- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1634-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02508-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Reikalavimas.lt“
- Atsakovas
- UAB „Statybų ekspertas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saulės spektras“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ ir atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų ekspertas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Saulės spektras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ 2012-05-24 su ieškiniu (b.l.1-4) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ajį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 11 689,07 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-05-28 preliminariu sprendimu (b.l.43-44) ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ pateikė prieštaravimus (b.l.49-50) ir prašė panaikinti preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas jokių įrodymų apie tinkamą užsakymo priėmimą ar tinkamą sutarties vykdymą nepateikė.
Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (b.l.55-56) nurodė, kad tinkamą reklamos paslaugų suteikimą patvirtina UAB „Statybų ekspertas“ reklamos maketas kataloge „Lietuvos statyba 2010“ bei UAB „Statybų ekspertas“ paslaugų reklama UAB „Saulės spektras“ išleistuose kataloguose „Lietuvos statyba 2010“ ir “Lietuvos statyba 2009“ pagal sutartį-užsakymą Nr.027733, sutartį-užsakymą Nr.014485.
Trečiasis asmuo UAB „Saulės spektras“ atsiliepime (b.l.84-85) su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad su atsakovu sudarytos sutartys buvo įvykdytos visiškai ir tinkamai. Prieš dedant atsakovo reklamą į katalogus, su juo elektroniniu paštu buvo suderinti reklamos maketai. 2012-12-28 atsakovo pranešimą dėl sutarties ST-027733 nutraukimo ir atsisakymą mokėti už paslaugas trečiasis asmuo laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Vėliausiai atsakovas sutartį pagal jos sąlygas galėjo nutraukti 2009-09-05. Pagal sutarties 7.2 p. nutraukimas vėliau, nei per jame nurodytą terminą, sukelia užsakovui prievolę sumokėti visą sutarties kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2012-10-26 galutiniu sprendimu (b.l. 105-116) 2012-05-28 preliminarų sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Reikalavimas.lt“ iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 4539,58 Lt skolos, 419,35 Lt palūkanų, 115,22 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 5074,12 Lt sumą nuo 2012-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 349,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo 13,11 Lt, o iš ieškovo 20,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo negalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, nenustatęs nei vieno CK 6.102 str. nurodyto atvejo, kuomet reikalavimą perleisti draudžiama, ar CK 6.427 str. 2 d. išvardytų subjektų, kuriems taikomas draudimas pirkti ginčijamas teises. Todėl sprendė, kad ieškovo ir trečiojo asmens 2011-09-23 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis galioja, vadinasi, ieškovas turi pagal ją reikalavimo teisę į atsakovą. Išanalizavęs mokėjimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas netinkamai paskirstė atsakovo įmokas skoloms pagal dvi reklamos paslaugų teikimo sutartis dengti ir pažeidė CK 6.55 str. nustatytą įmokų paskirstymo tvarką, kai yra kelios skolos. Atsakovo sumokėtos įmokos pirmiausia turėjo būti skirtos atsakovo skolai pagal trečiojo asmens ir atsakovo 2008-03-20 reklamos paslaugų teikimo sutartį (užsakymą) dengti. Už atsakovą kitų asmenų sumokėtų įmokų suma lygi skolai pagal 2008-03-20 reklamos paslaugų teikimo sutartį (užsakymą), todėl šias įmokas vertino kaip skolininko pareiškimą ir nurodymą kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 str. 1 d.). Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsikirtimus dėl netinkamai suteiktų paslaugų per 2008-03-20 sutarties (užsakymo) galiojimo terminą, t.y. jo pretenzijų, bei pripažinus atsiskaitymą pagal šią sutartį, 2009 metais suteiktas reklamos paslaugas atsakovui teismas laikė suteiktomis tinkamai. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatų dėl draudimo mažinti sumokėtas netesybas teismas netaikė, nes sumokėtų įmokų suma teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas siekė sumokėti tik pagrindinę skolą be palūkanų ir delspinigių, t.y. tik 12 101,30 Lt. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste protingas ir abiejų sutarties šalių interesus atitinkantis metinis delspinigių dydis yra 25 proc. (CK 1.5 str. 3 d.), taigi už 2008-03-20 sutarties pagrindu atsiradusią 12 101,30 Lt skolą atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 1512,66 Lt delspinigių už paskutinius šešis mėnesius iki pirmosios įmokos sumokėjimo 2012-03-07 dienos (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) Atsižvelgęs į pirmiau nustatytą sąžiningą delspinigių dydį, už atsakovą 2012-03-07 sumokėtą 9615,15 Lt įmoką pagal 2008-03-20 sutartį teismas paskirstė taip: 2311,51 Lt palūkanoms, 1512,66 Lt delspinigiams ir 5790,98 Lt pagrindinei prievolei įvykdyti (9615,15 – 2311,51 – 1512,66 = 5790,98(Lt)) (CK 6.54 str. 2 d. - 4 d.). Taigi sumokėjus už atsakovą nurodytą įmoką, atsakovo skolos pagal 2008-03-20 sutartį likutis yra 3824,17 Lt (9615,15 – 5790,98 = 3825,17(Lt)). Kadangi pirmosios įmokos sumokėjimas paskirstytas teismo nurodyta tvarka, visa antroji 2012-03-09 už atsakovą sumokėta 2486,15 Lt įmoka teismas skyrė pagrindinei prievolei pagal 2008-03-20 reklamos paslaugų teikimo sutartį įvykdyti, ir ieškovui priteisė 1339,02 Lt skolą pagal 2008-03-20 sutartį (3825,17 – 2486,15 = 1339,02(Lt)).
Su ieškovo ir trečiojo asmens argumentu, kad atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti 2009-09-02 sutarties vėliau, negu nustatyta šios sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 p., teismas nesutiko. Trečiasis asmuo neatsižvelgė į atsakovo pageidavimus, sutarties šalims derinant reklamos skelbimo kataloge maketo turinį. Atsakovo argumentai, kad 2010 metais interneto svetainėje patalpintoje reklamoje nebuvo atsakovo logotipo ir telefono, nepaneigti, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad 2010 metais internete suteiktos paslaugos nebuvo visiškai tinkamos, o tokia aplinkybė sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti reklamos paslaugų teikimo sutartį ir nuo sutarties nutraukimo momento (2012-12-28) iki reklamos skelbimo internete galiojimo pabaigos (2012-12-31) nesumokėti už šias paslaugas. Tačiau iki sutarties nutraukimo (2010-12-28) už trečiojo asmens suteiktas reklamos paslaugas atsakovas proporcingai suteiktoms paslaugomos atsiskaityti turėjo. Įvertinęs reklamos skelbimų apie atsakovą, buvusių kataloge „Lietuvos statyba 2010“ ir interneto svetainėje „www.statyba.lt“ 2010 metais, trūkumus, atsižvelgęs į sutarties nutraukimo momentą ir tai, kad atsakovas yra sumokėjęs trečiajam asmeniui 1800 Lt avansą, teismas priteistiną skolą pagal 2009-09-02 sutartį sumažino 1000 Lt suma ir pagal šią sutartį priteisė 3200,56 Lt (6050 – 1800 – 1000 – 49,44 = 3200,56(Lt)). Palūkanas už atsakovo nesumokėtas reklamos paslaugas - 419,32 Lt, teismas apskaičiavo įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus, kad „Lietuvos statyba 2010“ katalogas išleistas 2009 m. gruodžio mėn., t.y. nuo 2010-01-01 iki 2012-03-07 (3200,56 (Lt) x 0,06 : 365 (d.) x 797 (d.) = 419,32 (Lt). Be to, iš atsakovo priteisė 115,22 Lt delspinigių pagal šią 2009-09-02 sutartį už paskutinius šešis mėnesius nuo pirmosios įmokos už atsakovą sumokėjimo dienos (t. y. 2012-03-07) (3200,56 (Lt) x 180 (d.) x 0,0002 = 115,22 (Lt).
Iš viso ieškovui iš atsakovo sprendimu buvo priteista 4539,58 Lt skolos (1339,02 + 3200,56 = 4539,58 (Lt), 419,32 Lt palūkanų, 115,22 Lt delspinigių, taip pat 6 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 5074,12 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 349,95 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ apeliaciniu skundu (b.l. 124-128) prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimą, priteisiant ieškovui UAB „Reikalavimas.lt“ iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 8024,73 Lt skolos, 550,33 Lt palūkanų, 151,22 Lt delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas nuo 8726,28 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 672,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybės naudai priteisti 25,19 Lt, o iš ieškovo 8,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1210 Lt išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas skolos pagal 2008-03-20 sutartį likutį po 2012-03-07 įmokos už atsakovą atlikimo, padarė skaičiavimo apsirikimą, o neteisingai apskaičiavęs pagrindinės skolos likutį pagal 2008-03-20 sutartį po pirmos įmokos, klaidingai įskaitė 2012-03-09 už atsakovą sumokėtą 2486,15 Lt antrąją įmoką. Dėl šių klaidingų skaičiavimų teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo 1339,02 Lt skolą, nors turėjo priteisti 3824,17 Lt.
2. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Atsakovas savo teiginių dėl netinkamai suteiktų reklamos paslaugų neįrodė, nors įrodymus savo pozicijai pagrįsti galėjo laisvai rinkti ir fiksuoti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovui galėtų būti perkelta įrodinėjimo pareiga, ir neteisėtai skolą pagal 2009-11-02 sutartį sumažino dar 1000 Lt. Dėl to ieškovui iš atsakovo pagal 2009-09-02 sutartį turėjo būti priteista ne 3200,56 Lt, o 4200,56 Lt. Atsižvelgiant į nepagrįstai sumažintą pagrindinę skolos sumą, perskaičiuotinos ir palūkanos bei delspinigiai. Ieškovei pagal 2009-09-02 sutartį priteistina 550,33 Lt palūkanų ir 151,22 Lt delspinigių.
3. Galutiniame sprendime teismas neteisingai nustatė, kad ieškovo ieškinys patenkintas 38,84 proc., nes iš tiesų jis patenkintas 43,41 proc., todėl netinkamai buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovui turėjo būti priteista iš atsakovo 8024,73 Lt skolos, 550,33 Lt palūkanų, 151,22 Lt delspinigių, taip pat 6 proc. procesinės palūkanos nuo 8726,28 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos (2012-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai atitinkamai jam turėtų būti priteista iš atsakovo 672,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo – 25,19 Lt, o iš ieškovo - 8,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ apeliaciniu skundu (b.l.137-145) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. PVM sąskaita-faktūra SSPEK Nr.0032369, kurios pagrindu ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė 2011-09-23 reikalavimo perleidimo sutartį, kelia įtarimų jos tikrumu ir yra abejotina. Atsakovo pateiktas tikrasis PVM sąskaitos-faktūros SSPEK Nr.0032369 dokumentas paneigia ieškovo ieškinio reikalavimą ir prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendime atliktiems apskaičiavimams bei priteistoms mokėtinoms sumoms. Mano, kad 2011-09-23 reikalavimo perleidimo sutartis ir 2011-10-17 priedas prie nurodytos sutarties yra suklastoti, todėl sutartis nepagrįsta, neteisėta ir negalima.
2. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad antroji su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta ar vykdoma iki jos 2010-12-28 nutraukimo, katalogai taip pat nepatvirtina laiku įvykdytos sutarties. Trečiasis asmuo niekada nesikreipė su pretenzijomis į atsakovą, vienašališkai nutrauktos sutarties neginčijo. Pagal nutrūkusią ir neįvykdytą sutartį negali būti priteisiama skola, palūkanos, delspinigiai, kadangi tai prieštarauja įstatymui. Atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ yra atlikęs ir daugiau mokėjimų UAB „Saulės spektras“, kuriuos ieškovas ir trečiasis asmuo privalėjo įskaityti, tačiau to nepadarė, šių duomenų į bylą nepateikė. Atsakovo trečiajam asmeniui sumokėta 2009 metais 1800 Lt suma negalėjo būti dengiama pagal vėlesnį 2009-09-02 užsakymą, tačiau yra padengta nepagrįstai bei pažeidžiant CK 6.55 str. nustatytą įmokų mokėjimo tvarką. Įvertinus sumokėtas įmokas ir laikantis įmokų mokėjimo tvarkos, susidarė 3200 Lt permoka, o ne skola. Negali būti priteistos ir palūkanos, nes sutartyje tarp atsakovo ir trečiojo asmens nėra susitarta dėl 6 procentų metinių palūkanų. Skaičiuodamas delspinigius, ieškovas nesilaikė ieškinio senaties termino pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. Teismas taip pat nesurinko visų įrodymų, neištyrė visų aplinkybių, neįvertino visų įmokėtų sumų, todėl nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo delspinigius nuo 12101,30 Lt sumos. 2009-09-02 sutarties bendrosiose sąlygose 1.1 p. įtvirtinta, kad paslaugų teikimo sutarties bendrosios sąlygos yra taikomos visoms tarp vykdytojo ir užsakovo sudarytoms paslaugų teikimo sutartims, todėl visos sudarytos ankstesnės (tame tarpe ir 2008-03-20) sutarčių sąlygos yra pakeistos, papildytos ir pradėjo galioti nuo to momento, kai buvo pasirašyta vėlesnė 2009-09-02 sutartis. Nuo to momento (2009-09-02) pasikeitė delspinigių dydis 0,2 % į 0,02 %.
3. Ieškovas nepateikė į bylą visų turimų duomenų ir neįrodė keliamų reikalavimų pagrįstumo, nors tokia pareiga tenka jam. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad katalogai buvo išleisti ir platinami RESTA parodos metu. Teismas vadovavosi tik prielaidomis ir nepagrįstai jokiais įrodymais teigdamas, kad katalogai išleisti ir išplatinti lapkričio ar gruodžio mėnesiais. 2009 m. ir 2010 m. katalogai nepasiekė tikslinės auditorijos, nes buvo laikomi pas trečiąjį asmenį ir neišplatinti beveik pusė metų (RESTA paroda vyksta kasmet balandžio mėn.). Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad internete buvo patalpinta atsakovo reklama 2009 metais. Nepateikus įrodymų apie patalpintą reklamą internete, sutartis neįvykdyta, t.y. iki 2009-11-15 katalogas neišleistas, neišplatintas ir neišreklamuotas, todėl nėra jokio pagrindo skolos atsiradimui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ atsiliepimu (b.l.163-168) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, nepriimti atsakovo su 2012-11-15 apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų. Tvirtina pagrindęs savo reikalavimo teisę, perimtas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas skolininkui. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai ir nesąžiningai įskaito savo tapačius mokėjimus du kartus, be to, neišskirsto mokėjimų vykdytų pagal atskiras nutartis, dėl tokio suklydimo gauna neva 3200 Lt permoką pagal 2008-03-20 sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė atsakovo ieškovo naudai sumokėtą bendrą 12 101,30 Lt sumą. Atsakovui nuo 2009-01-01 kilo pareiga mokėti palūkanas, nes jis praleido prievolės įvykdymo terminą (2008-12-31), nustatytą PVM s.f. SSPEK Nr.0026526. Teisingai nustatytas ir palūkanų skaičiavimo pabaigos terminas 2012-03-07, kadangi tą dieną atsakovas sumokėjo pirmąją 9615,15 Lt įmoką, kuria dengė susikaupusias palūkanas. 2011-09-23 reikalavimo perleidimo sutarties 10 p. numatytas susitarimas dėl įskaitymo tvarkos yra sudarytas tik tarp sutarties šalių (kreditoriaus ir reikalavimo įgijėjo), todėl gali sukelti teises ir pareigas tik joms. Delspinigiai skundžiamame sprendime apskaičiuoti tik už 6 mėn., o ne už beveik 9 mėn., kaip kad nurodo atsakovas. Šalys savo parašais ir antspaudais ant sutarčių-užsakymų ir bendrųjų sutarčių sąlygų išreiškė valią ir nedviprasmiškai susitarė dėl skirtingų delspinigių dydžio (0,2 proc. ir 0,02 proc.), todėl nėra pagrindo teigti, kad visoms sutartims turi būti taikomas vienodas delspinigių dydis.
Atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ atsiliepimu (b.l.172-176) prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012-10-26 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Ieškovo apeliaciniame skunde minimos 2009-11-02 sutarties nebuvo ir nėra. Nesutinka dėl nepagrįstai didelės 1210 Lt ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą sumos. Ieškovo pateikta prie apeliacinio skundo sutartis dėl teisinės pagalbos atsakovui kelia įtarimų dėl neįprastai didelės paslaugų kainos ir sutarties turinio.
Vėlesniame prašyme prie atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą pateikia papildomus argumentus dėl ieškovo sąsajų su procesinius dokumentus jam rengusia VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ ir judviejų nepagrįsto siekio praturtėti (teisinių paslaugų sutarčių fiktyvumo). Tokia įstaiga, atsakovo vertinimu, apskritai negali ir negalėjo teikti teisinių paslaugų, todėl už šias paslaugas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui kompensuota nepagrįstai.
Trečiasis asmuo UAB „Saulės spektras“ atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundų argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigos sumokėti ieškovui pagal reklamos paslaugų bei reikalavimų perleidimo sutartis buvimą, šio vertinimo procese šalių sudarytus sandorius bei jų vykdymo aplinkybės įvertino teisingai, tinkamai identifikavo ginčo apimtį (skolos dydį). Abiejų ginčo šalių skundžiamas galutinis teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, skunduose įvardinti argumentai bei motyvai teisinių prielaidų pakeisti šį teismo sprendimą nesudaro.
Nustatyta, kad šalis sieja sutartiniai santykiai. Atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas dėl reklamos parengimo ir jos skelbimo savo esme atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, kurios samprata pateikta CK 6.716 str. Šios rūšies sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo ir kt.), todėl CK 6.716 str. nurodytos paslaugos dar vadinamos intelektinėmis paslaugomis. Paslaugų teikimo sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, ir paprastai tokiose sutartyse tariamasi dėl paslaugų suteikimo. Tačiau įstatymas nedraudžia susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Taigi nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo būtent dėl 2009-09-02 paslaugų teikimo sutarties Nr. 027733 (b.l. 10-16) ir dėl 2008-03-20 paslaugų teikimo sutarties Nr. 014485 (t.1, b.l. 17-23) įvykdymo bei apmokėjimo už šias paslaugas. Trečiasis asmuo (vykdytojas) minėtomis sutartimis įsipareigojo parengti ir su atsakovu (užsakovu) suderinti reklaminės informacijos pavyzdžius, apipavidalinti reklaminį skelbimą, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) formos, šrifto tipo ir jo dydžio, eilučių išdėstymo parinkimu, taip pat įsipareigojo šią reklaminę informaciją patalpinti ir skelbti sutartyse numatytu būdu (telefonų knygose, spausdintiniuose kataloguose, išleidžiamuose kartą per 12 mėn., šalių sutartam laikotarpiui ir internete) (2.2.p., 3.1.p., 3.2. p., b.l. 15, 22). Atsakovas atitinkamai įsipareigojo už šias atliktas paslaugas sumokėti kiekviename sutarčiai vykdyti pateiktame užsakyme nurodytą (sulygtą) mokestį, t.y. 6050 Lt (b.l. 14) ir 17 770 Lt (b.l. 21), o mokėjimus atlikti pagal pateiktas jam sąskaitą išankstiniam apmokėjimui arba pagal PVM sąskaitą-faktūrą (4.1. p., b.l. 15, 22). Minėtose sutartyse jų šalys taip pat susitarė ir dėl netesybų taikymo, laiku neįvykdžius piniginių prievolių, dėl nuostolių nuketėjusiais šaliai atlyginimo, dėl galimybės mažinti sutartinio užmokesčio dydį, jeigu išleistame kataloge ar internete esančiame reklaminiame skelbime pateikta informacija iš esmės nesutaptų su užsakovo raštu pateikta informacija, nors nežymūs trūkumai ar netikslumai teisės į užmokesčio sumažinimą nesuteikia (6.1 p., 6.2 p., 6.5 p. b.l. 15, 22).
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šalių pasiektas susitarimas, kuris įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir, prireikus, per teismą priverstinai jas įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. bylos Nr. 3K-7-262/2010). Vadinasi, savo sudarytų sandorių, sutarčių ar susitarimų šalys negali nemotyvuotai atsisakyti arba jų nevykdyti vienašališkai, be svarių priežasčių, kurias galėtų pateisinti teisės normomis (CK 6.2 str., 6.59 str., 6.189 str.), priešingas elgesys traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas ir neginamas.
Byloje teismas nustatė, kad savo sutartinių prievolių pagal paslaugų teikimo sutartis tinkamai neįvykdė abu šių sutartinių santykių dalyviai, t.y. atsakovas nėra už paslaugas pilnai atsiskaitęs, tačiau šių paslaugų suteikimo forma ir būdas (skelbimo turinio ir maketo nederinimas, tam tikrų užsakovo reikalaujamų iš vykdytojo rekvizitų nebuvimas reklaminiuose skelbimuose, skelbimų patalpinimo interneto portaluose vieta, išdėstymas) leido pirmosios instancijos teismui pripažinti vienašalį vėliau sudarytos sutarties nutraukimą, nors ir besibaigiant sutarties galiojimui, teisėtu, ir kartu dėl įvardintų trečiojo asmens sutarties pažeidimų sumažinti jo atlygį 1000 Lt suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti nei su ieškovo skundo teiginiais apie nepagrįstai sumažintą priteistinos skolos dydį, ją skaičiuojant pagal įmokų užskaitymo taisykles ar mažinant dėl antrosios sutarties šalies (trečiojo asmens) nevisiškai tinkamai suteiktų paslaugų, nei su atsakovo skundo teiginiais, kad yra ne tik atsiskaitęs, bet ir permokėjęs. Minėta, kad sutarties šalims sulygus dėl netesybų ir dėl sutarties šalies nuostolių galimo kompensavimo, o vienas tokių atvejų taip pat gali būti atlyginimo už paslaugas sumažinimas dėl informacijos apie užsakovą neatitikties, teismas pagrįstai atsakovo sumokėtas įmokas skirstė atsižvelgdamas ir į atsakovo pareigos buvimą mokėti už vėlavimą minimalių nuostolių kompensavimo funkciją atliekančias netesybas (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), pasinaudojęs diskrecijos teise jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.), ir pagrįstai suskaičiuotą skolą mažino dar 1000 Lt suma dėl informacijos apie užsakovą tam tikro ydingumo ar jos patalpinimo internete vietos. Tokioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti, priimant domėn ir tikimybių pusiausvyros principą, byloje duomenų pakako (b.l. 63-64, 86-86). Šioje faktinėje situacijoje kitokia teisėjų kolegijos išvada dėl atsakovo pareigos sumokėti likusiais nesumokėtas už paslaugas įmokas ar dėl skolos dydžio, jos apskaičiavimo principų, nesusiformavo (CPK 185 str.).
Atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti ir abiejų apeliantų skundų argumentai dėl įrodinėjimo instituto netinkamo taikymo byloje, ar juo labiau, dėl šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimo. Įrodymus į bylą, siekdami arba patvirtinti, arba paneigti kurias nors aplinkybes, pateikia pačios šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo vaidmuo šiame procese pačiam rinkti įrodymus yra ribojamas, išskyrus bylas su viešo intereso elementais (CPK 179 str.). Teikdamos arba neteikdamos įrodymus, šalys kartu prisiima ir riziką, jog kurioms nors aplinkybėms patvirtinti arba paneigti jų gali ir nepakakti. Kadangi ši byla aiškiai dispozityvi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos būti aktyvesnis už pačias ginčo šalis ir siūlyti joms teikti papildomus įrodymus, galinčius sustiprinti kurios nors šalies pozicijas šiame civiliniame ginče. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina tik tuos įrodymus, kurie yra byloje, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Tokią savo procesinę pareigą pirmosios instancijos teismas atliko, savo išvadas motyvavo ir argumentavo. Kolegija pažymi ir tai, kad vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai nors bylos šaliai, pati savaime šalių lygių procesinių teisių pažeidimo nesuponuoja, o nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iš bylos šalių nereiškia ir tokio teismo sprendimo neteisėtumo.
Tęsiant argumentaciją įrodymų pakankamumo aspektu, teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (revisio prioris instantiae), t.y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas iš naujo, ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl to ir naujų įrodymų į bylą pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas (CPK 306 str. 3 d., 314 str.). Dėl tokio teisinio reglamentavimo atsakovo pateikiami su apeliaciniu skundu sąskaitos išrašai, kvitai, kiti mokėjimo dokumentai ar internetinių puslapių kopijos, svariais argumentais nepagrindžiant jų pateikimo būtent apeliacinės instancijos teismui būtinumo ar negalėjimo pateikti pirmosios instancijos teismui, nepriimami ir nevertinami.
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu teisingai yra išspręstas ir skolos priteisimo santykio su sutarties nutraukimu, netesybų bei procesinių palūkanų priteisimo klausimai. Priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde atsakovas, vien sutarties nutraukimas neeliminuoja kitos jos šalies teisės gauti tai, kas jam priklausė kol ši sutartis galiojo. Atsakovas klaidingai interpretuoja įstatymo leidėjo valią, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Tokia nuostata galioja tik į ateitį, o ne praeitį, be to, ir sutarties nutraukimo atveju teisė reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas išlieka (CK 6.221 str. 2 d.). Netesybos teismo buvo apskaičiuotos taip pat nepažeidžiant senaties termino (už 6 mėnesius). Kadangi pagrindinės piniginės prievolės nevykdymas yra tęstinis procesas, tai šis terminas reikalauti netesybų kiekvieną dieną prasideda iš naujo (CK1.127 str. 5 d.). Tokiu atveju išlieka teisė netesybų reikalauti būtent už 6 mėnesius, bet ne už ilgesnį laikotarpį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), nors pažeidimas (sutarties nevykdymas) tęstųsi ir ilgiau. Visiškai teisė reikalauti netesybų pasibaigtų tik pasibaigus pagrindinio reikalavimo senačiai, tą numato CK 1.135 str. Argumentai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl 6 proc. palūkanų mokėjimo, nėra reikšmingi. CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda vien dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Taigi įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo laiku įvykdytos. Kita vertus, šios palūkanos skatina skolininką kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi (antroji palūkanų funkcija), todėl kreditoriui prašant 6 proc. palūkanų priteisimos, jos gali būti priteisiamos ir iki visiško prievolės įvykdymo.
Trečiasis asmuo perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į gautinas iš atsakovo nurodytų sutarčių pagrindu sumas 2011-09-23 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 011(b.l.7-9). Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, kvestionuoja reikalavimo perleidimo sutartį ir skunde kartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, jų nekartodama. Tokiam reikalavimo perleidimo sutarties (dvišalio sandorio) teisniam įvertinimui, kurio siekia atsakovas, teigdamas apie sutarties fiktyvumą, jos ar sąskaitų-faktūrų galimą suklastojimą, duomenų šioje byloje nesama, o savo teise ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, reiškiant ieškinį atskiroje civilinėje byloje, atsakovas nesinaudojo (CPK 13 str.).
Teisiškai neaktualūs ir atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą motyvai bei vėliau pateikti jo prašymai ar nuotraukų kopijos, atsakovo teigimu, patvirtinantys nepagrįstai ieškovui priteistų teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų faktą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos ginčijamos tokiais aspektais: ieškovo su VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis abejotina, galimai joje suklastoti parašai, greičiausiai veikiant vienam ir tam pačiam asmeniui, sąmoningai nurodomas kitas adresas, nors abi įmonės įsikūrusios tame pačiame pastate, greta jų iškabos; VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ nėra advokatas ar jo padėjėjas, taigi ieškovas negali pretenduoti į tokių teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Viena vertus, teismas, nagrinėjantis konkrečią civilinę bylą, neatlieka asmenų sudarytų susitarimų dėl teisinės pagalbos pagrįstumo vertinimo ar, juo labiau, jų patikros funkcijų, kurių savo prašyme reikalavo atsakovas (skubiai užtikrinti pateiktų įrodymų, liudijančius galimą ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti, užfiksavimą, nepranešant tiems asmenims), kadangi tai neatitiktų civilinio proceso tikslų bei teismo, kaip ginčą nagrinėjančios ir vykdančios teisingumą institucijos, funkcijų (CKP 2 str., 5 str., 6 str.). Be to, faktines aplinkybes konstatuoja antstoliai, o ne teismas. Tokiu atveju pats atsakovas turi galimybę inicijuoti civilinį ginčą teisme arba kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Antra vertus, šaliai gali būti atlyginamos ne tik už advokato teisines paslaugas turėtos išlaidos, bet ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, tą numato CPK 88 str. 1 d. 9 p. Analogiškos pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje, kuris ne kartą savo bylose yra pasisakęs, kad už teisinę konsultaciją bei procesinių dokumentų surašymą sumokėtos tokias paslaugas suteikusiam asmeniui sumos yra priskiriamos prie būtinųjų išlaidų civilinėse bylose ir atlyginamos, jeigu tik jos pagrįstos rašytiniais įrodymais – išlaidų apmokėjimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-502/2008; 2011-06-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-288/2011). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo turėtų išlaidų už teisines paslaugas dydis buvo grindžiamas mokėjimo dokumentu (b.l. 38), todėl į jį neatsižvelgti, skirstant bylinėjimosi išlaidas šalims, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
Teisėjų kolegija nesutinka taip pat ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neteisingai nustačius patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Bylinėjimosi išlaidas šalims visuomet paskirsto būtent teismas, atsižvelgdamas į tam tikrus įstatyme įtvirtintus kriterijus, o CPK 93 str. 2 d. įvardintos proporcijos nėra vien matematinė reikalavimų išraiška, kaip tą traktuoja ieškovas. Teismas savyje įvertina ir ginčo pobūdį, ir pačių išlaidų dydį, ar jos nagrinėjamojoje situacijoje yra protingos ir pagrįstos asmens, teikusio teisines paslaugas, darbo ir laiko sąnaudomis rengiant šiuos procesinius dokumentus. Dar daugiau, teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ar į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apskritai gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tokią galimybę jam suteikia CPK 93 str. 4 d. Tokiu atveju pagrindo pakeisti (revizuoti) ir šią teismo sprendimo dalį nenustatyta.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais nei vienos šalies apeliacinio skundo argumentų ir šių skundų netenkina, šalių turėtos žyminio mokesčio išlaidos (b.l. 131-132, 146) ar ieškovo turėtos 1210 Lt išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (b.l. 130) jam nekompensuotinos. Tačiau ieškovas pateikė įrodymus ir dėl turėtų 1210 Lt atsiliepimo į atsakovo skundą surašymą išlaidų (b.l. 169-170), tuo tarpu atsakovas teisinės pagalbos išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių duomenų nepateikė. Tokiu atveju pripažinus atsakovo apeliacinį skundą nepagrįstu, ieškovui už atsikirtimų į šį skundą parengimą priteistina dalis – 300 Lt – išlaidų (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Statybų ekspertas“ 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Reikalavimas.lt“ naudai.