Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-604-544/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2S-604-544/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
O. P.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-604-544/2014

Vygintas Mažuika Proceso Nr. 2-08-3-02685-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 116.8; 122.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUNUTARTIS

2014 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3907-828/2014 pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino ieškovės O. P. ieškinį, įpareigojo atsakovą S. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės teisės pažeidimus ir atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): nuimti vartus, išgabenti techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus atsakovui priklausančius daiktus ir atliekas; nurodė, kad, neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu, ieškovė turi teisę atlikti nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis išieškant iš atsakovo turėtas išlaidas, atsakovui nevykdant teismo sprendimo paskyrė 1000 Lt baudą, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 46-48).

Atsakovas pateikė teismui prašymą CPK 284 str. pagrindu minėto teismo sprendimo vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui. Prašymui pagrįsti nurodė, kad turto sandėliavimas kitoje saugomoje vietoje jam būtų labai nuostolingas, turto perkėlimas dėl turto gabaritų ir kitų ypatybių yra sudėtingas ir užtruks. Savo žemės sklype rengiasi statyti statinį, kuriame galės saugoti turtą. Dokumentų tvarkymas ir statybos užtrūks apie dvejus metus. Todėl būtų teisinga atidėti teismo sprendimo vykdymą šiam terminui (2 t., b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės pageidavimą pašalinti turtą iš jos žemės sklypo jau nuo 2011-03-10, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija apie tai. Tačiau iki 2014-05-26, kai kreipėsi dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, atsakovas jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Mažai tikėtina, kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas per jo nurodytą dvejų metų laikotarpį pakeistų žemės sklypo paskirtį, gautų statybą leidžiančius dokumentus, pastatytų, įrengtų statinį, jį priduotų naudojimui, perkeltų į jį turtą, kurį įpareigotas pašalinti, ir taip įvykdytų teismo sprendimą. Be to, nors atsakovo naudai nustatytas servitutas ieškovės žemės sklype, jis jo sąlygų nesilaiko, turtą laiko ne servituto ribose, nemoka kompensacijos. Ieškovė žemės sklypą planuoja naudoti savo poreikiams, tačiau dėl atsakovo neveikimo to daryti negali ir patiria nuostolius. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog jos teisių pažeidimas atsakovui neatlaisvinant žemės sklypo tęsiasi nepateisinamai ilgą laiką. Bylos šalys yra ūkininkai, nei vienos iš jų interesai negali būti prioritetiškai ginami. Todėl teismas sprendė, jog negali būti pateisinama situacija, kai atsakovas nepagrįstai ilgą laiką neatlygintinai naudodamasis kito verslo subjekto turtu šiam prieštaraujant, už tai gauna pajamas, o sklypo savininkas patiria nuostolius. Pažymėtina, kad teismas 2013-10-07 sprendimu įpareigojo atsakovą pašalinti savo turtą iš ieškovės sklypo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas padarė išvadą, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo ir nagrinėjamu atveju pritaikius nurodytą išimtinį proceso teisės institutą būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, iš esmės pažeisti teisėti ieškovės interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (2 t., b. l. 24-25).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2014-05-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą svarstyti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė patiria nuostolius, nes negali naudotis ta sklypo dalimi, kur jis laiko ūkio techniką. Vieta, kurioje laikoma technika, yra skirta sandėliavimui. Aikštelės ieškovė negali naudoti kaip statinio, nes jis aikštelę įrengė dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą, ją išasfaltavo. Aikštelės pavertimas naudojama žemės ūkio žeme būtų nenaudingas. Pati ieškovė neturi daiktų, kuriuos galėtų laikyti aikštelėje, nes neturi žemės ūkio technikos, padargų. Teismo sprendimas dėl turto pašalinimo yra priimtas 2013-10-07, todėl argumentai, jog jam buvo žinoma, kad daiktus reikės pašalinti nuo 2011-03-10, neturi įtakos jo prašymo atidėti sprendimo vykdymą išsprendimui. Kadangi buvo iškelta byla dėl servituto nustatymo, nebuvo poreikio imtis veiksmų dėl turto perkėlimo. Nurodo, jog yra pateikęs dokumentus projektavimo sąlygoms išduoti dėl naujo statinio statybos, į kurią galėtų perkelti techniką, padargus. Statyba užtruktų du metus, ieškovei žala nebūtų padaryta, o jis turėtų galimybę perkelti savo brangiai kainavusią techniką į kitą vietą. Mano, kad ieškovė turi prisiimti dalį nepatogumų, nes žemės sklypą įsigijo žinodama, kad ant jos stovi jo dirbtuvės, laikoma technika (2 t., b. l. 27-28).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas dėl projektavimo sąlygų gavimo kreipėsi tik po to, kai 2014-05-02 nutartimi buvo įpareigotas pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo rengimąsi statyti statinį. Atsakovas pastato savininku tapo 2010 metais, o ji žemės sklypo savininke tapo 2008 metais. Todėl, įsigydamas pastatą, atsakovas žinojo, kad sklypas priklauso jai. Atsakovas aikštelę įrengė neturėdamas leidimo, aikštelės dalis prie įvažiavimo į atsakovo pastatą buvo išpilta akmenimis šį pavasarį ir po teismo sprendimo nukeldinti įsiteisėjimo dienos. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas veža malkas, jas laiko ant jos žemės sklypo. Nors atsakovas teigia, kad už servitutą atsiskaito, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Mano, kad atsakovas siekia kiek įmanoma ilgiau užvilkinti teismo sprendimo vykdymą (2 t., b. l. 187-189).

Atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Atsakovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo 2014-05-29 nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas CPK 284 str. pagrindu atidėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimo vykdymą 2 metų laikotarpiui. Byla nagrinėjama atsakovo pateikto atskirojo skundo ribose, nes peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų pagrindo nenustatyta (CPK 320 str. 2 d).

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimu yra patenkintas ieškovės ieškinys ir atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės teisės pažeidimus ir atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą - nuimti vartus, išgabenti techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus atsakovui priklausančius daiktus ir atliekas, neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu ieškovė turi teisę atlikti nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis išieškant iš atsakovo turėtas išlaidas, atsakovui nevykdant sprendimo paskirti 1000 Lt baudą (1 t., b. l. 46-48).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinė byla Nr. 2-3780-223/2014 buvo iškelta 2013-04-23 (1 t., b. l. 2). Todėl atsakovui nuo tada turėjo būti aiškiai suvokiama, kad žemės sklypo savininkė reikalauja pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus. Teismo sprendimas priimtas 2013-10-07 (1 t., b. l. 46-48). Atsakovas tik 2014-04-28 kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (2 t., b. l. 2) ir tik 2014-05-26, t. y. po teismo nustatyto įpareigojimo, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrių dėl planavimo sąlygų sąvado kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (ūkininko sodybos vietos parinkimui) rengti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6, 17). Nei su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei su 2014-06-17 pateiktu atskiruoju skundu teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas atlieka kokius nors aktyvius veiksmus iškelti savo techniką ir padargus iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, nors šiuo metu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo beveik vieneri metai. Atsakovas nurodo, kad teismo argumentai, jog atsakovui buvo žinoma, kad daiktus reikės pašalinti nuo 2011-03-10, kai ieškovė pateikė pretenziją, neturi įtakos jo prašymui atidėti sprendimo vykdymą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovė yra žemės savininkė, o jis ieškovės žemėje laiko savo daiktus. Dar 2012-10-17 sprendimu ieškovės O. P. nuosavybės teise valdomam sklypui yra nustatyti atlygintiniai statinio ir kelio servitutai ir jie skirti užtikrinti, kad atsakovas galėtų naudotis savo nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį (1 t., b. l. 4-8). 2013-10-07 sprendimu buvo konstatuotas faktas, kad atsakovas nesilaiko jam nustatyto servituto apimties ir yra užėmęs ieškovės žemės sklypo dalį, t. y. sandėliuoja ieškovės žemės sklype įvairų statybinį laužą, žemės ūkio techniką, transporto priemones ir jų laužą, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės teises, ji negali naudotis jai priklausančio sklypo dalimi, negali jo naudoti pagal paskirtį, patiria nuostolius (1 t., b. l. 46-48). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidinėja ieškovės, kaip žemės savininkės, teises ir šis pažeidimas atsirado ne nuo teismo sprendimo priėmimo, o yra tęstinio pobūdžio, atsiradęs anksčiau. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovui apie ieškovės pageidavimą pašalinti turtą iš jos žemės sklypo, taip pat siekis gauti atlygį už naudojimąsi servitutu buvo žinomi jau nuo 2011-03-10, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Ieškovė, būdama žemės savininke, turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas nei per vieną mėnesį, kaip kad buvo teismo įpareigotas, nei ilgą laiką po to nesiėmė jokių objektyvių realių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl to, kad tam trukdo išimtinės, atsakovui ypatingai nenaudingos aplinkybės, dėl kurių nepagrįstai ir neadekvačiai nukentės jo esminiai interesai, o todėl, kad atsakovui taip elgtis ieškovės sąskaita yra patogiau ir ekonomiškai naudingiau, kas yra nepriimtina tiek atsižvelgiant į CPK 18 str. nuostatas dėl teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo, tiek atsižvelgiant į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad bylos šalys yra ūkininkai, nei vienos iš jų interesai negali būti prioritetiškai ginami. Todėl negali būti pateisinama situacija, kai atsakovas nepagrįstai ilgą laiką neatlygintinai naudodamasis kito verslo subjekto turtu šiam prieštaraujant už tai gauna pajamas, o sklypo savininkas patiria nuostolius. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, o, nagrinėjamu atveju pritaikius nurodytą išimtinį proceso teisės institutą, būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, iš esmės pažeisti teisėti ieškovės interesai. Kiti atsakovo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė