turėdavo labai nedaug. Jei būdavo nauja kolekcija, tai kolekcijoje buvo kokios 4 rankinės, tai vieną rankinę J. tikrai įsigydavo. Ji ateidavo į parduotuvę vieną kartą į savaitę, kartą per dvi savaites. Parduotuvėje prekių kainos didelės. Kaip pavyzdžiui marškinukai kainavo 359,99 litų, striukės ir paltai taip pat brangūs. Būdavo ir nuolaidų pvz.30 procentų. Paltas kainuodavo 799, kelnės po 400 litų. „Tiffi“ parduotuvės klientai yra sau leidžiantys įsigyti kokybiškas prekes. Firma yra lenkų, bet jie bendradarbiauja su italais, prancūzais. Jie naudoja kokybiškus audinius. Parduotuvėje buvo prekių ir po 100 litų, pvz. pirštinės, maikutės, arba jei prekė buvo su nuolaidomis. Prekių kainos minimumas be nuolaidos pvz. 159,99 litų už palaidinę. Vasarinės maikutės kainuodavo nuo 100 litų. Parduotuvėje prekių kainų startas nuo 359 litų. Buvo ir antkainiai. Išpardavimo atveju prekės tikriausiai būdavo parduodamos už savikainą. Buvo taikomos iki 70 procentų nuolaidos, tačiau tai buvo taikoma labai „neinamoms“ prekėms. Būdavo taikoma ir 50 procentų nuolaidos. 2008-2009 metais J. Č. žinojo kaip klientę. Ji turėjo parduotuvės nuolaidų kortelę. Su ta kortele nebuvo taikomos pastovios nuolaidos. Lojaliems klientams pirmiems išsiųsdavo informaciją apie išpardavimus. Suvesdavo kortelės duomenis į sistemą. Nežino, ar pagal kortelę buvo galima gauti informaciją apie kliento ankstesnius pirkimus. Ankščiau tame tinkle nebuvo labai išvystyta kortelių sistema. J. Č. iš jų parduotuvės buvo nupirkusi daug rūbų. Tikslaus skaičiaus nežino. Per metus būdavo 2 kolekcijos: pavasario-vasaros ir rudens-žiemos. Per sezoną J. iš vienos kolekcijos nupirkdavo 15-20 vienetų rūbų. Kolekcija būdavo pusę metų. Prekiavo megztukais. Jų kainos buvo įvairios: nuo 200 litų iki 500-600 litų. Kaina priklauso nuo siūlų, nuo modelio. Prekiavo sijonais. Kainos nuo 250 litų iki 400 litų. Ant sijonų būdavo užrašytos firmos „Tiffi“ ir „Leker loki“. Prekiavo šortais „Tiffi“, kurių kainos prasidėdavo nuo 199 litų iki 300 litų. Prekiavo kelnėmis. Kainos nuo 259 iki 459 litų. Prekiavo švarkais. Kainos nuo 359 iki 500 litų. Prekiavo baltinukais. Baltinukų trumpomis rankovėmis kainos nuo 199 iki 299 litų, ilgomis rankovėmis nuo 259 iki 399 litų. Ant baltinukų buvo pavadinimai „Tiffi“, „Loki“ ar “ Leki“ firmos pavadinimas. Logotipai-užrašai „Tiffi“ skirdavosi. Vieni būdavo išdėlioti „svarovskiais“, kiti būdavo metaliniai su „piko“ ženklu. Prekiavo suknelėmis. Kainos nuo 259 iki 499 litų. Prekiavo sarafanais. Kainos nuo 259 iki 500 litų. Prekiavo striukėmis. Kainos nuo 499 litų iki 1800 litų. Rūbais, kuriais prekiavo, buvo tik „Tiffi“, keisdavosi tik ženkliukas. Prekiavo maudymosi kostiumėliais. Prekiavo pirštinėmis, kepurėmis, šalikais. Kepurės kainavo nuo 79,99 litų iki 159 litų. Pirštinės kainavo 49,99, iki 199 litų. Prekiavo paltais. Kainos nuo 599 iki 1300 litų. Ant jų būdavo užrašas, ženkliukas „Tiffi“. Striukės būdavo pūkinės, sintifoninės. Maikutė skiriasi nuo palaidinės. Prekiavo ir maikutėmis, ir palaidinėmis. Maikutės kainos nuo 99 iki 200 litų. Avalyne prekiavo. Užrašai „Mugnai“. Batų turėjo nedaug. Buvo žemakulnės basutės, šlepetės, buvo aukštakulnių, batelių. Ilgaaulių batų nėra turėję. Batai buvo brangūs, nuo 599 iki 1200 litų. Tai apytikslė suma. Prekiavo skarelėmis, šalikais. Kainos nuo 79 iki 259 litų. Prekiavo tunikomis. Vasarinės kainos nuo 259 iki 400 litų, žieminės nuo 300 iki 500 litų. Prekiavome rankinėmis. Ant rankinių buvo užrašai „Tiffi“. Kainos nuo 600 iki 1000 litų. Prekiavo golfais, kainos nuo 259 iki 359 litų. Būdavo visokių kelnių, ir džinsinių ir ne džinsinių. Prekiavo liemenėmis, kainos nuo 259 iki 400 litų. Prekiavo šalikais, kainos nuo 79, ar nuo 99 iki 259 litų. Iki 2012 m. gruodžio mėn. J. turėjo rankinę su jako vilna. Tai išskirtinė rankinė, nes buvo gavę tik kelias. J. labai pirko rankines ir batus, basutes, batelius. Tos rankinės pradinė kaina 899 litų. Gal J. tą rankinę įsigijo su 10-30 procentų nuolaidą. J. pirkdavo paltus, striukes, marškinukus. Ji pirkdavo viską, kas jai buvo gražu. Asmeniškai J. nepažįsta. Tik po įvykio ji buvo atėjusi pasiklausti dėl kai kurių dalykų. J. kurį laiką buvo dingusi. Po to atėjo nusiminusi ir pasakė, kad nebeturi ankstesnių prekių ir ji kai kurias prekes nusipirko antrą kartą. J. sakė, kad jos vyras supjaustė tas prekes. J. atrodo prašė surasti tą rankinę su jako vilna ir „Šanel“ tipo rankinuką. Sakė kad lyg bandė nešti rankinuką pas siuvėją susiūti, bet nepavyko. To rankinuko kaina galėjo būti 599-699 litų. J. rengėsi stilingai, išskirtinai. Atkreipė dėmesį, kad pas ją buvo geri batai ir rankinės. Kartais paklausdavo, kur ji juos įsigijo. Sakė, kad batus pirkdavo „Salamander“, „Step top“, „Este“ parduotuvėse. Prekių kainos jų parduotuvėje mažai keisdavosi. Prekės kasmet brangdavo, bet nežymiai. Jei marškinukai visą laiką būdavo po 299 litų, tai prieš jai išeinant iš darbo jau po 359 litų kitą sezoną jau 399 litų. Kartais būdavo, kad kainos truputį sumažėdavo. Kai gaudavo naują kolekciją, sezonines prekes išparduodavo. „Tiffi“ rūbai nebus nemadingi, nes daugiausiai tai klasikiniai rūbai. Keičiasi šiokios tokios detalės, audiniai, bet fasonai nelabai keisdavosi. Masiškai pirkėjų pas juos nebūdavo, nes prekės buvo brangios. Būdavo taikomos nuolaidos, kurios kartais siekdavo iki 70 procentų. Krizė įtakos prekių kainoms neturėjo, krizė turėjo įtakos tik darbuotojų atlyginimams. Būdavo, kad J. į parduotuvę ateidavo apsipirkti apsivilkusi „Tiffi“ rūbais. Buvo lojalumo kortelės. Jos nebuvo vardinės. Kai į kompiuterį suvedi skaičius, tai galėdavo identifikuoti pastovius klientus. Teoriškai kitas asmuo galėtų pasinaudoti kortele. Prisimena daug rūbų, kuriuos J. pirko. Niekada J. parduotuvėje su vyru nesu mačiusi. Man tik yra įstrigę, kad vieną kartą ji buvo su jauna mergaite, gal pussesere.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jam paskambino iš policijos. Nuvyko ir jam buvo užduoti abstraktūs klausimai. Klausinėjo dėl sugadintų rūbų, klausė kaip tuo metu dirbo su dėvėtais rūbais, kaip keičiasi rūbų vertė. Jam nebuvo aišku kas tai per rūbai. Dabar įmonės veikla sustabdyta. Rūbai buvo gaunami iš Anglijos. Buvo susitarta su labdaros organizacijomis. Žmonės rinko rūbus, dalį atiduodavo labdaros organizacijai, dalį parduodavo ir už parduotus rūbus dalį pinigų atiduodavo labdarai. Rūbus pirkdavo kilogramais ir įvertinę kainą stengėsi pardavinėti kilogramais. Rūbų būdavo ir naujų, ir labai prastų. Būdavo rūbų ir su etiketėmis. Jei parduodavo pavienį daiktą, tai būdavo po 30 eurų už kilogramą. Jei ten buvo pavyzdžiui 3 megztiniai, tai parduodavo po eurą, batai būdavo parduodami ir už 25 eurus. Įmonėje dirbusios merginos įvertindavo kokios firmos tai rūbai, kokios to rūbo kainos parduotuvėje ir panašiai. Dažniausiai būdavo angliškų firmų rūbų, bet pasitaikydavo ir vardinių firmų rūbų, bet jų buvo mažai. Daugiau buvo kokybiškų, vietinės anglų gamybos rūbų. Pasitaikydavo firminių batų, kurie nauji kainavo 100, 200 eurų. Tačiau jie buvo nešioti ir parduodavai juos už 10 procentų nuo pirminės vertės. Kaina priklausė nuo to, kokia buvo daikto prekinė vertė. Pats asmeniškai mažai vertino rūbus, tai darydavo merginos. Reikėjo žiūrėti į daikto išvaizdą. Jei rūbai perkami dėvėtų rūbų parduotuvėje, net jei jis ir yra naujas, tai moki daug mažiau. Priklausomai nuo to, kiek daiktas buvo dėvėtas, gali gauti 70, 50 procentų nuo jo pirminės kainos. Dėvėtų rūbų parduotuvės kontingentas yra visai kitas. Jei žmogus turi pinigų, jis eina į normalią parduotuvę. 30 procentų rūbų išmesdavo ir stengdavosi išgyventi iš likusių 70 procentų. Kiekvieną kartą skirtingai vertino rūbus. Pvz. vyriški marškinai, kurie Anglijoje kainuoja 100-150 svarų, pas juos jų net už 40 eurų niekas nepirko. Savaitę laiko buvo viena kaina. Jei jo niekas nenupirko, po savaitės nuvertindavo. Jei jo vėl nepirkdavo pvz. už 50 centų, jie jo ir neparduodavo. Buvo ir rūbų su etiketėmis. Kartais būdavo ir kainos. Jei pvz. džinsai kainavo 40-50 svarų, merginos įvertindavo, ar jie dar madingi, ar ne. Tai tokie džinsai galėjo kainuoti 3-4 eurus, bet galėjo parduoti ir už 20 eurų. „Tiffi“, „Monton“ firmų rūbų gal ir pasitaikydavo, bet masiškai nebuvo. Buvo galima užsisakyti ir prekiauti vien tik firminiais rūbais, bet jie to nedarė, nes buvo per brangu. Už nerūšiuotus rūbus mokėjo 1,05 svaro, o už rūšiuotus- 20-30 svarų. Teko prekiauti firminiais rūbais, kurie Anglijoje buvo išėję iš mados, tačiau juos pardavė kaip šiukšles, nes ir čia jų niekas nepirko. Tuos rūbus pirko už 1,5 svaro. Nors rūbai buvo nauji, bet kokių 3 metų senumo. Ir pas juos jų niekas nepirko. Žmonės savo rūbų pas juos į parduotuves neatnešdavo, komisu neužsiiminėjo. Geros būklės vasarinė suknelė galėjo kainuoti nuo 3-5 litų iki 100 litų. Sijonų kainos buvo nuo 50 centų iki 20-30 litų, gal ir 40 litų. Nemadingi džinsai kainavo nuo 50 centų iki 50 litų. Kelnės būdavo baisios. Tokia angliška mada. Maksimali kaina buvo 20 litų. Moteriškos kelnės buvo šiek tiek geresnės ir kainavo 40-50 litų. Moteriškos basutės kainavo apie 50 litų. Bateliai jų klientams netikdavo. Auliniai batai buvo po 100 litų ir daugiau. Paltai būdavo apie 100 litų, yra pardavę kailinius už 200 litų. Dėvėtų rūbų kokybė nebuvo įspūdinga, derindavosi prie klientų. Būdavo „krepšis“ pridėtas apatinio trikotažo, pėdkelnių ir k.t. Kojinės buvo po 50 centų, pėdkelnės po 2-3 litus, liemenėlės iki 5 litų. Moteriško trikotažo nepasitaikė. Storas nenudėvėtas chalatas kainuodavo po 20-40 litų. Naktiniai 3, 5, 10 litų. Apatinis trikotažas nėra einamas. Viskas turi būti geros kokybės ir naujas daiktas. Niekas nepirko dėvėtų, murzinų ir sugadintų apatinių rūbų. Iš žmonių rūbų nepriimdavo. Savų rūbų merginos parduotuvėje nepardavinėdavo. Žmogus, turintis pinigų, net ir pirkdamas vardinį dėvėtą rūbą, niekada nepirks jei rūbas yra nebemadingas. Pradėjo prekiauti dar prie lito, ir atsimena, kai keitė kainas į eurus 2014 m. Atsiradus eurui, dėvėti rūbai yra ženkliai pabrangę. Dabar daug internete yra skelbimų apie parduodamus rūbus. Daug daugiau gautum pinigų, jei pats pardavinėtum rūbus. Taip pvz. būna su suknelėmis. Jei nusiperki suknelę vienam vakarui, sumoki 200 litų, tai suknelę galėtum parduoti už 150 litų, jei surasi tinkamą pirkėją. Jei nusipirtų batus už 100 eurų, panešiotų namuose, jam netiktų, stengtųsi juos parduoti už 70-80 eurų. Nerealu atgauti tą pačią sumą, už kurią pirko. Šiauliuose buvo parduotuvė Stoties g., kur pardavinėjo firminius rūbus. Rūbai buvo visai nauji, praeito, ar užpraeito sezono. Tuos rūbus galėdavai nupirkti už pusę realios kainos. Pas juos žmonės dažnai pirkdavo „darbinius“ rūbus, batus. Rūbo kelionė nuo atidavimo iki patekimo pas juos tokia: Anglijoje yra supirkimo punktai, kur žmonės sunešdavo ir parduodavo rūbus po 20 svarų už kilogramą. Pridavus rūbus, juos surinkdavo iš supirkimo punktų, veždavo į sandėlį kur juos dezinfekuoja. Neaišku kiek laiko rūbai būdavo sandėliuose. Rūbai turi kažkokį kvapą. Rūbus atveždavo maišuose. Tie rūbai turėdavo dezinfekcijos sertifikatą. Visi dėvėti rūbai turi specifinį kvapą. Jei turguje megztinis kainuoja 50-100 litų, tai gal žmogus iš dėvėtų rūbų parduotuvės išsirinktų megztinį už 20-30 litų. Etatiniams pirkėjams reikėjo gero rūbo ir pigiai. Daugiau nei 30-40 litų už rūbą nemokėdavo. Ateidavo daug perpirkėjų, kurie laukdavo, išsirinkdavo geresnes prekes, rūbus ir veždavo juos parduoti į kaimus. Ir dabar panašiai vyksta. Kaime tuos rūbus jau parduoda brangiau. Žmogus labdarai atiduoda rūbus dėl to, kad nebepatinka rūbas, jis išteptas, įplyšęs arba žmogus žino, kad jis niekada gyvenime to rūbo nebeužsidės. Jie išmesdavo 30-50 procentų rūbų-šiukšlių, nes tų rūbų net pas juos niekas nebūtų pirkęs. „Elitinės“ prekės tai vardiniai rūbai, kurių paprastoje parduotuvėje nenusipirksi. Vaidoto g. yra parduotuvė, kur pardavinėja vardinius rūbus, ten yra buvę tik keli procentai šiauliečių. Turėjo ir sportinių rūbų. Būdavo ir natūralaus kailio kailiniai, bet labai retai. Juos parduodavo pigiau nei už 300-400 litų, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Galėdavai nusipirkti ir rūšiuotų rūbų. Yra internete skelbimai, kur gali rūbus išsirinkti pozicijomis. Tai gali būti firminiai, nauji rūbai. Žmonės domisi rūbų firmomis, domisi pavadinimais. Atėję į parduotuvę, jie ieškodavo konkrečių firmų rūbų. Pradinių rūbų kainų, rūbo dėvėjimo intensyvumo nežinojo.Tokia veikla vertėsi pusantrų metų. Nuo 2014-2015 m. iki euro įvedimo. Veikla nebuvo pelninga. Rūbai buvo prastos kokybės, nuomos kainos didelės. Žmonės ieško geros kokybės, mažai dėvėtų rūbų už gerą kainą. Atsivežus naujus rūbus, pirkėjai išsirinkdavo geriausius. Strategija buvo tokia, kad einant laikui mažino kainas ir stengėsi rūbus parduoti. Pirko tuos rūbus iš Anglijos. Buvo, kad pirko prekes už savikainą. Į kilogramą įeina pvz. 4 džinsai, 5 megztiniai arba 15 „bliuskučių“. Už kilogramą mokėjo 1,05 svaro. Buvo keturios darbuotojos, kurios sandėlyje rūšiuodavo rūbus. Jei būdavo kas neaišku, tardavosi, konsultuodavosi. Merginos, kurios vertino rūbus, jos buvo dirbusios tą patį darbą ankščiau, rūšiuodavo rūbus Rusijai. Vertinimo mokslų jos nebaigusios. Kaina priklauso ir nuo rūbo, daikto paskirties. Užsienyje galima tuos rūbus nusipirkti žymiai pigiau. Rūbo kaina priklauso nuo mados, kokybės. Prieš penkis metus pirktas daiktas yra nemadingas. Prieš tris metus pirktas daiktas gal ir madingas. Nežino, kas kiek laiko keičiasi mados. Yra tokių rūbų, kaip klasikiniai kostiumai, klasikiniai batai, kurie bus madingi visą gyvenimą. Rūbo kokybė priklauso nuo medžiagos ir nuo pagaminimo kokybės. Nuo prekinio ženklo taip pat priklauso rūbo kaina. Ne paslaptis, kad „Nike“, „Adidas“ taip pat siuvama ir Šiauliuose, ir Kinijoje. Daikto kaina priklauso ir nuo pagaminimo vietos ir nuo pardavimo vietos, nuo pardavimo šalies. Pvz. pirko beveik naujus motociklininko batus, kurie Lietuvoje kainuoja 750 litų, o jis nupirko už 60-70 svarų. Šalmą pirko už 1 svarą, atsiuntimas 30 svarų. Lietuvoje parduotuvėje toks šalmas kainavo 1200 litų. Rūbo kaina priklauso nuo to, ar parduodama parduotuvėje, ar turguje. Parduotuvėje visos prekės turėtų kainuoti brangiau nei turguje. Turguje galima vos ne už dyką įsigyti dėvėtų rūbų. Jei Anglijoje rūbas laikomas beveik bevertis, tai Lietuvoje gali už tai gauti kažkokią sumą. Viršutinis rūbas išlaiko daugiau vertės nei apatinis rūbas. Dėvėtą apatinį rūbą visada yra sunkiau parduoti. Apklausos metu jokių rūbų jam nerodė, nuotraukų taip pat nerodė. Objektyviai niekada neįvertinsi rūbo. Gal kokiam žmogui rūbas ir yra vertingas, o kitas žmogus to rūbo niekada nedėvės. Dėvėto rūbo niekada neparduosi už pirkimo kainą. Kiekvienam rūbui yra savas pirkėjas. Parduodant dėvėtą rūbą turi įtakos ir kokia buvo daikto pradinė vertė. Pardavinėdavo „Timberland“ batus. Nauji jie kainuodavo nuo 300 iki 600 litų. Kai pas juos atsirado tokie batai, tai tuos batus parduodavo už 100-150 litų. Jei asmeniškai, ne parduotuvėje būtum pardavinėjęs tuos batus, būtum gavęs didesnę sumą. Jei nežinoma daikto įsigijimo laikas ir kaina, tai galima tik spėti, kiek tas daiktas kainavo naujas. Jei jie pirko rūbus po 2 eurus už kilogramą, tai kilogramą parduodavo po 30 eurų. Į tą antkainį reikia įskaičiuoti 30-40 procentų išmetamų daiktų. Jei daiktą įkainuodavo 10 eurų, bet jo niekas nepirkdavo, galėdavo jį nukainuoti iki 50 centų. Būdavo suplyšusių rūbų. Jei būdavo įmanoma, merginos ką nors sutvarkydavo. Suplyšę rūbai buvo pardavinėjami atskirai. Aprašytų vertinimo kriterijų nėra. Vadovaujasi rinka, konkurentais, vertina pagal parduotuvių, turgaus kainas. Jei sumokėjo už megztinį 200 litų, o jį jam suplėšė, įvertintų jį 150 litų.

Liudytojas S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo P. Č. nepažįsta, bet dabar žino. Pažįsta J. Č.. Pirmą kartą ją pamatė 2012 m. pavasarį. J. pasakojo, kad buvo sugadinti jos rūbai ir kad tai padarė dar esantis jos vyras. Vėliau yra matęs ir tuos rūbus. Dabar gyvena kartu su J. Č.. Nuo 2013 m. pavasario pabaigos, vasaros pradžios prasidėjo artimesni santykiai, kai reikėjo finansinės pagalbos. Lankėsi pas J. tėvus, nes reikėjo finansinės paramos namo pirkimui. Tame name, kur gyveno J., pirmą kartą apsilankė 2013 m. pavasario pabaigoje, arčiau link vasaros. Jis nesugadino J. Č. rūbų. J. Č. užsiima moteriškų rūbų prekyba. Dabar J. Č. turi daug gražių rūbų. Nieko nežino apie J. pajamas. J. nėra sakiusi, kad vyras ją muštų. Ji sakė, kad sugadino jos rūbus. J. yra sakiusi, kad buvo terorizuojama. Ji sakė, kad vyras darydavo psichologinį spaudimą, kad tik jo vieno tiesa. J. sakė kas sugadino rūbus. Sugadino galbūt dėl to, kad tarp jų buvo pykčiai. 2012 m. pavasarį susipažino su J.. Ji suteikė informaciją apie veterinarą. 2013 m. pavasarį pirmą kartą buvo name Veterinarijos g. Atsimena, kada pirmą kartą buvo pas J. namuose, nes jam reikėjo finansinės paramos. Tai buvo 2013 m. pavasarį, nes reikėjo atpirkti pusę namo, priklausiusio buvusiai žmonai. Nežino, dėl kokių priežasčių J. Č. norėjo skirtis su vyru.

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei P. Č., nei J. Č. nepažįsta. Buvo pakviesta prokuratūros prašymu įvertinti sugadintas prekes. Vyko į namus. Jai parodė didelius juodus maišus, kuriuose buvo daiktai. Buvo išimta parodyti keletas daiktų. Matė, kad buvo supjaustyta avalynė, rankinė, pėdkelnės. Jos prašė įvertinti tuos daiktus. Ji dirbo VšĮ „Humana“, kuri prekiauja dėvėtais drabužiais. Ji atsisakė vertinti parodytus daiktus, nes jie buvo pilnai sugadinti. Matė rankinę „Luis Viton“, rankinė supjaustyta, sukarpytas pėdkelnes, ilgaaulius batus iki kelių. Batai buvo supjaustyti. Matė tik keletą daiktų. Atsisakė įkainoti jai parodytus daiktus, nes jie buvo pilnai sugadinti. Jie turi įmonės išleistą įsakymą, pagal kurį įvertina dėvėtus drabužius. Tai prekių įkainavimas. Nustatoma galima minimali ir maksimali daikto kaina. Žiūrima į daikto kokybę, nusidėvėjimo lygį. Negali atsakyti, ar jos matyti daiktai buvo įsigyti nauji. Matėsi, kad rūbai dėvėti. Rankinė „Luis Vinton“ negali būti įsigyta turguje. Jie turi kainoraštį. Rūbai ateina iš užsienio, iš įvairių šalių. Dauguma rūbų būna naujų. Pas juos yra įvairių klientų. Matė tik avalynę, sukarpytas pėdkelnes ir rankinę. Batai buvo įdėti į dėžutę. Tai buvo ilgi ilgaauliai batai, firmos nepamena. Turi kainininką. Jų nustatytos kainos neviršija 100 litų, jei kalbama apie avalynę. Yra prekiavimo ciklas, prekės pinga kas savaitę. Būna nustatytos akcijos, nuolaidos. Nustatytos kainos neturi įtakos pirkėjų kontingentui. Jų parduotuvėse yra atskiri stovai su geresnės kokybės drabužiais ir kiti stovai, kur rūbai šiek tiek daugiau nudėvėti. Žmonės renkasi. Rūbai būna nelyginti, bet dezinfekuoti. Dezinfekuoti rūbai neturi jokio kvapo. 16 metų su puse jos darbo stažas. Pradėjo nuo pardavėjos, vėliau parduotuvės direktore, o dabar dirba mažmeninės prekybos vadybininke. Būtų sudėtinga nustatyti retrospektyvią daiktų kainą. Kiekvienais metais rūbai pinga. Jos nuomone tai lemia mados tendencijos. Rūbo medžiaga taip pat turi įtakos vertės nustatymui. Turi įtakos ir firma. Negalima teigti, kad viršutinis rūbas mažiau praranda vertę, nei apatinis. Rūbo pardavimo vieta neturi įtakos rūbo pardavimo kainai. Kalba tik apie dėvėtus rūbus. Mano, kad rūbo pagaminimo šalis turi įtakos rūbo kainai. Mano, kad ir daiktų pardavimo šalis turi įtakos rūbo kainai. Daiktų apžiūroje dalyvavo tyrėja. Jai žinoma, kad pareigūnai skambino ir kitoms įmonėms ir prašė padėti įvertinti sugadintus daiktus, bet jie atsisakė. Jos įmonės vadovas jai liepė įvertinti tuos daiktus. Jų įmonėje nėra mačiusi „Tiffi“ prekių. Yra mačiusi „Top shop“ prekių. Rankinė „Luis Vinton“ matėsi, kad ji buvo dėvėta, nes rankinės pamušalas buvo nešvarus.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. Č.. Kartu važiuodavo prekių į Gariūnus, prekiavo Mažeikių turguje. P. Č. nepažįsta. J. Č. prekiaudavo daiktais iš Gariūnų. Prekiavo moteriškais, didelių dydžių rūbais. Rūbai nauji. Tai buvo suknelės, megztukai, „bliuskutės“. Daugiau būdavo 54-56 dydžio rūbai. Tai didesnio dydžio rūbai. Gal J. turėjo ir mažesnių dydžių rūbų, nežino. J. Č. dėvėtais rūbais niekada neprekiaudavo. Kartais J. Č. ją nuveždavo į Gariūnų turgų. Pati J. Č. rengdavosi labai brangiais rūbais. Net turguje ji būdavo apsirengusi brangesniais rūbais. Jos batai būdavo iš „Salamander” parduotuvės. Nėra lydėjusi J. važiuodama iš turgaus. Tik kartą ji skambino, važiuojant iš Mažeikių, kad P. jai grasina. Tikrai nėra su mašina lydėjusi J.. Du kartus buvo pokalbis, kad P. jai grasina. J. visiems pasakojo, kad P. jai yra grasinęs papjauti, nužudyti kartu su broliu. Tą patį vakarą J. jai paskambino ir papasakojo apie drabužių supjaustymą. Ji sakė, kad P. nori skirti ir sudraskė drabužius už 75 000 litų. Ji jai patarė bėgti iš namų. J. pasakodavo, kad P. jai grasina, kad neduoda ramybės. Dėl rūbų J. pasakojo, kad P. sudraskė drabužius, ar tai su peiliu, ar su žirklėmis. J. buvo tikrai išsigandusi, buvo susijaudinusi. J. neturi vaikų, sunkiai dirba, ji gali leisti sau puoštis. J. turėjo „Salamander“ batų, kurių kaina 1000 litų ir daugiau. Žino, kad ji pirkdavo rūbus iš „Beneton“, „Tiffi“ jos mėgstamiausia firma. Yra mačiusi jos paltą, pirktą „Tiffi“. Pati yra vieną kartą iš „Tiffi“ pirkusi daiktą. Ten kainos labai didelės. Neatsimena detaliai pokalbio, kai J. jai skambino važiuodama iš turgaus. Apie grasinimus papjauti J. yra pasakojusi joms kalbantis turguje. Sakė, kad P. nenori skirtis, kad kažko nepasidalina. Yra užfiksavusi, kad P. J. grasino su broliu. Neatsimena, ar Rietave, ar Mažeikiuose, P. buvo su broliu, rėkavo, šūkavo, grasino. J. įvardijo sugadintų rūbų sumą 75000 litų. J. Č. avalyne neprekiauja. J. turėjo daug drabužių. Yra vieną kartą buvusi pas ją namuose. Miegamajame matė didelę gražią spintą. Kai susitikdavo J., ji visada būdavo naujai apsirengusi. Jos moteriškai pasikalbėdavo apie naujus rūbus. Dabar kartais susitinka, pasišneka. Ji rengiasi, puošiasi. J. jauna, graži, neturi vaikų, todėl tikriausiai ji ir puošiasi. Ji tam turi galimybę. J. turėdavo daug batų. Turėjo juodus batus su auksiniais papuošimais. Atrodo, kad jie buvo „Salamander“. J. sakė, kad ir visi apatiniai rūbai buvo sugadinti. J. rūbai brangūs, nes ji pati lankosi parduotuvėse, kur rūbai yra jai per brangūs. Yra mačiusi J. su labai brangiais batais. Ji ne visada pirkdavo prekes Gariūnuose. Kaip prekybininkė galiu užsidėti 50 procentų antkainio. Abejoja, kad būtų galima užsidėti 350 procentų antkainio. Ankščiau buvo įmanoma per mėnesį gauti 10000 litų pelno. Dabar tai yra sunku. Norint gauti 10000 litų pelno, prekių reikia nupirkti už 40000 litų. Yra mačiusi rūbus, kuriais prekiavo J.. Jie būdavo sukabinti palapinėje. S. atsirado po to, kai J. nusprendė skirtis.

Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš daug metų važiavo į įvykį dėl sugadintų drabužių. J. Č. ir P. Č. nepažįsta. Atvykus į įvykio vietą, jam parodė išmėtytus rūbus, kurie buvo supjaustyti, ar sukarpyti. Mano, kad iškvietimas buvo dėl turto sugadinimo. Rūbų buvo daug, turėjo būti kelios dešimtys. Buvo suknelės, paltai, tiksliai neatsimena. Tiksliai neatsimena, ar buvo batai. Kiek atsimena, kad buvo šeimyninis nesutarimas ar tai su vyru, ar tai su sugyventiniu. Kalbėjo, kad bus didelė žala, bet sumos nepamena. Atsimena, kad buvo paveiksluojama įvykio vieta. Kas paveikslavo,nepamena. Neatsimena, kiek asmenų buvo įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo moteris, ir lyg pagyvenę žmonės, tiksliai nepamena. Neatsimena, kaip atrodė ta moteris. Ji sakė, kad kažkokiu būdu sugadino jos rūbus, ar tai vyras, ar sugyventinis. To vyro ten nebuvo. Neatsimena, ar pareiškimas buvo rašytas vietoje, ar rašė vėliau policijos komisariate. Pirminį įvykio vietos apžiūros protokolą turėjo pildyti vietoje. Nepamena, ar jis fotografavo. Jei būtų buvęs ekspertas, jis būtų paminėtas protokole. Tyrėjai pirštų antspaudų neima. Jei būtų reikėję tą daryti, būtų kviečiami ekspertai. Jei yra sugadintas turtas ir yra žinomas asmuo kuris tai padarė, nėra keliama byla. Atrodo, kad tuo metu net nebuvo nurodyta žalos dydis. Jei buvo nurodyta, kad daiktus sugadino šeimos narys, nėra pagrindo imti pirštų antspaudus. Logiškai galvojant, atėjęs vagis daiktų negadins. Ten buvo tik turto sugadinimas. Svetimas žmogus atėjęs daiktų negadins. Gali būti, kad neėmė antspaudų, nes gavo pranešimą, kad vyras sugadino pareiškėjos daiktus. Pati savininkė tvarkė, perdėliojo daiktus, kilnojo daiktus. Į įvykio vietą atvažiavo po kokių penkių valandų po pranešimo. Kaip nurodyta apžiūros protokole, taip ir yra. Viskas yra užfiksuota nuotraukose kaip atrodė aplinka. Daiktai buvo ar tai sukarpyti, ar supjaustyti. Nukentėjusioji jį vedžiojo po kambarius ir rodė. Ji buvo nelaiminga. Tuo metu buvo įvardintas konkretus asmuo, šeimos narys, kuris tai padarė.

Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau ir taip yra įtrauktas uošvio parodymuose ir J. parodymuose. Nieko naujo negali pasakyti, teismas viską žino, nes tai yra parašyta byloje. Gali tik pakartoti, kas yra byloje. Atvažiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Ten gyvena K. ir jo brolis. Namą jie statėsi kartu. Ten gyvena uošvis, uošvienė ir brolis su J.. Atvažiavo 22 dieną, nes norėjo pas J. įsipilti dizelio. Datų nepamena, nes praėjo 4 metai. Tai buvo 10-11 val. ryto. Galvojo, kad bus J., bet jos nebuvo. Nuėjo su broliu į namą, į saloną išgerti kavos. Kambaryje tarp baldų, ant grindų mėtėsi krūva rūbų. Rūbai buvo ar tai sudraskyti, ar jiems kas tai padaryta. Brolio paklausė, kas čia per rūbai ant grindų mėtosi. Brolis pasakė, kad jis taip pat nežino ir kad reikia paklausti J.. Brolis grįžo iš užsienio ir nesupranta, kodėl jie ten mėtosi. Rūbų krūva buvo tarp fotelio ir sofos. Jo tie rūbai nedomino. P. tuo metu buvo užguitas nuo neatsakytų klausimų. Tuo metu žmona buvo turguje ir P. paprašė nuvežti jį į turgų, kad jis galėtų paklausti žmonos, kas ten atsitiko. Su broliu išgėrė kavos ir nuvažiavo. Nežino, kiek laiko praėjo nuo jo atvažiavimo iki kol nuvyko į Mažeikių turgų. Tuo metu, kai jis pirmą kartą atvažiavo, name dar buvo tėvai, neatsimena, ar su jais bendravo, gal pasisveikino. Atvažiavo į Mažeikių turgų. J. vietoje nebuvo, todėl nuėjo pas kaimynę. Po to atėjo J. ir P. su ja kalbėjosi. Ką jie kalbėjo, jis nelindo ir nesiklausė. Stovėjo už kokių 2 metrų. P. paklausė J., kas su mezgimo cechu. J. šaukdama išbėgo į aikštę, šaukdama „už pinigus su tavimi aš negyvensiu“. Jis su P. išėjo ir grįžo pas P. į namus. P. klausė J. kas sugadino rūbus. Jie dėl to ir važiavo į Mažeikius, kad jos paklaustų apie mezgimo cechą ir kas sugadino tuos rūbus. Grįžo į Šiaulius pas P. į namus. Buvo vakaras, apie 7-8 valanda. Turėjo degtinės. Atėjo P. uošvis K. S.. Sėdo, išgėrė, be jokių konfliktų. Uošvis nieko nežinojo. P. uošvio klausė, kur mezgimo cechas, tačiau uošvis tylėjo. P. paklausė uošvio, kas sugadino rūbus. Jis atsakė, kad J. ir taip turi daug rūbų, sakė, kam P. gyvena su J., nes ji negera ir negraži. Uošvis sakė, kad P. gali susirasti daug geresnę. Po to jį išvežė namo, o P. taip pat išvažiavo. J. iš brolio pastoviai reikalavo pinigų. Ji imdavo žemės nuomą. Brolis kas mėnesį jai pervesdavo po 1000 svarų. Brolis pats tai sakė. Brolis iš užsienio žmonai siųsdavo daiktus, baldus. Jis broliui taip pat padėdavo. Brolis siuntė baldus, šaldytuvus. Visi daiktai jų name yra parvežti iš Londono. P. į Londoną išvyko, nes jiems sustojo mezgimo biznis. Buvo mezgimo cechas, kuriame megzdavo megztinius, pėdkelnes. Tai buvo Č. įmonė. Verslas buvo mažiausiai 10 metų. Viskas baigėsi, kai Rusijoje buvo krizė. P. Londone gyvena jau apie 15 metų. J. tuo metu niekuo nesivertė. Ji dirbo dvi dienas per savaitę - šeštadienį ir sekmadienį Mažeikių ir Rietavo turguje. Jei būdavo blogas oras, jei net nevažiuodavo į turgų. Vasarą J. prekiaudavo čeburekais Palangoje. 2010 metais yra parvežęs visą jos čeburekų cechą iš Palangos. J. turėjo 3 dujines, pas ją dirbo 3 vyrėjos ir dar kokie 8 paaugliai, kurie nešiojo čeburekus. Praktiškai visas vasaras J. prekiaudavo Palangoje, tai mažiausiai 10 metų. Ji labai gerai uždirbdavo iš čeburekų. Per tris mėnesius galima užsidirbti visiems metams, nes čeburekų pelnas pelningas. Turguje J. prekiaudavo moteriškais rūbais. Rūbai buvo iš Gariūnų. Ji prekiauja pigiais rūbais, „maikėmis“, džinsais. Nei kailiniais, nei kostiumais ji neprekiauja. Pas ją pastoviai kabėdavo „ procentų išpardavimas“. Gal ji prekiaudavo ir batais. Rietave tikriausiai prekiaudavo ir batais. Ten ji turi 2 kioskus. J. prekiaudavo lenkiškomis rankinėmis. Iki to įvykio J. ir P. santykiai buvo labai švelnūs. P. siuntė jai gėles net po to konflikto, norėjo taikytis. Skyrybų iniciatorius mano kad buvo J., nes ji turi meilužį S. V.. Jam nežinoma, kas sugadino rūbus. P. įtarė, kad J. meilužis S. V. sugadino rūbus, nes P. tai nebuvo naudinga. Po įvykio P. savo žmonos nepersekiojo. Sugadintus rūbus jis pirmą kartą pamatė, kai su broliu gėrė kavą. Nepamena, ar klausė brolio kas sugadino tuos rūbus. Brolis parašė pareiškimą policijai dėl mezgimo cecho. Tuo metu ant brolio jau buvo parašytas pareiškimas dėl rūbų sugadinimo. P. jam pasakė, kad jis kas mėnesį per sąskaitą perveda J. Č. po 1000 svarų ir kad jis jau yra pervedęs 12000 svarų. Jį į namus išvežė giminaitė, o P. liko (duomenys neskelbtini), o vėliau atrodo irgi išvažiavo. Sekančią dieną sekmadienį, jis padėjo broliui iš namų išvežti šiukšles. J. Č. tuo metu nebuvo, ji vėliau grįžo iš Rietavo. Jie tik pasisveikino, nes J. buvo labai pavargusi. K. jiems padėjo kažką įdėti, o K. su seserimi tik pasisveikino. Jokių pokalbių apie sugadintus daiktus jis negirdėjo. Mažiausiai 12 metų P. siųsdavo kas mėnesį ir kas du metus po 1000 svarų kas mėnesį. J. Č. Londone pirkdavo „Versače“ ir „Armani“ rūbus. P. siųsdavo J.i pinigus pragyvenimui. Ji buvo nusipirkusi džipą. P. siųsdavo J.i daiktus per J. pusbrolius, kurie dirbdavo su autovežiais. Siųsdavo šaldytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę. P. siuntė J.i gėles praėjus mėnesiui po tų nesklandumų, sausio mėnesį. Siuntė gėles norėdamas susitaikyti su žmona. Matė krūvą sugadintų rūbų. Rūbų buvo nemažai. Kailinių nematė. Nesigilino, kokie ten buvo rūbai. Matė džinsus. Einant gerti kavos P. pasakė, kad dar viena problema, sugadinti rūbai. E. D. norėjo būti generaline prokurore, šiai dienai ji Kaišiadorių teismo pirmininkė. Ji yra J. draugė, jie su ja gerai bendraudavo. J. Č. paskambino iš savo telefono E. D. ir davė pakalbėti broliui P. Č.. Brolis tai suprato kaip grasinimą. J. tėvas statė namą prokurorui Armaliui.

Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo atžvilgiu atliko ikiteisminį tyrimą. Pozicija kaltinamojo atžvilgiu yra neutrali. Pamena, kad vyko tyrimas dėl rūbų sugadinimo, ar visiško sunaikinimo, tiksliai neprisimena. Atrodo, kad rūbai buvo nukentėjusiosios J. Č., o įtariamasis jos sutuoktinis. „Sunkiai pavyko apklausti“ išsireiškimas nelabai tikęs. Nebuvo įmanoma prisikviesti liudytoją į apklausą. Įtariamojo motina turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Buvo sunku susisiekti su kviečiamu asmeniu. Tai mano raštas. Parodymai rašyti mano ranka. Protokolas surašytas 2013-06-17. Gali būti, kad aš suklydau rašydama tarnybinį pranešimą 2013-06-14. Galėjau padaryti klaidą tarnybiniame pranešime. Neneigia, kad ji rašė tarnybinį pranešimą. Gali būti, kad buvo suklysta rašant straipsnio dalį šiame tarnybiniame pranešime. 2013-03-13 apžiūros protokole mato įrašus, darytus pieštuku. Nieko negali pakomentuoti. Jie ne jos rašyti. Apžiūroje buvo daromos foto nuotraukos. Buvo naudotas fotoaparatas. Tai policijos fotoaparatas. Protokole tiesiog nebuvo užfiksuota panaudota priemonė. Pamiršo užfiksuoti. Galvojo, kad viską užpildė. Tai nėra klaida. Apžiūra vyko įvykio vietoje. Negali paaiškinti, kodėl tai neužfiksuota protokole. Padarė klaidų. Visi rūbai buvo apžiūrėti ir užfiksuoti įvykio vietoje. Komisariate nebuvo apžiūrima. Neprisimena, ar be jos ir J. Č. dar kas nors dalyvavo apžiūroje. Jei būtų dalyvavę kiti asmenys ir apžiūrėję, jie būtų pasirašę. Visi žmonės padaro klaidų, pripažįsta, kad jas padarė. Nedarė jokių įrašų pieštuku. Fotografavo visus rūbus. 2013-03-07 apžiūroje fotografavo rūbus. Rūbai buvo apžiūrėti keletą kartų. Nėra įrašytas fotoaparatas. Pirmą kartą apžiūrint rūbus ji fotografavo. Kiek prisimena, du-tris kartus tikrai rūbai buvo apžiūrėti. Apžiūrėjo visus daiktus ir juos visus nufotografavo. Antrą kartą jie taip pat buvo apžiūrėti, bet nepamena, ar antrą kartą fotografavo. Negali prisiminti, kiek kartų apžiūrėjo daiktus. Pati fotografavo rūbus. 2013-03 07 dieną buvo fotografuoti daiktai. Kad nepažymėta protokole, tai yra klaida. Buvo apžiūrėtas pokalbis. Iš kur jį gavo, neprisimena. Tai reikia atžymėti protokole, bet ji suklydo. Šiai dienai negali įvardinti, koks tai buvo įrašas. Neatsimena tos bylos. Suklydo, nes neįrašė. Negali atsakyti, ar apžiūros protokole buvo nurodyta pateikta pokalbio išklotinė iš telefono. Nukentėjusioji šiame tyrime buvo J. Č.. Negali atsakyti, iš kur apžiūros protokole ( I tomas, b.l. 133) atsirado pavardė „Valiuškienė“. Galbūt buvo suklysta. Tarnybinės patalpos yra Purienų g. 48, Šiauliai. I tomo b.l. 153-156 daiktų apžiūros protokolas rengtas jos, jei ten nurodyta jos pavardė ir parašas. Buvo apžiūrėtas pokalbio įrašas. Šiandien negali atsakyti, kas tai per pokalbis. Galėjo ir smulkiau aprašyti. Protokole nėra įrašyta, koks tai įrašas. (Teismas leidžia liudytojai susipažinti su 5 tomas b.l. 40-42) - tai yra rūbų numeriai ir rūbų įsigijimo datos. Tai raštas pateiktas iš parduotuvės „Tiffi“. Dokumente nurodyta rūbo įsigijimo data. Neprisimena, ar tai buvo atsakymas į šiai parduotuvei siųstą raštą. Neprisimena, ar raštas buvo siustas „Tiffi“ vadovui. Tikrino, ar parduotuvėse buvo pirkti daiktai. Daiktų neidentifikavo. Numeriai reiškia parduotos prekės numerį. Neaišku kam parduotos prekės. Daro tokią prielaidą. Klausė apie daiktus, o jie atsakė, kokie daiktai buvo parduoti, numeriai ir datos. Negali teigti, kad tai pateikė „Tiffi“, nes neprisimena. Negali tvirtinti, kad tai iš „Tiffi“ parduotuvės gauti raštai. Neprisimena, dėl ko buvo gauti šie raštai. Buvo kažkas aiškintasi dėl rūbų. (Liudytoja susipažįsta su 5 tomo b.l. 45-58, 2014-12-05 apžiūros protokolu) - pieštuku nerašė nieko. Nepasirašė. Jos protokolas. Užmiršo, nepasirašė. Tai klaida. Nuotraukos buvo apžiūrėtų daiktų. Fotografavo. Nenurodė naudotos priemonės, tai klaida. Neprisimena, kodėl buvo atliekama papildoma apklausa ar apžiūra. Buvo papildomai apžiūrėta kiekvieno rūbo „išmiera“. Buvo apžiūrėti tie patys rūbai. Apžiūros protokole yra nurodyta rūbų „išmieros“. Buvo matuota sugadinimai centimetrais. Matavo su „centimetru“. Protokole naudotos priemonės neužfiksavo. Tai klaida. Buvo atlikta daiktų apžiūra. Ji apžiūrėjo daiktus ir pildė protokolą. Užmiršo pasirašyti. Neatsimena, kokias dar apžiūras atlikinėjo 2014-12-05. Kategoriškai tvirtina, kad byloje yra jos pildytas protokolas. Protokolą rašė kompiuteriu įvykio vietoje. Buvo atsivežusi kompiuterį. Apžiūrėjusi protokolą suprato, kad tai jos rašyta. Skaičiai viršuje rašyti jos ranka. Prieš P. Č. nebuvo vartojamas psichologinis smurtas, prievarta. Atliekant daiktų apžiūrą įvykio vietoje dalyvavo ji, dalyvavo nukentėjusioji. Daugiau niekas nedalyvavo. Liudytoja N. G. į apžiūrą buvo iškviesta, bet ji atsisakė daryti daiktų apžiūrą ir apžiūra neįvyko. Po daiktų apžiūros, daiktai buvo palikti saugoti nukentėjusiajai. Daiktai nebuvo supakuoti į dėžes ir užplombuoti. To nedarė, nes daiktai jau buvo apžiūrėti. Nebuvo tikslinga daiktus supakuoti ir plombuoti. P. Č. leido susipažinti su visa bylos medžiaga. Atrodo, kad su daiktiniais įrodymais jis nesusipažino. Neprisimena, ar P. Č. reiškė norą susipažinti su daiktiniais įrodymais. Visada supažindina asmenis su viskuo, kas reikalinga byloje. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis buvo supažindinamas su bylos medžiaga ir daiktiniais įrodymais. Šiam ikiteisminiame tyrime lyg ir buvo atliekamos akistatos, neprisimena. Jos buvo atliekamos, kaip numatyta procese. Savo klaidų nepastebėjo. Pagal liudytojos apklausą nusprendė, kurie daiktai yra įmonės, o kurie asmeniniai. Tyrėjas įvykio vietoje padarė viską, ką galėjo. Nebuvo įmanoma paimti pirštų antspaudų dėl to, kad nuo tokių daiktų pirštų antspaudai nenusiima. Ji nebegalėjo atlikti papildomos įvykio vietos apžiūros. Po tiek laiko nebetikslinga nuiminėti pirštų antspaudų. Jei visas rūbas yra sugadintas, tuomet neįmanoma jo išmatuoti. Nukentėjusioji buvo apklausta, bet neprisimena, kokiu būdu nustatyta nukentėjusiosios rūbų dydis. Kai kuriose akistatose dalyvavo P. Č. advokatas, kai kuriose jis atsisakė advokato paslaugų. Apžiūros protokole, kuriame buvo matuojami sugadinimai, ji atsimena faktą, kad buvo matuojami sugadinimai, nes ir fotonuotraukose matėsi matavimo priemonės.

Liudytoja V. M. (D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra P. Č. sesuo. Jau 15 metų gyvena JAV. Su P. Č. santykiai geri, su J. Č. paskutiniai 5 metai santykiai nelabai kokie. Žino apie sugadintus rūbus. 2012 m. nebuvo Lietuvoje. Bendraudama telefonu su broliu sužinojo, kad jis buvo išvarytas iš savo namų ir melagingai apkaltintas dėl sugadintų rūbų. Apie tai jai pasakė P. Č.. Kada tai pasakė brolis, tiksliai nepamena. Tai turėjo būti 2012 m. pabaiga. Žino, kad brolis žmonai pastoviai siųsdavo rūbus, dideles pinigų sumas, buitinę techniką buičiai pagerinti. Brolis tai siųsdavo iš Anglijos. Apie sugadintus rūbus, apie šį įvykį smulkmenų nežino. Brolis siųsdavo rūbus savo žmonai J. Č., kad tie rūbai būtų perparduodami, kad būtų gerinamas šeimos biudžetas. Ar tai buvo vyriški, ar moteriški rūbai, neprisimena. Brolis siųsdavo pinigus. Apie tai pasakydavo brolis. Žino, kad pinigus brolis siųsdavo dažnai, kas keli mėnesiai. Pinigų sumos nurodyti negali. Žino, kad Č. vasarą pardavinėdavo čeburekus. Vasarą pardavinėdavo rūbus. Č. buvo pardavėja, o P. tiekėjas. 2011 m. buvo grįžusi į Lietuvą, Č. neatvyko į jos mamos jubiliejų. Vyko paruošiamoji veikla, kaip sunaikinti jos brolį. 2011 m. Č. jos neįsileido į jos brolio namą. Ji bendraudavo su J. Č. prieš 2012 metus. Kalbėdavo telefonu. Kvietė brolį ir jo žmoną atvykti į Ameriką. J. niekada nesiskųsdavo dėl P.. Jų gyvenimas buvo labai gražus. Jai nėra žinoma apie tai, kad P. būtų smurtavęs prieš savo žmoną. Po 2012 m. gruodžio mėnesio su J. Č. nebendravo. 2017 m. sausio mėnesį buvo grįžusi į Lietuvą. Turguje J. Č. ją sekiojo ir pasakė „susidorosiu su tavo broliu, o po to, jei tu dar kišiesi, susidorosiu ir su tavimi“ ir nuėjo. Tokį teiginį suprato, kaip psichiškai nesveiko žmogaus neapykantos prasiveržimą. Neišsigando, nes ji yra Amerikos pilietė ir ją gina Amerikos įstatymai. Daugiau jokių kontaktų su ja nebuvo. Brolis telefonu jai papasakojo apie turto sugadinimo aplinkybes. Jos manymu buvo pasakyta, kad viskas buvo sugalvota. Gėda išgalvoti falsifikacijas, norint jos brolį išmesti į gatvę. Ji galvoja, kad nebuvo jokių rūbų sunaikinimo, tai tik J. išgalvojimas. Tai yra dviejų žmonių skyrybos. Tai yra žmogaus sunaikinimas, išniekinimas, padarymas kažkokia šiukšle, padarymas nusikaltėliu, noras iškelti baudžiamąją bylą, tai pasiekta vadovaujantis savo giminaitės juristės pagalba. J. rengdavosi labai gerai, nes jos brolis siųsdavo pinigus ir rūbus. Ji rengdavosi tvarkingai, gerų firmų rūbais, kurie kainuoja nemažus pinigus. Ji matydavo nuotraukas internete, matydavo pačią J., kai grįždavo iki 2012 metų. J. rūbų kainų nežino. J. drabužių firmų negali nurodyti. Kad viskas yra išgalvota, ji padarė tokią išvadą. Tuo metu nebuvo Lietuvoje ir negalėjo to matyti. Tai sugalvota norint sunaikinti, išniekinti ir morališkai nužudyti jos brolį, norint padaryti jį nusikaltėliu. Rūbų sunaikinimas yra išgalvotas dalykas. Buvo informuota, kad brolis buvo išvarytas iš bendro nekilnojamojo turto ir kad jis kaltinamas melagingomis rūbų sunaikinimo versijomis. Tai labai juokinga, kaip du sutuoktiniai dalijasi turtą. Brolis niekada negrasino savo žmonai. Pasakė savo nuomonę, kad rūbų sugadinimas yra išgalvotas.

2013-09-24 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. Č. savo iniciatyva pateikė sąrašą daiktų, kuriuos jis pirko Jungtinėje karalystėje ir siuntė žmonai į Lietuvą, sąrašą asmenų, įmonių, kurie vežė minėtus daiktus; Šiaulių apskrities VMI 2013-09-16 pažymą Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č. įmonės informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad turimais duomenimis J. ir P. Č. įmonė įregistruota 1991-03-26, adresu (duomenys neskelbtini), 2003-03-19 ši įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą, 2009-05-14 įmonė išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro, kopiją, J. Č. prekių įsigijimo čekius (t. 1, b. 1. 173-180).

2012-12-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, pirmame aukšte, svetainės kambaryje, tarp televizoriaus ir fotelio ant žemės yra sumesti įvairūs moteriški drabužiai, avalynė ir rankinės, jie supjaustyti ar sukarpyti; kambaryje esančioje spintoje ir komodoje sukabinti ir sudėti lentynose drabužiai yra supjaustyti ar sukarpyti, visi daiktai yra moteriški (t. 1, b. 1. 18-23).

2013-03-07 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. savo iniciatyva pateikė pagalvės užvalkalą, dvi kepures, kombinezoną, dvi liemenėles, sarafaną, septynias striukes, dvejas talijas, dvylika baltinukų, liemenę, septyniolika suknelių, devynis megztukus, septynis sijonus, keturiasdešimt dvi palaidines, aštuoniolika porų batų, trylika kelnių, penkis šortus, septynis švarkus, pasijonį, marškinėlius, pirštinių porą, devyniolika golfų, dvejus bridžus, tempres, kostiumėlį, penkiolika rankinių, trejas tunikas, ketverius kailinukus, karolių ir bižuterijos dalių, akinius, plaukų tiesinimo žnyples, šlepetes, puspaltį, marškinėlius (t. 1, b. 1. 39).

2013-03-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. Č. pateiktų daiktų apžiūra, nurodyti pateiktų daiktų (iš viso 205 vienetai) pažeidimai (t. 1, b. l. 40-49, 59). Pagal 2013-03-07 pakvitavimą daiktai grąžinti J. Č. (t. 1, b. 1. 50).

2013-03-13 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. savo iniciatyva pateikė 4 baltinukus, 24 palaidines, 1 liemenėlę, 1 paltą, 1 antklodę, 15 megztukų, 13 suknelių, 1 šortus, 15 kelnių, 1 chalatą, 4 tampres, 8 pėdkelnes, 8 maudymosi kostiumėlius, 7 malkutes, 24 kelnaites, 21 dalį kojinių, 8 pirštinių poras, 2 poras riešinių, 69 šalikėlius, 11 kepurių, 2 pasuknes, 1 džemperį, 1 švarką, 3 poras šlepečių, 20 porų batelių, 1 skrybėlaitę, 2 sijonus, 4 naktinius, 2 pižamas, 3 golfus, 2 tunikas, 1 sarafaną, 2 kostiumėlius, 2 apatinukus, 2 pasijonius, 4 marškinėlius (t. 1, b. 1. 51).

2013-03-13 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. Č. pateiktų daiktų apžiūra, nurodyti pateiktų daiktų (iš viso 152 vienetai) pažeidimai (t. 1, b. 1. 52-58). Pagal 2013-03-13 pakvitavimą daiktai grąžinti J. Č. (t. 1, b. 1. 60).

2013-05-31 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. savo iniciatyva pateikė mobilų telefoną „iPhone“ (t. 1, b. 1. 122), kuris 2013-05-31 apžiūros protokolu apžiūrėtas (1 t. b. l. 123-124). Pagal 2013-05-31 pakvitavimą telefonas „iPhone“ grąžintas J. Č. (t. 1, b. 1.125).

2013-05-31, 2013-07-11, 2013-09-16 daiktų apžiūros protokoluose fiksuota mobiliame telefone „iPhone“ išsaugotų telefoninių pokalbių tarp J. Č. ir P. Č. įrašo apžiūra: pirmojo įrašo apžiūroje užfiksuota, kad J. Č. ir P. Č. aiškinasi dėl pablogėjusių santykių ir santuokos nutraukimo priežasčių, dėl sugadintų rūbų; antrojo įrašo apžiūroje fiksuota, kaip J. Č. ir P. Č. aiškinasi dėl asmeninių santykių, skyrybų priežasčių, užgyvento turto dalybų, kalba apie sugadintus rūbus, kaltina vienas kitą dėl grasinimų. Pokalbių stenogramos nėra surašytos visiškai identiškai pokalbių įrašams (t. 1, b. 1. 123-124,130-133,153-156).

2013-03-15 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. pateikė 12-os kvitų kopijas, patvirtinančių sugadintų daiktų įsigijimą (t. 1, b. 1. 80-83).

2013-10-31 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. pateikė sąrašą prekių, įsigytų 2010-02-08 - 2013-08-13 parduotuvėje „Salamander“ (1 t., b. 1. 86- 87).

2014-04-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. pateikia prašymą atlikti tyrimo veiksmus, Šiaulių apskrities VMI 2013-09-16 pažymos Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č. įmonės informacijos pateikimo“ kopiją, 2006-2009 metų J. ir P. Č. įmonės pajamų deklaracijas, išrašą iš parduotuvės „Salamander“ kliento kortelės. Prašyme J. Č. prašo atlikti tyrimo veiksmus (apklausti liudytojus, kurie gali patvirtinti, jog beveik visi sugadinti daiktai buvo įsigyti Lietuvoje ir įsigyti asmeniniam naudojimui, atkreipia dėmesį į tyrimui pateiktą jos ir P. Č. pokalbio 2014-01-19 įrašą, mano, kad pokalbio metu šios P. Č. pasakytos frazės patvirtina, kad jis sugadino jai priklausančius daiktus (t. 2, b. 1. 113-130).

2013-10-01 akistatos tarp nukentėjusiosios J. Č. ir įtariamojo P. Č. metu, abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus: J. Č. teigė, kad 2012-12-23 buvo sugadinti jai priklausantys asmeniniai daiktai (rūbai, avalynė, rankinės), kad tai padarė P. Č.; P. Č. teigė, kad jis dar 2012-12-22 matė sugadintus daiktus, dėl to buvo atvažiavęs į Mažeikių turgų pasikalbėti su ten prekiavusia J. Č.; tvirtina, kad tarp jo ir J. Č. vyksta šeimyninis konfliktas dėl turto ir pinigų, pykstasi, nes J. Č. gyvenime atsirado kitas žmogus, kuris pradėjo ardyti jų šeimą; neneigia, kad yra J. Č. pasakęs negražių žodžių, naudojo necenzūrinius žodžius, bet jai jokiu būdu negrasino (t. 1, b. 1. 167-170).

2013-10-30 akistatos tarp liudytojos Z. K. ir įtariamojo P. Č. metu, abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. Z. K. nurodė, kad P. Č. niekada nėra jai ar jos vyrui bei dukrai grasinęs, tačiau 2012 m. gruodžio mėn., gal 21 d. P. Č. atėjo pas ją, šaukė, priekaištavo, kad ši nieko nepasakė jam apie trečią asmenį, esantį tarp jo ir J. Č., sakė, jog suras tą žmogų, kažką jam padarys ir už tai sės į kalėjimą; P. Č. iš dalies sutiko su šiais parodymais, tik paaiškino, kad Z. K. ne taip jį suprato - jis nesakė, kad sės į kalėjimą, bet pasakė, kad vis tiek jis sužinos, kas tas trečias asmuo. Į klausimus „Kas buvo santuokos tarp J. Č. ir P. Č. iniciatorius? Ar konflikto metu tarp Č. 2012 m. gruodžio mėn. J. Č. kalbėjo pakeltu tonu ir dėl to ją yra tekę raminti? Ar P. Č. jos akivaizdoje yra smurtavęs prieš J. Č.?“, Z. K. atsakė, kad skyrybų iniciatorė buvo jos dukra J. Č., kad J. Č. barnių metu su P. Č. kalbėdavo pakeltu tonu, teko ją raminti, prašant santykius aiškintis ramiai, kad nėra mačiusi, jog P. Č. būtų J. Č. tampęs ar mušęs (t. 1, b. 1. 185-186).

2013-10-30 akistatos tarp liudytojo B. K. ir įtariamojo P. Č. metu abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. B. K. nurodė kad prieš Kalėdas, datos tiksliai neatsimena, P. Č. su savo broliu krovė daiktus iš rūsio į brolio automobilį, P. Č. jam pasakė, kad prisidirbo - supjaustė ir sugadino visus J. Č. daiktus; teigia, kad nuėjo į J. Č. kambarius ir pamatė krūvas sugadintų daiktų. P. Č. sutiko su šiais parodymais iš dalies ir nurodė, kad jis B. K. nesakė, jog prisidirbo, t. y. sugadino J. Č. daiktus, atvirkščiai - jis klausė B. K., kas sugadino J. Č. ir jo daiktus, B. K. nuėjo į jų kambarius pasižiūrėti ir pasakė, kad J. Č. ir taip daug daiktų turi. B. K. nurodė, kad P. Č. nėra grasinęs nei jam, nei Z. K., nei J. Č., bet yra sakęs, kad jei tarp jo ir J. Č. atsiras trečias žmogus, jis geriau sės į kalėjimą, bet to žmogaus nebus (suprato tai kaip grasinimą kažkokiam nežinomam žmogui). P. Č. iš dalies sutiko su tokiais parodymais, tačiau nesutiko su teiginiu, jog sakė, kad sės dėl trečio žmogaus į kalėjimą, teigia nesupranta, kodėl turėtų sėsti į kalėjimą. B. K. teigė, kad nėra matęs, jog P. Č. smurtautų prieš J. Č., tačiau J. Č. jo labai bijodavo, P. Č. ją tiesiog ėsdavo žodžiais, bet J. Č. dėl to nesiskundė, net neleisdavo P. Č. pabarti, suprato, kad J. Č. P. Č. bijo (t. 1, b. l. 188-190).

Informacijoje, gautoje iš K. S. firmos, nurodyta, kad specialisto tyrimas dėl prekių originalumo, prekių ženklų panaudojimo ir žemiausios rinkos kainos nustatymo yra galimas tik tais atvejais, kai tyrimui pateitos prekės yra naujos ir išlikusi techniniam vertinimui būtina informacija (etiketės, pakuotės apsaugos etiketės ir pan.) (t. 5, b. 1. 36).

Informacijose, gautose iš parduotuvių bei kitų įmonių, tokių kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog iš jų buvo galima įsigyti daiktus pagal jiems pateiktus sąrašus (J. Č. nurodytus sugadintus daiktus), kainos taip pat galėjo būti tokios, kaip nurodyta jiems pateiktuose sąrašuose, kelios parduotuvės ar įmonės pateikė tikslią informaciją, kad prekes, pagal pateiktus jiems duomenis, įsigijo J. Č. (pagal lojalumo korteles ar pan.) ir už tokią pinigų sumą, kokia nurodyta pateiktoje informacijoje (kokią nurodė J. Č.) (t. 5, b. 1. 91-107, 120, 163, t. 6, b. 1. 141, 143, 147, 152).

Informacijoje, gautoje iš (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka tyrimus (ekspertizes) pagal teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijų pateiktas užduotis (nutartis), pateikiant objektus apžiūrai bei tyrimo objektų įsigijimo (pirkimo) ir kitus dokumentus (jei tokie yra). Papildomoje informacijoje, gautoje iš šios įmonės, nurodyta, kad, pagal pateiktą sugadintų daiktų sąrašą, buvo mėginta išsiaiškinti, galimybes rinkoje, t. y. prekybos įmonėse rasti išvardintų sugadintų daiktų analogus. Kadangi įvykis įvyko daugiau kaip prieš du metus bei atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertės nustatymo ekspertizė (vertinimas) būtų atliekamas galimai neturint tikslios informacijos apie sugadinto daikto įsigijimo laiką, naudojimo dažnumą, defektus, jų taisymą iki sugadinimo, iš anksto negalima atsakyti kategoriškai teigiamai į klausimus dėl tikslios šių daiktų vertės nustatymo. Ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžia klausimą apie daikto vertę, taip pat ir sugadinimu padarytą jai žalą (vertine ar procentine išraiška), pasinaudodama taip vadinamu ekspertiniu vertinimo metodu, darydama tam tikras prielaidas ir atsiribojimus. Šių sugadintų daiktų vertės tyrimas užtruktų iki 3 mėnesių nuo daiktų ir dokumentų pateikimo dienos, o vertinimo ekspertizės preliminari kaina sudarytų 3000 Eurų, plius 630 Eurų PVM, iš viso 3630 Eurų. Jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo, tam tikru intensyvumu naudojantis daiktu nėra (t. 5, b. 1. 118, t. 7, b. 1. 45-46).

Informacijoje, gautoje iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodyta, kad J. Č. nuo 2004 m. dirba pagal verslo liudijimą bei nuo 2005 m. teikia mokesčių inspekcijai deklaracijas apie pajamas (t. 5, b. 1. 181-200, t. 6, b. 1. 1-48).

2014-12-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad visi J. Č. pateikti sunaikinti rūbai pagal etiketes daugiausia yra S-M, 10, 36-40 dydžių, kai kurie rūbai be etikečių, kai kurie didesnių ar mažesnių dydžių pagal etiketes; batai yra 38-39 dydžio; visi sunaikinti daiktai yra labai plataus asortimento, nuo apatinio trikotažo iki paltų, kepurių batų, rankinių, jis sudaro asmeniui reikalingą garderobą. 2014-12-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. pateikė šiuos daiktus, pagal 2014-12-05 pakvitavimą daiktai jai grąžinti (t. 5, b. 1. 44-59).

2014-12-24 apžiūros protokole užfiksuota papildoma J. Č. pateiktų fotonuotraukų, kuriose ji nusifotografavusi su tais pačiais rūbais, kurie buvo sugadinti, iki jų sugadinimo, lyginant juos su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti sugadinti rūbai, iš kurio matyti, kad vizualiai galima nustatyti, jog J. Č. dėvimi ir sugadinti daiktai yra tie patys daiktai (t. 5, b. 1. 132-162).

2014-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. pateikė dokumentų kopijas, pagal kuriuos įsigyja prekes pardavimui pagal verslo liudijimą, iš kurių matyti, kad tokių daiktų, kuriuos ji nurodė kaip sugadintus jos asmeninio naudojimo daiktus, pagal šiuos įsigijimo dokumentus nėra (t. 5., b. 1. 64-87).

Informacijoje, gautoje iš (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jų įmonėje nėra atliekamas dėvėtų daiktų (rūbų, avalynės, aksesuarų) vertinimas ar vidutinės rinkos kainos nustatymas minėtoms prekėms. Jie neturi specialisto, kuris galėtų įvertinti daiktų vertę prieš sugadinimą, nes tai neatitinka jų įmonės darbo specifikos. (duomenys neskelbtini) jau keliolika metų užsiima mažmenine dėvėtų daiktų (rūbų, avalynės, aksesuarų) prekyba specializuotose parduotuvėse. Darbuotojai atlieka esamų daiktų įvertinimą atsižvelgiant į dabartinę tų daiktų būklę, nėra jokio lyginimo su pradine kaina ir tikrai nėra jokios informacijos apie turimų daiktų dėvėjimo intensyvumą ar dažnumą. Nurodyti, kaip mažėja daikto vertė praėjus tam tikram laikui nuo įsigijimo net ir žinant daikto dėvėjimo intensyvumą, negali, nes jų įmonėje prekių kainos mažinamos dėl paklausos nebuvimo (prekė per tam tikrą laiką nebūna nuperkama) bei atsižvelgiant į konkurentus - pirkėjai drąsiai dalinasi nuomonėmis, kas yra pigiau kitur. Vertinant daiktus, kuomet žinoma jų pradinė vertė ir įsigijimo laikas, vadovaujamasi LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu (Lietuvos Respublikos 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 I priedėlis), kuriame nurodyta, kad kitas materialus turtas gali būti nudėvimas per keturis metus - vadinasi kiekvienais metais daikto vertė mažėja 25 proc. neatsižvelgiant į dėvėjimo intensyvumą (t. 7, b. 1. 43).

Iš civilinės bylos 2-101-744/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02889-2013-5) ir prie jos pridėtos medžiaga Nr. 2-86-650-2014 dėl J. Č. ir P. Č. santuokos nutraukimo, prie baudžiamosios bylos pridėtos reikiamos civilinės bylos dokumentų kopijos. 2013-04-22 J. Č. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyta, jog atsakovas P. Č. sugadino jos daiktus, nurodyti tie patys daiktai dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodytas santuokoje įgytas turtas, nurodoma prašoma jo padalijimo tvarka. 2013-08-22 P. Č. atsiliepimas į šį ieškinį, kuriame P. Č. nurodo, kad J. Č. ieškinyje nurodyti sugadinti daiktai nėra jos asmeninė nuosavybė, o jų bendra jungtinė nuosavybė, kad jis nuolat siųsdavo jai pinigus iš užsienio bei grįždamas ar kitokiu būdu parveždavo jai grynųjų pinigų, taip pat įvairių daiktų, prie atsiliepimo pridėti priedai, iš kurių matyti, kad jis nuo 2008, 2009, 2011, 2012 m. siunčia po 1 000 svarų J. Č.. Taip pat pridėtos šių dokumentų kopijos: 2013- 10-07 J. Č. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo; 2014-01-27 P. Č. advokato atsikirtimo į J. Č. pareiškimą; 2014-03-10 J. Č. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo; 2014-09-03 P. Č. priešieškinio; 2014-08-18 J. Č. atsiliepimo į priešieškinį; 2014-10-27 P. Č. patikslinto priešieškinio, kuriuo P. Č. prašo priteisti iš J. Č. P. Č. naudai 41 897,50 litų dydžio kompensaciją už jų šeimos daiktus, kurie buvo sugadinti (dėl kurių sugadinimo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 40-9-054-13), o J. Č. priteisti šiuos daiktus asmenine nuosavybe; 2014- 12-01 P. Č. patikslinto priešieškinio, kuriame pateiktas tas pats prašymas; 2014-12-15 J. Č. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodyta, kad sugadinti daiktai negali būti vertinami kaip egzistuojantis dalintinas turtas, nes jie sugadinti, kad ieškinį dėl žalos už šiuos daiktus ji yra pareiškusi baudžiamojoje byloje (t. 6, b. 1. 154-201, t. 7, b. 1. 177-202).

Dėl nusikalstamos veikos fakto ir ją padariusio asmens

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. Č. kėlė įvairias versijas, nuomones dėl įvykio. Buvo teigiama, kad buvo sunaikintas mažesnis rūbų kiekis, nei nurodyta kaltinamajame akte, kad nukentėjusioji J. Č. įsigijo rūbus iš naudotų rūbų parduotuvių, juos pati sugadino ir pateikė kaip sunaikintus kaltinamojo, kad savo rūbus sunaikino pati nukentėjusioji, arba galbūt kiti asmenys, galimai S. V., kad rūbai nebuvo asmeniniai nukentėjusiosios naudoti rūbai, o rūbai, skirti prekybai ir pan. Šios įvairios versijos, nuomonės neatitinka realios padėties ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Nusikalstamos veikos faktas užfiksuotas policijos pareigūnų iš karto po to, kai buvo pastebėtas nukentėjusiosios. Įvykis užfiksuotas jau 2012-12-23 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. 1. 18-23). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš daug metų važiavo į įvykį dėl sugadintų drabužių, atvykus į įvykio vietą, jam buvo parodyti išmėtyti rūbai, kurie buvo supjaustyti, ar sukarpyti, rūbų buvo daug. Iš fotonuotraukų matyti, kad sunaikinti rūbai buvo sumesti ne tik ant žemės, bet ir sudėti spintoje, komodoje. Iš fotonuotraukų matyti, kad rūbai aptikti bei sudėti gyvenamosiose patalpose. Rūbai taip pat ne kartą buvo apžiūrėti bei fotografuoti bylą tyrusių policijos pareigūnų, tai patvirtina apžiūros protokolai, kiti procesiniai dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, bei fotonuotraukos prie bylos saugomose CD laikmenose: 2013-03-07 daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. 1. 39), 2013-03-07 daiktų apžiūros protokolas (iš viso 205 vienetai daiktų) (t. 1, b. l. 40-49, 59), 2013-03-13 daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. 1. 51), 2013-03-13 daiktų apžiūros protokolas (iš viso 152 vienetai daiktų) (t. 1, b. 1. 52-58). 2014-12-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad visi J. Č. pateikti sunaikinti rūbai pagal etiketes daugiausia yra panašaus dydžio, batai yra 38-39 dydžio, sunaikinti daiktai yra labai plataus asortimento, atitinka asmeniui reikalingą garderobą (t. 5, b. 1. 44-59). 2014-12-24 apžiūros protokole užfiksuotos J. Č. pateiktos fotonuotraukos, kuriose ji nusifotografavusi su tais pačiais rūbais, kurie vėliau buvo sugadinti, iki jų sugadinimo, ir pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinti rūbai, iš ko matyti, kad protokole pateiktose nuotraukose J. Č. dėvėti ir sugadinti daiktai yra tie patys daiktai (t. 5, b. 1. 132-162). Nors protokolai baudžiamojoje byloje turi trūkumų, liudytoja policijos pareigūnė L. Š. patvirtino juos pildžiusi, patvirtino, paaiškino juose nurodytas aplinkybes. Taip pat prie bylos yra pridėtos CD laikmenos su nuotraukomis, kurios yra baudžiamojoje byloje esančių apžiūros protokolų priedai, ir šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, daiktų apžiūros ir kiti protokolai, CD laikmenose išsaugotos fotonuotraukos laikytinos teisėta ir leistina įrodinėjimo priemone.

Nukentėjusioji vertėsi rūbų prekyba, tačiau liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sunaikinti rūbai nebuvo skirti prekybai, o buvo naudoti nukentėjusiosios. Visi apklausti nukentėjusiąją pažįstantys asmenys parodė, kad nukentėjusioji rengėsi gražiais, stilingais, brangiais rūbais. Tokiais rūbais, kokiais nukentėjusioji rengėsi, nukentėjusioji pati neprekiavo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji turėjo labai daug asmeniškai naudotų rūbų. Kad nukentėjusioji rengėsi nepigiais rūbais, patvirtino ir ją aptarnavusios brangesnių rūbų parduotuvių pardavėjos, kurios tokias aplinkybes atsiminė bei parodė, kad nukentėjusioji neretai apsipirkdavo tokiose parduotuvėse kaip Tiffi, Salamander, Este, Mosaic, Reserved. Nurodytos apklaustos pardavėjomis dirbusios liudytojos parodė, kad jų parduotuvėse parduodami daiktai buvo brangūs, nurodė orientacines daiktų kainas. Liudytojų parodymai jau yra išdėstyti nuosprendyje, todėl teismas pakartotinai jų smulkiau necituoja.

Net kaltinamojo sesuo, liudytoja V. M. (D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. rengdavosi labai gerai, tvarkingai, gerų firmų rūbais, kurie kainuoja nemažus pinigus, matydavo nuotraukas internete, matydavo pačią J., kai grįždavo iki 2012 metų. O kaltinamojo brolis A. Č. parodė, kad turguje J. Č. prekiaudavo moteriškais rūbais, rūbai buvo iš Gariūnų, J. Č. prekiauja pigiais rūbais, „maikėmis“, džinsais, nei kailiniais, nei kostiumais ji neprekiauja. Šie liudytojai yra kaltinamojo artimi giminaičiai, todėl net nėra suinteresuoti nurodyti nukentėjusiajai palankias aplinkybes.

Nukentėjusioji, taip pat jos tėvai parodė, kad prekybai skirtus rūbus nukentėjusioji laikė ne gyvenamose patalpose, „tašėse“. Taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad prekybais skirtus rūbus nukentėjusioji įsigydavo Gariūnų turgavietėje (pvz. liudytojos A. R., L. A., J. K.). Iš nukentėjusios pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji prekybai įsigydavo kitokio pobūdžio rūbus, nei buvo sunaikinti (2014-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su priedais (t. 5., b. 1. 64-87)).

Byloje buvo pagarsinti liudytojos O. Š. parodymai, pagal kuriuos tarp sunaikintų rūbų, be asmeninių, buvo ir skirtų prekybai. Nukentėjusioji dėl šios aplinkybės paaiškino, kad liudytoja O. Š. ne tai suprato nukentėjusiąją arba suklydo, kadangi nukentėjusioji liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Turint omenyje, kad liudytoja O. Š. informaciją apie sunaikintus rūbus sužinojo iš pačios nukentėjusiosios, ir kad visi kiti asmenys iš nukentėjusiosios sužinojo informaciją tik apie asmeninius sunaikintus daiktus, darytina išvada, kad liudytoja dėl kai kurių aplinkybių galėjo suklysti arba ne taip suprasti.

Vadovaujantis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija J. Č. nuo 2004 m. dirba pagal verslo liudijimą bei nuo 2005 m. teikia mokesčių inspekcijai deklaracijas apie pajamas (t. 5, b. 1. 181-200, t. 6, b. 1. 1-48), iš kurių galima spręsti, jog nukentėjusioji turėjo finansines galimybes įsigyti pakankamai brangius rūbus. Tuo tarpu iš Šiaulių apskrities VMI 2013-09-16 rašto Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č. įmonės informacijos pateikimo“ matyti, kad J. ir P. Č. įmonė 2009-05-14 išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro, todėl kritiškai vertintinas kaltinamojo teiginys, kad rūbų prekyba buvo bendros sutuoktinių įmonės veikla.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad sunaikinti buvo nukentėjusios asmeniškai naudoti, o ne prekybai skirti, daiktai. Ši išvada išplaukia iš visumos įrodymų, surinktų ir ištirtų byloje, jokios byloje nustatytos aplinkybės neduoda bent kiek svaresnio pagrindo daryti kitokią išvadą.

Dėl įvykio datos nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų ir kaltinamojo bei jo brolio pozicijos nesutampa. Kaltinamasis nurodo, kad sunaikintus daiktus pamatė dar 2012-12-22. Vadovaujntis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais, liudytojo Ž. S. parodymais apie atvykimo į įvykio vietą laiką ir nukentėjusiosios būseną, policijos informacija apie įvykio registravimo laiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog įvykis įvyko ne 2012-12-23, o 2012-12-22. Ši kaltinamojo versija laikytina gynybine, jos tikslas nėra visiškai aiškus, galimai siekiama priderinti savo vykimą pasikalbėti su nukentėjusiąja į turgų su įvykio data, taip siekiant pagrįsti savo nekaltumą.

Dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens darytina išvada, kad šią veiką padaryti galėjo tik kaltinamasis. Kaltinamojo teiginiai apie tai, jog daiktus galėjo sunaikinti pati nukentėjusioji, jos dabartinis draugas S. V. ar kiti asmenys, yra niekuo nepagrįsti, neatitinka byloje surinktų įrodymų bei vertintini kaip gynybinės versijos.

Liudytojų parodymais nustatyta, kad sužinojusi apie sunaikintus daiktus nukentėjusioji buvo labai sukrėsta, verkė, vartojo vaistus. Tokią aplinkybę patvirtino net po kelių valandų nuo pranešimo policijai į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Ž. S., kuris parodė, kad nukentėjusioji buvo nelaiminga. Be to, visiškai nelogiška būtų manyti, kad nukentėjusioji, kuri teigia, jog jos sunaikintiems rūbams įsigyti buvo išleista ne viena dešimtis tūkstančių litų, būtų sunaikinusi visus iki vieno savo rūbus, batus ir kai kuriuos kitus daiktus, vien tam, kad pakenktų kaltinamajam dėl skyrybų proceso, po ko vėliau, liudytojų parodymais, nukentėjusiajai net teko skolintis rūbų iš pažįstamų asmenų. Dėl nukentėjusiosios draugo S. V. pastebėtina, kad byloje nenustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji jau palaikė artimesnius santykius su šiuo asmeniu, kita vertus, nenustatyta jokių motyvų, dėl kurių nurodytas asmuo įvykio metu būtų galėjęs tokius veiksmus atlikti. Taip pat tai nebūtų logiška ir dėl to, kad po tokio įvykio nukentėjusioji palaiko su nurodytu asmeniu artimesnius santykius. Neįmanomas ir šio asmens patekimas įvykio metu į privatų namą. Dėl kitų galimų asmenų, sunaikinusių daiktus, pvz. nukentėjusiosios tėvų, pastebėtina, kad nenustatyta nei jokių paskatų, nei motyvų tokiems veiksmams atlikti, o pašaliniams name negyvenusies asmenims – ir galimybės į namą patekti, arba jame būti pakankamai ilgą laiko tarpą ir likti nepastebėtiems, kadangi darytina išvada, jog tokiam dideliam kiekiui daiktų sunaikinti buvo reikalinga daug laiko, o namas yra privatus ir su apribotu patekimu į aplink jį esančią teritoriją.

Tuo tarpu kaltinamasis turėjo tiek galimybes, tiek motyvus atlikti nusikalstamą veiką. Kaip nustatyta, kaltinamasis nuo 2012-12-13 iki 2012-12-23 gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomi sunaikinti daiktai, ir kuriose iki jo išvykimo į užsienį bei grįžimo iš užsienio atvejais jis gyveno kartu su nukentėjusiąja. Šios patalpos (namo pirmas aukštas) buvo kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamosios šeimos patalpos.

Kaip nustatyta, kaltinamajam 2012-12-13 iš užsienio grįžus į Lietuvą, nukentėjusioji jam iš karto pranešė, jog ketina su kaltinamuoju skirtis. Kaltinamasis šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė. Kaip nustatyta, dėl šios aplinkybės tarp nurodytų asmenų kilo konfliktas, susidarė priešiška atmosfera, nukentėjusioji persikraustė nakvoti pas tėvus į antrą aukštą, į kurį jos tėvai pradėjo rakinti duris, nukentėjusiajai buvo grasinama konkrečiau ar abstrakčiau. Iš to galima daryti išvadą, kad kilo ginčas dėl turto pasidalinimo, kaltinamasis galimai turėjo pretenzijų dėl namo, kuris registruotas nukentėjusiosios tėvų vardu, kadangi kaltinamasis nurodė, jog prisidėjo prie šio namo statybų. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai iš užsienio siuntė pinigus (pinigų siuntimas patvirtintas pavedimais, pateiktais kaltinamojo), daiktus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad skyrybų byloje dalintiną turtą sudaro nedidelis kiekis daiktų, taip pat tariamai yra dingęs mezgimo cechas. Šios aplinkybės duoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis pasijuto apgautas arba manė, jog bus apgautas dėl to, kad po skyrybų neatgaus savo investuotų darbo, pinigų į namo adresu (duomenys neskelbtini), statybas, įrengimą, kito turto įsigijimą. Nors kaltinamasis tai neigia, nukentėjusios teigimu, įvykio išvakarėse vyko pokalbis, kurio metu kaltinamasis pareiškė reikalavimą dėl pinigų. Nukentėjusiajai nesutikus apie tai kalbėtis, kitą dieną buvo aptikti sunaikinti daiktai. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu taip pat nuolat akcentavo, kad nukentėjusioji susirado kitą vyrą. Kaip matyti iš kaltinamojo akistatų su nukentėjusiosios tėvais, kalbos dėl kito vyro jau buvo keliamos iki daiktų sunaikinimo.

Kaip nustatyta, kaltinamasis iki pat įvykio gyveno tose patalpose, kuriose buvo laikomi ir buvo aptikti sunaikinti daiktai. Nukentėjusioji parodė, kad 2012-12-22 viskas dar buvo tvarkoje. Namas turi aptvertą teritoriją, į kurią patekimas yra apribotas, namas buvo rakinamas, sunaikinti tokiam dideliam kiekiui daiktų reikėjo daug laiko, tose pačiose patalpose gyveno kaltinamasis, todėl niekas kitas negalėjo patekti į patalpas arba į jas patekęs išlikti nepastebėtas ilgą laiką, ir sunaikinti daiktus, nesant nustatytam jokiam realiam motyvui. Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įvyko spontaniškas, impulsyvus nusikaltimas, kurį padarė kaltinamasis, o jo motyvais buvo prielaida ar informacija, kad nukentėjusiosios gyvenime galimai atsirado kitas vyras, nukentėjusiosios pareiškimas, jog ji ketina skirtis su kaltinamuoju, taip pat galimai kaltinamojo suvokimas, kad skyrybų atveju jokių teisių į namą ar kitus daiktus, investuotas lėšas, jis iš esmės gali negauti.

Be to, liudytojas B. K. taip pat parodė, jog kaltinamasis 2012-12-23 jam pasakė - „uošveli, prisidirbau, sugadinau J. visus rūbus“, po ko liudytojas nuėjo į kambarį ir pirmas pamatė sunaikintus daiktus. Nors kaltinamasis neigia sakęs tokius žodžius, tokius pasakytus žodžius patvirtino liudytojos Z. K. ir P. Š.. Taip pat nustatyta, kad praėjus kiek laiko po įvykio kaltinamasis bandė taikytis su nukentėjusiąja.

Kad kaltinamasis sunaikino daiktus, patvirtina ir byloje esantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbių elektroninėmis ryšio priemonėmis garso įrašai, daryti nukentėjusiosios 2013 m. pradžioje. Kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė, jog įrašuose girdimas jo balsas, tačiau nukentėjusioji patvirtino, jog įrašuose girdimi jos ir kaltinamojo balsai. Kad pokalbiai vyksta tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, akivaizdžiai galima spręsti ir iš jų turinio, minimų vardų (P., J.). Be to, teisme byla buvo nagrinėjama ilgiau nei metus laiko, kaltinamasis daug kartų pasisakė, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, liudytojams, todėl teismui abejonių dėl to, kokie asmenys užfiksuoti kalbantys garso įrašuose nekyla. Kadangi garso įrašai daryti tarp sutuoktinių, siekiant užfiksuoti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, šie įrašai laikytini teisėta ir leistina įrodinėjimo priemone (įrašai saugomi Digidata CD-R diske, kompiuteryje pavadinimas Geg 31 2013).

Apibendrinant garso įrašus pastebėtina, kad nors kai kuriais atvejais kaltinamasis teigia daiktų negadinęs, neretai nukentėjusiajai kaltinamąjį kaltinant daiktų sugadinimu, kaltinamasis to neneigia, tęsia pokalbį, išreiškia priekaištus nukentėjusiajai dėl jos veiksmų, kurie lyg ir pateisina kaltinamojo veiksmus. Dėl didelės įrašų trukmės detaliai teismas pokalbių neaptarinės, pateiktina tik keletas pavyzdžių.

2013-01-19 garso įraše (failas pavadinimu: 21.53 2013-01-19) girdėti, kaip nukentėjusioji kalba, jog drabužiai buvo pakankamai brangūs, ir tie batai, dėžutėse buvo čekiai sudėti, buvo kainos, kaltinamajam siūloma paskaičiuoti, kokią jis žalą padarė, nereikėjo to daryti, o kaltinamasis tyli, po to atsako, kad nukentėjusioji neįėjo į kaltinamojo padėtį, kaip jam buvo skaudu, ką ji jam padarė (nuo 2.40 iki 3.35 min.). Kai nukentėjusioji sako, kad nereikėjo to daryti, kaltinamasis atsakė, o kas jam beliko, ji jį į kampą įspraudė (nuo 4.05 iki 4.30 min.). Kai nukentėjusioji klausia kaltinamojo, kaip jis įsivaizduoja kaip jie toliau turi gyvent, kai ji matė, su kokia neapykanta daiktai sugadinti, kaltinamasis nieko neneigia ir nesistebi tokiais nukentėjusiosios klausimais, klausia, kaip jam jaustis, šneka apie bandymą gyventi toliau, taip pat pamini, kad nereikalaus 150000 Lt (nuo 33.05 iki 34.15 min.). Kai nukentėjusioji sako, kad kaltinamasis jai „biškį“ kompensuotų, kaltinamasis sako jai pasiimti tuos pinigus, bendrovės (nuo 56.20 iki 56.35 min.). Kaltinamasis pokalbio metu taip pat sako: „nu visų paltelių aš tau nesukarpiau, ten tų paltelių dar paliko kiek aš..., kai kuriuos aš nekarpiau“ (nuo 56.54 iki 57.00 min.). Kai nukentėjusioji sako suprantanti, jog kaltinamasis iš pykčio taip padarė, reikėjo 10 daiktų sugadinti, kaltinamasis sako, kad jau padaryta (nuo 59.00 iki 59.20 min.).

Taip pat įrašuose kalbama apie kitą vyrą, meilužį, kaltinamojo savijautą, nukentėjusiosios jam sukeltą skausmą, bendrų daiktų dalybas, namo statybas, buvusius tarpusavio grasinimus. Garso įrašai taip pat patvirtina išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė spontaniškai, apimtas pykčio, dėl žinios apie skyrybas bei įtarimų apie kitą vyrą.

Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytus daiktus sunaikino kaltinamasis P. Č..

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 1 d.).

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 187 str. 2 d.).

BK 187 straipsnio pirma dalis nuo 2012-12-23 pakeitimų neturėjo, šio straipsnio antrosios dalies pakeitimai nagrinėjamu atveju nusikaltimo sudėčiai įtakos neturi.

Kaltinamasis buvo kaltinamas sunaikinęs didelės vertės svetimą turtą. Tam, kad būtų pripažinta, jog sunaikintas buvo didelės vertės svetimas turtas, jo vertė turėjo viršyti 32500 Lt (BK 190 str. 1 d.; MGL dydis 2012 metais – 130 Lt). Nukentėjusioji nurodė sunaikintų daiktų kainas, kuriomis ir pagrįstas kaltinimas. Teismo posėdžių metu parodė, kad kainas gerai atsimena, nes ir pati yra prekiautoja rūbais. Byloje taip pat yra pateikta duomenų apie keleto daiktų įsigijimo kainas. Šioje vietoje pastebėtina, kad sudėtinga tikėti, jog nukentėjusioji detaliai ir tiksliai atsimena tokio didelio kiekio daitų įsigijimo kainas. Byloje taip pat nustatyta, kad parduotuvėse, kuriose nukentėjusioji apsipirkdavo, būdavo išpardavimų, lojalumo ir nuolaidų kortelių. Pažymėtina, kad naujo daikto įsigijimo kaina negali būti laikoma sunaikinto turto kaina, kadangi atsižvelgtina į daikto vertę jo sunaikinimo metu. Nagrinėjamu atveju šis klausimas yra sudėtingas dėl sunaikintų daiktų pobūdžio. Nustatant kitokio pobūdžio daiktų vertę, galima remtis vidutine rinkos verte, pvz. kalbant apie automobilius, pastatus. Kalbant apie rūbus ir avalynę, tokius kriterijus pritaikyti sudėtinga. Rūbai ir avalynė, kurie perkami asmeniniam naudojimui, iš esmės visada perkami be prielaidos juos vėliau perparduoti kitiems asmenims. Be to, manytina, kad sau asmeniškai įsigyti rūbai ir avalynė turi žymiai didesnę vertę tam asmeniui, kuris juos įsigijo, nei asmeniui, kuris įsigytų jau naudotą rūbą, bet tai nėra objektyvu. Kad asmeninių rūbų, avalynės vertę nustatyti sudėtinga, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro skelbiamos informacijos (www.ltec.lt) nustatyta, kad rūbų, avalynės vertinimo ekspertizių centras neatlieka.

Informacijoje, gautoje iš (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jų įmonėje nėra atliekamas dėvėtų daiktų (rūbų, avalynės, aksesuarų) vertinimas ar vidutinės rinkos kainos nustatymas minėtoms prekėms. (duomenys neskelbtini) jau keliolika metų užsiima mažmenine dėvėtų daiktų (rūbų, avalynės, aksesuarų) prekyba specializuotose parduotuvėse. Darbuotojai atlieka esamų daiktų įvertinimą atsižvelgiant į dabartinę tų daiktų būklę, nėra jokio lyginimo su pradine kaina ir nėra jokios informacijos apie turimų daiktų dėvėjimo intensyvumą ar dažnumą. Nurodyti, kaip mažėja daikto vertė praėjus tam tikram laikui nuo įsigijimo net ir žinant daikto dėvėjimo intensyvumą, negali, nes įmonėje prekių kainos mažinamos dėl paklausos nebuvimo (prekė per tam tikrą laiką nebūna nuperkama) bei atsižvelgiant į konkurentus. Taigi, parduodami naudoti daiktai įvertinami iš esmės subjektyviu galimumo parduoti už nenuostolingą kainą per protingai trumpesnį laiko tarpą kriterijumi.

(duomenys neskelbtini) taip pat pastebėjo, kad vertinant daiktus, kuomet žinoma jų pradinė vertė ir įsigijimo laikas, gali būti vadovaujamasi ir LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu, kuriame nurodyta, kad kitas materialus turtas gali būti nudėvimas per keturis metus - vadinasi kiekvienais metais daikto vertė mažėja 25 proc. neatsižvelgiant į dėvėjimo intensyvumą (t. 7, b. 1. 43). Taigi, galimas ir dar vienas vertinimo būdas – vadovaujantis turto mokestinės ir buhalterinės apskaitos kriterijais.

Byloje pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka tyrimus (ekspertizes) pagal teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijų pateiktas užduotis (nutartis), pateikiant objektus apžiūrai bei tyrimo objektų įsigijimo (pirkimo) ir kitus dokumentus (jei tokie yra). Papildomoje informacijoje, gautoje iš šios įmonės, nurodyta, kad, pagal pateiktą sugadintų daiktų sąrašą, buvo mėginta išsiaiškinti, galimybes rinkoje, t. y. prekybos įmonėse rasti išvardintų sugadintų daiktų analogus. Kadangi įvykis įvyko daugiau kaip prieš du metus (užklausimo metu) bei atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertės nustatymo ekspertizė (vertinimas) būtų atliekamas galimai neturint tikslios informacijos apie sugadinto daikto įsigijimo laiką, naudojimo dažnumą, defektus, jų taisymą iki sugadinimo, iš anksto negalima atsakyti kategoriškai teigiamai į klausimus dėl tikslios šių daiktų vertės nustatymo. Ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžia klausimą apie daikto vertę, taip pat ir sugadinimu padarytą jai žalą (vertine ar procentine išraiška), pasinaudodami taip vadinamu ekspertiniu vertinimo metodu, darydami tam tikras prielaidas ir atsiribojimus. Jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo, tam tikru intensyvumu naudojantis daiktu nėra (t. 5, b. 1. 118, t. 7, b. 1. 45-46).

Taigi, turint omenyje, kad nuo įvykio praėjo beveik penki metai, kad absoliučios daugumos daiktų įsigijimo dokumentų (kasos kvitų ir pan.) nėra, turto vertinimas vyktų darant tam tikras prielaidas ir atsiribojimus, jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo nėra, turto vertinimas būtų atliekamas privačios įmonės, paskyrus tokią ekspertizę tikimybė gauti objektyvius duomenis dėl sunaikinto turto vertės yra labai ribota ir abejotina. Pažymėtina, kad ir tokios ekspertizės kaina (užklausos metu - 3630 Eurų) yra labai didelė, turėtų būti apmokama iš teismo lėšų, nors šios ekpertizės tikslingumas ir patikimumas abejotinas.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra nutraukę santuokos, jų turtas nėra padalintas, kaltinamasis yra pareiškęs reikalavimą civilinėje byloje dėl kompensacijos už minėtus rūbus bei avalynę priteisimo, traktuoja, kad rūbai yra įgyti iš šeimos lėšų, kaltinamasis pateikė teismui įrodymus, kad yra siuntęs nukentėjusiajai didelę sumą pinigų. Šis ginčas dar nėra išspręstas, nes civilinė byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, pvz. avalynė, drabužiai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.), taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Nagrinėjamu atveju daugiausiai buvo sunaikinti nukentėjusios rūbai ir avalynė, kurie laikytini asmeninio naudojimo daiktais.

Tačiau bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Taip pat preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Iš byloje esančių pavedimų kopijų matyti, kad kaltinamasis 2008 – 2012 m. nukentėjusiajai pervedė 9500 svarų sterlingų (6 t., b. l. 171-188). Tokia suma yra pakankamai didelė, apytiksliai skaičiuojant keitimo kursą sudaro beveik pusę nukentėjusiosios nurodomos sunaikintų daiktų vertės. Iš procesinių dokumentų civilinėje santuokos nutraukimo byloje matyti, kad pvz. automobilio Honda CR-V 3/8 laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, dalinamas turtas, įgytas santuokoje (7 t., b. l. 183-202). Taigi, matyti, kad tarp sutuoktinių, nepaisant to, kad kaltinamasis buvo išvykęs į užsienį, tam tikri santykiai buvo, buvo dalinamasi piniginėmis lėšomis, įgyjami bendri daiktai.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios rūbai ir avalynė kaltinamajame akte įvertinti daugiau nei aštuoniasdešimčia tūkstančių litų. Tokia suma, išleista rūbams, jei ją laikyti teisinga, yra tikrai didelė, todėl negali būti vienareikšmiškai vertinama ir preziumuojama, kad už tokią sumą įgyti rūbai ir avalynė yra asmeninė nuosavybė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji santuokos dar nėra nutraukę, keltinas ir nagrinėtinas klausimas, ar tokios apimties lėšos, išleistos rūbams ir avalynei, gali būti laikomos asmeninėmis pajamomis ir išlaidomis. Tačiau toks klausimas gali būti nagrinėjamas, įrodinėjamas ir konstatuotas tik civilinėje santuokos nutraukimo byloje, kuri, kaip minėta, yra sustabdyta, todėl priimant sprendimą šioje baudžiamojoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios turto režimo, jų per daugybę metų gautų pajamų asmeninio ar bendro pobūdžio dar nėra nustatytos, dėl ko teismas į tai turi atsižvelgti kvalifikuodamas padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes galima konstatuoti, kad sunaikinti rūbai, avalynė buvo asmeninio naudojimo nukentėjusiosios daiktai, tačiau kol kas nesant konstatuoto teisinio fakto, kad šie daiktai buvo įgyti išimtinai vien tik už asmenines nukentėjusios lėšas, byloje nesant surinktiems objektyviems duomenims apie jų vertę, ir, teismo vertinimu, nesant galimybės tokius duomenis surinkti, negalima konstatuoti, kad sunaikintų daiktų vertė viršija 32500 Lt, dėl ko kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d., kadangi visos abejonės aiškintinos kaltinamo asmens naudai. Kaltinamasis dėl galimybės perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką teisiamojo posėdžio metu buvo informuotas. Pažymėtina, kad turto vertė baudžiamojo įstatymo prasme ir atlygintinos nukentėjusiajai žalos dydis nagrinėjamu atveju, neišsprendus visų klausimų santuokos nutraukimo byloje, vertintini kaip nebūtinai vienas kitą sąlygojantys dydžiai. Teismas negali sustabdyti baudžiamosios bylos, todėl turi vadovautis šiuo metu esančia faktine ir teisine kaltinamojo ir nukentėjusiosios turto režimo padėtimi.

Taip pat konstatuotina, kad sunaikintas turtas negali būti laikomas nedidelės vertės (pagal BK 187 str. 3 d.), kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog nukentėjusioji pirko brangius rūbus ir avalynę, jų kiekis yra labai didelis, yra pateiktas keletas daiktų įsigijimo čekių (1 t., b. l. 178-180), todėl neabejotina, kad jų vertė Baudžiamojo kodekso taikymo prasme negali būti laikoma nedidele.

Byloje tai pat buvo keliamas klausimas, ar daiktai buvo sunaikinti, ar sugadinti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikacijai ši aplinkybė iš esmės nesvarbi, kadangi įstatymas atsakomybę numato už abu alternatyvius veiksmus. Vertinant, ar kaltinamajame akte nurodyti daiktai buvo sunaikinti, ar sugadinti, atsižvelgtina į pačių daiktų specifiką. Rūbai ir avalynė yra specifinis turtas, todėl fiziškai juos pažeidus, atkurti juos į pradinę būseną iš esmės yra neįmanoma. Tai patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai.

Liudytoja, dirbanti siuvėja, parodė, kad nukentėjusioji buvo atsivežusi sugadintų rūbų maišelį, iš jų liudytoja galėjo pataisyti kokius keturis rūbus, kiti buvo nebesutvarkomi, kadangi per daug sugadinti. Tų drabužių nebeįmanoma buvo sutvarkyti, jie naudojimui nebetinka. Kitų rūbų net nebuvo įmanoma sutvarkyti. Sutvarkė kelis rūbus. Nežino, ar nukentėjusioji galėjo apsivilkti jos tvarkytus rūbus. J. atvežė tvarkymui bliuskutę, kelnes, sijonuką ir suknelę. Rūbai buvo supjaustyti, sudraskyti. Nematė J. dėvint jos sutvarkytus tuos sugadintus daiktus. Rūbai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad tie rūbai buvo sugadinti. Siūlės buvo ir ant priekio ir ant nugaros. Matėsi, kad rūbas buvo taisytas. Sugadinimai buvo akivaizdūs. Sugadinti rūbai buvo ir tie, kuriuos nukentėjusioji ankščiau dėvėdavo. Ji tvarkė 4 rūbus, kitų nebuvo verta tvarkyti. Nebuvo galima parduoti sutvarkytų rūbų. Tai nebuvo vien siūlių susiuvimas. Sugadinimai buvo padaryti matomose vietose. Neklausė, ar po sutaisymo buvo galima toliau dėvėti tuos rūbus. Gal kur nors po namus nešioti buvo galima, nežino. Kitų drabužių nebebuvo verta taisyti.

Kaip matyti, liudytoja, kuri yra siuvėja, taigi, išmano šią veiklos sritį, parodė, kad rūbai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad buvo sugadinti. Siūlės buvo ir ant priekio, ir ant nugaros. Matėsi, kad rūbas buvo taisytas. Sugadinimai buvo akivaizdūs. Todėl vertinant iš esmės, galima daryti išvadą, kad atkurti liudytojos nurodytus keturis rūbus į jų pradinę padėtį nebebuvo įmanoma, dėl ko rūbų iš esmės nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Vienintelis rūbas, kurį, kaip nustatyta, iš esmės pavyko atkurti, buvo kailinė liemenė.

Šią aplinkybę nurodė liudytoja V. M., parodžiusi, kad nukentėjusioji buvo atnešusi taisyti kailinę lapės liemenę. Keitė kailį, odą ir pamušalą. Sutvarkymas kainavo gal 50 litų, tiksliai neatsimena. Liemenei tvarkyti reikėjo naujo lapės kailio. Liemenei buvo sugadinta visa nugara. Liemenė buvo juostuota, kailis su oda. Keitė odas, dėjo naują kailį. Po to, kai sutvarkė liemenę, ją galima toliau nešioti. Nepakeitus liemenės detalių, jos dėvėti nebūtų įmanoma.

Taigi, galima daryti išvadą, kad dalinę vertę po jos mechaninių pažeidimų liemenė išlaikė, vėliau ir buvo sutvarkyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis nuteistinas dėl kailinės liemenės sugadinimo, o visų kitų daiktų sunaikinimo. Taip pat iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės apie kiekvieno daikto konkrečią vertę.

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl sunaikintų daiktų kiekio, atsižvelgiant į policijai perduotų maišuose esančių daiktų kiekį. Teismo vertinimu, nustatant daiktų kiekį vadovautinasi apžiūros protokolais ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga, kadangi įvykis buvo fiksuojamas policijos pareigūnų, o vėlesnės daiktų saugojimo (išsaugojimo) pas nukentėjusiąją aplinkybės nepaneigia pačios nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikacijos.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 83795 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai darytina išvada, kad klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje negali būti išspręstas. Kaip minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiami klausimai dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo, turto priskyrimo bendrajai jungtinei arba asmeninei nuosavybei, dėl šeimos lėšų panaudojimo įsigyjant bendrus ir asmeninius daiktus pagrįstumo, dėl sutuoktinių gautų pajamų priskyrimo bendram šeimos turtui arba asmeninėms lėšoms. Faktiškai turtiniai klausimai dėl sunaikintų daiktų kaltinamojo jau yra keliami nurodytoje civilinėje byloje. Kaip matyti iš patikslinto priešieškinio, kaltinamasis laiko, jog sunaikinti rūbai nebuvo asmeninė nukentėjusiosios nuosavybė, prašo priteisti pusės rūbų vertės piniginę kompensaciją (8 t., b. l. 13-19). Taigi, civilinėje byloje turės būti vertinama, iš kokių lėšų buvo įsigyti sunaikinti daiktai, ar už juos priteistina kompensacija kaltinamajam. Civilinėje byloje turės būti vertinama, ar toks didelis kiekis rūbų ir avalynės, taip pat itin didelės apimties lėšos jiems įsigyti, gali būti traktuojama kaip asmeninis nukentėjusiosios turtas. Nagrinėjamu atveju galima situacija, kad teismas civilinėje byloje nustatys, jog nukentėjusioji panaudojo šeimos lėšas asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl žalos atlyginimas sietųsi su bendrų lėšų daiktams įsigyti panaudojimo apimtimi. Tokių klausimų baudžiamojoje byloje spręsti nėra nei galimybės, nei pagrindo. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo netgi labiau susijęs su nagrinėjama civiline byla, kadangi nukentėjusioji kaltinamojo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia būtent padaryta nusikalstama veika, ištirta šioje baudžiamojoje byloje (7 t., b. l. 183-184), civilinėje byloje taip pat keliamas klausimas dėl tam tikro turto pripažinimo asmenine nukentėjusiosios nuosavybe (7 t., b. l. 191), tačiau iš procesinių dokumentų nėra aišku, kodėl asmenine nuosavybe neprašoma pripažinti ir sunaikintų daiktų. Kaltinamasis tuo tarpu sunaikintus daiktus traukia į dalintino turto balansą ir prašo juos priteisti nukentėjusiajai, o kaltinamajam atitinkamą kompensaciją.

Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 377 str.), taip pat ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), todėl nukentėjusiajai nėra užkirstas kelias tikslinti ieškinį santuokos nutraukimo byloje.

Galų gale, kaip jau minėta, baudžiamojo įstatymo prasme teismas nemato galimybės tiksliai įvertinti sunaikintus daiktus. Tačiau turto įvertinimo, žalos atlyginimo klausimas civiliniame procese yra lankstesnis, įrodinėjimo priemonės įvairesnės. Be to, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad santuokos nutraukimo byloje jau yra nagrinėjamas klausimas dėl sunaikintų daiktų turtinio/teisinio režimo, kompensacijos, ieškovės civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Bausmė ir kiti klausimai

Bausmės paskirtis pagal BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis) bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, yra buvęs baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 192-193), paties teigimu dirbantis užsienyje. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į išvardintų bylos aplinkybių visumą, į tai, kad padaryta žala nėra atlyginta ar susitarta dėl jos atlyginimo, į sunaikintų daiktų kiekį, į proceso trukmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – naikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (1 t. b. l. 145-146).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 18 maišų su sunaikinta avalyne ir drabužiais, saugomi Šiaulių apskrities VPK pagal 2017-08-29 kvitą ŠAP Nr. 0002286, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai jos neribotam disponavimui (12 t., b. l. 35).

Kompaktiniai diskai ir USB laikmena, laikomi prie bylos, paliktini saugoti prie bylos.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje už advokato paslaugas patyrė 1000 Eur išlaidas (t. 12, b. l. 65-67). Kadangi nagrinėjant bylą buvo surengtas didelis skaičius teisiamųjų posėdžių, bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgai, bylos apimtis yra didelė, nurodyta išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo jos nemažinant.

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas priimti motyvuotą nutartį pranešti prokurorui apie liudytojo B. K. galimai duotus melagingus parodymus baudžiamojoje byloje netenkintinas, kadangi teismas tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 70 MGL (2636,20 Eur) (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių Eur 20 ct) baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais – panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

J. K. (Čv) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš P. Č. 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) advokato išlaidų J. K. (Čv).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 18 maišų su sunaikinta avalyne ir drabužiais, saugomus Šiaulių apskrities VPK pagal 2017-08-29 kvitą ŠAP Nr. 0002286, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K. (Čv) jos neribotam disponavimui.

Kompaktinius diskus ir USB laikmeną, laikomus prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymo priimti motyvuotą nutartį pranešti prokurorui apie liudytojo B. K. galimai duotus melagingus parodymus baudžiamojoje byloje netenkinti.

Apeliacinis skundas dėl šio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Silvijus Balčytis