- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-350/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-321-524/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ ieškinį atsakovui laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ kreipėsi ieškovas BUAB „Koralita“ ir prašė priteisti iš atsakovo 26 500 JAV dolerių bei 256 343,43 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu pasirašė tris sutartis: 2006 m. kovo 16 d. sutartį Nr. 1021/1.1, 2006 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 1155/4.2 ir 2006 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 1331/1.1 bei papildomą susitarimą Nr. 1238/1.1 prie 2006 m. kovo 16 d. sutarties, kuriomis atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui su laivų krova ir aptarnavimu susijusias paslaugas. Pagal 2006 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 1155/4.2 atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus, suderintus su atsakovu, suteikti krantines laivų pastatymui krovos darbams ir su jais susijusių formalumų sutvarkymui, vadovaudamasi sutartyse nustatyta tvarka (2.1.1 p.). Atsakovas taip pat įsipareigojo, gavęs pranešimą apie galutinį laivo atplaukimo laiką, telefonu informuoti ieškovą apie planuojamą laivo prišvartavimo laiką ir vietą (2.1.2 p.). Ieškovas 2006 m. birželio 20 d. sutartimi įsipareigojo pranešti atsakovui apie numatomą laivo atvykimą, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka (2.2.1 p.), pateikti atsakovui raštu užsakymus dėl vilkikų paslaugų atlikimo. Sutarties 4.1 punkte buvo numatyta šalių atsakomybė – atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius dėl sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 3 d. pastatyti laivą „Green Klipper“ prie krantinės Nr. 100 1 000 tonų šaldytos žuvies pakrauti. Iš atsakovo buvo gautas atsakymas, jog dėl pavėluoto informacijos apie atvykstantį laivą pateikimo ir jau patvirtinto laivų atvykimo krovai grafiko, laivą krovai galės pastatyti 2007 m. balandžio 7 d. - 2007 m. balandžio 8 d. Ieškovo teigimu, atsakovas pateikė melagingą atsakymą, nevykdė sutartinių įsipareigojimų - nepastatė ieškovo prašymu laivo ,,Green Klipper“ prie krantinių Nr. 100, 101 ar 102, dėl šių jo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos, remiantis 2006 m. birželio 20 d. sutarties 4.1 punktu, ieškovas privalo atlyginti. Ieškovo nuostolius sudaro laivo „Green Klipper“ frachtas, nepakrauto į laivą krovinio sandėliavimas, negautos pajamos už laivo agentavimą ir kitas uosto paslaugas, negautos pajamos už krovinio krovą, krautuvų nuoma, darbuotojams priskaičiuotas darbo užmokestis, vertimo paslaugos. Prašomus priteisti nuostolius ieškovas kildina iš 2006 m. birželio 20 d. sutarties Nr. 1155/4.2, 2.1.1, 2.2.1, 2.1.3, 2.1.4 punktų netinkamo taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš UAB ,,Koralita“ 60,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog nuostolius jis patyrė dėl atsakovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovas - jog jis sutartį vykdė tinkamai, nes atsakovo kaltė pagal CK 6.245 str. 3 d. preziumuojama, tačiau kiekviena prezumpcija pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra nuginčijama. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo veikoje yra CK 6.256 straipsnyje išvardinti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (netinkamas sutarties įvykdymas), priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdė 2006 m. birželio 20 d. sutarties 2.1 punktą, reglamentuojantį atsakovo pareigas, t.y. atsakovo neteisėto veikimo vykdant sutartį, tad neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Teismas nurodė, kad ieškovo teisė naudotis krantinėmis nėra absoliuti ir reikalauja visų ūkio subjektų - Klaipėdos uosto žemės naudotojų ir nuomininkų - suderinimo. Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja pagal ieškovo užsakymus, suderintus su atsakovu, suteikti krantines laivų pastatymui. Byloje nustatyta, kad toks suderinimas neįvyko ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nesąžiningai nederino su ieškovu jo agentuojamo laivo pastatymo. Atsakovas įrodė, jog nėra jo kaltės dėl to, kad ieškovo agentuojamas laivas nebuvo pastatytas prie krantinės Nr. 100 ar kitų artimiausių krantinių. Nors ieškovas teigia, kad jis kreipėsi į atsakovą anksčiau, tačiau pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ankstesnį kreipimąsi jis privalėjo įrodyti. Iš atsakovo atsakymo, paruošto tą pačią dieną, nustatyta, kad su ieškovu buvo derinama kita data - balandžio 7-8 d. Ieškovo raštu įrodyta, kad laivas „Green Klipper“ stovėjo prie krantinės Nr. 97 ir buvo baigtas iškrauti 2004 m. balandžio 1 d. 14 val. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant laivo pastatymo suderinimo tarp šalių tvarką, vadovaujamasi nusistovėjusia šalių bendradarbiavimo praktika. Analizuodamas sutarties 2.1.1 punktą, teismas padarė išvadą, jog sutartyje numatyta, kad ieškovo užsakymas turi būti suderintas su atsakovu ir tik tada atsakovas įsipareigoja suteikti krantines laivo pastatymui ir tik sutarties 2.2.1 punktas reglamentuoja pranešimo atsakovui apie numatomą laivo atvykimą tvarką. Šiame sutarties punkte yra pateikta tik nuoroda į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės informavimo apie laivų atvykimą tvarką. Todėl ieškovo pranešimas ir kartu laivo pastatymo derinimas turėjo vykti paminėta tvarka, nes suderinimas vertintinas ir kaip ikisutartiniai santykiai, kadangi sutartis pradeda veikti, esant suderintam užsakymui. Teismo teigimu, krantinės turi būti naudojamos, derinant Klaipėdos uosto žemės naudotojų interesus, todėl šis derinimas yra pagrįstas laivų, dirbančių uoste, krovos ūkine veikla. Laivų švartavimo prie krantinių derinimą su jos naudotoju numatė ir galiojusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu, 2006 m. spalio 24 d. redakcija. Šių taisyklių 77.16 punktas draudė laivams švartuotis prie krantinių, prieš tai nesuderinus su krantinių naudotoju ir uosto dispečeriu. Iš šių taisyklių turinio teismas nustatė, kad derinimas dėl įplaukimo į Klaipėdos uostą turi būti pradėtas jau išplaukiant iš kito uosto, o pirmas pranešimas turi būti pateiktas prieš 72 val. iki atvykstant į uostą ir pranešimas apie laivą turi būti pateiktas šių taisyklių nustatyta forma. Teismas nustatė, kad laivo „Green Klipper“ atvykimas buvo planuojamas 2007 m. kovo 30 d. 15 val. ir įtrauktas į atsakovo planą bei numatytas pastatyti prie 97 krantinės, prie kurios ir stovėjo, ten dirbo agentas ,,Navigare laivybos agentūra“ su citrusiniais vaisiais. Šio laivo stovėjimas prie 97 krantinės buvo suderintas ir iki 2007 m. balandžio 1 d. 14 val. vyko krovos darbai. Tačiau šio laivo švartavimas prie 97 krantinės buvo įtrauktas į grafiką, kurį ruošė atsakovas ir pateikė uosto dispečerinei tarnybai. Šiuos veiksmus teismas vertino kaip nusistovėjusią praktiką, derinant stovėjimą prie krantinių, atitinkančią taisyklių reikalavimus. Teismo teigimu, tokia pat tvarka turėjo būti suderintas ir šio laivo stovėjimas prie 100 ar kitų - 101,102 ar 99 - krantinių, kurių vėliau pageidavo ieškovas. Teismas taip pat nustatė, kad laivo krovos darbus organizuoja jo agentas ir nurodė, kad apie krovinio iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pakrovimą į šį laivą turėjo būti suplanuota jau jam atvykstant į Klaipėdos uostą. Planuojamų laivų grafikas įrodo, kad tai nebuvo padaryta. Todėl vėlesnio nesuderinimo riziką ieškovas turėtų prisiimti sau. Tai, kad atsakovas ne dėl savo kaltės nepastatė ieškovo prašomo laivo kuo arčiau UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sandėlio, t. y. prie 100 krantinės, kurios prašė raštu, o vėliau ir kitų artimiausių krantinių, įrodo kitų laivų stovėjimo grafikas: prie krantinių Nr. 101-102 nuo 2007 balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 10 d. stovėjo laivas „Seda“, o prie krantinės Nr. 100 nuo 2007 m. balandžio 2 d. 12 val. buvo suplanuota, kad stovės laivas „Bitfjord“, kurį agentavo „Jūrtransa“, pranešdama apie tai atsakovui 2007 m. kovo 30 d., t. y. anksčiau negu ieškovas. Šio laivo stovėjimas prie krantinės Nr. 100 jau buvo suplanuotas išankstiniame grafike, taip pat kaip laivo „Green Klipper“ prie krantinės Nr. 97. Teismas padarė išvadą, kad krantinė Nr. 100 buvo užimta iš anksto suplanuotu laivo „Bitfjord“ stovėjimu krovos darbams, todėl ieškovo iš anksto nesuplanuotu laiku pastatyti laivo „Green Klipper“ prie minėtos krantinės nebuvo realios galimybės. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktas 2007 m. kovo 20 d. pasitarimo protokolas nepakeičia uosto naudojimo taisyklių, numatančių pareigą derinti laivų pastatymo prie krantinių klausimą su krantinių naudotojais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Koralita“ administratorius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Nors teismas pagrįstai nurodė, kad 2006 m. birželio 20 d. sutarties 2.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus, suderintus su atsakovu, suteikti krantinę laivų pastatymui, tačiau nepagrįstai nurodė, kad, tokiam suderinimui neįvykus, nebuvo atsakovo kaltės. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Ginčo sutarties, kuri yra tipinė, sąlygas pasiūlė atsakovas. Atsakovas ydingai supranta sąvoką „derinimas“, sutapatindamas ją su sąvoka „patvirtinimas“, ir neteisingai ją taiko praktikoje. Tuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl šalių pasirašytos sutarties netinkamo vykdymo, dėl ko ieškovui nebuvo laiku suteikta krantinė laivui „Green Klipper“ pastatyti ir kroviniui iškrauti.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suderinimas gali būti vertinamas kaip ikisutartiniai santykiai. Derybų, derinimo stadijoje ypač svarbus šalių lygiateisiškumas. Būtina užkirsti kelią stipresnei šaliai piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi, apsaugoti silpnesnės šalies teises ir interesus. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šių principų nesilaikė.
3. Atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir savo pasiūlytos sąvokos „derinimas“. Atsakovas tik patvirtina (arba nepatvirtina) UAB „Koralita“ užsakymą ir nemato reikalo derėtis, derinti šalių interesus, o prisiima vienasmenišką teisę patvirtinti arba nepatvirtinti kitos šalies prašymą. Jeigu LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomone, sąvoka „derinimas“ yra netinkama, ji turėtų siūlyti pakeisti sutarties sąlygas. Teismas netinkamai įvertino šalių sutartinius santykius, tarp jų šalių pareigą derinti sutartyje numatytus veiksmus. Jokių įrodymų apie derinimą byloje nėra. Apie derinimo būtinumą pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-265/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-265/07).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas neišnagrinėjo visų įrodymų dėl faktinių bylos aplinkybių, o esamus įrodymus įvertino neišsamiai. Teismas nurodė, kad atsakovas ne dėl savo kaltės nepastatė ieškovo prašomo laivo kuo arčiau UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sandėlio, tai grįsdamas kitų laivų stovėjimo grafiku, o laivo „Bitfjord“ pastatymą prie krantinės vietoje laivo „Green Klipper“ motyvuoja tuo, kad ieškovui apie laivą „Bitfjord“ buvo pranešta anksčiau, negu ieškovas pranešė apie laivą „Green Klipper“. Tačiau tos pačios sąlygos - pranešimo laiko - teismas netaiko ir net nemini laivo „Seda“ atžvilgiu. Teismas tik konstatavo apie šio laivo stovėjimą prie krantinės. Pasak UAB „Koralita“ darbuotojų, laivas „Seda“ buvo tyčia pastatytas, kad prie krantinės Nr. 100 nebūtų prišvartuotas laivas „Green Klipper“. Tai padaryta dėl konfliktinių šalių santykių, ką patvirtina vėlesni atsakovo veiksmai – sutarties nutraukimas. Be to, krantinės nėra izoliuotos, atitvertos ir idealus krantinės ir laivo ilgių neatitikimas neturėtų lemiamos reikšmės laivo pastatymui prie krantinės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad su ieškovu sudarytos sutartys prieš pasirašymą ieškovui buvo pateiktos susipažinti. Ieškovui nekilo jokių neaiškumų, abejonių dėl sutarčių sąlygų, tad jam buvo priimtinos visos pasirašytose sutartyse nurodytos sąlygos. Aplinkybė, kad sutarčių, kurias pasirašė UAB „Koralita“, rengėja yra LKAB „Klaipėdos Smeltė“, neturi reikšmės tokiose sutartyse nurodytų sąlygų, su kuriomis sutiko ir kurios buvo priimtinos abiem sutarčių šalims, vertinimui. Sutartyje numatytas paslaugas atsakovas teikė tik pagal UAB „Koralita“ paraiškas, kurias LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderina, t.y. patvirtina, priima vykdymui. Pagal susiformavusią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančių krantinių naudojimo praktiką krantine gali naudotis tik vienas subjektas. Vienintelė išimtis yra tik dėl krantinės Nr. 100, kuria visa gali naudotis LKAB „Klaipėdos Smeltė“, o dalimi krantinės, t.y. 59,54 m, - UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Tad negali būti ir nėra jokių kitų krantinių, esančių prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamo uosto žemės sklypo, naudotojų, išskyrus pačią LKAB „Klaipėdos Smeltė“. UAB „Koralita“ nėra uosto žemės naudotoja, t.y. nėra sudariusi jokios sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos, todėl uosto teritorijoje negali vykdyti jokios ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas tik tuo atveju, kai atsakovas suderina (patvirtina) UAB „Koralita“ užsakymus, kas buvo ir yra gerai žinoma bei priimtina UAB „Koralita“ nuo pat sutartinių santykių pradžios (2006 m. birželio 20 d. pasirašytos sutarties Nr. 1155/4.2 2.1.1 p., 2.1.3 p.). LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atliekamas UAB „Koralita“ pateikto užsakymo suderinimas yra ne kas kita kaip užsakymo priėmimas vykdymui (užsakymo patvirtinimas), prieš tai įvertinus anksčiau suderintus užsakymus bei naudojamų krantinių užimtumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nesuderino 2007 m. kovo 31 d. UAB „Koralita“ prašymo Nr. 302 pastatyti laivą „Green Klipper“ krovos darbams prie krantinės Nr. 100 nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 3 d., tad samprotavimai, susiję su žodžio „derinimas“ reikšme, yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje kilusiam ginčui spręsti ir iš viso turėtų būti nenagrinėjami. UAB „Koralita“ prašomus priteisti nuostolius nulėmė jo paties, o ne atsakovo veiksmai, nes būtent dėl UAB „Koralita“ veiksmų susidarė situacija, kad laivas „Green Klipper“ nuo 2007 m. balandžio 1 d. negalėjo būti pastatytas krovai prie UAB „Koralita“ prašomos krantinės. Ieškovo pozicija dėl piktnaudžiavimo privilegijuota padėtimi neatitinka pasirašytos sutarties sąlygų ir prieštarauja ne tik susiklosčiusiai darbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje praktikai, bet ir su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu susijusiems teisės aktams, nes UAB „Koralita“, norėdama švartuoti laivus krantinėse, kurių naudotoja yra LKAB „Klaipėdos Smeltė“, bet kokiu atveju turi gauti šios bendrovės išankstinį suderinimą (ginčo kilimo metu galiojusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių redakcijos 11 punktas, 77.16 punktas, 2007 m. kovo 8 d. Direkcijos raštas Nr. UD-11.6.9.847). UAB ,Koralita“ nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tariamą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kaltę dėl laivo „Green Klipper“ nesuderinimo. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nebuvo suderinusi 2007-03-31 UAB „Koralita“ prašymo Nr. 302 pastatyti laivą „Green Klipper“ krovos darbams prie krantinės Nr. 100 nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 3 d. Remiantis sutarties nuostatomis, tik tada, kai LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderina (t.y. patvirtina, priima vykdymui) UAB „Koralita“ užsakymą, ji privalo suteikti UAB „Koralita“ užsakytas paslaugas. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas asmens ūkinės laisvės ir iniciatyvos principas, CK 1.2 straipsnyje nurodytas nesikišimo į privačius santykius principas, Uosto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis bei susiklosčiusi darbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje praktika. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ preliminarus laivų grafikas, kuris buvo patvirtintas 2007 m. balandžio mėnesiui ir išsiųstas 2007 m. balandžio 2 d. raštu Nr.04-01/1604 Direkcijai bei laivų agentų pranešimai dėl šių laivų atvykimo patvirtina aplinkybę, kad krantinėse, prie kurių UAB „Koralita“ prašė statyti laivą „Green Klipper“, buvo jau anksčiau suplanuotas kitų, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintų (patvirtintų), laivų pastatymas krovai. Remiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių redakcijos 6 punktu, likus 72 valandoms iki atplaukimo, vėliau patikslindamas atplaukimą likus 48 ir 24 valandoms, laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo pagal Laivybos taisyklių 2 priedą informuoja uosto dispečerinę ir kitas tarnybas bei įmones apie atplaukimą ir laivo apsaugos lygį. UAB „Koralita“, norėdama švartuoti laivus krantinėse, kurių naudotoja yra LKAB „Klaipėdos Smeltė“, tame tarpe krantinėse Nr. 100 ar Nr. 99, turi gauti šios bendrovės išankstinį suderinimą. UAB „Koralita“ pati neįvykdė sutartinių sąlygų bei nesilaikė teisės aktų reikalavimų. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Paslaugų pagal sutartis teikimas buvo nutrauktas dėl UAB „Koralita“ kaltės, nes jo įsiskolinimas už LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suteiktas paslaugas viršijo 290 000 Lt. Laivo „Green Klipper“ ilgis yra reikšmingas, kadangi dėl minėto laivo ilgio jam nebūtų užtekę krantinės Nr. 100 ir jis būtų užėmęs dar ir kitos, LKAB „Klaipėdos Smeltės“ naudojamos, krantinės dalį, kas turėjo būti iš anksto suderinta su LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Koralita“ buvo susitarusios dėl krovinio (šaldytos žuvies) perkrovimo krovos variantu „UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ šaldytuvas – laivas“, UAB „Koralita“ nepateikė. Nėra visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prievolės atlyginti UAB „Koralita“ žalą. UAB „Koralita“ prašomus priteisti nuostolius nulėmė jo paties veiksmai. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nesutinka su UAB „Koralita“ pateikiamu žalos paskaičiavimu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo, konstatuoja, kad pagrindų, numatytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Koralita“ šioje byloje pareiškė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis sutartinės civilinės atsakomybės sąvoką, jos taikymo pagrindus ir tvarką, teigdamas, kad atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė prieš ieškovą 2006 m. birželio 20 d. šalių pasirašyta sutartimi Nr. 1145/4.2, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyręs nuostolius, kuriuos atsakovas privaląs atlyginti.
Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad netinkamai vykdoma arba nevykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
2006 m. birželio 20 d. šios bylos šalių pasirašytos sutarties Nr. 1155/4.2 punkte Nr. 4.1 taip pat nustatyta, kad šalis atlygina kitai šaliai patirtus nuostolius (t.y. turėtas išlaidas, turto netekimą arba negautas pajamas) dėl šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamo vykdymo arba nevykdymo tik esant šalies kaltei.
Taigi, tiek Civilinio kodekso nuostatos, tiek ir šios bylos šalių pasirašytos sutarties sąlygos numato sutarties šalių atsakomybę – kiekvienos iš sutarties šalių pareigą kitai šaliai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad sutartis nebuvo įvykdyta ar buvo įvykdyta netinkamai dėl vienos iš sutarties šalių kaltės. Tačiau pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, o šiuo konkrečiu atveju – reikalauti iš kitos sutarties šalies atlyginti nuostolius, atsiranda tik esant visoms įstatymo nustatytoms sąlygoms tokios atsakomybės taikymui. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.).
Apibendrinat šias teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės, tiek deliktinės, tiek ir sutartinės, pagrindus, darytina išvada, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius šias sąlygas, kaip pagrindą tokiai atsakomybei atsirasti: neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir jos dydį, įpareigotojo asmens (šiuo atveju atsakovo) kaltę bei priežastinį ryšį tarp tokių neteisėtų skolininko (atsakovo) veiksmų bei atsiradusios žalos.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė 2006 m. birželio 20 d. sutarties 2.1 punktą, reglamentuojantį atsakovo pareigas, t.y. neįrodė atsakovo neteisėto veikimo, vykdant sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad, nesant neteisėto neveikimo, neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs vienos iš esminių ir būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti - atsakovo laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ neteisėtų veiksmų, vykdant šios bylos šalių 2006 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį Nr. 1155/4.2.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas teigia, kad nors teismas ir pagrįstai nurodė, jog minėtos sutarties 2.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus, suderintus su atsakovu, suteikti krantinę laivų pastatymui, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad, tokiam suderinimui neįvykus, nėra atsakovo kaltės. Apelianto teigimu, atsakovas ydingai supranta sąvoką „derinimas“, sutapatindamas ją su sąvoka „patvirtinimas“, ir neteisingai ją taiko praktikoje, ir tuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl šalių pasirašytos sutarties netinkamo vykdymo, dėl ko ieškovui nebuvo laiku suteikta krantinė laivui „Green Klipper“ pastatyti ir kroviniu iškrauti. Apelianto nuomone, nagrinėjama sutartis yra vartojimo sutartis ir todėl ji turi būti aiškinama ieškovo, kaip vartotojo naudai, ir atsakovo, kaip sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tačiau su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Šioje byloje ieškovas yra įmonė, todėl jos teisės negali būti ginamos remiantis įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis vartotojo (fizinio asmens) teisių gynimą. Atsakovas neginčija, kad sutartis yra sudaryta pagal jo pasiūlytas sąlygas, tačiau teigia, kad ieškovas su tokiomis sąlygomis sutiko ir jos buvo priimtinos abiem sutarties šalims.
Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios naudai tuomet, kai dėl tokių sutarties sąlygų yra abejojama. Vertinant, ar dėl sutarties sąlygos, nustatančios, kad krantines ieškovui atsakovas suteikia tuomet, kai užsakymai su juo yra suderinami, gali kilti abejonių, būtina atsižvelgti į tai, kad tokią sutartį pasirašęs ieškovas yra komercine veikla užsiimanti įmonė, kurios veikla yra susijusi su transportu (t. 1, b.l. 20 - įstatai), ir, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovas teikia tarptautinio ekspedijavimo, laivų agentavimo, frachtavimo paslaugas. Taigi ieškovui, kaip įmonei, besinaudojančiai valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiančių įmonių paslaugomis, turėjo būti žinoma šių įmonių veiklos specifika ir laivų statymo prie krantinių tvarka bei aiški ir suprantama jo paties pasirašytoje sutartyje nustatyta sąlyga, reikalaujanti suderinti laivo pastatymo laiką.
Iš tiesų, atsakovo laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir ieškovo UAB ,,Koralita“ 2006 m. birželio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 1155/4.2 punktu Nr. 2.1.1 atsakovas AB „Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo pagal ieškovo UAB ,,Koralita“ užsakymus, suderintus su atsakovu, suteikti krantines laivų pastatymui. Tos pačios sutarties 2.2.1 punktu ieškovas UAB ,,Koralita“ įsipareigojo pranešti atsakovui apie numatomą laivo atvykimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ dispečerinės informavimo apie laivų atvykimus tvarka. Tokią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, pagal kurių 6 punkto nuostatą, likus 72 valandoms iki atplaukimo, vėliau patikslindamas atplaukimą likus 48 valandoms ir 24 valandoms, laivo kapitonas arba įgaliotas asmuo apie atplaukimą į uostą informuoja uosto dispečerinę ir kitas tarnybas bei įmones. Taigi pasirašyta sutartimi šalys nustatė ir ieškovo pareigą informuoti atsakovą apie laivo atvykimą ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo.
Šalių pasirašytos sutarties sąlygos, nustatančios ieškovo pareigą informuoti apie laivo atvykimą iš anksto ir įpareigojančios atsakovą suteikti krantinę laivo pastatymui tik suderinus užsakymus su atsakovu, yra susijusios su valstybinio jūrų uosto ir jo teritorijoje veikiančių įmonių veiklos specifika ir negali būti laikomos diskriminuojančiomis bei leidžiančiomis atsakovui piktnaudžiauti savo padėtimi. Tai, kad reikalavimą pranešti apie numatomą laivo atvykimą iš anksto šalys sutartimi suderino su valstybės nustatyta informavimo apie laivų atvykimą tvarka, įrodo, jog šalims, taigi ir ieškovui, buvo žinoma valstybinio jūrų uosto ir joje veikiančių įmonių veiklos specifika. Minėtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.16 punktas uosto akvatorijoje draudžia laivams švartuotis prie krantinės, prieš tai nesuderinus su krantinės naudotoju ir uosto dispečeriu. Taigi, suderinti su krantinės naudotoju, o šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju su atsakovu, reikalauja ne tik šalių sudaryta sutartis, bet ir laivybą jūrų uoste reglamentuojantis norminis aktas. Todėl ieškovui toks reikalavimas turėjo būti žinomas ir suprantamas.
Pagal prasmę sąvoka ,,suderinimas“ reiškia susitarimą, kuriam yra reikalinga abiejų šalių valia ir nesant bent vienos šalies valios, toks susitarimas negalimas. Tai reiškia, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl konkretaus laivo pastatymo vietos ir laiko būtinas atskiras susitarimas, o nepasiekus tokio susitarimo laivas negali būti statomas prie krantinės, kurios naudotojas yra atsakovas. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad tokio susitarimo šalys nepasiekė - ieškovo nurodyto laivo „Green Klipper“ pastatymo laiko ir vietos nesuderino ir krantinė šiam laivui ieškovo pageidaujamu laiku nebuvo suteikta. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovo kaltė pasireiškia, ydingai traktuojant sąvoką „derinimas“, sutapatinant ją su sąvoka „patvirtinimas“ ir neteisingai ją taikant praktikoje.
Esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar yra atsakovo, kaip vienos iš 2006 m. birželio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 1155/4.2 šalių, kaltė dėl to, kad susitarimas dėl konkretaus laivo pastatymo vietos ir laiko nebuvo pasiektas (neįvyko suderinimas), o šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su civilinės atsakomybės dėl atsakovo nurodytų nuostolių taikymu.
Byloje yra nustatyta, kad ieškovas su prašymu dėl laivo „Green Klipper“ pastatymo prie krantinės Nr. 100 nuo 2007 m. balandžio 1 d. kreipėsi tik 2007 m. kovo 31 d. Tai reiškia, kad pats ieškovas pažeidė 2006 m. birželio 20 d sutarties Nr. 1155/4.2 punkto Nr. 2.2.1 reikalavimą - pavėluotai pranešė apie laivo atvykimą (t. 1, b.l 75). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie ankstesnį kreipimąsi ieškovas įrodymų nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovui laiku nepranešus apie laivo atvykimą, atsakovas neturėjo galimybės pastatyti laivo „Green Klipper“ prie krantinių, prie kurių prašė ieškovas: prie šių krantinių jau anksčiau buvo suplanuotas kitų, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintų laivų pastatymas krovai. Šias aplinkybes įrodo byloje pateiktas planuojamo laivų atvykimo grafikas, pranešimai bei išrašas iš laivo informacinės sistemos (t. 2, b.l. 25, 30, 31-32, 143, t. 3, b.l. 42-42). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šie duomenys įrodo, kad iš anksto buvo suplanuota, jog prie krantinės Nr. 100 nuo 2007 m. balandžio 2 d. 12 val. stovės laivas „Bitfjord“, kurį agentavo „Jūrtransa“, pranešdama apie tai atsakovui 2007 m. kovo 30 d., t. y. anksčiau negu ieškovas, ir šio laivo stovėjimas prie krantinės Nr 100 jau buvo suplanuotas išankstiniame grafike. Prie tos pačios krantinės stovėjo ir laivas ,,Elvita“, atplaukęs 2007 m. kovo 4 d. ir išplaukęs 2007 m. balandžio 7 d. (t. 2, b.l. 143).
Apeliantas teigia, kad laivas ,,Seda“ buvo pastatytas tyčia, kad prie krantinės Nr. 100 nebūtų prišvartuotas laivas „Green Klipper“. Tačiau tokio savo teiginio apeliantas faktiniais duomenimis nepagrindžia. Iš minėto planuojamo laivų atvykimo grafiko (t. 1, b.l. 25) matyti, kad laivas ,,Seda“ 2007 m. balandžio 1 d. 10 val. 30 min. buvo pastatytas prie krantinės Nr. 101, o atsakovo 2007 m. liepos 12 d. pažyma įrodo, kad prie šios krantinės laivas ,,Seda“ stovėjo iki 2007 m. balandžio 10 d. 19 val. 30 min. Tuo tarpu ieškovas savo užsakymu (pranešimu) laivą prašė statyti prie krantinės Nr. 100 (t. 1. b.l. 75). Todėl atsakovas neturėjo galimybės šio laivo statyti prie ieškovo pageidaujamos krantinės. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo kaltės dėl to, kad susitarimas dėl konkretaus laivo pastatymo vietos ir laiko tarp šalių nebuvo pasiektas (neįvyko suderinimas), nėra. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė 2006 m. birželio 20 d. sutarties 2.1 punktą, reglamentuojantį atsakovo pareigas, t.y. neįrodė atsakovo neteisėto veikimo, vykdant sutartį.
Nenustačius atsakovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“, kaip vienos iš 2006 m. birželio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 1155/4.2 šalių, neteisėtų veiksmų, vykdant šią sutartį, bei kaltės dėl ieškovui atsiradusių nuostolių, nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei dėl tokių nuostolių atsirasti, taigi nėra ir pagrindo tokią atsakomybę taikyti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ ieškinį atsakovui laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl žalos atlyginimo pagrįstai atmetė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ 30,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.