Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. V., kuris pagal 2016-04-19 d. sudarytą testamentą Nr. VM9-1355 paliko man - Įpėdiniui savo ½ Turto dalį, tačiau buvo praleistas palikimo priėmimo terminas ir nebuvo įformintos paveldėjimo teisės J. V. priklausančiai ½ Turto daliai palikimo atsiradimo vietos notarų biure. M. T. yra pareiškėjo, kaip Įpėdinio, pilna apimti valdomas, naudojamas, disponuojamas, prižiūrimas, yra mokami mokesčiai ir kt. Kitų įpėdinių nėra ir jų interesai nėra pažeidžiami. Po palikėjo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biuro niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. V. yra J. V. ir N. G. sūnus. Iš 2016 m. balandžio 19 d. testamentų, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė, matyti, jog A. V. ir N. G. sudarė testamentus, kuriuo turtą, priklausantį kiekvienam iš jų, mirties dieną palieka savo sūnui A. V.. (duomenys neskelbtini) N. G. mirė. Pareiškėjas, kaip įpėdinis pagal testamentą Nr. VM9-1353 paveldėjo ½ dalį Turto ir su tėvu, N. G. sutuoktiniu J. V., a. k (duomenys neskelbtini) tapo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkais. (duomenys neskelbtini) N. G. mirė. Iš teismui pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo matyti, kad A. V. turi ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia įteisinti po tėvo mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.

6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi pareiškėjas turtą pilna apimti valdo, naudoja, disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir kt. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po tėvo J. V. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

10. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po tėvo J. V. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. V., a. k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.