Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir visa neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių ir 16 (šešiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, būdamas įdarbintas (2021 m. vasario 26 d. darbo sutartis Nr. 305) UAB ,,E.“ atlikti pagalbinius darbus, 2021 m. gegužės 18 d. nuo 6.30 val. iki 20.00 val. buvo išleistas į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2021 m. gegužės 18 d. 20.00 val. negrįžo į įkalinimo vietą. 2021 m. gegužės 19 d. apie 13.15 val. buvo surastas ir sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnų (duomenys neskelbtini), esančiame ,, (duomenys neskelbtini)“ miške, tuo pažeidė Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17d. įsakymu Nr. 1-49 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 punkto reikalavimus laikytis nustatyto maršruto, 4.3 punkto reikalavimus po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl dvigubo nubaudimo, nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl non bi in idem principo pažeidimo

5. Nors iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis R. J. mano, kad buvo pažeistas dvigubo baudimo principas, įvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 punkte, nes jis jau buvo nubaustas drausmine tvarka, tačiau toks argumentas yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje, ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kurie draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie jo baustumus drausmine tvarka. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 49-863, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142, 143 straipsniais, R. J. buvo nubaustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą už tai, kad 2021 m. gegužės 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 19.30 val., patikrinus nuteistojo blaivumą, jam buvo nustatytas 0,21 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 103). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49-878, vadovaujantis BVK 142, 143 straipsniais, R. J. buvo nubaustas perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų už tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą - 20.10 val. negrįžo iš darbo UAB „E.“, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1-49 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių patvirtinimo“ 4.2 ir 43 punktų reikalavimus. Taigi akivaizdu, kad nuteistajam už negrįžimą iš darbo nustatytu laiku ir apsvaigimą nuo alkoholio, t. y., už drausminius nusižengimus, buvo pritaikyta ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė. Drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu. Priešingai, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK, nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Todėl nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pagal BVK 142 straipsnį pritaikymas apeliantui, nereiškia, kad jam negalima taikyti ir baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad jo veiksmuose yra būtent ir nusikalstamos veikos požymių. Skundžiamame nuosprendyje padarytos motyvuotos išvados dėl R. J. kaltės padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo su jomis nesutikti, todėl nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

8. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. J. bausmę už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

10. Pirmosios instancijos teismas R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Vertinant nuteistojo asmenybę, matyti, kad nusikaltimus jis daro sistemingai. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas septintą kartą. Dabartinis nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos R. J. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Dauguma nusikaltimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Jo pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad vyrauja asocialios vertybės. Linkęs pasiduoti neigiamai kitų įtakai (b. l. 28). Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. R. J. savo neigiamo elgesio nesistengia keisti teigiama linkme, išvadų nedaro, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Nors nuteistasis teigia, kad nusikaltimą padarė norėdamas aplankyti šeimą, tačiau šis jo teiginys abejotinas, kadangi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad jis važinėjosi automobiliu, buvo sulaikytas pamiškėje kartu su draugais vietoje, kur aplink mėtėsi tušti alaus buteliai (b. l. 18), kas tik patvirtina asocialių nuteistojo gyvenimo būdą. Nors BK 242 straipsnio sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta ir švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, R. J. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. R. J. paskirta sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė, kuri įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu. Todėl laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo.

11. Taip pat negali būti tenkinamas ir nuteistojo prašymas paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, kadangi šio klausimo sprendimas nepriklauso teismo kompetencijai. Pagal BVK 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo

12. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Kadangi nuteistasis R. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę bendrino su likusios neatliktos bausmės dalimi. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasikeitė situacija – 2021 m. rugsėjo 24 d. R. J. faktiškai atliko visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtąją bausmę, todėl nebėra pagrindo bendrinti jam paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Esant tokioms aplinkybėms, nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl pasikeitusios teisinės situacijos, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo naikinama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

14. Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl R. J. gynybos patyrė 65,27 Eur išlaidų (b. l. 130).

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis, nors ir buvo sudaręs susitarimą su pasirinktu gynėju, galiausiai jį nutraukė ir kito gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. protokoline nutartimi nuteistajam R. J. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir visa neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių ir 16 (šešiolikai) dienų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo R. J. 65,27 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 27 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.