Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Marinai Jermaliuk,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Vilniaus futbolo mokykloje mokytoju - sporto treneriu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2018-02-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vytenio gatvėje 50, Vilniuje, tyčia sugriebė N. Š. už kairės rankos, patraukė ją link savęs ir taip sukėlė N. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad konfliktas buvo jau prieš Naujus metus, todėl visas šitas incidentas įvyko 2018-02-14. N. Š. rašo jam, jo žmonai, kad išsiskirtų. Ji norėjo naujametį kartu švęsti, sakė, skirtis su žmona, bet gruodžio 31 d. pasakė, kad nesiskirs, nori gyventi su žmona. Vasario14 d. padovanojo gėlių puokštę per budintį, nuvežė adresu Vytenio g. 50, Vilniuje. Po to po darbo atvažiavo pabendrauti, paklausė jos, kodėl užsiiminėja tokiomis nesąmonėmis. Bet ji greičiausiai jau buvo susitarusi su sese, kad filmuos. Jis apsisuko ir išvažiavo. Nebuvo, kad jis N. Š. sugriebė už rankos ir traukė link savęs. Jos nelietė. Atvažiavo pakalbėti, kad jei nuspręs nutraukti santykius, tai kad nerašinėtų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. Š. parodė, kad nori, kad tęstųsi baudžiamasis procesas dėl vasario 14 d. įvykio dėl galimai panaudoto smurto prieš ją. Jie susitikinėjo su K. 7,5 metų. Per Naujus metus G. K. jai sakė, kad švęs su šeima, abu nusprendė išsiskirti. Sausio 2 d. jis sutiko jos sesę parduotuvėje, ją žemino visokiais keiksmažodžiais. Vėliau sužinojo, kad sausio 4 d. K. sutiko jos sūnų kavinėje, iškvietė į lauką ir sumušė, jam liko mėlyne po akim ir skaudėjo koją. Niekur nesikreipė dėl to. Vasario 14 d. gavo puokštę iš jo darbe, jai pasakė apsauga, kad tas pats žmogus. Ji nieko nerašė jam, bet jautė, kad jis atvažiuos. Nes visada taip darydavo, kai neatrašo ar nekelia ragelio, tada jis atvažiuoja. Apie visa tai pasakė sesei, ji pasisiūlė atvažiuoti ir filmuoti. Sesuo atvažiavo ir filmavo, medžiaga pateikta teismui. Jis prašė susitikti, pakalbėti, ji pasakė, kad jie išsiskyrė ir neturi apie ką bendrauti. Jis paėmė jai už rankų, neleido įsėsti į automobilį. Ji bandė tai su kaire, tai su dešine ranka atidaryti duris, bet jis to jai neleisdavo fiziškai. Kai patraukė už rankos, tai ji jautė, kad jai skauda. Kai ji stovėjo prie savo mašinos, jis stovėjo prie jos ir paėmė už rankos, tai už vienos, tai už kitos, kad neatidarytų durelių. Paėmė tarp alkūnės ir peties. Buvo paėmęs už kairės rankos, ji norėjo atidaryti savo automobilio dureles ir važiuoti namo, bet neleido ir paėmė. Taip paėmęs laikė porą sekundžių, buvo stipriai suspaudęs, jai skaudėjo. Mėlynės liko ant kairės rankos. Po to paėmė už dešinės rankos, nes kita ranka paėmė tašę ir bandė atidaryti su dešine. Už kurios vietos paėmė, nežino. Atrodo, kad tarp alkūnės ir riešo. Skaudėjo tuo metu, jautė skausmą. Dešinėje rankoje neliko mėlynių. Po to ji stipriai ranką ištraukė. O kairę ranką pats paleido. Jis už kairės rankos patraukė ją nuo automobilio link savęs, kad neatsisėstų. Apibendrinant N. Š. paaiškino, kad G. K. vieną kartą paėmė už dešinės, vieną kartą už kairės, abu kartus skaudėjo, vienu metu už abiejų rankų nebuvo paėmęs. Įvykio metu buvo su žiemine striuke, megztuku. Suspaudimas buvo stiprus ir patraukė nuo mašinos. Liko mėlynės, mėlynes matė sesuo, sūnus. Net nenorėjo eiti į sportą. Sesei sakė tiesą iš kur mėlynės, o sūnui melavo, sakė, kad atsitrenkė į duris ir todėl mėlynės. Nerašė pareiškimo, nes galvojo, kad jis nustos, todėl nesikreipė į medikus, policiją. Palaiko civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jis daug kartų ją užlaikydavo, kai reikėjo važiuoti darbo reikalais, kitais atvejais. Dėl vasario 14 d. įvykio buvo nepatogumas, negalėjo važiuoti, jai pradėjo plakti širdis, kreipėsi pas kardiologus, nes nervuojasi kiekvieną kartą kai jį mato, kai jis ją persekioja.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad kartu su sese N. Š. planavo švęsti Naujus metus, važiuoti į Palangą. Ruošėsi, niekur nėjo. Link vakaro G. K. pasakė, kad nevažiuoja, bus su šeima. Ji parašė jam ir jo žmonai, kad paliktų jos sesę ramybėje. Vasario 14 d. pirmos dienos pusėje jai paskambino sesuo, pasakė, kad pradėjo rašyti Gintas, lygtais skambino į darbo telefoną, ir pasakė, kad ji bijo, kad išeis ir jis jos lauks. Jai buvo laisva diena ir ji pasakė, kad atvažiuos. Ji nuvyko prie sesers darbovietės, gal Švitrigailos ar Ševčenkos g., apie 15.30 val., įvažiavo į kiemą, ir pamatė, kad stovi K., išlipęs iš savo automobilio, automobiliai lygtais šalia stovėjo. Paskambino sesei ir pasakė, kad jis yra. Ji paprašė įjungti kamerą, kai ji išeis. Po kokių 5 minučių sesuo išėjo, ji įjungė savo telefono kamerą ir filmavo. Sesuo išėjo ir tiesiai ėjo prie savo mašinos, norėjo įlipti ir išvažiuoti, tačiau K. laikė sesę už rankų, neleido atsisėsti į automobilį. Ji kelis kartus norėjo atidaryti dureles, o jis neleisdavo, stumdavo už rankos. Automobilis stovėjo sesės dešinėje, o K. priešais ją. Ji bandė su kaire ranka atidaryti automobilį, bet jis laikė ją tarp peties ir alkūnės. Gal 20-30 sekundžių laikė suėmęs už rankos. Matė, kaip sesuo tempia ranką link automobilio, o jis laikė ir traukė atgal nuo mašinos durelių. Taip buvo du kartus. Lygtais nebuvo paėmęs už kitos rankos. Atrodo, kad tik po vieną ranką jis buvo sugriebęs, o ne vienu metu abiem rankomis. Ji pati buvo savo automobilyje, gal kokių 10-12 metrų atstumu nuo įvykio. Viską, ką matė, nufilmavo. Visas pokalbis vyko gal apie 2 minutes, ji girdėjo, tik kaip sesuo garsiai kalbėjo, sakė palik mane, paleisk, leisk atsisėsti, ką jis kalbėjo, negirdėjo. Jis matė, kad ji filmuoja. Paleido sesę, kai ji išjungė kamerą, jis pradėjo rėkti ant jos. Kai seserį paleido, ji atsisėdo į mašiną, išvažiavo. Sesę matė gal kitą dieną po to įvykio. Apie įvykį kalbėjo dar tą patį vakarą. Sesuo pasakė, kad dabar bijo jo, kad jam vėl prasidėjo. Ji sesei sakė, kad reikia rašyti policijai, ką daryti su tuo vaizdo įrašu, bet sesuo nenorėjo, sakė, kad stengsis neraguoti į jį ir gal jam atsibos. Po tos dienos sesuo rodė sužalojimus, ji matė mėlynes ant kairės rankos. Ji nežino, iš kur atsirado tos mėlynės. Sesuo sakė, kad K. laikė ją vasario 14 d. ir atsirado tos mėlynės. Ant kitos rankos mėlynių turbūt nematė. Ji suprato, kad sesei skaudėjo. Nuo to įvykio K. pradėjo skambinti, rašyti. Eidama į darbą 6,30 val. sesuo skambindavo jai ir prašydavo, kad jeigu jis bus, tai jai skambinti 112. Taip būdavo ir po darbo. Ji darbe skambindavo 112, yra pora kartų iškvietusi policiją. Ir prieš gruodžio 31 d. ne kartą sesuo jai skambino. Tokių atvejų buvo daug. Sesuo bijo tokio K. elgesio. Ji mano kad toks elgesys atsiliepia sesers sveikatai, tai tęsiasi ilgai. Ji buvo nualpusi kelis kartus, gal nuo nervų, nuo streso. Pati pajautė ką tai reiškia, jis ant jos rėkė sausio 2 d. parduotuvėje, galvojo kviesti policiją. Kelis kartus matė, kai jis laikė sesę, tai baisu jai. Nemažai matė mėlynių. Ji gruodžio pabaigoje rašė tiek kaltinamajam, tiek jo žmonai. Jo žmonai rašiau, nes norėjo, kad visa ši situacija nebesikartotų, norėjo, kad ji suprastų, kad jos vyro niekas neverčia ateiti, skambinti, bendrauti. Ji parašė, kad ji ir sesuo nerašys niekada. Rašė, kad viskas, sėkmės joms, dar parašė kažką negražaus. Jos sesuo apie tą parašymą nežinojo, buvo viena kambaryje, kai ji rašė. Vėliau sesuo sužinojo, pasakė, nereikėjo rašyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad kiek žino, buvo suimta už rankos, panaudotas fizinis smurtas. Kiek vėliau pats išsiaiškino, buvo suimta už rankos, dienos, nepamena, ir ant rankos buvo žymės, 3-4 pirštų mėlynė ant kairės rankos. Tai buvo po vasario 14 d., gal 15 d. lankėsi pas mamą namuose. Ji nenorėjo rodyti, bet ji buvo su maike, tai pastebėjo mėlynes. Ji kaip visada sakė, nes tai ne pirmas kartas, kad mėlynės, Pasakė, kad atsitrenkė į duris. Po kurio laiko, gal po 2-3 mėnesių, papasakojo, kad tai ne nuo durų, o nuo kaltinamojo G. K.. Ji pasakojo, kad ėjo po darbo, gal buvo vasario 14 d., paėmė už rankos, agresyviai elgėsi. Buvo mėlynės ant kairės rankos, tarp peties ir alkūnės, greičiausiai išorinėje rankos pusėje.

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. Š. pateikė CD diską (b.l. 26)

Apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas CD diskas ir jame esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti kaip vyras (G. K.) eina paskui moterį (N. Š.), jie prieina prie automobilio, o vyras trukdo atidaryti automobilio dureles. Iš įrašo 14-16 sekundžių matyti, kaip vyras tiesia ranką link N. Š. kairės rankos, po ko N. Š. pasisuka į šoną. Po to moteris nustumia vyro ranką, įsėda į automobilį bei nuvažiuoja (b.l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis savo kaltės, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, iš esmės neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais.a

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-05 apklausta nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2018-02-14 G. K. atvažiavo prie jos darbo ir jai išėjus į lauką, jis priėjo prie jos bei sugriebė jai už rankos patraukdamas link savęs, dėl ko ji pajuto skausmą (b.l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2018-07-18 ir 2018-08-14 apklausta nukentėjusioji N. Š. nurodė tokias pačias aplinkybes, papildydama, kad dėl tokio G. K. elgesio jai ant kairės rankos liko mėlynės (b.l. 70-71, 82). Teismo posėdžio metu apklausta N. Š. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrumo metu nurodytas aplinkybes ir parodė, kad G. K. jai suėmė už kairės rankos, dėl ko ji juto skausmą ir rankos dalyje tarp peties ir alkūnės liko mėlynės, kurias matė jos sūnus ir sesuo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais S. M. ir D. Š. irgi patvirtino N. Š. nurodytas aplinkybes. S. M. patvirtino mačiusi kaip G. K. suėmė N. Š. už kairės rankos, nes tuo metu buvo netoliese ir viską filmavo. Be to, ji parodė, kad kitą dieną po įvykio matė ant N. Š. kairės rankos mėlynes, o N. Š. jai paaiškino, kad mėlynės liko nuo G. K. smurto. Kitas liudytojas – D. Š. paaiškino, kad ant N. Š. kairės rankos matė mėlynes sekančią dieną po įvykio (2018-02-15), o kad jos atsirado dėl G. K. smurto jis sužinojo vėliau iš mamos N. Š. pasakojimo, nes iš pradžių ši teigė, kad mėlynės atsirado dėl atsitrenkimo į duris.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais, nes: jie yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, vieni kitus patvirtina, šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra duomenų, kad jie turėtų motyvą duoti neteisingus parodymus. Todėl teismas minėtais parodymais tiki ir vadovaujasi. Pažymėtina ir tai, kad šiuos parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti (vaizdo įrašo 14-16 sekundės) kaip G. K. tiesia ranką link N. Š. kairės rankos bei ją suima ir šiek tiek (galimai) patraukia. Šios objektyvios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės taip pat leidžia vadovautis nukentėjusiosios ir liudytojos S. M. paaiškinimais dėl G. K. veiksmų sukeliant N. Š. fizinį skausmą, o kaltinamojo parodymus neigiant kontaktavus su N. Š., taip jai sukeliant fizinį skausmą, atmesti ir vertinti kaip jo gynybinę poziciją. Ta aplinkybė, kad dėl šio smurto atvejo nukentėjusioji N. Š. užsiminė tik liudytojos apklausos metu, kad dėl jo iš karto nesikreipė į policiją ar medikus, savaime nepaneigia nustatytų G. K. veiksmų prieš N. Š.. N. Š. paaiškino, kad į policiją ji kreipėsi dėl kitų G. K. veiksmų, o dėl šio atvejo nesikreipė, nes tikėjosi, kad jis nustos ją persekioti. Aplinkybes, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio G. K. ir N. Š. bendravo būtent daugiausiai G. K. iniciatyva, patvirtina byloje esantys garso įrašai ir jų išklotinė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės logiškais N. Š. paaiškinimais.

Teismas, apibendrindamas minėtas aplinkybes bei įvertinęs įrodymus: byloje esantį vaizdo įrašą, N. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymus, duotus teisme, liudytojų S. M. ir D. Š. parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. 2018-02-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vytenio gatvėje 50, Vilniuje, sugriebė N. Š. už rankos, patraukė ją link savęs ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

Baigiamosios kalbos metu gynėja teisingai nurodė, kad byloje nėra N. Š. pareiškimo būtent dėl 2018-02-14 įvykio, kurio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Susipažinus su baudžiamąją byla matyti, kad byloje yra du N. Š. pareiškimai (b.l. 3, 8) ir vienas patikslinimas (b.l. 9), tačiau nei viename iš jų nėra rašoma apie 2018-02-14 įvykį ir G. K. padarytą nusikaltimą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (šioje dalyje vėliau tyrimas buvo nutrauktas). Atliekant tyrimą pagal minėtas BK normas 2018-04-05 buvo apklausta N. Š., kuri apklausos metu ir parodė apie 2018-02-14 įvykį. Teismas sutinka, kad formaliai vertinant byloje nėra N. Š. pareiškimo dėl 2018-02-14 įvykio. Tačiau kartu vertintina ir tai, kad byloje buvo pateiktas N. Š. pareiškimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kurią galėjo padaryti būtent G. K., bei dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vien tai, kad šiame pareiškime nebuvo nurodytos visos G. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o tai padaryta vėliau, liudytojo apklausos metu, detalizuojant pareiškime pateiktą informaciją, negali būti laikoma esminiu proceso pažeidimu ir pagrindu nutraukti baudžiamąją bylą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas posėdžio metu, apklausiant N. Š., išsiaiškino jos valią ir poziciją būtent dėl 2018-02-14 įvykio ir galimai padaryto nusikaltimo. N. Š. nurodė, kad ji pageidauja tęsti baudžiamąjį procesą ir dėl kaltinime nurodytos veikos. Tokiu būdu teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir ištaisė ikiteisminio tyrimo trūkumą dėl pareiškime nenurodytos vienos iš veikų arba pareiškimo turinio trūkumo. Teismo vertinimu, šiuo atveju formalus baudžiamojo proceso įstatymo taikymas pažeistų esminius baudžiamojo proceso principus, dėl išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo ir tinkamo įstatymo pritaikymo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apibendrinant šiuos argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs ilgalaikių padarinių), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau neteistas. Taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų apie jo buvimą psichiatro ar narkologo įskaitose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamajam G. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje N. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad G. K. ne vieną kartą tęsdavo savo veiksmus ir sukeldavo fizinį skausmą. Šiuo atveju G. K. N. Š. sukėlė fizinį ir psichologinį skausmą, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala ir teko lankytis pas kardiologą. N. Š. baiminasi neprognozuojamo G. K. elgesio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad N. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio N. Š., teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai N. Š. buvo sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų N. Š. patyrė fizinį skausmą ir psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, kur ir kiek laiko ji gydėsi, kiek laiko vartojo vaistus, be to, plačiau nenurodyta kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala. Prie civilinio ieškinio pateikti dokumentai liudija, kad N. Š. kelis kartus buvo konsultuota kardiologo, tačiau šių konsultacijų datos yra arba iki įvykio (2018 m. sausio mėn.) arba praėjus ilgesniam laikui po įvykio (2018 m. gegužės mėn.). Civiliniame ieškinyje ir baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad N. Š. iš karto po įvykio ar kiek vėliau būtų kreipusis pas medikus arba, kad ieškinyje minimos konsultacijos būtų susiję su nagrinėjamu įvykiu. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo N. Š. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant padaryto nusikaltimo trukmę ir kilusią grėsmę sveikatai, padaryto sužalojimo mastą ir vietą (sužalojimas padarytas neatviroje ir kitiems asmenims aiškiai nematomoje kūno vietoje) taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 300 eurų.

Nukentėjusioji N. Š. baudžiamoje byloje pateikė prašymą, kuriuo prašo pinigus, sumokėtus atstovei už teisinę pagalbą, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo – 320 Eur.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad N. Š. prašymas yra pagrįstas, todėl jos patirtas išlaidas atstovo teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomos, kurios priteistinos iš G. K..

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. Š. civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai N. Š. iš G. K. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. K. N. Š. 320 Eur proceso išlaidų.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.