- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- e2-818-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04108-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė A. N. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus: i) nustatyti vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. N.; ii) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. B. išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės pinigus pervedant į ieškovės A. N. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iii) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. B. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-11-27 (ieškinio padavimo dienos), sudarantį 2 754 Eur; iv) vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; v) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą). Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima nuo 2022 m. kovo mėn., santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. B.. Atsakovas pripažino tėvystę ir į vaiko gimimo liudijimą yra įrašytas kaip tėvas. Šalys nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos gyvena skyrium;
1.2. sūnus atsakovui palikus šeimą liko gyventi su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, t. y. ieškove;
1.3. (duomenys neskelbtini) sūnui buvo nustatyta laikinoji globa, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8519-1141/2023 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį E. B. iš jo motinos A. N. ir tėvo A. B.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-11-23 nurodymu dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo Nr. 3SD-9860, sprendimas nustatyti laikiną globą buvo panaikintas ir vaikas grąžintas ieškovei;
1.4. ieškovei žinoma, kad atsakovas yra darbingas, tačiau atsakovo pajamos ieškovei nežinomos. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna išmoką vaikui (nuo 2025-01-01 - 56,65 Eur) ir socialinę pašalpą (po 193,60 Eur per mėnesį). Ieškovės vardu nėra registruota nei nekilnojamojo nei privalomo registruoti kilnojamojo turto. Vaikas E. B. dėl amžiaus jokios ugdymo įstaigos nelanko, yra užrašytas į vaikų darželį;
1.5. ieškovės paskaičiavimais apytiksliai per mėnesį vaiko išlaikymui turėtų išleisti: komunalinės paslaugos, šildymas (vaiko dalis) - apie 30 Eur; maistas - apie 200 Eur; vitaminai, vaistai - apie 20 Eur; viršutiniai drabužiai, avalyne - apie 80 Eur; apatiniai drabužiai — apie 20 Eur; higienos priemonės (šampūnas, servetėlės, kremai) - apie 40 Eur; sauskelnės - apie 150 Eur; buities apyvokos daiktai (įrankiai, indai, patalinė, rankšluosčiai, baldai ir pan.) - apie 50 Eur; ugdymo priemonėms (dėlionės, knygutės, piešimo priemonės) - apie 30 Eur; žaislai - apie 30 Eur; pramogos - apie 30 Eur. Visos išlaidos vaikui sudaro apie 680 Eur;
1.6. ieškovė šiuo metu negali dirbti, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose. Dėl išdėstyto mano, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl siekia prisiteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės;
1.7. šalims pradėjus gyventi skyrium nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos atsakovas vaiko išlaikymui du kartus pervedė 50 Eur, keletą kartu pirko vaikui sauskelnių, palučių, tyrelių ir mišinukų. Nuo 2024 m. kovo mėn. niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Dėl to ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo vaikui skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-11-27 (ieškinio padavimo dienos), t. y. už 9 mėn. x 306 Eur = 2 754 Eur;
1.8. vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę;
1.9. jokio ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi nėra, ieškovė sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su savo nepilnamečiu vaiku, ne mažiau prieš 3 dienas raštu (el. paštu arba trumpąja sms žinute) įspėjus apie planuojamą susitikimą.
2. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (2025-07-07 DOK-35481). Išvadoje nurodė, kad: i) atsižvelgiant į tai, kad vaikas E. B. faktiškai gyvena su motina, o taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, Skyrius neprieštarauja mažamečio E. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina A. N. ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus; ii) nustačius mažamečio E. B. gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Skyriaus nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių mažamečiam vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie mažamečio vaiko išlaikymo; iii) ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, tačiau siekiant užkirsti kelią ginčams kilti ateityje, Skyriaus nuomone turėtų būti nustatyta bent minimali vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Taip pat Skyrius yra pateikęs prašymą, kad teismo posėdyje byla būtų nagrinėjama Skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. byloje sprendžiamas ieškovės A. N. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) pareikštų turtinių reikalavimų (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
4. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
4.1. šalys santuokos sudariusios nebuvo, tačiau susilaukė bendro vaiko – E. B., gim. (duomenys neskelbtini);
4.2. ieškovė viena gyvena su vaiku.
Dėl nuolatinės nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo
5. Ieškovė nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja (ieškove), t. y. vaiko motina. Atsakovas pozicijos dėl aptarto reikalavimo neteikė. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas laiko, jog nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (vaiko motina) ieškovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina be detalesnių motyvų teismo sprendime. Pasisakytina tik tai, jog Tarnyba reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje neprieštarauja, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam(-ams) vaikui(-ams) (ne)priteisimo
6. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių vaiko pilnametystės.
7. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovas prieštaravimų ar argumentų (įrodymų), dėl kurių išlaikymo suma galėtų būti mažinama, nepateikė. Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
9. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
10. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (arba 777 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovas vengdamas išlaikyti nepilnametį vaiką pažeidžia vaiko teises ir kenkia vaiko interesams. Aptarta aplinkybė aukščiau aptartame kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra (atskaičius mokesčius) bent jau 388,50 Eur (777 Eur / 2).
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui minimaliai būtinas 306 Eur išlaikymas iš atsakovo. Nustatyta, kad ieškovė pakankamai išsamiai grindė vaiko poreikius, nurodė atitinkamas išlaidas. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovei auginant vaiką neabejotinai patiriamos išlaidos. Aukščiau aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog yra pakankamas pagrindas vaikui priteisti po 306 Eur / mėn. periodinį išlaikymą. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti nurodyto dydžio šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į šalių turtinę padėtį bei į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo 306 Eur / mėn. suma (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).
12. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento laikytinas pagrįstu. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 306 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie A. N. (nepilnamečio vaiko E. B. motinos) teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo
14. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų – priteisti 2 754 Eur (306 Eur x 9 mėn.) (laikotarpis nuo 2024-03-01 iki 2024-11-27) neteikto išlaikymo. Atsakovas prieštaravimų, kad išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, nepateikė.
15. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip it tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Visgi, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (vaiko tėvui, kuris negyvena su nepilnamečiu – apylinkės teismo pastaba) tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, nutarties 47 punktas).
16. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2024-03-01 iki 2024-11-27 atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo iš esmės neteikė. Teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.
17. Apylinkės teismas, išsprendęs šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir vaikui priteistinas 2 754 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)
18. Šalys taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:
18.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteikta antrinę teisinę pagalbą suma iš viso – 669,70 Eur;
19. Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris apmokestintinas 83 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (306 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 2 754 Eur vaikui išlaikymo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 62 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 145 Eur žyminį mokestį (83 Eur + 62 Eur).
20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.
22. Nustatyta, kad ieškinys patenkintas visiškai: i) reikalautas 306 Eur išlaikymas vaikui priteistas; ii) reikalautas 2 754 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistas.
23. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti 145 Eur žyminį mokestį, o valstybė (Lietuvos Respublika) patyrė 669,70 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai (iš viso 814,70 Eur). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistinos visa apimtimi.
24. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas neaktualus.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,86 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis), todėl priteistinos iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
26. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
27. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-11-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas nepilnamečiam vaikui laikinas iš atsakovo materialinis išlaikymas, teiktinas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-11-28 iki teismo sprendimo priėmimo, laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi teismo sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino periodinio išlaikymo nustoja galioti ex lege (liet. įstatymo pagrindu) priėmus teismo sprendimą.
28. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės A. N. turtinėmis pretenzijomis atsakovui A. B., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti ieškovės A. N. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-13527) reikalavimus atsakovui A. B.;
nustatyti nepilnamečio E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. N. gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš atsakovo A. B. nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiam sūnui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 754 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d.;
pavesti nepilnamečio vaiko E. B. įstatyminei atstovei (motinai) A. N. tvarkyti nepilnamečiam vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise;
nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio periodinio išlaikymo;
priteisti iš atsakovo A. B. valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai iš viso 814,70 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų;
Išaiškinti atsakovui A. B., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1);
priteisti iš atsakovo A. B. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
išaiškinti atsakovui, jog priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu;
nurodyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones ex lege (lot. pagal įstatymą) nebegalioja priėmus sprendimą dėl ginčo esmės;
nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.