Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Šiuo atveju, minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos, daikto registravimas ir kadastro žymos, minėtam butui nėra registruotos. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pranešimuose nurodė, kad gavo informacijos, jog daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra butas, kurio teisinė nuosavybė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

6. Seniūnijos duomenimis, visas daugiabutis namas galimai priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno K. Š.. Tai minima buto ūkinių knygų kopijose, tačiau ji nebuvo išpirkusi šio buto. Kaip matyti iš gyventojų registro duomenų K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1973 m. vasario 27 d. nurodoma kita, t.y. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie sutuoktinį, vaikus registre nėra, šeiminė padėtis nurodoma netekėjusi.

7. Pareiškėja, siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso butas, 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) filialą, valstybės įmonę Registrų centras, taip pat teikė užklausą ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jokie duomenys dėl šio buto privatizavimo ar perdavimo į UAB (duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB (duomenys neskelbtini)) balansą, nebuvo gauti. Registrų centras informavo pareiškėją, kad šio buto nekilnojamojo turto bylos VĮ Registrų centro Archyve nėra (kadastrinių matavimų byla nesudaryta). (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) filialas pateikė informaciją, kad apie aptariamo namo privatizavimą žinių pateikti negali. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2024 m. rugsėjo 26 d. atsakydama į pareiškėjos užklausą nurodė, jog seniūnijos duomenimis visas (duomenys neskelbtini) daugiabutis priklausė UAB (duomenys neskelbtini), o iš namų knygų matyti, kad K. Š. gyveno tuo metu veikusio ūkio bute, tačiau jai mirus paaiškėjo, jog buto nuosavybė neregistruota, nes K. Š. nebuvo išsipirkusi iš ūkio šio buto, kai kiti name esančių butų savininkai butus yra išsipirkę.

8. Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašai bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. liepos 24 d. rašte pateikti duomenys, jog šešis butus iš septynių, esančių (duomenys neskelbtini), 1993 m. nusipirko butuose gyvenę asmenys iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buto gyventoja mirė jo neišsipirkusi, todėl po jos mirties šio buto niekas nepaveldėjo. Seniūnija informavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių ir Statybos ir infrastruktūros skyrių, jog iš šio namo gyventojų gaunami skundai dėl šio apleisto ir neprižiūrimo buto.

9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

10. Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

12. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo – priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.

13. Pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų duomenų pagrindu, daroma išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodytas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės, kaip ir kitos daiktinės teisės, į jį nėra įregistruotos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1900 metais. Duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) butas šiame name buvo privatizuotas ar perduotas fiziniams ar juridiniams asmenims, nėra. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) filialas, VĮ „Registrų centras“ duomenų apie buto privatizavimą neturi. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodyto buto privatizavimo ar kitomis įsigijimo nuosavybėn, procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.

14. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.