Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. I-1144-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
I-1144-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03835-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1144-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03835-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2016-10-27 papildė (b. l. 1-9, 64), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 13 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-20 iki 2015-01-14. Laikymo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tai pareiškėjui kėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą, sutrikdė sveikatą. Pareiškėjo nuomone, laikymo sąlygos prilygo kankinimui, darė neigiamą įtaką ir veikė psichologiškai.

Pasak pareiškėjo, jam nebuvo suteikta psichologo pagalba, tuo būdu buvo tyčiojamasi ir rodomas visiškas abuojumas. Iš kitų kalinamųjų pareiškėjas sužinojo, kad kalėjime yra psichiatras, po vizito pas jį, pareiškėjas buvo paguldytas į ligoninę, nustatyta depresija. Vėliau tris mėnesius nuolat vartojo vaistus nuo depresijos ir nervinio sukrėtimo, patirto kalėjime.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, vienam asmeniui tenkantį plotą papildomai mažino kamerose įrengti baldai, neteisėtai įrengti gultai bei asmeniniai daiktai. Tai kėlė trintį tarp nuteistųjų, pašaliniai garsai, triukšmas, nepakankamas vėdinimas neigiamai veikė pareiškėją. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus buvo apsunkintas naudojimasis sanitariniu mazgu, dėl kamerų perpildymo sumažėjo dušu naudojimosi laikas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla, nesudarytis sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, atsakovas nė karto neatliko remonto darbų ir grybelio pašalinimo darbų, nesuteikė pakankamai šilto vandens asmens higienai. Maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo, pareiškėjas pažymėjo, kad vienas iš nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, dėl netinkamo maitinimo neteko 45 kg. svorio.

Skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, niekur nebuvo iškabinti gesintuvai, nebuvo dėžių su smėliu. Pareiškėjo teigimu, visi langai gyvenamosiose kamerose ir koridoriuose yra užvirinti grotomis, todėl gaisrui užblokavus pagrindinį išėjimą, kito nebūtų. Tai kėlė pavojų pareiškėjo gyvybei. Pareiškėjo nuomone, didžiausia tikimybę sukelti gaisrą kėlė pasenusi elektros instaliacija. Tai patvirtina Teisingumo ministerijos 2012-04-25 pažyma Nr. (1.39) 7R-3176.

Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė jo teisę į sveiką gyvenam aplinką, kadangi gyvenamuosiuose pastatuose buvo asbesto. Tai patvirtina Lukiškių I-K 2015-05-25 aktas Nr. S-14609. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuteistieji patenka į neprognozuojamų didelės rizikos asmenų kategoriją, todėl gali imti laužyti šiferio lakštus ir tokiu būdu sukelti pavojų sveikatai.

Lukiškių TI-K pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis ir pašalpomis iš socialinės paramos fondų. Nebuvo laikomasi higienos ir materialinio aprūpinimo reikalavimų, kadangi pareiškėjui nebuvo išduodamas nei tualetinis popierius, nei dantų šepetėliai ir dantų pasta, muilas prieš einant į dušą, per mėnesį išduodamas tik vienas vienkartinis skustuvas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad niekada nematė dezinfekciją ir profilaktinį kenksmingumo pašalinimą atliekančių specialistų, todėl abejoja ar ji buvo atliekama, o jei ir buvo, tai neefektyviai, nes nuolat matėsi buitiniai parazitai.

Nei vienoje kameroje nakties metu nebuvo tamsu, todėl pareiškėjo miegas buvo nekokybiškas, jis patyrė stresą, didelę nervinę įtampą, tai kenkė sveikatai. Prašymai nuvesti pas gydytoją ne visuomet būdavo tenkinami, o ir gydymas buvo neefektyvus. Tai žemino, skaudino, glumino ir dėl to pareiškėjas patyrė didelių psichologinių išgyvenimų, prilyginamų sukrėtimui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 19-28) su jame nurodytais argumentais nesutiko. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2014-01-21 iki 2015-01-15, tačiau per nurodytą laikotarpį pareiškėjui kamerose tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pasak atsakovo atstovo iš suimtųjų ir nuteistųjų administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Lukiškių TI-K graužikų ir vabzdžių naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus finansinius ir darbo resursus.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad įstaigoje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už paslaugą. Suimtasis ar nuteistasis, neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė grąžinami sausi.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Kameros vėdinamos pro langus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Priklausomai nuo įrengtų miegamų vietų lentynos padaromos didesnės ar mažesnės. Į kamerą tiekiamas šaltas vanduo ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Du kartus per mėnesį vyrams Lukiškių TI-K yra išduodamas tualetinis popierius, kas mėnesį – dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi.

Pasak Lukiškių TI-K kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai yra su žarnomis ir švirkštais, laikomi spintelėse, vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliaciniai laidai nėra seni. Apsaugant elektros instaliaciją nuo galimų perkrovų, ant elektros įvado į kameras sumontuoti automatiniai jungikliai, kurie apsaugo nuo trumpo jungimo, dėl to nuteistųjų (suimtųjų) skaičius perkrovoms įtakos neturi.

Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal minėtus teisės aktus nedirbančiam vyrui per parą turi tekti ne mažiau kaip 2298 kcal. Lukiškių TI-K 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal. Pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Atsakovo atstovas pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai siejo su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą – su nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita. Prašė priteisti 1,92 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui pateikimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų, laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2015-01-14.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo, pateikusio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra reikalaujama nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su laikymo sąlygomis, vykdymą paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas, tai įtakojo pertekliniai metaliniai gultai. Ploto stygius lėmė konfliktines situacijas kamerose, apsunkino naudojimąsi sanitariniais įrenginiais ir dušu.

Ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 29-30) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 112, 148, 194, 154, 201, 302, 293, 267, 252, 256. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2014-01-22–2014-02-16, 2014-02-18–2014-04-10, 2014-04-12–2014-04-17, 2014-04-23–2014-05-07, 2014-05-09–2014-05-22, 2014-05-24–2014-05-27, 2014-06-07–2014-09-27, 2014-10-03, 2014-11-26–2014-12-03, 2014-12-19–2014-12-28, 2014-12-30–2014-12-31, 2015-01-09–2015-01-14 laikotarpiais.

Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas 257 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu pareiškėjo nusiskundimai susiję su perteklinių gulimų vietų įrengimu bei dėl didelio žmonių skaičiaus kameroje apsunkintu naudojimusi sanitariniais įrenginiais ir dušu, yra tiesiogiai susiję su minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimu, todėl laikytini šio pažeidimo dalimi ir atskirai dėl nurodytų pareiškėjo argumentų nepasisakytina.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas buvo nepakankamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K Higienos normos įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, todėl atsižvelgiant į tai, kad mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikytinas. Pareiškėjas neneigė galimybės vėdinti kameras pro langus, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, nebuvo sudarytos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui.

Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.7.–14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti ir viršutinių drabužių pakaba. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti, jų dydis priklauso nuo kameroje įrengtų gulimų vietų skaičiaus. Pareiškėjas nenurodė konkrečios kameros ir laikotarpio, kada jam neužteko lentynėlės maisto produktams susidėti ar ji iš viso nebuvo įrengta, pareiškėjas taip pat neįvardijo, kokią būtent neturtinę žalą patyrė dėl nurodyto pažeidimo, todėl šis argumentas atmestinas kaip visiškai neindividualizuotas ir nepagrįstas, bei nepatvirtinantis neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, grąžinami sausi. Viršutinių rūbų skalbimo paslauga yra mokama, tačiau vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninių lėšų, gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės kartą per du mėnesius nemokamai išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, esant poreikiui, pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti tiek apatinius, tiek viršutinius rūbus, taip pat galėjo pasinaudoti ir nemokamo skalbimo galimybe. Tuo tarpu pareiškėjo nusiskundimas dėl sąlygų drabužių skalbimui nesudarymo yra labai abstraktus iš jo nėra galimybės nustatyti, kokiomis būtent sąlygos pareiškėjui nebuvo sudarytos, ar jis kreipėsi su prašymu išskalbti viršutinius ir apatinius rūbus ir jo prašymas nebuvo patenkintas, ar kreipėsi į įstaigos administraciją dėl kilusių nesklandumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis pareiškėjo nusiskundimas nėra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros nebuvo suremontuotos, nuo sienų luposi dažai.

HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Vadinasi, įstaigos administracija turi pareigą laiku nustatyti remonto poreikį ir organizuoti remonto darbus. Atsakovo atstovas nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal nustatytą grafiką, atsižvelgiant į turimus finansinius ir darbo resursus. Pareiškėjas nekonkretizavo, kurioje būtent kameroje ir kuriuo metu buvo jo nurodyti pažeidimai, todėl toks nusiskundimas nelaikytinas pakankamai konkrečiu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

HN 76:2010 56 punktas nustato reikalavimą, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų nebūtų pelėsių. Kita vertus, HN 76:2010 nustato pareigą patiems kamerose laikomiems asmenims valyti savo kameras, todėl pareiškėjas, pastebėjęs pelėsio požymius, privalėjo juos nuvalyti. Šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl pelėsio kamerose buvimo išdėstytas taip pat labai abstrakčiai, neįvardinta konkreti kamera ir laikotarpis, taip pat pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas išduoti pelėsiui nuvalyti reikiamas priemones ir jo prašymas nebuvo patenkintas, kad turimomis priemonėmis bandė nuvalyti pelėsį, tačiau jam nepavyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.

Pareiškėjas teigė, kad jo teisės buvo pažeistos neužtikrinant pakankamai šilto vandens. Iš esmės šio nusiskundimo pareiškėjas nekonkretizavo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas skundėsi, jog į kamerą yra tiekiamas tik šaltas vanduo.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, kadangi pagal HN 76:2010 21 punktą kamerų sanitariniame mazge turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema, t. y. teisės aktai nenustato šilto vandens tiekimo į kamerą, todėl pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos.

Skunde nurodyta, kad Lukiškių TI-K maistas buvo netinkamos kokybės, žemo kaloringumo.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą turi sudaryti 2298 kcal.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2014-01-13 tyrimų protokole Nr. 9749 Ch (b. l. 31) nurodyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys yra 2,380 kg., nustyta, kad 100 g. energetinė vertė yra 120 kcal, vadinasi, 2,380 kg. Energetinė vertė yra 2856 kcal. Pagal nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch9266 (b. l. 32-33) nedirbančių vyrų vien pietų davinio kaloringumas siekia 1332,4 kcal. Iš nurodytuose tyrimų protokoluose esančių cheminių maisto sudėčių tyrimo matyti, kad suimtųjų racione yra visos būtinos maistinės medžiagos, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kodėl laikė jam išduodamą maistą netinkamos kokybės ar nepakankamo kaloringumo. Pareiškėjas skunde teigė, jog pažįsta asmenis, kurie Lukiškių TI-K per pusę metų neteko 45 kg, tačiau nurodyta aplinkybė nepatvirtina, jog būtent pareiškėjui nepakako išduodamo maisto. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl aplinkybės, susijusios su kitais asmenimis šioje byloje nėra aktualios ir todėl nevertintinos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktą, kiekvienas suimtasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse, todėl pareiškėjui nepakankant išduodamo maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo parduotuvėje. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo maitinimo.

Pareiškėjas teigė, kad jo teisė į sveiką aplinką buvo pažeista laikant patalpose, kurių konstrukcijoje yra asbesto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigoje šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė savo nuogąstavimų dėl šiferio poveikio sveikatai pagrįstumo. Nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jo akivaizdoje šiferio lakštai buvo laužomi ir šiferio dalelės pasklido aplinkoje, taip galimai sukeldamos pavojų jo sveikatai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nuogąstavimai dėl savo sveikatos yra pernelyg subjektyvaus pobūdžio, paremti prielaidomis, jog kiti kalinamieji gali laužyti šiferį sukelti pareiškėjo sveikatai pavojų, todėl laikytini pernelyg nutolusiais nuo Lukiškių TI-K pareigos užtikrinti pareiškėjui sveiką gyvenamąją aplinką. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K negali kilti atsakomybė už įstaigoje laikomų asmenų veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą teigė, kad priešgaisrinių taisyklių griežtai laikomasi, Lukiškių TI-K aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis (gesintuvai, įrengti gaisriniai čiaupai ir kt.), kurios tikrinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia pareiškėjas, kiekviename gyvenamajame korpuse yra įrengti evakuaciniai išėjimai, evakuaciniai planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K šiuo aspektu išdėstytais argumentais. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigdamas, kad Lukiškių TI-K nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, nenurodė kokia konkrečiai žala jam buvo padaryta, teismo vertinimu, vien abstraktus argumentas, kad Lukiškių TI-K galėjo įvykti gaisras ir atsirasti pavojus pareiškėjo sveikatai, padarytos žalos fakto neįrodo.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K elektros instaliacija buvo pasenusi, tačiau nenurodė konkrečios kameros ir laikotarpio, kurioje tai pastebėjo. Pareiškėjas skunde rėmėsi Teisingumo ministerijos 2012-04-25 pažyma Nr. (1.39)7R-3176, tačiau jos nepateikė, be to, atsižvelgiant į pažymos išdavimo laikotarpį, nurodytoje pažymoje išdėstyta situacija galėjo neatitikti realybės pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas teigė, jog elektros instaliacija įstaigoje nėra sena, byloje nėra duomenų apie sugadintą elektros instaliaciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Lukiškių TI-K egzistavo reali gaisro tikimybė.

Pažymėtina, kad grotų ant langų įrengimas yra reglamentuotas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte, kur nurodyta, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų lango angoje įrengiant grotas.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su aprūpinimu darbinėmis pajamomis ir pašalpa.

Remiantis Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punktu, pašalpa yra skiriama suimtojo ar nuteistojo prašymu. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su tokiu prašymu taip pat nenurodė, kad norėjo dirbti ir prašė įstaigos administraciją aprūpinti jį darbu, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis ir jam nebuvo mokama pašalpa laikytini deklaratyviais ir nepatvirtina atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

Dėl materialinio aprūpinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (toliau – Aprūpinimo norma), vienam asmeniui per mėnesį išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo išduodamas tualetinis popierius, dantų šepetėlis, dantų pasta, muilas prieš einant į dušą, tačiau nenurodė, kurio atvykimo į Lukiškių TI-K metu jam nebuvo išduotos nurodytos higienos priemonės, todėl šis nusiskundimas yra nekonkretus. 2016-10-27 skundo papildyme pareiškėjas teigė, kad tualetinio popieriaus kokybė buvo labai prasta, t. y. neneigė, kad tualetinis popierius buvo išduodamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo higienos priemonėmis laikytini prieštaringais, todėl atmestini kaip neįrodyti. Skundo papildyme pareiškėjas taip pat reiškė nusiskundimą, kad vienkartinis skustuvas išduodamas tik kartą per mėnesį. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose nustatytas maksimalus per mėnesį išduodamų skustuvų kiekis, pareiškėjas neneigė, kad kartą per mėnesį gaudavo vienkartinį skustuvą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta nuteistųjų ar suimtųjų teisė apsipirkti parduotuvėje, todėl esant reikalui, pareiškėjas galėjo nusipirkti trūkstamas higienos priemones.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų, dezinfekcijos ir kenksmingumo pašalinimo darbų atlikimo jis niekada nematė.

Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Profilaktinę dezinfekciją, graužikų ir nariuotakojų, galinčių pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, stebėjimą ir naikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas, kurio 5 punkte įtvirtinta, kad kenkėjų stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti bei pateikė su UAB „Dezinfa“ 2013-12-10 sudarytą sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 54-57) ir su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-01-02 sudarytą paslaugų sutartį Nr. 575/18-2 (b. l. 58-60). Nurodyti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino kenkėjų stebėjimo organizavimo pareigą, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl kenkėjų buvimo ir į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Teismo vertinimu, neturint duomenų apie kenkėjų buvimą, įstaigos administracija negalėjo imtis jų pašalinimo veiksmų. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas niekada asmeniškai nematė dezinfekcijos darbų atlikimo nepatvirtina, kad tokie dabai Lukiškių TI-K niekada neatliekami. Pažymėtina, kad profilaktinių, graužikų ir buitinių parazitų naikinimo darbų atlikimą patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai (b. l. 39-40, 44-45, 50-52), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog Lukiškių TI-K tinkamai vykdo HN 76:2010 60 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nakties metu nebuvo išjungiama šviesa.

Pagal HN 76:2010 23 punktą, laisvės atėmimo įstaigose esančiose gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Vadinasi, apšvietimo palaikymas nakties metu atitiko nustatytus reikalavimus ir teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad jo prašymai nuvesti pas gydytoją ne visuomet buvo tenkinami, o suteikiamas gydymas neefektyvus, pareiškėjui nebuvo suteikta psichologo pagalba.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo nusiskundimas netinkamomis medicininėmis paslaugomis yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo dalis, susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, laikytina nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šis skundo pagrindas nevertintinas.

Teigdamas, kad Lukiškių TI-K nebuvo nuvestas pas gydytojus, pareiškėjas nenurodė, nei kada reiškė tokius prašymus, nei kad teikė skundus administracijai dėl jo prašymų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, šiuos pareiškėjo teiginius teismas laiko deklaratyviais, neindividualizuotais ir nepatvirtinančiais neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jautė eilę neigiamų išgyvenimų, jautėsi kankinamas, patyrė fizinius nepatogumus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjui 257 paras neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto. Iš atsiliepimo į skundą matyti, kad tokiose sąlygose pareiškėjas buvo laikomas 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į ilgą laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalius ploto reikalavimus, taip pat tai, kad kitokių Lukiškių TI-K pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl gyvenimo sąlygų pažeidimų, t. y. neįrodė, kad savo aktyviais veiksmais siekė jo nurodytų pažeidimų pašalinimo. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po išvykimo iš Lukiškių TI-K, tai rodo, kad skunde nurodytų pažeidimų pareiškėjas nelaikė itin reikšmingais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvimo Lukiškių TI-K metu sutriko pareiškėjo sveikta ar dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą nebuvo nuolatinio pobūdžio, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, be to, periodiškai buvo perkeliamas į skirtingas kameras, kuriose esančių asmenų kiekis taip pat nuolat kito. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 34-53) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 300 EUR sumos priteisimas.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 1,92 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė