Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-12-07 · Byla Nr. A2.6.-578-829/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
A2.6.-578-829/2016
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00513-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Nukentėjusysis
A. Š.
Pažeidėjas
G. U.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-578-829/2016
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00513-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3; 2.7.4.5 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 7 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant transporto priemonės savininkui G. U.,nukentėjusiajai A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. 2016 m. rugsėjo 8 d. 3 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas neblaivus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas tam teisės apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais G. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 222 punktų reikalavimus.

G. U., žinodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prašymų bei duomenų, sąlygojusių negalėjimą dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime teismo paskirtu laiku, nepateikė, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Transporto priemonės savininkas G. U. nurodė, kad sūnus šiuo metu yra išvažiavęs į užsienį. Patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Įvykio dieną pas jį lauko pavėsinėje šventė. Buvo daug išgėręs, todėl užmigo automobilyje. Neleido sūnui naudotis automobiliu. Automobilio rakteliai buvo namuose. Sūnus matyt juos nuėjęs pasiėmė ir automobiliu išvažiavo pas draugą. Pats pabudo tik įvykus įvykiui. Jo metu buvo apgadintos tujos. Norėjo pranešti policijai, neišvažiuoti iš įvykio vietos, tačiau sūnus ir šio draugas jo neklausė.

Nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad apie 3 val. nakties išgirdo trenksmą, kieme užsidegė lempa. Viską stebėjo per šalia verandos esantį langą. Atstumas iki įvykio vietos apie 300-500 m. Matė, kad įvykyje dalyvavo trys asmenys, kurių ji su vyru nepažinojo. Po eismo įvykio šie išstūmė automobilį ant pagrindinio kelio. Tada jos vyras išbėgo iš namų, užfiksavo automobilio numerius ir paskambino 112. Kol atvažiavo pareigūnai vyras važiavo paskui eismo įvykį sukėlusį automobilį. Įvykio metu buvo išverstos 5 tujos (apie 4 m pločio, 3 m aukščio) ir suniokotas daržas, nes dar nebuvo nuimtos daržovės. Padaryta turtinę žalą vertina 500 Eur. Niekas jos neatsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. U. kaltę įrodo administracinės bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas (b. l. 1), asmens blaivumo testas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), fotonuotraukos (b. l. 8-9, 33-35), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10), G. U., A. Š., G. U., A. J. paaiškinimai raštu (b. l. 11, 12, 13, 14), A. Š. ir G. U. parodymai teismo posėdžio metu ir kita administracinės bylos medžiaga.

G. U. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalies sudėtį, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, taip pat pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi pažeidėjas pasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs, nepranešęs policijai ar asmeniui, kuriam padaryta žala.

G. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą.

Skiriant G. U. nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai; į pavojingumo laipsnį – apgadintas svetimas turtas, žala nėra atlyginta; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, teistas (LITEKO duomenimis), nedirba, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir už padarytus teisės pažeidimus skirtinos baudos, kurių dydis nustatytinas didesnis nei straipsnių sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Pažeidimu padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl G. U. įpareigotinas per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą 500 Eur turtinę žalą (ATPK 37 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis).

ATPK 127 straipsnio 3 dalie ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. ATPK 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodyti ir ATPK 127 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 dalis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose, tačiau gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. U., todėl jis, būdama atsakingas už jam priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai. Nors G. U. teismui pateikė paaiškinimą, jog automobilio rakteliai buvo namuose ir sūnus savavališkai pasiėmė raktelius, tačiau automobilio savininkas G. U. žinodamas, kad jo sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemonių, elgėsi ypatingai neatsakingai, palikdamas automobilio raktelius atvirai prieinamoje vietoje, namuose, kuriuose kartu su juo buvo ir sūnus. Šią išvadą sustiptina ir ta aplinkybė, kad visgi G. U. buvo išlipęs iš automobilio eismo įvykio vietoje, matė ir suprato, kad jo sūnus vairavo automobilį, apgadino svetimą turtą, tačiau padėjo automobilį išstumti ant kelio ir pats kartu iš įvykio vietos pasišalino. G. U. nurodomą aplinkybę apie tai, kad sūnus jo neklausė atmeta kaip nelogišką, prieštaraujančią paties G. U. veiksmams įvykio vietoje, kadangi sūnui jo neklausant jis pats galėjo nueiti pas nukentėjusiuosius ir šiems pranešti apie padarytą žalą ar kviesti policijos pareigūnus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad automobilis būtų paimtas prieš jo valią ir juo būtų disponuojama neteisėtai, kas sudarytų pagrindą, skiriant nuobaudą G. U., neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Be to pažymėtina, kad G. U. kartą jau yra baustas už KET pažeidimus, kai vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokią išvadą patvirtinančių aplinkybių nėra, todėl G. U. skirtina papildoma nuobauda – vairuotos transporto priemonės konfiskavimas (Kauno apygardos teismo 2015-05-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-418-290/2015).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 286-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

– už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą 1 550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

– už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą 1 330 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. U. galutinę nuobaudą paskirti 1 550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Įpareigoti G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), padarytą turtinę žalą – 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė