- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- ATP-106-113/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01630-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Pažeidėjas
- K. V.
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius K. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-09-18 10 val. 30 min. vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę (duomenys neskelbtini), patikrinus P. V. 0,83 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad K. V. šį žemės sklypą savavališkai nušienavo ir suarė, taip pažeisdamas ATPK 45 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-12-12 nutarimu pripažino kaltu K. V. padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., ir jam paskyrė 1 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. V. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti neįvykdžius administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d. Nurodo, kad jis tėvo P. V. žeme nuo 2006 m. naudojasi su tėvo sutikimu, deklaruoja šį žemės sklypą, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna išmokas. Teigia, kad iš visų aplinkybių visumos nebuvo pagrindo padaryti išvados nei, kad jis savavališkai užėmė žemę, nei, kad savavališkai ja naudojasi, o visos tariamo savavališko žemės naudojimosi priežastys vyksta dėl prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso tarp jo ir jo žmonos L. V..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. V. padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 str. 1 d. atsirasti yra būtina nustatyti: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog naudojosi žemės sklypu, priklausančiu jo tėvui P. V., tačiau teigė, jog tai darė nesavavališkai, o pagal žodinį susitarimą dėl žemės naudojimosi. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. V., žemės sklypo savininkas, neigia, jog toks susitarimas buvo ir būtent pagal jo prašymą buvo atliktas patikrinimas dėl savavališkų žemės darbų. K. V. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog susitarimas dėl naudojimosi žeme tikrai buvo. Apeliantas, kaip patvirtinimą, jog susitarimas dėl naudojimosi žeme buvo nurodo paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos už žemės ūkio naudmenis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minimos paraiškos nepatvirtina, jog K. V. žemės sklypu naudojosi pagal susitarimą su žemės sklypo savininku. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kurį nušienavo ir suarė K. V., nuosavybės teise priklauso P. V. ir byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos žemės ūkio darbus K. V. atliko esant susitarimui dėl naudojimosi žeme, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog K. V. veika atitinka pažiedimus, numatytus ATPK 45 str. 1 d.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
K. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.