- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-5829-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00865-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovei advokatei S. B. – K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Kauno RATC, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021-03-25 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-21/J20-7 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas Nutarime nurodė, jog laiko, kad Kauno RATC vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015-10-23 išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-K.4-6/2015 (toliau - ir TIPK leidimas) bei komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (Kauno MBA) įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente (toliau – ir Techninis reglamentas) nustatytų sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 5 dalyje.
Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu, kadangi jo veiksmuose nėra nei pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. neteisėto elgesio, nei subjektyviosios pusės, t. y. kaltės (tyčios ar neatsargumo). Pareiškėjas nurodė, kad Kauno RATC remonto darbų vykdymo metu, kol skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 dėl būtinumo laikinai buvo atjungti, TIPK leidimo bei Techninio reglamento sąlygų laikymasis buvo užtikrintas, o Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus, nes situacijos aplinkybių bei Kauno RATC veiksmų tinkamai neįvertino. Be to, Kauno RATC veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Pareiškėjas paaiškino, kad ventiliatoriaus VCN-B-027 guolių, gofrų keitimo ir ventiliacijos vamzdyno VCN-B-027 remonto darbai buvo suderinti ir pradėti vykdyti nuo 2020-10-27. Tada ir buvo atjungta viena patalpos oro valymo sistema. Rangovas UAB „Autokausta“ 2020-11-06 ryte operatyviniame žurnale pažymėjo, kad ventiliatorius suremontuotas, tačiau vykdant jo paleidimo darbus 2020-11-06 8:30 val. paaiškėjo, jog papildomai reikalingas ir ventiliacijos VCN-B-027 trūkusio (išsinėrusio) vamzdžio remontas prie biofiltro Nr. 1, todėl vykdytas sistemos remontas nėra baigtas ir ji dar negali būti paleista. Siekiant, kad į aplinką nesklistų nemalonūs kvapai ir per neveikiančią įrangą neišvalyti teršalai nepatektų į aplinkos orą už pastato sienų, ventiliatoriaus VCN-B-027 remonto darbų metu skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 buvo laikinai atjungti.
Pareiškėjo teigimu, ventiliacijos sistemos (įskaitant ventiliatorių sparnuočių, ventiliacijos vamzdynų, skruberių ir biofiltrų) valymas, remontas, balansavimas ir kiti planuojami bei kartais staiga gamybiniame procese paaiškėję susiję darbai yra neatsiejami nuo įprastų Kauno MBA įrenginio technologinių procesų. Todėl Departamentas negali nepagrįstai reikalauti iš anksto nuspėti visus įmanomus tokio įrenginio gedimus, nes tai objektyviai neįmanoma. Todėl atmestini Departamento Nutarime nurodyti argumentai, kad jeigu Kauno RATC laiku būtų apžiūrėjęs vamzdį prie biofiltro Nr. 1, jis nebūtų išsinėręs.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad eksploatuojant Kauno MBA įrenginį, t. y. mišrių komunalinių atliekų apdorojimo technologinių procesų, vykstančių pastato viduje, metu (pradedant atliekų iškrovimu į atliekų priėmimo bunkerį, toliau vykstant atliekų apdorojimui mechaniniu būdu bei atliekų apdorojimui aerobiniu būdu – kompostavimui), susidaro aplinkos oro teršalai. Tiek Kauno MBA įrenginio PAV ataskaitoje, patvirtintoje 2012-04-10 raštu Nr. 28(PAV)-D2-879, tiek TIPK leidime, tiek ir Techniniame reglamente yra nurodoma, jog šių technologinių procesų metu susidaręs užterštas oras ištraukiamosios ventiliacijos pagalba paduodamas į taršos mažinimo įrenginius, t. y. dvigubo valymo įrenginius – šlapio valymo skruberių sistemą ir biofiltrą. Taigi, iš visų šių išvardintų technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras yra surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – šlapio valymo skruberių sistemą ir biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.
Pareiškėjo teigimu, visą laikotarpį, kol dėl remonto buvo laikinai atjungti skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1, patalpos oro valymo sistema veikė – ventiliatorius VCN-B-028, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 dirbo numatytu projektiniu režimu. Iš biologinio apdorojimo pastato įjungtu ir veikiančiu ventiliatoriumi traukiamas oras buvo išvalytas ir į aplinką išleistas per kaminą.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Kauno RATC vieno iš ventiliatoriaus remonto metu privalėjo atjungti skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, tačiau pastato viduje esančio oro valymą pilnai atliko antras veikiantis ventiliatorius bei skruberis Nr. 2 su biofiltru Nr. 2. Atitinkamai nebuvo pažeistos jokios TIPK leidimo ir Techninio reglamento nuostatos. Nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta ar detalizuota, kad vienu metu Kauno MBA įrenginio patalpoje veikia ir gali veikti tik abi oro valymo sistemų linijos kartu, kad viena iš jų dėl gamybinio būtinumo, remonto negalėtų būti laikinai atjungta ar panašiai. Kadangi ventiliatorius, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 niekada atjungti nebuvo, remonto darbų vykdymo metu, kol skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 dėl būtinumo buvo laikinai atjungti, TIPK leidimo sąlygų laikymasis buvo užtikrintas.
Nagrinėjamu atveju, dėl neatidėliotinų remontų darbų laikinai sustabdžius skruberio Nr. 1 ir biofiltro Nr. 1 darbą tarša į aplinką nepadidėjo ar žala gamtai nebuvo padaryta, nes visas taršus oras liko pastato viduje, kurį atitinkamai išvalė antroji oro valymo sistema. Priešingai, jeigu reikalaujančius remonto skruberio Nr. 1 ir biofiltro Nr. 1 Kauno RATC laikinai nebūtų atjungusi, į aplinkos orą neišvengiamai būtų patekęs nuo teršalų neišvalytas oras. Šiuo atveju, Departamentas turėjo objektyviai įvertinti visą aplinkybių visumą, tai, kad Kauno RATC privalėjo atlikti remontą ir neturėjo kitos išeities kaip tik vieną dalį oro valymo įrenginių laikinai atjungti, kartu užtikrindamas kitos dalies pilną veikimą, ir tokio nepagrįsto Nutarimo nepriimti bei ekonominės sankcijos neskirti.
Be to, pareiškėjo teigimu, Kauno RATC pirmos oro valymo sistemos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdama, nes eksploatuojant nesuremontuotą oro valymo sistemą būtų buvusi padaryta žala aplinkai, nes į aplinkos orą būtų išleistas nuo teršalų neišvalytas oras. Taigi, šiuose Pareiškėjo veiksmuose yra visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime bei teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 10 d. atliko Kauno MBA patikrinimą (toliau - Patikrinimas) pagal pavedimą Nr. K-43, kurio tikslas - dėl sklindančių nemalonių kvapų (ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant TIPK leidime numatytų sąlygų). Patikrinimo metu nustatyta, kad MBA įrenginys nuo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nurodytų sąlygų, t. y. skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 nebuvo eksploatuojami, taigi iš patalpų surinktas oras negalėjo būti nukreipiamas ir valomas šiuose oro valymo įrenginiuose. Gedimas užfiksuotas Operatyviniame žurnale 2020 m. lapkričio 6 d. 8.30 val., kuriame nurodyta, kad Ventiliatoriuje Nr. VCN-B-027 ties ventiliacijos vamzdžio įlindimu į biofiltrą Nr. 1, atsijungė (išsinėrė) ventiliacijos vamzdžiai. Patikrinimo metu pamainos technologo paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo suremontuotas ventiliatorius. Vykdant paleidimą nustatyta, kad šio skruberio išsinėręs vamzdis iš biofiltro. Gedimas iki šiol nepašalintas (Patikrinimas vyko 2020 m. lapkričio 10 d.). Iš pateiktų foto lentelių matyti, kad pro MBA įrenginio mechaninio apdorojimo pastato ventiliacijos angas ir pro biologinio apdorojimo pastato vartus Nr. 13 patikrinimo metu veržėsi garai.
Atsakovo teigimu, skundo argumentai, jog oro valymą pilnai atlieka vienas veikiantis ventiliatorius bei skruberis su biofiltru, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas, Kauno RATC vykdė veiklą pagal TIPK ir Techninio reglamento reikalavimus, atmestini kaip neatitinkantys realios padėties.
Oro valymo sistema MBA įrenginyje nėra sudaryta iš dviejų pakaitinių sistemų kaip bandoma pateikti pareiškėjo aiškinimu. Objekto veiklos technologinis procesas veikia taip, kad abu biofiltrai aptarnauja biologinę atliekų apdorojimo dalį, kuri nors ir padalinta į dvi dalis, bet po vieną neatlieka savo funkcijos. Kai viena biofiltro dalis atjungiama ar neveikia, tai teršalų (kvapų) surinkimas mažėja ir teršalų sklaida į aplinką auga. Be to, nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta tokių sąlygų, jog oro valymo sistema dirbtų pakaitomis, t. y., kad veikiant vienam ventiliatoriui su skruberiu ir biofiltru, kitas ventiliatorius su skruberiu ir biofiltru būtų ne darbiniam režime. Paminėjo, kad galimai Kauno RATC taiko savo veikloje tokią praktiką, nes dėl nemalonių kvapų, sklindančių į aplinką nuolat gaunami aplinkinių gyventojų skundai - vien nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki Patikrinimo (2020 m. lapkričio 10 d.) buvo gauta 14 skundų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. - 461 skundas. Pareigūnų 2020 m. lapkričio 10 d. atlikto Patikrinimo metu ir buvo nustatytos tokios aplinkybės, kad Kauno RATC vykdo veiklą, pažeisdama TIPK leidimo sąlygas, t. y. oras nėra pilnai išvalomas nuo teršalų (kvapų), nes pilnai neveikia valymo įrenginiai (atjungtas vienas iš dviejų biofiltrų).
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neinformavo Departamento apie vykdomus darbus ir ilgą laiką vykdė veiklą pažeisdamas TIPK sąlygas. Ir tik Departamento pareigūnų Patikrinimo metu paaiškėjo (pagal įrašus Operatyviniame žurnale), kad oro valymo sistema pilnai neveikia, atjungtas biofiltras, oras pilnai neišvalomas ir į aplinką sklinda nemalonūs kvapai, daroma neigiama įtaka aplinkinių gyventojų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl Departamento 2021-03-25 nutarimo Nr. J2-21/J20-7 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 10 d. atliko VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, pagal pavedimą Nr. K-43, kurio tikslas - dėl sklindančių nemalonių kvapų (ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant TIPK leidime numatytų sąlygų). Patikrinimo metu nustatyta, kad MBA įrenginys nuo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nurodytų sąlygų, t. y. skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 nebuvo eksploatuojami, taigi iš patalpų surinktas oras negalėjo būti nukreipiamas ir valomas šiuose oro valymo įrenginiuose. Gedimas užfiksuotas Operatyviniame žurnale 2020 m. lapkričio 6 d. 8.30 val., kuriame nurodyta, kad Ventiliatoriuje Nr. VCN-B-027 ties ventiliacijos vamzdžio įlindimu į biofiltrą Nr. 1 atsijungė (išsinėrė) ventiliacijos vamzdžiai. Patikrinimo metu pamainos technologo paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo suremontuotas ventiliatorius. Vykdant paleidimą nustatyta, kad šio skruberio išsinėręs vamzdis iš biofiltro. Gedimas iki šiol nepašalintas (Patikrinimas vyko 2020 m. lapkričio 10 d.). Iš pateiktų foto lentelių matyti, kad pro MBA įrenginio mechaninio apdorojimo pastato ventiliacijos angas ir pro biologinio apdorojimo pastato vartus Nr. 13 patikrinimo metu veržėsi garai.
Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. sausio 20 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J20-7, kuriame užfiksavo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo datą ir laiką. Protokole VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus. Departamentas, įvertinęs 2021 m. sausio 20 d. protokolo Nr. J20-7, 2020 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA21-651, 2020 m. lapkričio 10 d. paaiškinimą, foto lentelės ir kt. duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad VšĮ Kauno regioninio atliekų tvarkymo centras nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d. vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius - biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą. Departamentas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už nustatytą pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjui skyrė 1500 Eur ekonominę sankciją.
AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (aktuali redakcija nuo 2020-07-17) (toliau - Taisyklės) 118 punktą, veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų. Jei veiklos vykdytojas eksploatuodamas įrenginį pažeidžia leidimo sąlygas, jis privalo: 118.1. po sąlygų pažeidimo užfiksavimo per 3 darbo dienas apie tai pranešti AAD; 118.2. nedelsiant imtis būtinų priemonių ištaisyti pažeidimą ir užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų per trumpiausią įmanomą laikotarpį; 118.3. imtis atitinkamų papildomų priemonių, kurias pagal kompetenciją AAD ar AAA nurodo būtinomis siekiant, kad būtų ištaisytas pažeidimas ir vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y., kad Kauno RATC nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d., dėl remonto laikinai atjungė skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, o pastato viduje esančio oro valymą atliko antru skruberiu Nr. 2 su biofiltru Nr. 2. Pareiškėjas nesutinka, kad buvo pažeistos TIPK leidimo ir Techninio reglamento nuostatos, nes mano, kad patalpos oro valymo sistema veikė – ventiliatorius VCN-B-028, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 dirbo numatytu projektiniu režimu. Iš biologinio apdorojimo pastato įjungtu ir veikiančiu ventiliatoriumi traukiamas oras buvo pilnai išvalytas ir į aplinką išleistas per kaminą. Pareiškėjo teigimu, tarša į aplinką nepadidėjo ir žala gamtai nebuvo padaryta, nes visas taršus oras liko pastato viduje, kurį atitinkamai pilnai išvalė antroji oro valymo sistema. Be to, pareiškėjo teigimu, Kauno RATC pirmos oro valymo sistemos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdamas, nes eksploatuojant nesuremontuotą oro valymo sistemą būtų buvusi padaryta žala aplinkai, nes į aplinkos orą būtų išleistas nuo teršalų neišvalytas oras. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo veiksmuose yra visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.
Vertinant ar pagrįstai Kauno RATC buvo skirta sankcija už padarytą pažeidimą pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas vykdė veiklą, laikantis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų sąlygų.
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras Komunalinių atliekų mechaninio- biologinio apdorojimo įrenginiu vykdo mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų atskyrimą ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą. Aplinkos apsaugos agentūra ūkinei veiklai vykdyti 2015 m. spalio 23 d. yra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-K.4-6/2015. Neatsiejama TIPK leidimo dalis yra Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (toliau – ir Techninis reglamentas).
Pareiškėjo argumentai, jog oro valymą pilnai atlieka vienas veikiantis ventiliatorius bei skruberis su biofiltru, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas ir Kauno RATC vykdė veiklą pagal TIPK leidimo ir Techninio reglamento reikalavimus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta tokių sąlygų, jog oro valymo sistema dirbtų pakaitomis, t. y., kad veikiant vienam ventiliatoriui su skruberiu ir biofiltru, kitas ventiliatorius su skruberiu ir biofiltru būtų ne darbiniam režime. Pareiškėjo aiškinimai, kad oro valymo sistema MBA įrenginyje yra sudaryta iš dviejų pakaitinių sistemų, dėl ko vienai neveikiant, kita pilnai išvalo užterštą orą, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas šiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų (apart savo paaiškinimų) nei Departamentui, nei teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Priešingai, byloje nustatyta (to neneigia ir pareiškėjas), kad pagal MBA įrenginio projektinę dokumentaciją Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio veiklos technologinis procesas veikia taip, kad abu skruberiai ir biofiltrai vienu metu aptarnauja biologinę atliekų apdorojimo dalį (TIPK leidimo I skyriuje, Bendrojoje dalyje, 2. Ūkinės veiklos aprašyme (5 psl.) numatyta, kad: „Oras iš biologinio apdorojimo pastato bus surenkamas ir siunčiamas į biofiltrus“). Todėl akivaizdu, kad tuo atveju, kai viena biofiltro dalis atjungiama ar neveikia, tai teršalų (kvapų) surinkimas mažėja ir teršalų sklaida į aplinką auga. Aplinkybę, kad oras nebuvo pilnai išvalomas nuo teršalų (kvapų), patvirtina ir tai, jog dėl nemalonių kvapų sklindančių į aplinką, Departamente laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., kai neveikė viena oro valymo sistemos dalis, buvo gauta 14 aplinkinių gyventojų skundų (kaip paaiškino pareiškėjas, 2020-10-27 dėl remonto buvo atjungta viena patalpos oro valymo sistema). Be to, pats pareiškėjas 2020-10-27, prieš pradėdamas visus ventiliatoriaus remonto darbus ir numatydamas, kad reikės atjungti skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, savo internetiniame puslapyje paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl remonto darbų galima momentinė nemalonių kvapų sklaida, t. y. iš esmės pripažino, jog atjungus vieną oro valymo sistemos dalį, likęs vienas veikiantis ventiliatorius bei skruberis su biofiltru oro pilnai neišvalys, dėl ko teršalų (kvapų) sklaida į aplinką gali išaugti. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi, nes jis teigia, jog oras pilnai išvalomas veikiant vienam biofiltrui ir tai neturi įtakos per kaminą išleidžiamo oro kokybei, tačiau tuo pačiu metu informuoja visuomenę, kad dėl minėtų remonto darbų galima momentinė nemalonių kvapų sklaida.
Todėl įvertinus prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad VšĮ „Kauno regioninio atliekų tvarkymo centras“ vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (pagal Techninio reglamento 4. Atliekų laikymas. 4.4. Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimus: „Siekiant sumažinti <...> kvapų išsiskyrimą, biologiškai skaidžios atliekos yra laikomos uždaroje patalpoje, o iš patalpos išeinantis oras valomas biofiltre“), kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius - biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno RATC pirmos oro valymo sistemos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdamas, nes eksploatuojant nesuremontuotą oro valymo sistemą būtų buvusi padaryta žala aplinkai, nes į aplinkos orą būtų išleistas nuo teršalų neišvalytas oras, todėl šiuose veiksmuose yra visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.
Aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos AAĮ 49 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo) (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Kauno RATC, atlikdamas oro valymo sistemos remonto darbus ir laikinai atjungdamas dalį sistemos, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdamas neišleisti į aplinkos orą nuo teršalų neišvalyto oro.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020; kt.).
Teismas vertina, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog Kauno RATC veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. pirmos oro valymo sistemos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdamas ir iš technologinių procesų išsiskiriantį užterštą orą nukreipti į likusią oro valymo įrenginio dalį, tenka pareiškėjui, kuris, informuotas apie Departamento atliekamą tyrimą dėl pažeidimo, jokių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė jokių tokį jo elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui.
Teismas vertina, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės pripažinimui būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus pilnai neišvalytam orui patekti į aplinką, negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo. Pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2021 m. lapkričio 6 d. - 2021 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu, nepateikė įrodymų, jog, atliekant oro valymo sistemos dalies remonto darbus, negalėjo laikinai nutraukti Komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginiu vykdomą veiklą ar kt.
Teismas jau minėjo, kad būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog padarytoji žala (į aplinką sklido nemalonūs kvapai, dėl ko buvo daroma neigiama įtaka aplinkinių gyventojų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai) yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja ir, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių visiškai neįrodinėjo.
AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė Kauno RATC atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pareiškėjui paskyrė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 1 500 Eur.
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama, todėl ir šiuo pagrindu naikinti (keisti) skundžiamą nutarimą, nėra jokio pagrindo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.