Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Renatai Stonkuvienei,

2016 m. rugsėjo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 20 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareikėjo P. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovo atstovas, Klaipėdos TM), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, trečiasis suinteresuotas asmuo) dėl 3430 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015-06-07 Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad 2015-06-17 21.50 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos sieną lengvuoju automobiliu Toyota Previa (toliau – ir automobilis) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaruodamas, kad gabena 2 pakelius cigarečių, tačiau nepateikdamas muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio salone gabeno 170 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė - 409.70 Eur. 2015-06-07 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu paimtos kontrabandos būdu gabentos cigaretės, automobilis Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3430 Eur ir transporto priemonės techninis pasas.

2015-07-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu veika kvalifikuota pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį ir paskirta administracinė nuobauda - 1448 Eur bauda, kontrabandos būdu gabentų prekių bei automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimas. Nutarimas apeliaciniu skundu apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2015-09-04 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistu. Nesutikdamas su priimta nutartimi kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau – ir LAT), prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015-12-07 nutartimi, priėmė nagrinėti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties panaikinimo, atnaujino bylos nagrinėjimą ir sustabdė priimtų procesinių dokumentų vykdymą. 2016-02-17 LAT išnagrinėjęs atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą priėmė nutartį, kuria pakeitė pirmosios instancijos teismo nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir panaikino pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą – automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016-02-24 jo įgaliotas atstovas kreipėsi į Klaipėdos TM prašydamas grąžinti P. S. priklausantį automobilį ir transporto priemonės techninį pasą. 2016-03-24 raštu VMI informavo atstovą, jog automobilis 2015-12-11 buvo parduotas ir jį pardavus gauta 1096.50 Eur. VMI nurodė, jog neturėjo galimybės sustabdyti turto realizavimo proceso, kadangi apie 2015-12-07 LAT nutartį dėl Tauragės rajono apylinės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymo sustabdymą buvo informuota tik 2015-12-14, t.y, jau po to, kai automobilis buvo parduotas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Klaipėdos TM yra subjektas, kuriam pavesta nutarimo vykdymo kontrolė, todėl Klaipėdos TM gavusi 2015-12-07 LAT nutartį privalėjo nedelsiant imtis visų veiksmų, kad nutartis būtų įvykdyta. Pareiškėjo duomenimis 2015-12-07 LAT nutartis nedelsiant išsiųsta visoms proceso šalims, tačiau VMI informaciją iš Klaipėdos TM apie nutarimo vykdymo sustabdymą gavo tik 2015-12-15, jau po to, kai automobilis buvo parduotas. Pareiškėjo manymu Klaipėdos TM turėjo visas technines galimybes (elektroniniu paštu, faksu ir kt.) skubiai informuoti VMI apie nutarties vykdymo sustabdymą. Dėl aplaidžių Klaipėdos TM veiksmų nebuvo įvykdyta 2015-12-07 LAT nutartis ir pareiškėjui priklausantis automobilis buvo realizuotas.

Pareiškėjo nuomone tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) pripažintini neteisėtais, todėl Lietuvos valstybei kilo civilinė atsakomybė atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atkreipia dėmesį, kad tarp pareiškėjui padarytos turtinės žalos ir pareigūnų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis. Taip pat nurodo, jog pareiškėjui padaryta ir neturtinė žala, nes gavęs LAT nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, o vėliau susipažinęs ir su nutartimi, kuria panaikintas automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimas, pagrįstai tikėjosi, jog jam priklausantis automobilis bus grąžintas. Sužinojęs, kad dėl Klaipėdos TM neteisėtų veiksmų automobilio pardavimas nebuvo sustabdytas ir jis parduotas, patyrė neigiamus išgyvenimus, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis ir šie neigiami išgyvenimai suponuoja neturtinės žalos atsiradimą.

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymi, jog nėra teisinių prielaidų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje, reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Klaipėdos TM nekontroliavo bylos vykdymo, neveikė operatyviai, nesidomėjo procesu ir pan. Atkreipia dėmesį, jog ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad būtų įvykdyta 2015-12-07 LAT nutartis, tačiau administracinės bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjimo metu jau buvo žinoma, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymo sustabdymas visa apimtimi neįmanomas.

Pabrėžia, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir pan. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją. Atsakovo atstovo nuomone rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė ir neturtinė žala atsiranda tik tada kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos t. y., kad Klaipėdos TM delsė atlikti veiksmus, veikė neoperatyviai. Atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas delsė ir į LAT kreipėsi daugiau kaip po dviejų mėnesių po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nors turėjo elgtis rūpestingai, numatyti dėl ilgo laukimo galinčias kilti neigiamas pasekmes. Mano, jog nėra visumos sąlygų, kurios būtinos neturtinės žalos atlyginimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog 2015-09-22 gavo Klaipėdos TM 2015-09-18 pranešimą Nr. LM06-11(MM20)-15529, apie tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė antstoliui pateikė vykdyti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą, kurio pagrindu konfiskuojamas pareiškėjui priklausantis automobilis. Nurodo, kad 2015-10-19 turto apžiūros aktu, atsižvelgiant į atitinkamos markės, modelio, gamybos metų automobilių vidutines rinkos kainas bei automobilio techninę būklę, įvertino automobilį 1290.00 Eur ir transporto priemonę perdavė realizuoti. 2015-11-23 gavus UAB „Agrimetas“ prašymą ir įvertinus, jog automobilis daugiau nei mėnesį nebuvo parduotas, VMI sumažino jo vertę iki 1096.50 Eur. 2015-12-11 automobilis buvo parduotas už aukščiau minėtą sumą ir VMI realizuodama turtą patyrė 97.56 Eur išlaidų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad tik 2015-12-14 elektroniniu paštu ir 2015-12-16 registruotu laišku gavo atsakovo pranešimą apie priimtą LAT 2015-12-07 nutartį.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo jį tenkinti nurodytų argumentų pagrindu.

Pareiškėjo atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais. Taip pat akcentavo, jog Klaipėdos TM sužinojusi apie 2015-12-07 LAT nutartį, nepagrįstai kreipėsi į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o ne į VMI, nors buvo žinoma, kad už konfiskuoto turto realizavimą atsakinga institucija šiuo atveju yra būtent VMI. Pabrėžia, jog dėl minėto neteisėto delsimo kreiptis į tinkamą subjektą 2015-12-07 LAT nutartis ir nebuvo tinkamai įvykdyta, tuo pareiškėjui padaryta turtinė bei neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo technines ir fizines galimybės dar 2015-12-10 informuoti VMI apie tai, jog 2015-12-07 LAT nutartimi sustabdytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų vykdymas. Pareiškėjo atstovo nuomone skunde nurodyta konfiskuoto automobilio vertė yra reali ir atitinka prarasto turto vertę, kadangi ji nekito iki jo pardavimo.

Atsakovo atstovo Klaipėdos TM atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas, susipažinęs su 2015-12-07 LAT nutartimi ir siekdamas įvertinti kokių veiksmų imtasi realizuoti iš pareiškėjo konfiskuotą transporto priemonę, pirmiausia kreipėsi į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos TM ėmėsi visų veiksmų, kad 2015-12-07 LAT nutartis būtų nedelsiant įvykdyta. Teigia, jog realizuojant pareiškėjui priklausančią transporto priemonę laikytasi teisės aktų keliamų reikalavimų ir dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas, vadovaujantis Bešeimininkio ir konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, turėtu kreiptis į VMI.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų aplaidžių ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu LAT 2015-12-07 nutarties, priimtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2ATP-469/2015, vykdymu. Šia teismo nutartimi buvo sustabdytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymas, iki bus išnagrinėta atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas P. S. 2015-06-07 vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, per Panemunės kelio postą, automobiliu „Toyota Previa“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką ir siekdamas išvengti muitinės kontrolės, automobilio salone po salono grindų kilimėliu gabeno paslėptus 170 pakelių cigarečių. Dėl P. S. veikos pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir 2015-06-07 Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius Vytautas Zajančauskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 5LMC803620, pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį (kontrabanda), taip pat sulaikytos neteisėtai gabentos cigaretės, automobilis ir transporto priemonės techninis pasas (ATPK 269 straipsnio 1 dalis). Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-07-14 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A.11.-1186-850/2015, pareiškėją pripažino kaltu įvykdžius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė administracinę nuobaudą - 1448 Eur baudą su cigarečių, automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimu.

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta konfiskuoti automobilį ir transporto priemonės techninį pasą, pateikė Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m rugsėjo 4 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-585-417/2015, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais skirti nuobaudą - automobilio ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimą, prašymu atnaujinti bylą kreipėsi į LAT, kuris 2015-12-07 nutartimi priėmė P. S. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir sustabdė Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla. 2016-02-17 LAT nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-942/2016, nutarta Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutartį pakeisti: panaikinti P. S. paskirtą nuobaudą – automobilio Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimą.

2016-02-17 LAT nutartimi konstatavus, kad nebuvo teisinio pagrindo paskirti administracinę nuobaudą - automobilio Toyota Previa, kurio vertė 3450 Eur, ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimo, pareiškėjo atstovas 2016-02-24 prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės viršininką, prašydamas grąžinti konfiskuotą automobilį ir transporto priemonės techninį pasą. Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi įvardijamą prašymą, jį 2016-03-07 raštu Nr. (7.1)1DD-3328 persiuntė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-24 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-9026 informavo pareiškėjo atstovą, jog neturi galimybės įvykdyti prašymo, nes automobilis 2015-12-11 buvo realizuotas.

2016-03-29 pareiškėjo atstovas kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį prašydamas grąžinti pinigus už parduotą automobilį neteismine tvarka. VMI 2016-05-04 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-13583 atsakydama į prašymą nurodė, kad apie LAT 2015-12-07 nutartį, kuria buvo sustabdytas pirmosios instancijos teismo nutarimo ir apeliacinės instancijos nutarties vykdymas, buvo informuota 2015-12-14 t. y., jau po automobilio pardavimo, todėl VMI neturėjo galimybių įvykdyti LAT nutarties reikalavimų. Pažymi, jog vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau – ir Taisyklės), jų 152, 153 punktais ir LAT 2016-02-17 nutartimi, gavus automobilio savininko ar jo atstovo prašymą, grąžins už realizuotą automobilį gautas 998.91 Eur lėšas (b. l. l.24-25).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, numatytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-17 nutartimi konstatavo, kad automobilio konfiskavimas nėra proporcingas pareiškėjo įvykdytam pažeidimui ir, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darė išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paliekant galioti paskirtą administracinę nuobaudą su cigarečių konfiskavimu, neskiriant automobilio Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techninio paso konfiskavimo.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą reglamentuoją Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 skyrius „Nutarimų skirti administracinės nuobaudas vykdymas“. ATPK 304 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašęs organas (pareigūnas). ATPK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Pareiškėjui P. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, todėl būtent Klaipėdos teritorinė muitinė yra subjektas, kuris vykdė nutarimo vykdymo kontrolę.

Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-1186-850/2015 nustatyta, kad 2015-12-07 Lietuvos aukščiausiojo teismo lydraštį, kuriuo Klaipėdos teritorinei muitinei vykdymui išsiųsta 2015-12-17 LAT nutartis sustabdyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties 2015-09-04 nutarties vykdymą, Klaipėdos teritorinė muitinė gavo 2015-12-10 (b. l. 40). Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-12-10 raštu Nr. (7.1.)11(MM20)-19795 „Dėl skubaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo vykdymo (MD Panevėžyje)“ 2015-12-07 LAT nutarties kopiją išsiuntė skubiam vykdymui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui (b.l.41). 2015-12-11 ir 2015-12-11 Klaipėdos teritorinė muitinė elektroniniu paštu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui išsiuntė nutarimo nuorašą skubiam vykdymui bei kreipėsi dėl informacijos apie turto realizavimo eigą pateikimo. 2015-12-14 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyrius raštu Nr. (23.3)3B-13069 informavo, jog 2015-07-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1186-850/2015 įvykdytas: konfiskuotas automobilis 2015-10-20 perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Iš byloje teikiamų duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-12-11 raštu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo vykdymo sustabdymo“ informavo Antstolę Astą Rimaitę – Žičkuvienę ir Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-12-07 nutartį, kuria atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla ir sustabdytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymas. Remiantis administracinėje byloje esančiais duomenimis, šis raštas adresatams išsiųstas 2015-12-14 (b.l.49). Taip pat 2015-12-14 Klaipėdos TM atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į VMI tarnautoją Vitą Volvikienę, prašant skubiai informuoti ar transporto priemonė Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra realizuota. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus pateiktu 2015-10-20 išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašu Nr. 4900251712 (b.l.45) nustatyta, kad konfiskuotas automobilis iš muitinės sandėlio perduotas būtent VMI darbuotojos Vitos Voltvikienės žinion. VMI 2015-12-17 elektroniniu paštu Klaipėdos TM atsakė, jog automobilis 2015-12-11 parduotas (b.l.47). Pažymėtina ir tai, kad 2015-12-11 Klaipėdos TM raštas Nr. (7.1)11(MM20)-19860 dėl vykdymo sustabdymo Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotas gautu 2015-12-15 (b. l. 71).

Remiantis aukščiau cituojamu Klaipėdos teritorinės muitinės susirašinėjimu su institucijų atstovais galima daryti išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-12-07 LAT nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2ATP-469/2015, gavo 2015-12-10 ir 2015-12-10 rezoliucija nukreipė vykdymui atsakingiems asmenims (b.l.40). Taigi nevertinant to ar Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinti su 2015-12-07 LAT nutartimi, akivaizdu, jog nutartis buvo įteikta protokolą surašiusiai institucijai, atsakingai už nutarimo vykdymą, dar iki valstybei perduoto realizuoti turto pardavimo momento, todėl būtina įvertinti ar Klaipėdos teritorinė muitinė ėmėsi visų būtinų ir neatidėliotinų veiksmų vykdant LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-12-07 nutartį, kuria atnaujinta P. S. administracinio teisės pažeidimo byla ir sustabdytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymas.

ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numato, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog Klaipėdos teritorinė muitinė, turėjo pareigą išnagrinėjus administracinio pažeidimo bylą ir teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjui neskiriama nuobauda transporto priemonės konfiskavimas, grąžinti sulaikytą automobilį savininkui. Taigi pareiškėjas turėjo pagrįstus lūkesčius, sulaikytas automobilis jam bus grąžintas. Pabrėžtina, kad Klaipėdos teritorinei muitinei ir nutarimą dėl turto realizavimo vykdančiai VMI privalėjo būti žinoma, jog vadovaujantis ATPK 302¹⁹ straipsnio 2 dalimi pareiškėjas turėjo teisę per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos proceso atnaujinimo. Klaipėdos TM argumentai, kad pareiškėjas šia teise naudojosi nerūpestingai, nes dėl proceso atnaujinimo į LAT kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties įsiteisėjimo, todėl nebuvo galima numatyti galinčių kilti neigiamų pasekmių, nepagrįsti. Įstatymo leidėjas nenustato jokių šios teisės ribojimų, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą, pasinaudojo teisės aktų suteikta teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo, negali būti vertinama kaip aplinkybė eliminavusi Klaipėdos TM prievolę tinkamai įvykdyti 2015-12-07 LAT priimtą nutartį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Pabrėžtina, jog gero administravimo principas yra platus, tai savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio imperatyvą. Vienas iš jų yra valdžios institucijų pareiga imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 692 straipsniu – teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taisyklių 2 punktas numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetentinga atlikti visas šiose Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kurią mokesčių inspekciją. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias Taisykles. Pažymėtina, kad 2015-09-28 Antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės kontoros antstolės padėjėjas, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų instrukcijos patvirtinimo“ 28 punktu informavo Klaipėdos teritorinę muitinę, apie konfiskuotiną turtą (b.l. 58), kuris vėliau 2015-10-19 turto perdavimo - priėmimo aktu perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju valstybinė mokesčių inspekcija yra institucija, atsakinga už konfiskuoto turto realizavimą ir tai turėjo būti žinoma Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams. Tačiau nežiūrint to, Klaipėdos TM 2015-12-10 pateikus vykdymui 2015-12-07 LAT priimtą nutartį, pirmiausia buvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o ne į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai buvo perduotas realizuoti 2015-07-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarime nurodomas konfiskuotinas turtas. Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos Teritorinei muitinei buvo pateikta visa reikiama informacija susijusi su nutarimo vykdymu, todėl nebuvo jokių kliūčių tinkamai ir laiku, naudojantis visomis įmanomomis komunikavimo priemonėmis, užtikrinti 2015-12-07 LAT nutarties dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutarties vykdymo sustabdymo, įvykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė administracinio teisės pažeidimo byloje buvo institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsnio 2 dalimi, ji privalėjo nuolat kontroliuoti priimto nutarimo vykdymą, o būdama ir LITEKO vartotoju, turėjo galimybę sekti ir administracinio teisės pažeidimo bylos proceso eigą. 2016-08-05 Lietuvos aukščiausiojo teismo raštu Nr. 2ATP-309 nurodoma, kad 2015-12-07 nutartis į LITEKO įkelta 2015-12-07.

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų užtikrintas tinkamas ir savalaikis 2015-12-07 LAT nutarties įvykdymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno) veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų patyrė 3430 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas turtinės žalos dydį sieja su realizuoto automobilio Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte. Pažymėtina, jog 2015-06-07 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 5LMC803620 nurodyta, kad aukščiau minėto automobilio vertė – 3430.00 Eur (b.l. 13), kuri buvo grindžiama vidutine transporto priemonės kaina pagal 2015-06 katalogą (b.l.39). Analogišką konfiskuojamo automobilio vertę procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismai nagrinėję pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ginčo dėl transporto priemonės Toyota Previa, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nėra.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo patirta žala, susijusi su automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praradimu realizuojant jį tretiesiems asmenims, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietina su pirmiau nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais, nes tinkamai įvykdžius 2015-12-07 LAT nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2ATP-469/2015, pareiškėjui nebūtų atsiradusi turtinė žala. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.

Analizuojant ar dėl Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų pareiškėjo patirta turtinė žala yra būtent automobilio vertės dydžio - 3430.00 Eur, būtina įvertinti ir tai, jog 2016-05-04 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-13583 Valstybinė mokesčių informavo pareiškėjo atstovą advokatą Žydrūną Rupšį, kad transporto priemonė Toyota Previa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduota už 1096.50 Eur ir su realizavimu patirta 97.59 Eur išlaidų suma. VMI minėtame rašte nurodė, jog remdamasi Taisyklių 149, 150 ir 151 punktais ir LAT 2016-02-17 nutartimi yra pasiruošusi pareiškėjui grąžinti 998.91 Eur dydžio sumą, jeigu automobilio savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateiks prašymą grąžinti turtą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad iki teismo posėdžio nebuvo kreiptasi prašant pareiškėjui pervesti realizuojant turtą gautas lėšas. Įvertinus tai teismas konstatuoja, kad pareiškėjui turi būti grąžinta turto pardavimo metu gauta lėšų suma 998,91 Eur, ją išmokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl šia dalimi mažintina žalos atlyginimo suma ir konstatuotina, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirta reali turtinė žala yra 2431.09 Eur (3430 -998.81 = 2431.09). Tarp šios pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšis, taigi nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 300.00 Eur neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, ir dažnai yra neįmanoma pagrįsti neturtinę žalą tiesioginiais rašytiniais įrodymais.

Patirta neturtinė žala siejama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-07 nutarties, kuria buvo sustabdytas pirmosios instancijos teismo nutarimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, netinkamu įvykdymu. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su nusivylimu sužinojus, jog jam priklausantis automobilis yra parduotas, dėl to išgyveno, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai neveikė taip kaip, pagal įstatymus ir teises principus privalėjo veikti, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas realiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto streso patyrė negrįžtamų padarinių. Spręstina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą pareiškėjo įvardijama 300.00 Eur suma. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2015-06-07 vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, slėpdamas automobilio salone gabeno 170 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, nepateikė cigarečių muitinės kontrolei. Pareiškėjo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalyje įrodyta, veikos fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Įvertinus tai konstatuotina, jog pareiškėjas sąmoningai nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, jog ir paties pareiškėjo neteisėti veiksmai iš dalies turėjo įtakos jo patirtų dvasinių išgyvenimų ir neigiamų pasekmių atsiradimui.

Vertinant bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 50 Eur. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. liepos 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pagrindžiama, kad pareiškėjo interesus atstovavo advokatas Žydrūnas Rupšys, tačiau nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir administracinėje byloje esančius įrodymus palieka pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtu. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiantis dokumentai gali būti paduoti teismui ne vėliau nei kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. S. a. k (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, 2431.09 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt vienas euras, 09 ct) turtinės žalos ir 50.00 Eur (penkiasdešimt eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.