Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-839-320/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-14
Bylos Nr.: eI-839-320/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00296-2015-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Utenos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus
Advokatai: Inga Maskoliūnaitė

Adm. byla Nr.eI-839-320/2016

Teisminio proceso Nr.3-65-3-00296-2015-2

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovo atstovei A. V. – M.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Liutaurui Kvikliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) prašo panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015-08-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 0,3290 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad Bendrovė nuosavybės teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje, įsigytą 2010-10-11. Šis pastatas stovi 0,3290 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje (toliau- ir Sklypas), patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir Nacionalinė žemės tarnyba). Sklypas 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei išnuomotas 30 metų laikotarpiui, nuomos sutartyje nuomininkui suteikta teisė keisti Sklypo naudojimo būdą nuomotojui sutikus pagal bendrąjį ir specialųjį planą. Šiuo metu Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. 2015-02-23 Bendrovė kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją prašymu pakeisti Sklypo žemės naudojimo būdą, atsakovei buvo pateikta visa Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau- ir Aprašas) nurodytoji informacija bei dokumentai, tačiau atsakovė 2015-08-04 sprendimu atsisakė patenkinti Bendrovės prašymą, motyvuodama tuo, kad nėra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Pareiškėja mano, jog šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė pripažįsta, jog pagal Utenos miesto bendrąjį planą, funkcinėje zonoje, kurioje yra Sklypas, galimas žemės sklypo naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo teritorija, atsakovė, pareiškėjos nuomone, neturėjo teisės nustatyti papildomų reikalavimų, tuo viršijo savo kompetencijos ribas. Joks teisės aktas nenumato, jog keičiant žemės sklypo naudojimo būdą, būtų privalu atlikti poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Sklype Bendrovė ne planuoja vykdyti veiklą, o ją jau vykdo pagal 2010-04-22 išduotą Taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimą (toliau- ir TIPK leidimas). Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau- ir PAV įstatymas) nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo procesas taikomas numatomai vykdyti veiklai. Bendrovės veiklos poveikis aplinkai buvo įvertintas 2011-12-13 atrankos išvadoje, o PAV įstatymo 7 str. 7 d. įtvirtintas 3 metų terminas yra skirtas ūkinei veiklai pradėti po poveikio aplinkai vertinimo atlikimo. Pats žemės naudojimo būdas negali apspręsti poveikio aplinkinėms teritorijoms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474 patvirtinto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas tik planuojamai, o ne vykdomai ūkinei veiklai ar keičiant žemės naudojimo būdą, be to, joks teisės aktas nenumato, jog tai pačiai ūkinei veiklai gali būti atliekamas dvigubas vertinimas - ir poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-21 įsakymo Nr. V-1052 3.5 p., sanitarinės zonos nustatomos dviejų rūšių atliekų tvarkymo objektams - respublikinėms pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonėms ir regioninėms atliekų deginimo įmonėms, o Bendrovė tokios veiklos nevykdo, nes, pareiškėjos nuomone, toks suvaržymas žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui gali būti nustatomas tik įstatymu, o ne Bendruoju planu, privalo turėti teisėtą tikslą ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje. Nustatydama tokius ribojimus Bendruoju planu, savivaldybės taryba viršijo savo kompetenciją, pažeidė įstatymų viršenybės principą, be to, nustatytas ribojimas nėra aiškus ir tikslus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovė savo atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1-2 dalis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o keičiami pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje vietovėje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, sprendimą pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priima savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 10 punkte. Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, Utenos mieste žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami vadovaujantis Bendruoju planu. Sklypas patenka į Bendrojo plano funkcinę zoną Nr.9, mažo užstatymo intensyvumo komercinės paskirties objektų teritorijos, kuriose dominuoja darbo vietos - visuomeninės paskirties teritorijos verslo, gamybos, prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti, šioje funkcinėje zonoje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: kitos paskirties: visuomeninės paskirties teritorijos, gyvenamosios teritorijos, pramonės ir sandėliavim9o teritorijos (galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms), inžinerinės infrastruktūros teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams. Be to, ginčo žemės sklypui pagal Bendrąjį planą taikomi specialieji reglamentai 15 E - įvertinti apsaugos zonų ir juostų apribojimus, aplinkosaugos reikalavimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Sklype esant žemės naudojimo būdui- pramonės ir sandėliavimo teritorijos- galima numatoma veikla nedarys neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms. Priešingai, pareiškėja yra pateikusi 2014-08-14 atrankos išvadą dėl planuojamos atliekų tvarkymo aikštelės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kurioje nurodyta planuojama ūkinė veikla - pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, supirkimas, apdorojimas (rūšiavimas, maišymas, smulkinimas, presavimas), naudojimas ir laikymas, pagal kurią planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėjos paminėtos 2011 m. atrankos išvados galiojimas yra pasibaigęs ir nepratęstas, be to, joje nėra jokio Bendrovės vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Šalia Sklypo yra gyvenamoji aplinka, gaunama skundų iš gyventojų dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Jokių kitų duomenų, kad atliktas poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms vertinimas, pareiškėja nepateikė. Saugi, nekenksminga, švari aplinka neabejotinai turi didelę įtaką visuomenės sveikatai, dėl to visuomenės narius būtina apsaugoti nuo sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio arba šio poveikio riziką kiek galima sumažinti. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau- ir VSPĮ) 24 straipsnyje įtvirtinta viena iš sveikatos aplinkos saugojimo priemonių- sanitarinių zonų nustatymas bei nurodyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys ar rekonstruojantys, valdantys ar nuosavybės teise turintys statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarines apsaugos zonas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau- ir SAZ taisyklės) 6 p.1 p., sanitarinės apsaugos zonos riba nustatoma atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras, arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Prievolė nustatyti sanitarines apsaugos zonas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (toliau - ir Specialiosios sąlygos), kurių 206 punkte nurodytas pavojingų atliekų laikino saugojimo aikštelių sanitarinės apsaugos zonos dydis - 500 m. nuo gyvenamųjų kvartalų, gyvenviečių, sodybų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu sutinka. Savo atsiliepime nurodė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Sklypas Bendrovei buvo išnuomotas 30 metų laikotarpiui. Bendrovė 2015-06-29 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių, prašė sutikimo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nacionalinė žemės tarnyba tokiam žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui neprieštaravo, tačiau sprendimus šiuo klausimu priima savivaldybės administracija. Nuomos sutarties su Bendrove sudarymo momentu Sklypas jau buvo suformuotas, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pagrindo aiškintis, kokia veikla bendrovė užsiims. Žemės sklypo paskirtis buvo nustatyta formuojant žemės sklypą ir atsižvelgiant į tame sklype esančio pastato paskirtį dar 1996 metais. Specialiosios sąlygos Sklypui buvo nustatytos jį formuojant. Pasikeitus Sklype esančio pastato savininkui ir Sklypo nuomininkui, jos iš naujo nenustatinėjamos. Bendrovės vykdoma veikla atitinka nustatytąją Sklypo paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2010-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo nebaigtą rekonstruoti gamybinį pastatą (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės), esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje (tuometinis adresas – (duomenys neskelbtini), Utena). Minėtas pastatas yra 0,3290 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, kuris Bendrovei yra išnuomotas 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Nuomos sutartis) 30 metų laikotarpiui. Sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- komercinės paskirties objektų teritorijos. Bendrovė vykdo veiklą - pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, supirkimas, apdorojimas, naudojimas ir laikymas pagal 2010-04-22 išduotą TIPK leidimą.

Bendrovė 2015-02-23 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją prašymu pakeisti nuomojamo Sklypo žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Utenos rajono savivaldybės administracija 2015-03-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė Bendrovę pateikti papildomą informaciją apie Bendrovės Sklype vykdomą veiklą, o 2015-08-04 sprendimu, įformintu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Ginčijamas sprendimas), atsisakė pakeisti Sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją tuo pagrindu, kad nėra atliktas Bendrovės vykdomos veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

Žemės įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 21 d.), 10 punkte nustatyta, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) <...> Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.

Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, sprendimą dėl Sklypo naudojimo būdo pakeitimo turi teisę priimti Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrąjį planą. Iš Bendrojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad Sklypas patenka į 9 funkcinę zoną – mažo užstatymo intensyvumo komercinės paskirties objektų teritorijos, kurios vyraujantys požymiai - teritorijos, kuriose dominuoja darbo vietos: visuomeninės paskirties teritorijos, verslo, gamybos, prekybos, paslaugų ir pramogų statybos. Pagal Bendrojo plano sprendinius, šioje funkcinėje zonoje galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas - kitos paskirties: visuomeninės paskirties teritorijos; gyvenamosios teritorijos (galima gyvenamoji statyba, jeigu leidžia higienos normos ir papildomi reglamentai); pramonės ir sandėliavimo teritorijos (galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms); inžinerinės infrastruktūros teritorijos; teritorijos krašto apsaugos tikslams, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. Funkcinei zonai 9 yra taikomas specialusis reglamentas 15 E- įvertinti apsaugos zonų ir juostų apribojimus, aplinkosauginius reikalavimus.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos pareigos žemės savininkams ir kitiems naudotojams žemę naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 dalies 1 punktas), vykdant ūkinę veiklą, nepažeisti <...> gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (1 dalies 7 punktas). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų, o pagal šio straipsnio 14 punktą, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Minėta, kad Sklypui nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, kas nurodyta Nuomos sutartyje bei Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015-04-13 įsakymo Nr.3D-275/D1-308 redakcija, galiojanti nuo 2015-04-17) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą, žemės naudojimo būdo - komercinės paskirties objektų teritorijų- turinį, šio naudojimo būdo žemės sklypai skirti viešbučių paskirties pastatams, administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams, prekybos paskirties pastatams, paslaugų paskirties pastatams, maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams, o pagal šio aprašo 19 punkte nurodytą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo turinį, šio naudojimo būdo žemės sklypai yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių sandėlių statiniams (…), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Bendrovė vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo, supirkimo, apdorojimo, naudojimo ir laikymo veiklą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Sklypą Bendrovė naudoja ne pagal sutartyje numatytą žemės naudojimo būdą. Nuomos sutarties 3 punkte yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą pagal Bendrąjį planą, nuomotojui sutikus. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-07-17 raštu Nr.41SD-2287-(14.41.104) tokį sutikimą davė. Sklypo naudojimo būdo pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo teritorijų yra galimas ir pagal Bendrojo plano sprendinius, tačiau tam nustatyta speciali sąlyga- galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nuosekliai pažymi, kad vienas iš valstybės veiklos tikslų, įtvirtintų Konstitucijoje, yra užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką, jose įtvirtintas konstitucinis aplinkos apsaugos imperatyvas (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2003 m. spalio 29 d. nutarimas ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1-3 dalis, asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu; ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

Bendrovės vykdoma veikla - pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymas. Jai išduotas TIPK leidimas. Iš byloje pateiktų detaliųjų planų matyti, kad teritorijoje, besiribojančioje su Sklypu pietinėje ir vakarinėje pusėse, dar iki Bendrovės veiklos pradžios suplanuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypai. Todėl Bendrovės veikla neabejotinai yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša. Pagal Specialiųjų sąlygų 206 punktą, pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelių sanitarinė apsaugos zona nustatoma 500 metrų nuo gyvenamųjų kvartalų, gyvenviečių, sodybų. Pagal PAV Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas). PAV Įstatymo 2 priede nurodytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama Atranka, rūšių sąrašas, kurio 11.20 punkte įrašyta veikla- Pavojingų atliekų šalinimas ir naudojimas, išskyrus:

11.20.1. 1 priedo 9.6 punkte nurodytą veiklą (pavojingų atliekų šalinimą jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimą pavojingų atliekų sąvartyne),

11.20.2. pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymą, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 t atliekų.

Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės vykdoma veikla patenka į PAV Įstatymo 2 priedą, todėl tokiai veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau- ir Atranka). Pažymėtina, kad Bendrovei išduodant TIPK leidimą 2010 metais, Atranka nebuvo atlikta. 2011-12-13 Atrankos išvada buvo priimta Bendrovei vykdomą technologinį procesą keičiant iš rankinio į mechaninį. Išvadoje konstatuota, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Pagal PAV Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, Atrankos išvada galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos, taigi, ši atrankos išvada Ginčijamo sprendimo priėmimo dienai jau negaliojo. Be to, įvertinęs informacijoje atrankai nurodytą tikslą, Atrankos išvados turinį, PAV dokumento rengėjo teiktą informaciją (detalizuojamas tik akumuliatorių ardymo technologinio proceso aprašymas, nėra informacijos nei apie bendrovėje tvarkomas atliekas bei jų kiekius, vertinta tik Bendrovės veikla uždarose gamybinėse patalpose), teismas daro išvadą, kad 2011 m. Atrankos išvada priimta tik dėl Bendrovės vykdomos veiklos technologinio proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį, bet ne dėl visos veiklos, kuriai buvo išduotas (vėliau koreguotas) TIPK leidimas. Be to, nei informacijoje atrankai, nei 2011-12-13 Atrankos išvadoje nėra duomenų apie greta Sklypo detaliaisiais planais suplanuotas gyvenamąsias teritorijas, atitinkamai ir dėl poveikio aplinkai vertinimo (galimos oro taršos, triukšmo ir pan.) jų atžvilgiu, apsiribojant Informacijoje pateikta nuoroda, jog šalia Bendrovės yra viena 100 metrų atstumu nutolusi gyvenamoji sodyba. Todėl laikytina, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.

Tačiau net ir teigiant, jog 2011 m. Atranka atlikta visa apimtimi, ir jos išvada yra galiojanti, atrankos išvadoje konstatavus, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, prievolė atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą išlieka pagal aukščiau nurodytų Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Specialiųjų sąlygų teisės normų nuostatas. Visuomenės sveikatos priežiūros 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, PAV įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal SAZ taisyklių 4.1 punktą, sanitarinė apsaugos zona (SAZ)- tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. SAZ taisyklių 6.1 p. nustato, kad SAZ ribos nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis; atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis PAV įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474, ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 (toliau- ir Metodiniai nurodymai). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymo Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 2 punkte nustatyta, kad PAV įstatyme nenumatyti atvejai yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos arba tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas PAV įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Metodinių nurodymų 2.1. p., poveikio visuomenės sveikatai vertinimo objektas, be kitų veiklos rūšių, yra ūkinė veikla, įrašyta į PAV įstatymo 2 priedėlį.

Iš pateiktos Žemės tvarkymo bylos, Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Sklypas, kuriame Bendrovė vykdo veiklą, suformuotas dar 1996 metais, jame esantis statinys buvo perleistas (parduotas) keletą kartų, atitinkamai sudarant ir naujas Sklypo nuomos sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 2 punktas nustato, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (...) konkrečiam žemės sklypui nustatomi perleidžiant valstybinę žemę nuosavybėn ir suteikiant ją naudotis, taip pat sudarant žemės nuomos sutartis; tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai kiekvienam įsigyjamam nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui. Minėta, kad Bendrovės vykdomai veiklai privalu nustatyti SAZ pagal Specialiųjų sąlygų 206 punkto reikalavimus. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo, o pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas 6 dalyje nustatytais atvejais keičiami žemės sklypo kadastro duomenys ir šių duomenų pakeitimai įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą rengti neprivaloma, o įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais šiai veiklai vykdyti turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jos nurodomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose ar rašytiniame susitarime tarp valstybinės žemės patikėtinio ir suinteresuoto subjekto.

Iš aukščiau aptartojo teisinio reglamentavimo matyti, kad Bendrovės vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Specialiųjų sąlygų, Metodinių nurodymų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymo Nr. V-474 reikalavimus privalomas ir turėjo būti atliktas dar sudarant Nuomos sutartį, tačiau tai nebuvo atlikta. Galimybę ištaisyti šį trūkumą kaip tik ir numato Bendrojo plano sprendiniai. Pažymėtina, kad ir Nuomos sutartyje galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą numatyta pagal Bendrojo plano sprendinius (Nuomos sutarties 3 p.). Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas tik planuojamai, o ne jau vykdomai veiklai, nes tokį aiškinimą paneigia VSPĮ 24 straipsnio 1 d., be to, teisėjų kolegijos vertinimu, neatlikus teisės aktais nustatyto privalomo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą, pareiga tokį vertinimą atlikti neišnyksta.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir tuo, kad Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat nurodęs, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Įvertinus Ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus. Ginčijamame sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, materialiosios teisės normos bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu priimtas būtent toks Ginčijamas sprendimas. Todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo pradėti bylą dėl norminio akto teisėtumo ir ištirti, ar Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. TS-276 patvirtintas Utenos miesto teritorijos bendrasis planas toje dalyje, kurioje įtvirtintas reikalavimas „tik jei galima numatoma veikla nedarys neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms“ keisti žemės sklypo naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo funkcinėje zonoje Nr.9 neprieštarauja konstituciniam teisinio apibrėžtumo ir teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-30 iki 2008-11-24 ) 7 str. 2 d. ir 7 str. 2 d. 3 p., Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24) 24 str. 2 d., Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2004-10-11 iki 2009-06-13) II skyriui. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti ir tokio prašymo turinį (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą, pažymima, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra pagrįstas, kai prašymas siejamas su prašomos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (LVAT 2008 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-661/2008). Būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011). Taigi, teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl Bendrojo plano prieštaravimo teisės aktams, taikytiems šiam ginčui spręsti, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent bendruoju planu nustatomi teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė