Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Dianai Degutienei, nedalyvaujant atsakovui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus (b.l. 3-5, 96, 110, 113), teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1986-08-09 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo; 2) palikti santuokines pavardes; 3) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, skirti ieškovei, o metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, skirti atsakovui; taip pat atsakovui skirti transporto priemones: automobilius BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, įteikti 2012-03-14 šeimos nariui (b.l. 41). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, laikytina, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai (b.l. 44, 49, 99), kadangi dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui apie adreso pasikeitimą. Šaliai nesilaikant minėtos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais (CPK 121 str. 1, 2 d.). Be to, procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į 2012-04-17 parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti šeimos nariui, kuris privalėjo nedelsiant apie tai informuoti atsakovą (b.l. 41, 44), o CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nesant atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo originalo, civilinės bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1986-08-09 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2663 (b.l. 9). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra. Sutuoktiniai septynerius metus kartu, kaip šeima, negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi rodė nepagarbą šeimai, vartojo alkoholį, smurtavo fiziškai ir psichologiškai prieš ieškovę.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nustatyta, kad atsakovas baustas už netinkamą elgesį buityje ir girtavimą, nedidelį chuliganizmą (b.l. 28, 29). Byloje pateiktos Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno apygardos skyriaus teismo medicinos ekspertizės aktas taip pat patvirtina atsakovo girtavimo ir fizinio smurto šeimoje faktus (b.l. 22, 23). 2012-07-17 teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš ieškovę ir grasinimo ją nužudyti įrodo atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės (b.l. 104-108). Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis girtavimas ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, kadangi tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo G. K. kaltės, kadangi šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

CPK 3.69 str. 1 d. nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).

Turtiniai klausimai.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius nei ieškovė, nei teismas duomenų neturi.

Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl teismas turi išspręsti klausimą dėl turto padalinimo.

Nustatyta, kad santuokos metu buvo įgytas šis registruotinas turtas:

- butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. K. vardu, 20000,00 Lt vertės;

- transporto priemonė BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) įgyta G. K. vardu, 2700,00 Lt vertės;

- transporto priemonė FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) įgyta G. K. vardu, bevertė;

- transporto priemonė BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) įgyta G. K. vardu, bevertė.

Taip pat šalys santuokos metu įgijo metalinį garažą, 1000,00 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje.

Ieškovė prašo butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o metalinį garažą bei transporto priemones BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismui atsakovo nuomonė dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nežinoma.

Šalys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes, tačiau šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį: sumažėjusias galimybes gauti pajamų (pvz., dėl ligos) ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius (pvz., kai kartu lieka gyventi vaikai), taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Iš bylos medžiagos bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas santuokoje, ieškovės motinai M. C. priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (b.l. 8, 59, 60-61); sutuoktiniai septynerius metus kartu negyva, bendro ūkio neveda, atsakovė viena rūpinasi butu, jį išlaiko, atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo (b.l. 102, 103), tai įrodo ieškovės didesnį indėlį į bendrą turtą. Atsakovas rašytiniu pareiškimu yra atsisakęs teisių į butą/ patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, priešinių reikalavimų, susijusių su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimu po santuokos nutraukimo, nepareiškė (b.l. 21, 41). Be to, ieškovė yra iš dalies darbinga, nustatytas 55 % darbingumo lygis, jos gaunamos pajamos menkos (b.l. 76, 17), atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl smurtavimo prieš ieškovę ir grasinimo ją nužudyti (b.l. 104-108).

Atsižvelgiant į galimybę padalinti turtą natūra, į ieškovės didesnį indėlį į bendrą turtą bei į tai, kad šalims kartu gyventi viename bute nėra galimybės, kadangi bendras ieškovės gyvenimas su atsakovu gali realiai pakenkti ieškovės interesams, į ieškovės gaunamas pajamas, sveikatos būklę, didesnį indėlį į bendrą turtą, turtinę padėtį, neleidžiančią jai mokėti atsakovui piniginės kompensacijos, į atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, į jo grubų kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas laiko, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teise.

Transporto priemonės: BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) taip pat metalinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje po santuokos nutraukimo priteistini atsakovui G. K. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, valstybei sumokėjo 428,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8). Likusios 572,00 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, valstybei privalo būti sumokėtas 742,00 Lt žyminis mokestis (turtinis reikalavimas: 20000,00 Lt x 3 % = 600,00 Lt + 142,00 Lt už neturtinį reikalavimą). Be to, ieškovė patyrė 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą (b.l. 7).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 428,00 Lt žyminio mokesčio ir 50,00 Lt už advokato pagalbą ieškovei, o 314,00 Lt žyminio mokesčio bei 18,00 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Santuoką, sudarytą tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1986 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo D. K. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), G. K. - (duomenys neskelbtini).

- butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

- transporto priemones BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) 2700 Lt vertės, FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) bevertė, ir BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) bevertė, priteisti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

- metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, 1000,00 Lt vertės, priteisti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Alytuje, 478,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Alytuje, 332,00 Lt (tris šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į teismo raštinę, 115 kab.)).

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.