Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6648-902/2023 vykdymo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iš M. T. valstybės naudai priteistas 310,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad yra nedirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, todėl visos priteistos skolos sumokėti iš karto neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

prašymas atmestinas.

2. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis).

3. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6648-902/2023 patvirtino ieškovės M. R. ir atsakovo M. T. taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, taip pat priteisė iš M. T. 62,25 Eur žyminio mokesčio dalį, 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 241,67 Eur Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžeto pajamas. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismas išdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį raštą dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs jog, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

6. Teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje, jau daugiau kaip trys mėnesiai yra vykdomas priverstinai. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, nėra išimtinių aplinkybių, dėl ko tokio sprendimo vykdymas pažeistų skolininko interesus, skolininko teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota. Neribota skolininko teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą išieškotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą. Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo.

7. Pareiškėjas (atsakovas) prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sudėtinga finansine padėtimi. Nurodo, jog yra nedirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog civilinės bylos Nr. 2-6648-902/2023 nagrinėjimo metu atsakovas jau tuomet buvo bedarbis, augino du nepilnamečius vaikus, byloje nėra duomenų apie esminį situacijos pasikeitimą, todėl jo nurodomos sąlygos nepatenka ir negali būti prilyginamos šios nutarties 5 punkte nurodytoms sąlygoms, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip minėta, sąlygos turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, o atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Pagal atsakovo nurodomų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovas, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

8. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei išdėstyta teismų praktika, pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 284 straipsnis).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. T. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.