Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-25 · Administracinė byla Nr. eA-74-502/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-04Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
eA-74-502/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00865-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-74-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 14.15 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, Kauno RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. kovo 25 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-21/J20-7“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas Nutarimu sprendė, jog Kauno RATC vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-K.4-6/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) bei komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente (toliau – ir Techninis reglamentas) nustatytų sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, AAĮ) 55 straipsnio 5 dalyje.

3. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, teigdamas, jog jo (pareiškėjo) veiksmuose nėra nei pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. neteisėto elgesio, nei subjektyviosios pusės, t. y. kaltės (tyčios ar neatsargumo). Pareiškėjas tvirtino, kad Kauno RATC remonto darbų vykdymo metu, kol skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 dėl būtinumo buvo laikinai atjungti, TIPK leidimo ir Techninio reglamento sąlygų laikymasis buvo užtikrintas. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus, nes situacijos aplinkybių ir Kauno RATC veiksmų tinkamai neįvertino. Akcentavo, kad Kauno RATC nagrinėjamo atvejo metu veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad ventiliatoriaus VCN-B-027 guolių, gofrų keitimo ir ventiliacijos vamzdyno VCN-B-027 remonto darbai buvo suderinti ir pradėti vykdyti nuo 2020 m. spalio 27 d. Tada ir buvo atjungta viena patalpos oro valymo sistema. Rangovas UAB „Autokausta“ 2020 m. lapkričio 6 d. ryte operatyviniame žurnale pažymėjo, kad ventiliatorius suremontuotas, tačiau, vykdant jo paleidimo darbus, 2020 m. lapkričio 6 d. 8:30 val. paaiškėjo, jog papildomai reikalingas ir ventiliacijos VCN-B-027 trūkusio (išsinėrusio) vamzdžio remontas prie biofiltro Nr. 1. Vykdytas sistemos remontas nebuvo baigtas, todėl ji (sistema) dar negalėjo būti paleista. Siekiant, kad į aplinką nesklistų nemalonūs kvapai ir per neveikiančią įrangą neišvalyti teršalai nepatektų į aplinkos orą už pastato sienų, ventiliatoriaus VCN-B-027 remonto darbų metu skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 buvo laikinai atjungti.

5. Pareiškėjo teigimu, ventiliacijos sistemos (įskaitant ventiliatorių sparnuočių, ventiliacijos vamzdynų, skruberių ir biofiltrų) valymas, remontas, balansavimas ir kiti planuojami bei kartais staiga gamybiniame procese paaiškėję darbai yra neatsiejami nuo įprastų Kauno MBA įrenginio technologinių procesų. Todėl Departamentas negali nepagrįstai reikalauti iš anksto nuspėti visus įmanomus tokio įrenginio gedimus, nes tai objektyviai neįmanoma. Pasak pareiškėjo, atmestini Departamento Nutarime nurodyti argumentai, kad jeigu Kauno RATC būtų laiku apžiūrėjęs vamzdį prie biofiltro Nr. 1, jis (vamzdis) nebūtų išsinėręs.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad eksploatuojant Kauno MBA įrenginį, t. y. mišrių komunalinių atliekų apdorojimo technologinių procesų, vykstančių pastato viduje, metu (pradedant atliekų iškrovimu į atliekų priėmimo bunkerį, toliau vykstant atliekų apdorojimui mechaniniu būdu bei atliekų apdorojimui aerobiniu būdu – kompostavimui), susidaro aplinkos oro teršalai. Tiek Kauno MBA įrenginio PAV ataskaitoje, patvirtintoje 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 28(PAV)-D2-879, tiek TIPK leidime, tiek ir Techniniame reglamente yra nurodoma, jog šių technologinių procesų metu susidaręs užterštas oras ištraukiamosios ventiliacijos pagalba ir paduodamas į taršos mažinimo įrenginius, t. y. dvigubo valymo įrenginius – šlapio valymo skruberių sistemą ir biofiltrą. Taigi iš visų šių išvardintų technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras yra surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – šlapio valymo skruberių sistemą ir biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.

7. Pareiškėjas nurodė, kad visą laikotarpį, kol dėl remonto buvo laikinai atjungti skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1, patalpos oro valymo sistema veikė – ventiliatorius VCN-B-028, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 dirbo numatytu projektiniu režimu. Iš biologinio apdorojimo pastato įjungtu ir veikiančiu ventiliatoriumi traukiamas oras buvo išvalytas ir į aplinką išleistas per kaminą. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Kauno RATC vieno iš ventiliatoriaus remonto metu privalėjo atjungti skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, tačiau pastato viduje esančio oro valymą visiškai atliko antras veikiantis ventiliatorius bei skruberis Nr. 2 su biofiltru Nr. 2. Pareiškėjo nuomone, dėl to nebuvo pažeistos jokios TIPK leidimo ir Techninio reglamento nuostatos. Nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta ar detalizuota, kad vienu metu Kauno MBA įrenginio patalpoje veikia ir gali veikti tik abi oro valymo sistemų linijos kartu, kad viena iš jų dėl gamybinio būtinumo, remonto negalėtų būti laikinai atjungta ar panašiai. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, kadangi ventiliatorius, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 remonto darbų vykdymo metu (kai skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 dėl būtinumo buvo laikinai atjungti) niekada nebuvo atjungti, TIPK leidimo sąlygų laikymasis buvo užtikrintas.

8. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neatidėliotinų remonto darbų laikinai sustabdžius skruberio Nr. 1 ir biofiltro Nr. 1 darbą tarša į aplinką nepadidėjo ir žala gamtai nebuvo padaryta, nes visas taršus oras liko pastato viduje, kurį atitinkamai išvalė antroji oro valymo sistema. Priešingai, jeigu reikalaujančius remonto skruberio Nr. 1 ir biofiltro Nr. 1 Kauno RATC laikinai nebūtų atjungusi, į aplinkos orą neišvengiamai būtų patekęs nuo teršalų neišvalytas oras. Pareiškėjo teigimu, Departamentas turėjo objektyviai įvertinti visą aplinkybių visumą ir Nutarimo nepriimti bei ekonominės sankcijos pareiškėjui neskirti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 10 d. atliko Kauno MBA įrenginio patikrinimą pagal pavedimą Nr. K-43, kurio tikslas – patikrinti dėl sklindančių nemalonių kvapų (ar ūkinė veikla vykdoma, nepažeidžiant TIPK leidime numatytų sąlygų). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo MBA įrenginys nuo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo eksploatuojamas, nesilaikant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nurodytų sąlygų, t. y. skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 nebuvo eksploatuojami, taigi iš patalpų surinktas oras negalėjo būti nukreipiamas ir valomas šiuose oro valymo įrenginiuose. Gedimas užfiksuotas 2020 m. lapkričio 6 d. 8.30 val. Operatyviniame žurnale, kuriame nurodyta, kad ventiliatoriuje Nr. VCN-B-027, ties ventiliacijos vamzdžio įlindimu į biofiltrą Nr. 1, atsijungė (išsinėrė) ventiliacijos vamzdžiai. Patikrinimo metu pamainos technologo paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo suremontuotas ventiliatorius. Vykdant paleidimą nustatyta, kad šio skruberio vamzdis išsinėręs iš biofiltro. Gedimas iki šiol nepašalintas (Patikrinimas vyko 2020 m. lapkričio 10 d.). Atsakovas teigė, kad iš pateiktų foto lentelių matyti, jog pro pareiškėjo įrenginio mechaninio apdorojimo pastato ventiliacijos angas ir pro biologinio apdorojimo pastato vartus Nr. 13 patikrinimo metu veržėsi garai.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog oro valymą visiškai atliko vienas veikiantis ventiliatorius bei skruberis Nr. 2 su biofiltru Nr. 2, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas, atmestini kaip neatitinkantys realios situacijos. Atsakovas paaiškino, kad oro valymo sistema pareiškėjo įrenginyje nėra sudaryta iš dviejų pakaitinių sistemų, kaip bandoma pateikti pareiškėjo paaiškinimais. Objekto veiklos technologinis procesas veikia taip, kad abu biofiltrai aptarnauja biologinę atliekų apdorojimo dalį, kuri nors ir padalinta į dvi dalis, bet po vieną neatlieka savo funkcijos. Kai viena biofiltro dalis atjungiama ar neveikia, tai teršalų (kvapų) surinkimas mažėja ir teršalų sklaida į aplinką auga. Be to, nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta tokių sąlygų, jog oro valymo sistema dirbtų pakaitomis, t. y. kad veikiant vienam ventiliatoriui su skruberiu Nr. 1 ir biofiltru Nr. 2, kitas ventiliatorius su skruberiu Nr. 2 ir biofiltru Nr. 2 būtų ne darbiniam režime. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galimai savo veikloje taiko tokią praktiką, nes dėl nemalonių kvapų, sklindančių į aplinką, nuolat gaunami aplinkinių gyventojų skundai – vien nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki patikrinimo pradžios (2020 m. lapkričio 10 d.) buvo gauta 14 skundų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 461 skundas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neinformavo Departamento apie vykdomus darbus ir ilgą laiką vykdė veiklą, pažeisdamas TIPK sąlygas. Tik Departamento pareigūnų patikrinimo metu paaiškėjo (pagal įrašus Operatyviniame žurnale), kad oro valymo sistema visa apimtimi neveikia, atjungtas biofiltras, oras visiškai neišvalomas ir į aplinką sklinda nemalonūs kvapai, daroma neigiama įtaka aplinkinių gyventojų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y., kad Kauno RATC nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d. dėl remonto laikinai atjungė skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, o pastato viduje esančio oro valymą atliko skruberiu Nr. 2 su biofiltru Nr. 2. Pareiškėjas skunde nesutiko, kad buvo pažeistos TIPK leidimo ir Techninio reglamento nuostatos, teigdamas, jog patalpos oro valymo sistema veikė – ventiliatorius VCN-B-028, skruberis Nr. 2 ir biofiltras Nr. 2 dirbo numatytu projektiniu režimu. Pareiškėjas tvirtino, kad iš biologinio apdorojimo pastato įjungtu ir veikiančiu ventiliatoriumi traukiamas oras buvo visiškai išvalytas ir į aplinką išleistas per kaminą. Pareiškėjo teigimu, tarša į aplinką nepadidėjo ir žala gamtai nebuvo padaryta, nes visas taršus oras liko pastato viduje, kurį išvalė antroji oro valymo sistema. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, Kauno RATC pirmos oro valymo sistemos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdamas, nes eksploatuojant nesuremontuotą oro valymo sistemą būtų buvusi padaryta žala aplinkai – į aplinkos orą būtų išleistas nuo teršalų neišvalytas oras. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose yra visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.

15. Teismas, vertindamas nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar Kauno RATC buvo pagrįstai skirta sankcija už padarytą pažeidimą pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas vykdė veiklą, laikydamasis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų sąlygų. Teismas nurodė, kad nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta tokių sąlygų, jog oro valymo sistema dirbtų pakaitomis, t. y., kad veikiant vienam ventiliatoriui su skruberiu ir biofiltru, kitas ventiliatorius su skruberiu ir biofiltru būtų ne darbiniame režime. Pareiškėjo aiškinimai, kad oro valymo sistema įrenginyje yra sudaryta iš dviejų pakaitinių sistemų, dėl to vienai neveikiant, kita visiškai išvalo užterštą orą, teismo vertinimu, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas šiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų (be savo paaiškinimų) nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Priešingai, byloje nustatyta (to neneigė ir pareiškėjas), kad pagal įrenginio projektinę dokumentaciją mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio veiklos technologinis procesas veikia taip, kad abu skruberiai ir biofiltrai vienu metu aptarnauja biologinę atliekų apdorojimo dalį (TIPK leidimo I skyriuje, Bendrojoje dalyje, 2. Ūkinės veiklos aprašyme (5 psl.) numatyta, kad: „Oras iš biologinio apdorojimo pastato bus surenkamas ir siunčiamas į biofiltrus“). Todėl, teismo vertinimu, tuo atveju, kai viena biofiltro dalis atjungiama ar neveikia, tai teršalų (kvapų) surinkimas mažėja ir teršalų sklaida į aplinką auga.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog oras nebuvo visa apimtimi išvalomas nuo teršalų (kvapų), patvirtina ir tai, kad dėl nemalonių kvapų, sklindančių į aplinką, Departamente nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., kai neveikė viena oro valymo sistemos dalis, buvo gauta 14 aplinkinių gyventojų skundų (kaip paaiškino pareiškėjas, 2020 m. spalio 27 d. dėl remonto buvo atjungta viena patalpos oro valymo sistema). Be to, pats pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d., prieš pradėdamas visus ventiliatoriaus remonto darbus ir numatydamas, kad reikės atjungti skruberį Nr. 1 ir biofiltrą Nr. 1, savo internetiniame puslapyje paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodė, jog dėl remonto darbų galima momentinė nemalonių kvapų sklaida, t. y. iš esmės pripažino, jog atjungus vieną oro valymo sistemos dalį, likęs vienas veikiantis ventiliatorius bei skruberis Nr. 2 su biofiltru Nr. 2 oro visa apimtimi neišvalys, dėl to teršalų (kvapų) sklaida į aplinką gali išaugti.

17. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir MBA įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginį – biofiltrą, iš kurio išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.

18. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pirmos oro valymo sistemos remonto darbams atlikti jis privalėjo laikinai atjungti dalį sistemos, teismas atsižvelgė į AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad Kauno RATC, atlikdamas oro valymo sistemos remonto darbus ir laikinai atjungdamas dalį sistemos, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau pareiškėjas, informuotas apie Departamento atliekamą tyrimą, jokių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė jokių tokį savo elgesį tyrimo metu nulėmusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę pripažinimui būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus visa apimtimi neišvalytam orui patekti į aplinką negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2021 m. lapkričio 6 d. – 2021 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu, nepateikė įrodymų, jog atliekdamas oro valymo sistemos dalies remonto darbus negalėjo laikinai nutraukti MBA įrenginiu vykdomą veiklą. Teismas nenustatė, jog padaryta žala (į aplinką paskidę nemalonūs kvapai, dėl to buvo daroma neigiama įtaka aplinkinių gyventojų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai) yra mažiau reikšminga, palyginus su išvengtąja ir, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjui Nutarimu paskirtos sankcijos pagrįstumo, teismas nurodė, kad atsakovas nenustatė Kauno RATC atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė pareiškėjui AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 1 500 Eur. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama, todėl ginčijamą Nutarimą pripažino kaip pagrįstą ir teisėtą, o pareiškėjo skundą atmetė.

III.

21. Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno MBA įrenginio techninio projekto technologijos dalies kopiją; pamainos technologo G. M. 2021 m. spalio 21 d. paaiškinimo kopiją.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog vykdyto remonto metu TIPK leidimo ir Techninio reglamento sąlygų laikymasis nebuvo užtikrintas. Teismas, darydamas išvadas dėl padaryto pažeidimo, citavo tik TIPK leidime esančias aprašomąsias nuostatas iš leidimo I dalies „Bendroji dalis“ 2 punkto „Ūkinės veiklos aprašymas“, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė, kurias konkrečiai pareiškėjui išduoto TIPK leidimo veiklos sąlygas, detaliai nustatytas leidimo II dalyje „Leidimo sąlygos“, remonto metu pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas teigia, kad vykdyto remonto metu visu pajėgumu veikė kita oro valymo sistemos linija ir užterštas oras buvo surenkamas bei valomas biofiltre. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nepažeidė TIPK leidime ir Techniniame reglamente numatytų sąlygų.

23. Pareiškėjas pažymi, kad TIPK leidimas ir Techninis reglamentas nenumato, jog tinkamai orą išvalyti gali tik abi oro valymo sistemos linijos, veikdamos kartu. Pareiškėjo nuomone, teismas labai siaurai ir formaliai analizavo TIPK leidimo ir Techninio reglamento sąlygas bei iš esmės neįsigilino į faktiškai įrenginyje veikiančios oro valymo sistemos mechanizmą ir šios sistemos veikimo principus, į pareiškėjo tiek raštu, tiek posėdžio metu žodžiu pateiktus paaiškinimus, todėl skundžiamame sprendime padarė klaidingas išvadas. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek savo skunde, tiek ir žodinio bylos nagrinėjimo metu pateikė išsamius paaiškinimus apie Kauno MBA įrenginio oro valymo sistemos veikimą, taip pat į bylą buvo pateikti ir pamainos technologo paaiškinimai. Tačiau teismas skundžiamame sprendime visgi nurodė, jog pareiškėjo pateiktų paaiškinimų apie įrenginyje veikiančią oro valymo sistemą nepakanka. Teismas nekėlė klausimo dėl įrodymų nepakankamumo, kad teismui pritrūko tam tikros informacijos faktinėms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia ne tik papildomus paaiškinimus, tačiau ir įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius papildomus įrodymus.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad iš Kauno MBA įrenginio techninio projekto technologijos dalies (Priedas Nr. 2), aprašant biologinio apdorojimo pastato ventiliavimo sistemą, matyti, jog vienai linijai neveikiant, kita tokiu atveju dirba maksimaliu projektiniu našumu ir išvalo visą orą. Tuo tarpu veikiant abiem oro valymo linijoms – jos niekada neveikia maksimaliu našumu. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu oro ištraukimo ir valymo režimai buvo sureguliuoti taip, jog remonto laikotarpiu visas oras būtų tiekiamas ir valomas skruberiu Nr. 2 ir biofiltru Nr. 2 per ventiliatoriaus VCN-B-28 ortakių sistemą. Taigi, išjungus vieną valymo liniją, į aplinką buvo išleidžiama mažiau oro, bet jis buvo išvalomas lygiai tiek pat, kiek ir veikiant dvejoms linijoms. Pamainos technologas G. M. 2021 m. spalio 21 d. „Paaiškinime dėl Kauno MBA biologinio cecho ventiliatoriaus remonto“ (pridedamas prie apeliacinio skundo) dar detaliau paaiškino apie vykdyto remonto laikotarpiui perorientuotą oro valymo sistemą, siekiant užtikrinti TIPK leidimo sąlygų laikymąsi.

25. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog remonto metu buvo padaryta žala, nes sklido nemalonus kvapas. Pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas žalos padarymo klausimas, todėl neaišku, kokiu tikslu teismas sprendime pasisakė apie neva padarytą žalą gyventojų sveikatai. Be to, teismas, darydamas tokias išvadas, neanalizavo TIPK leidimo sąlygų, numatančių kvapų reguliavimą tokiame įrenginyje. Pareiškėjas pažymi, kad pats Kauno MBA įrenginio pobūdis sąlygoja tai, jog jo ūkinėje veikloje gali susidaryti nemalonūs kvapai. Pareiškėjo teigimu, tai, kad atitinkamu Kauno MBA veiklos metu buvo jaučiama nemalonių kvapų, nereiškia, jog buvo padaryta žala, o tuo labiau, kad remonto metu buvo išleidžiamas neišvalytas nuo teršalų oras. Konstatuodamas, kad dėl nemalonių kvapų kilo žala, teismas turėjo įsitikti, kad išvalymo laipsnis buvo mažesnis nei TIPK leidime nurodytos normos. Pasak pareiškėjo, šių aplinkybių atlikdamas patikrinimą Departamentas netikrino ir šioje byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta atsakovo ir teismo minėtų gyventojų skundų, todėl nėra aišku, kieno tai skundai, koks tų skundų dalykas, kokios reikšmingos aplinkybės skunduose nurodomos.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nemalonų kvapą prilygino neva remonto metu išleistiems neišvalytiems oro teršalams. Pareiškėjas paaiškina, kad kvapai nėra lygu į orą išmetamiems teršalams. TIPK leidime yra aiškiai sureguliuotos tiek išmetamų teršalų (amoniako ir kietųjų dalelių) emisijos, tiek ir atskirai numatyta galima kvapo (t. y. dėl yrančių organinių atliekų susidarančių lakiųjų aminorūgščių, fenolių, indolų ir pan.) sklaida bei jo išvalymo laipsniai. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas, 2020 m. lapkričio 10 d. atlikdamas patikrinimą, neatliko jokių oro teršalų ar kvapų matavimų, tik konstatavo, kad jaučiamas nemalonus kvapas. Taigi tiek Departamento Nutarime nurodyta išvada, kad į aplinką remonto metu sklido neišvalyti oro teršalai, tiek ir teismo sprendime padaryta išvada, kad remonto metu buvo padidėjusi teršalų sklaida, yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad visuomenei išplatintame pranešime nebuvo nurodyta, jog remonto metu gali sklisti neišvalytas oras. Minėtame pranešime yra aiškiai pažymėta, kad kita likusi linija dirba efektyviai ir numatytu projektiniu rėžimu, taip pat, kad traukiamas oras yra išvalomas. Todėl neaišku, kodėl teismas šį pranešimą vertino kaip pareiškėjo pripažinimą apie oro neišvalymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pranešime nurodytas sakinys, jog „dėl minimų darbų galima momentinė nemalonių kvapų skaida“ buvo įrašytas apsidraudžiant, kad kvapų sklaida (ne oro teršalų) yra tik galima, o tai reiškia, kad galima momentinė situacija, kai kvapų išvalymo laipsnis nebus 99,9 proc., kai TIPK leidime numatyta leistina riba yra 80–99,9 proc.

28. Pareiškėjas pabrėžia, kad patikrinimo metu stebėti garai nereiškia, jog buvo išleidžiamas neišvalytas oras. Pareiškėjas paaiškina, kad patikrinimas vyko 2020 m. lapkričio 10 d., kada lauke oro temperatūra buvo apie 5,4°C, o Kauno MBA pastato viduje dėl ten vykdomų technologinių procesų (pvz., kompostavimo) oro temperatūra lapkričio mėnesį užkyla nemažiau kaip 37–38°C, o vasaros metu net iki 60–70°C. Dėl tokio oro viduje ir lauke temperatūrų skirtumo gali iš pastato pasirodyti garai. Pareiškėjas akcentuoja, kad garai negali būti prilyginami oro teršalams. Departamentas neatliko jokių tų vizualiai stebėtų garų tyrimų. Tai vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir Departamento atstovė.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvados, jog Kauno RATC neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir kad Kauno RATC neįrodė, jog negalėjo nutraukti visos Kauno MBA veiklos, yra siurprizinės. Pareiškėjas pažymi, kad pats Kauno MBA įrenginio pobūdis bei jo paskirtis įrodo, jog dėl tokio remonto nutraukti viso Kauno MBA įrenginio veiklą būtų buvę neracionalu ir neproporcinga. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmuose buvo visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos, nes Kauno RATC vienos oro valymo sistemos linijos remonto darbus privalėjo atlikti, dalį sistemos laikinai atjungdamas, nes ūkinėje veikloje eksploatuojant nesuremontuotą ir tinkamai negalinčią veikti oro valymo sistemą būtų buvusi padaryta žala aplinkai. Pareiškėjas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio kito būdo ar kitų priemonių kaip tik atlikti remontą, siekiant, jog į aplinką nebūtų išleistas neišvalytas oras, o atlikti sistemos remonto darbus jos laikinai neatjungus – objektyviai neįmanoma.

30. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pats Departamentas situacijos aplinkybių bei Kauno RATC veiksmų tinkamai neįvertinęs, pažeidė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus. Pažymi, kad patikrinimo metu vykdyto remonto situaciją atsakovas vertino tik formaliai. Tai reiškia, kad nebuvo gilintasi į įrenginio oro valymo sistemos veikimo mechanizmą, nebuvo atliekami jokie galimos taršos tyrimai, TIPK leidimas ir Techninis reglamentas buvo interpretuojami bei taikomi subjektyviai, kas atitinkamai lėmė ir nepagrįsto Nutarimo, o vėliau ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

31. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovo teigimu, teismas, įvertinęs ginčo santykių teisinį reglamentavimą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir MBA įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (pagal Techninio reglamento 4. Atliekų laikymas. 4.4. Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimus: „Siekiant sumažinti <...> kvapų išsiskyrimą, biologiškai skaidžios atliekos yra laikomos uždaroje patalpoje, o iš patalpos išeinantis oras valomas biofiltre“), kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginį – biofiltrą, iš kurio išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.

33. Atsakovas nurodo, kad atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog oro valymą visiškai atlieka vienas veikiantis ventiliatorius ir skruberis Nr. 2 su biofiltru Nr. 2, todėl joks pažeidimas nebuvo padarytas, Kauno RATC vykdė veiklą pagal TIPK leidimo ir Techninio reglamento reikalavimus. Atsakovas paaiškina, kad oro valymo sistema MBA įrenginyje nėra sudaryta iš dviejų pakaitinių sistemų. Objekto veiklos technologinis procesas veikia taip, kad abu biofiltrai aptarnauja biologinę atliekų apdorojimo dalį, kuri nors ir padalinta į dvi dalis, bet po vieną neatlieka savo funkcijos. Kai viena biofiltro dalis atjungiama ar neveikia, tai teršalų (kvapų) surinkimas mažėja ir teršalų sklaida į aplinką auga. Atsakovo teigimu, nėra jokio racionalaus pagrindo suprojektuoti dvi lygiagrečiai veikiančias sistemas, kai tuo metu tokį pat darbą galėtų atlikti viena sistema. Pasak atsakovo, pareiškėjo siekis įrodyti, kad ir viena sistema gali visiškai išvalyti orą, laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jo neinformavo apie vykdomus darbus ir ilgą laiką vykdė veiklą, pažeisdamas TIPK sąlygas. Tik Departamento pareigūnų patikrinimo metu paaiškėjo (pagal įrašus Operatyviniame žurnale), kad oro valymo sistema neveikia, atjungtas biofiltras, oras visa apimtimi neišvalomas ir į aplinką sklinda nemalonūs kvapai, daroma neigiama įtaka aplinkinių gyventojų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, planuodamas remonto darbus, privalėjo kreiptis į Departamentą ir sudaryti suderintą veiksmų planą, kad vykdomi darbai būtų atliekami, atsižvelgiant į aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus.

35. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra nuoseklūs ir prieštarauja vienas kitam. Vienu atveju pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes vykdė veiklą, nepažeisdamas TIPK leidimo sąlygų, kitu atveju teigia, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nėra kaltės. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo planuotas remontas negalėtų būti traktuotinas kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atsakovas pažymi, kad pagal AAĮ 49 straipsnio 5 punkto nuostatas, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, juridinis asmuo siekia išvengti didesnės žalos. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad jokia žala aplinkai nebuvo padaryta, veikla vykdyta pagal TIPK leidimo sąlygas, nepažeidžiant jokių reikalavimų, oras buvo išvalomas veikiant vienam biofiltrui. Dėl to lieka neaišku, kokios žalos buvo siekta išvengti, jeigu, pareiškėjo teigimu, jis veiklą vykdė, nepažeisdama TIPK leidimo sąlygų. Atsakovui taip pat kyla pagrįsta abejonė, kodėl buvo tikslinga informuoti visuomenę, kad galima momentinė nemalonių kvapų sklaida, jeigu oras, pareiškėjo teigimu, buvo visiškai išvalomas veikiant vienam biofiltrui ir tai neturi įtakos per kaminą išleidžiamo oro kokybei.

Atsiliepimas

36. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, ar buvo padaryta žala ir ar nekilo kitokių neigiamų pasekmių aplinkai ir valstybės ekonominiams interesams, o dėl pažeidimo, numatyto AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Šio straipsnio dispozicija nereikalauja, kad kiltų pasekmės. Būtina ir pakankama sąlyga yra įrodyti, kad buvo pažeistos TIPK leidimo sąlygos, todėl pareiškėjo argumentai, kad Departamentas formaliai vertino įvykio aplinkybes, atmestini kaip neturintys realaus pagrindo. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog nebuvo atliekami tyrimai, nenustatyta tarša, yra nesusiję su pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo padarymu, nes tokie pareiškėjo reikalavimai yra pertekliniai, neturintys įtakos pažeidimo, numatyto AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimui.

37. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, jog Departamentas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas pažymi, kad nuo pat pareiškėjo veiklos pradžios iš suinteresuotos visuomenės nuolat gaunami skundai, buvo organizuojami susirinkimai, pareiškėjas buvo įspėtas. Pasak atsakovo, tai, kad pareiškėjui skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, savaime nereiškia, jog buvo pažeisti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 25 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-21/J20-7“, kuriuo pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras pripažintas padaręs Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą ir jam paskirta 1 500 Eur ekonominė sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Dėl paminėto nauji įrodymai byloje netiriami.

41. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VšĮ „Kauno regioninio atliekų tvarkymo centras“ vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (pagal Techninio reglamento 4. Atliekų laikymas. 4.4. Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimus: „Siekiant sumažinti <...> kvapų išsiskyrimą, biologiškai skaidžios atliekos yra laikomos uždaroje patalpoje, o iš patalpos išeinantis oras valomas biofiltre“), kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Įvertinus taikytiną teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokiai teismo išvadai pritartina.

43. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti, o ūkinės veiklos objektą eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (19 straipsnio 2 dalis). AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

44. Byloje nustatyta, kad VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiu vykdo mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų atskyrimą ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą. Aplinkos apsaugos agentūra ūkinei veiklai vykdyti 2015 m. spalio 23 d. yra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-K.4-6/2015. Neatsiejama TIPK leidimo dalis yra Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas.

45. Departamento pareigūnai 2020 m. lapkričio 10 d. atliko VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, pagal pavedimą Nr. K-43, kurio tikslas – dėl sklindančių nemalonių kvapų (ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant TIPK leidime numatytų sąlygų). Patikrinimo metu nustatyta, kad MBA įrenginys nuo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nurodytų sąlygų, t. y. skruberis Nr. 1 ir biofiltras Nr. 1 nebuvo eksploatuojami, taigi iš patalpų surinktas oras negalėjo būti nukreipiamas ir valomas šiuose oro valymo įrenginiuose. Gedimas užfiksuotas Operatyviniame žurnale 2020 m. lapkričio 6 d. 8.30 val., kuriame nurodyta, kad Ventiliatoriuje Nr. VCN-B-027 ties ventiliacijos vamzdžio įlindimu į biofiltrą Nr. 1 atsijungė (išsinėrė) ventiliacijos vamzdžiai. Patikrinimo metu pamainos technologo paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. buvo suremontuotas ventiliatorius. Vykdant paleidimą nustatyta, kad šio skruberio vamzdis išsinėręs iš biofiltro. Gedimas iki šiol nepašalintas (Patikrinimas vyko 2020 m. lapkričio 10 d.).

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. sausio 20 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J20-7, kuriame užfiksavo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo datą ir laiką. Protokole VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus. Departamentas, įvertinęs 2021 m. sausio 20 d. protokolo Nr. J20-7, 2020 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA21-651, 2020 m. lapkričio 10 d. paaiškinimą, foto lentelės ir kt. duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad VšĮ Kauno regioninio atliekų tvarkymo centras nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d. vykdė veiklą, nesilaikydamas 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, sąlygų, t. y. neužtikrino, kad iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras būtų surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių per kaminą išvalytas oras patenka į aplinką, tuo pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalį, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą. Nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas pripažino, kad baudos dydis parinktas tinkamai.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nustatytų faktų pagrindu pritaria pirmosios instancijos teismo išsamiai atliktam ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimui, taikytinos teisės aiškinimui ir išvadai, kad pareiškėjo teikti argumentai ir įrodymai nesudarė pagrindo ginčijamam aktui pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėjas, turėdamas procesinę teisę ir pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis), tinkamais ir leistinais įrodymais nepaneigė Nutarimo ir pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė