Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. L. ir Ž. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. V., tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. nurodė, kad pritaria pateiktam ieškiniui. Vaikai lanko darželį, šiuo metu sveiki. Su vaiko tėčiu nesipyksta, su I. susipyko tik kartą dėl sauskelinių naudojimo, netrukdo bendrauti su tėvais. Nurodė, kad vaikai nebuvo sveiki, kai pas ją atvyko, M. pradėjo dusti, jam daryta operacija, tėvai tai žino. Vaikus lankė penkis kartus, tėvas atnešė abiem vaikams dovanas, kalbėjo telefonu su P. Vaikų mama pervedė vieną mėnesį 40 Eur, kitą mėnesį 60 Eur, šį mėnesį gavo apie 15 Eur. M. vartoja raminančius vaistus, jo raida sutrikusi. Tėvai nesidomėjo jų sveikata, ugdymu. Tiki, kad tėvai galėtų susitvarkys ir vaikai galėtų grįžti. Vaikai girdi jos dukrą šaukiant ją mama, tai ir kartoja, bet mokina vadinti močiute. Vaikai baigia užmiršti tėvus, nelabai bendrauja, buvo šventėje, sveikinasi su mama, M. apsikabino didesnę seserį, (duomenys neskelbtini) vyko šventė. Vaikai ilgiausiai bendravo su tėvais pusę valandos. Nuo vaikų tėvų jie gyvena apie 20 km atstumu.

Liudytoja M. Č., šeimos atvejo vadybininkė, nurodė, kad bendra šeimos situacija džiuginanti, tėvai stengiasi atsižvelgti į jų pastabas, reaguoja ir kreipiasi į gydytojus, užrašė vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir užtikrina jos lankymą. Namų buitis pagerėjusi, išskyrus negali susitvarkyti kiemo ir duobės. Situacija priklauso nuo to, kaip praėjo savaitgalis, su Ž. V. bendrauja mažai, jis dirba ir grįžta savaitgaliais. Ž. padėjo, kai I. atsisakė bendrauti. Jeigu jie nesusipyksta, su I. sekasi gerai bendrauti, jeigu Ž. išgeria ar susipyksta, su I. bendrauti nesiseka. Nuo to priklauso ir namų buitis, tuomet pritrūksta tvarkos. Bet šiaip šeima stengiasi, yra kambarėlis, atsirado žaislų. Vasarą kieme žolė nenupjauta, dažniausiai I. sakė, kad Ž. darbo dienomis dirbo kitur, o savaitgalį gėrė, ji turi pati viską daryti. I. siūlyti įvairūs variantai, kaip pasimatyti su vaikais, dabar į pasiūlymus susitikti reaguojama tyla. Ž. įtaka I. didelė. Dėl išlaikymo I. nurodė, kad galėtų skirti, tačiau bijojo, kad Ž. nežinotų. Šeima nelabai linkusi dalintis šeimos situacija, žino apie jų du vaikų aplankymus. I. noro bendrauti neišreiškė, ji akcentuoja, kad su Ž. patys nuvyks. Jų duomenimis, tokie buvo trys kartai. Tokios priemonės buvo ir plane nurodytos, tačiau tos priemonės vykdomos tik iš dalies. Iš tėvų dažniausiai girdima, kodėl turi teikti išlaikymą, jie kaltina kitus ir mano, kad turi visas sąlygas. Tarnyba nėra fiksavusi, kad būtų vartojamas alkoholis, jie dirba darbo dienomis, o Ž. grįžta tik savaitgaliais, iš policijos tokių duomenų neturi, taip pat nefiksavo ir vaiko teisių tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai I. L. ir Ž. V. turi sūnus M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusį (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 23 d. mažamečiai vaikai M. V. ir P. V. paimti iš įstatyminių atstovų ir laikinai apgyvendinti pas močiutę D. V. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. ir P. V. nustatyta laikinoji globa. Atsakovai I. L. ir Ž. V. turi dvi dukras E. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios auga atsakovų šeimoje. Atsakovei I. L. iki senatvės pensijos sukakties datos nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini) (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini)). Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą I. L. nedarbingumo lygis nustatytas dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini).

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-1112/2021 laikinai apribota tėvų valdžia Ž. V. ir I. L. vaikų P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš atsakovės I. L. priteistas išlaikymas sūnums M. V. ir P. V. mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 65,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo Ž. V. priteistas išlaikymas sūnums M. V. ir P. V. mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 85,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1665-1112/2021 nepilnamečiams vaikams M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa ir jų globėja paskirta D. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvų valdžios neterminuoto ribojimo

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Teismas pažymi, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkinga namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nepakankamos priežiūros vaikai M. ir P. V. 2018 m. gegužės 23 d. buvo paimti iš tėvų I. L. ir Ž. V., jiems nustatyta laikina globa, vaikų globėja paskirta D. V. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-1112/2021 laikinai apribota tėvų valdžia Ž. V. ir I. L. vaikų P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendime nurodyta, kad atsakovai I. L. ir Ž. V. vengia atlikti savo pareigas vaikams, jais nesirūpina, be to, Ž. V. vartodamas alkoholinius gėrimus, smurtaudamas prieš vaikų mamą ir neblaivus lankydamas vaikus daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu. Teismas pažymi, kad atsakovų teiginiai apie siekį susigrąžinti vaikus į savo šeimą yra deklaratyvūs, pastangų, kad nenutrūktų tėvų ir vaikų emocinis ryšys, beveik nededama, ir tai sudaro pagrindą teismui apriboti tėvų I. L. ir Ž. V. valdžią vaikų M. ir P. atžvilgiu.

CK 3.183 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, <...> kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Ieškovo nuomone, abu atsakovai nusišalino nuo pareigų vaikams vykdymo, nesiima veiksmų ir nesistengia, kad situacija keistųsi, todėl prašo neterminuotai apriboti tėvų I. L. ir Ž. V. valdžią vaikų M. V. ir P. V. atžvilgiu.

Pagal į bylą pateiktą Akmenės rajono paramos šeimai centro 2021 m. rugpjūčio 12 d. pagalbos planą matyti, kad atsakovai daugelį parengto pagalbos plano priemonių buvo įgyvendinę ar įgyvendinę iš dalies, įskaitant priemonę užtikrinti vaikams saugias sąlygas namuose. Teismo posėdyje šeimos atvejo vadybininkė M. Č. nurodė, kad bendra šeimos situacija džiuginanti, šeima stengiasi, tėvai stengiasi atsižvelgti į jų pastabas, reaguoja ir kreipiasi į gydytojus, veda dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, namų buitis pagerėjusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors pagal individualius darbo su šeima planus galima matyti, kad tarp atsakovų būna konfliktų, kurių priežastis yra atsakovo alkoholio vartojimas, tačiau pažymėtina, kad objektyvių duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, taip pat padarytus naujus administracinius nusižengimus nėra gauta. Pagal pateiktus duomenis vertintina, kad atsakovų šeima daro pažangą, tačiau nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovų teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai.

Pagalbos plano priemonė palaikyti ryšį su globojamais vaikais M. ir P., 2021 m. kovo 22 d. duomenimis buvo įgyvendinta iš dalies, 2021 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis neįgyvendinta ir šią priemonę nuspręsta tęsti. Teismo posėdyje šeimos atvejo vadybininkė M. Č. nurodė, kad atsakovė pagalbos dėl bendravimo su globojamais vaikais iš esmės atsisako, jos žiniomis, atsakovai su vaikais bendravo tris kartus. Nepilnamečių vaikų globėja D. V. nurodė, kad nuo kovo mėnesio vaikai su tėvais buvo susitikę apie penkis kartus, taip pat vieną kartą tėvai bendravo telefonu, tris kartus yra gavusi iš atsakovės dalį išlaikymo vaikams. Atsakovas Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikus matė bent 10 kartų, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 17 d. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai mato vaikus M. ir P. tik epizodiškai, su vaikais praleidžia nedaug laiko, tačiau pagal vaikų globėjos paaiškinimus ir kitus bylos duomenis, galima daryti išvadą, kad tėvų ir vaikų ryšys nėra visiškai nutrūkęs, vaikai pažįsta vyresniąją seserį, rodo norą su ja bendrauti. Pažymėtina, kad pagal atsakovo paaiškinimus galima daryti išvadą, kad atsakovas didžiausias pastangas skyrė šeimos namams ir gyvenimo sąlygoms gerinti, tačiau bendravimui su vaikais, jų išlaikymui pastangų, laiko ir materialinių išteklių skyrė tik minimaliai. Teismas pažymi, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaikais pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais, globojamų vaikų grįžimui į šeimą būtinas tėvų ir vaikų emocinių ryšių palaikymas, domėjimasis vaikų sveikata ir ugdymu, išlaikymo jiems teikimas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai stengiasi ir keičia savo gyvenimo sąlygas dėl šeimoje augančių vaikų, tačiau nėra visiškai abejingi globojamiems vaikams. Atsakovų šeimoje taip pat pastebima atsakovų socialinių įgūdžių stoka, netinkamas suvokimas apie bendravimo su vaikais, gyvenančiais pas globėją, svarbą, emocinio ryšio palaikymą, vaikų sveikatą, išlaikymo vaikams teikimą. Atsakovų dedamos pastangos ir elgesys keisti gyvenimo būdą ir sąlygas šiuo metu rodo, kad padėtis globojamų vaikų atžvilgiu taip pat galėtų pasikeisti į gerąją pusę, jeigu tėvai suprastų bendravimo su vaikais svarbą ir imtųsi priemonių ryšių su vaikais palaikymui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus, kad šiuo metu nebūtų pasiruošęs susigrąžinti vaikus į šeimą, konstatuotina, kad didelė dalis aplinkybių dėl atsakovų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu nėra išnykusios. Tam, kad įsitikinti, jog atsakovų elgesys ir gyvenimo būdas keičiasi ne epizodiškai, šeima galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas visiems vaikams bei yra motyvuoti bendrauti su vaikais, palaikyti su jais emocinį ryšį ir galėtų jais rūpintis, reikalingas ilgesnis laikas, nei yra praėjęs nuo laikino tėvų valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų šeimai teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, kurio atsakovai laikėsi iš dalies, atsakovų gyvenime vyksta teigiamų pokyčių ir dėl to galima manyti, kad situacija dar gali pasikeisti, sprendžia, jog tikslinga pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą, netaikant ieškovo prašomo griežčiausio tėvų valdžios apribojimo (CPK 376 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas labiausiai atitiktų pas globėją augančių atsakovų nepilnamečių vaikų interesus.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teik ieškovas, tiek atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų dėl tėvų valdžios apribojimo mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Byloje yra medžiaga tiek apie atsakovės I. L., tiek mažamečių vaikų M. V. ir P. V. sveikatą, todėl visa bylos medžiaga pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažintina nevieša.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Tęsti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-58-1112/2021) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną tėvų valdžios vaikams M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), apribojimą.

Nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.