Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-2565-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2A-2565-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16012-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
T. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2565-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16012-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2373-391/2018 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo T. G. priešieškinį ieškovei R. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatytą atsakovo T. G. bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalims nepavyksta bendru sutarimu išspręsti klausimų, susijusių su vaiku. Anot ieškovės, atsakovas nesilaiko nustatytos tvarkos, nori pasimatyti su vaiku tada, kada jam yra patogu, neatsižvelgdamas į vaiko poreikius bei nusistovėjusią dienotvarkę.

2. Atsakovas T. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nurodė, kad siekiant tinkamai įgyvendinti sūnaus ir tėvo teises bendrauti, būtina nustatyti konkrečią, aiškią bendravimo tvarką, kuri neleis ieškovei piktnaudžiauti, o susitarimai dėl nukrypimo nuo bendravimo tvarkos būtų aiškūs ir konkretūs. Taip, anot atsakovo, bus išvengta ginčų, sūnus žinos laiką, kurį praleis su kiekvienu iš tėvų, bus užtikrintas sūnaus dienos bei savaitės režimas.

Šalies argumentai

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad abiejų šalių siūlomų bendravimo tvarkų neatitikimai yra nežymūs. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškiniu prašoma patvirtinti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka atsakovo priešieškiniu pasiūlytą bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovui iš ieškovės 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-16247-967/2016 patvirtintos 2016 m. balandžio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6, 7 ir 8 punktuose nustatytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką ir nustatė T. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. tvarką:

1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:

1.1. T. G. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (lyginių metų nelyginėmis savaitėmis; nelyginių metų lyginėmis savaitėmis) paimdamas sūnų penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaiką motinai sekmadienį iki 19 val.;

1.2. T. G. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; trečiadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. T. G. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina sūnų motinai iki 20 val.;

1.3. bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų vasaros atostogų su sūnumi metu. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką;

2. Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu

2.1. T. G. turi teisę bendrauti su sūnumi lyginių metų:

liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas paskutinės šventinės dienos 19.00 val.;

2.2. T. G. bendrauja su sūnumi nelyginių metų:

birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas šventinės dienos 19.00 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiimdamas sūnų gruodžio 23-ąją 18.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją 19.00 val.;

2.3. T. G. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną (T. G. gimimo diena), pasiimdamas sūnų nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val. Jei (duomenys neskelbtini) diena yra darbo diena T. G. turi teisę bendrauti su sūnumi pasiimdamas sūnų nuo tos dienos 17 val. iki 18 val., grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 20 val.;

2.4. R. B. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena); (duomenys neskelbtini) (R. B. gimimo diena). Jei nurodytos dienos sutampa su T. G. bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet T. G. grąžina sūnų iki šios šventinės dienos 11 val. Sūnų T. G. vėl pasiima kitą kalendorinę dieną, jeigu bendravimas turi tęstis pagal nustatytą bendravimo tvarką, iki 11 val. (kai tai ne darbo diena), nuo 17 val. iki 18 val. (kai tai darbo diena);

2.5. T. G. bendrauja su sūnumi sūnaus gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) sekančia tvarka:

- lyginiais metais pasiimdamas sūnų ryte nuo 10 val. iki 11 val., jeigu tai ne darbo diena, pasiimdamas sūnų nuo 17 val. iki 18 val., kai sūnaus gimimo diena sutampa su darbo diena ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 20 val. (ši nuostata taikoma, jeigu sūnaus gimimo dieną T. G. neturi galimybės su juo pasimatyti vadovaujantis nustatyta bendravimo su sūnumi savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka),

- lyginiais metais sūnaus gimtadienį organizuoja T. G.. Gimtadienis organizuojamas (duomenys neskelbtini) arba artimiausią po jos einančią pirmąją savaitgalio dieną. Gimtadienio šventės, kurią organizuoja T. G., dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val., jeigu tai ne darbo diena, ir nuo 17 val., jeigu tai darbo diena;

2.6. moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu T. G. bendrauja su sūnumi pusę atostogų laiko: lyginiais metais – pirmąją atostogų pusę, nelyginiais metais – antrąją atostogų pusę. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia T. G., o sekančias, nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas, viena diena ilgiau – R. B.. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis. Sūnų T. G. pasiima pirmąją priklausančių atostogų dieną iki 11 val. ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną nuo iki 19 val.;

2.7. kai moksleivių atostogų dalis, kurią T. G. praleidžia su sūnumi, sutampa su švenčių ar dienomis, kurias sūnus praleidžia su tėvu, ar atostogos eina iš karto po tų švenčių dienų, T. G. sūnų namo grąžina ne paskutinę šventinę dieną, o pasibaigus atitinkamai atostogų daliai, - paskutinės dienos vakare, iki 19 val. Analogiška taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai šventinė diena, kurią sūnus turėtų praleisti su tėvu, eina iš karto po atostogų, kurias T. G. praleidžia su sūnumi;

3. Bendravimas vasaros atostogų metu

3.1. kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su sūnumi praleisti vasaros atostogas vieną kartą arba dalimis 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai, atostogų su sūnumi laikotarpis negali būti trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos nepertraukiamai. Šalys konkretų vasaros atostogų laiką suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko mamos pageidavimui dėl grafiko. Tarp atostogų su tuo pačiu iš tėvų turi būti ne trumpesni kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpiai;

3.2. bendravimo vasaros atostogų metu laikotarpis negali sutapti su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogomis (išskyrus vasaros), jeigu sūnus atitinkamas švenčių ar moksleivių atostogų dienas turi praleisti su kitu iš tėvų;

4. Kelionės į užsienį

4.1. bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kito vaiko tėvo sutikimą;

4.2. T. G. nusprendus su sūnumi išvykti atostogauti į užsienį, R. B. perduoda T. G. sūnaus kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.) ir daiktus;

5. Sūnaus pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo į namus tvarka

5.1. sūnus bendravimui gali būti pasiimamas šiais būdais: 1) iš vaiko gyvenamosios vietos; 2) vaiko tėvų susitarimu - iš ugdymo įstaigos po sūnaus užsiėmimų (nepriklausomai nuo bendravimo tvarkoje nurodyto sūnaus pasiėmimo laiko) ar iš kitos vaiko tėvų sutartos vietos;

5.2. apie sūnaus pasiėmimo vietą vaiko tėvai T. G. ir R. B. susitaria šioje tvarkoje nustatytomis ryšio priemonėmis vaiko pasiėmimo dienos išvakarėse iki 17 val.;

6. Bendravimas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis

6.1. kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai nuo 17 val. iki 20 val. darbo dienomis ir nuo 10 val. iki 20 val. nedarbo dienomis bendrauti su sūnumi sūnaus telefonu, per skype programą ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Jeigu nepavyksta susisiekti su sūnumi, gali būti skambinama arba rašomas SMS pranešimas į to iš tėvų telefoną kurio žinioje yra sūnus. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus turi pareigą perskambinti kitam iš tėvų tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 21 val. ir leisti pabendrauti su sūnumi telefonu;

6.2. jeigu vienas iš tėvų nupirks sūnui prietaisą (pvz. išmanųjį laikrodį), leidžiantį susiekti su sūnumi ar nustatyti sūnaus buvimo vietą, kitas iš tėvų negali drausti sūnui tą prietaisą turėti su savimi (nešioti);

7. Sūnaus ugdymo įstaigos parinkimas ir keitimas, neformalus ugdymas

7.1. visus klausimus dėl sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo ir keitimo, neformalaus ugdymo tėvai sprendžia tik bendru sutarimu;

7.2. išsiskyrus tėvų nuomonėms dėl sūnaus lankomų neformalaus ugdymo užsiėmimų (būrelių, meno, sporto mokyklų ir pan.) T. G. pasitaręs su sūnumi parenka ir apmoka vieną neformalaus ugdymo užsiėmimą, kurį lankys sūnus, dėl kitų užsiėmimų sprendžia mama;

7.3. vaiko mama R. B. informuoja vaiko tėvą T. G. apie sūnaus lankomus būrelius ir jų grafikus.

8. Baigiamosios nuostatos

8.1. vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:

- T. G.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), Vilnius; - R. B.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini). elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), Vilnius; - A. G., telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų iki gyvenamosios vietos pasikeitimo;

8.2. R. B. nedelsiant informuoja T. G., jeigu pasimatymas dėl sūnaus ligos negali įvykti įprastine tvarka. Sergantį sūnų tėvas be apribojimų lanko vaiko gydymo (reabilitacijos) įstaigoje, laikantis nustatytos įstaigos tvarkos. Jeigu vaikas serga ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti sūnų gyvenamojoje vietoje, tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis. Apie atvykimą aplankyti sūnaus T. G. informuoja R. B. mažiausiai prieš dvi valandas. Tuo atveju, jei buvimo su T. G. metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų, T. G. privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo bei nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną R. B. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis. Kiekvienas iš tėvų informuoja kitą iš tėvų apie sūnui taikomą gydymą, vaistus, metodus ir pan. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, ar gydymą paskyrė gydytojas, ar gydomasi savarankiškai. Abu tėvai turi pareigą vadovautis pateiktomis gydytojo rekomendacijomis dėl gydymo;

8.3. T. G. negalint bendrauti su vaiku dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, dėl to prarastas laikas nekompensuojamas ir gali būti kompensuojamas tik tada, jei tokio bendravimo laikas ir trukmė bus suderinta šalių tarpusavio susitarimu;

8.4. esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu vaiko tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nepažeidžia sūnaus interesų.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kurios sąlygų dauguma iš esmės sutampa su atsakovo priešieškiniu pasiūlytos tvarkos sąlygomis. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje atskleidė, kad šalys iš esmės susitarė dėl taikaus tarpusavio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendimo, o taikos sutarties nesudarė dėl tarp šalių kilusių nesutarimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, atlyginimo.

Atsiliepimas

6. Spręsdamas dėl konkrečios nustatytinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos teismas rėmėsi bylos nagrinėjimo eigoje šalių pasiektais susitarimais dėl bendravimo tvarkos, kurie, anot teismo, pakankamai aiškiai išdėstyti atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį. Teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, su kurios dalimi sutinka ieškovė, yra aiški, logiška, konkretesnė nei ieškovės siūloma tvarka. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šalių paaiškinimus, motyvus, argumentus, išdėstytus šalių procesiniuose dokumentuose bei išsakytus bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta tvarka atitinka įstatyminį reglamentavimą, nustatantį, kad skyrium gyvenančiam vaiko tėvui turi būti užtikrinta teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, kad abiejų vaiko tėvų pareigos ir teisės vaikui yra lygios, kad tas iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, daugiau teisių vaiko atžvilgiu neįgyja. Taigi teismas sprendė, kad, siekiant, kad ateityje būtų išvengta šalių ginčų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, siekiant, kad bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų nepilnamečio vaiko A. G. ir abiejų jo tėvų teises ir teisėtus interesus, iš esmės nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka, ją koreguojant atsižvelgiant į ieškovės išreikštą pagrįstą tvarkos kritiką, į pagrįstomis pripažintinas ieškovės pastabas dėl atsakovo siūlomos tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, jog siekiant bendravimo tvarkos konkretumo, tėvo ir vaiko bendravimo aiškumo ir pastovumo nustatytina tvarka negali būti grindžiama vaiko norais. Ieškovės siūlomoje tvarkoje akcentuojamas vaiko noras dėl bendravimo su tėvu neatitinka ne tik vaiko tėvo, bet taip pat ir geriausių vaiko interesų. Be to, pagrįstai pažymi ieškovas, kad tokia sąlyga leidžia manipuliuoti vaiku; vaikui negali ir neturi būti perkeliama atsakomybė už sprendimą, kada ir kokiomis sąlygomis jis bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas sutiko su atsakovu, kad nėra teisinga nustatyti, kad jeigu vaikas nori grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą, atsakovas privalo jį grąžinti anksčiau sutarto laiko.

8. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad „pirmo“ ir „trečio“ savaitgalio vaiko ir tėvo bendravimui nustatymas nėra tinkamas. Bendravimas su vaiku turi vykti konkrečiomis iš anksto numatytomis darbo dienomis, taip kiekvienas iš tėvų turės galimybę atitinkamai planuoti laiką.

9. Teismas sprendė, kad yra tinkama, atitinkanti nepilnamečio vaiko ir abiejų jo tėvų interesus atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka per sūnaus gimtadienį.

10. Teismas laikė pagrįstu taikyti šalių derybų metu iš esmės sutartą bendravimą su vaiku moksleivių atostogų metu tvarką, teismui manant, kad pasiūlyta tvarka yra aiški ir racionali.

11. Teismas pritarė ieškovei, kad savaitiniam bendravimui tėvas turi pasiimti sūnų iš namų, tuo pačiu teismas iš esmės pritarė atsakovo argumentams, kad yra racionalu darbo dienomis vaiką paimti iš ugdymo įstaigos po ugdymo ir kitokių užsiėmimų. Tačiau dėl vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos, teismo nuomone, gali kilti nesklandumų, nes vaiko užsiėmimai ugdymo įstaigoje gali pasibaigti žymiai anksčiau, nei vaiko tėvas galėtų vaiką paimti iš ugdymo įstaigos, tokiu atveju vaikas būtų priverstas, pasibaigus pamokoms, laukti ugdymo įstaigoje atvykstančio tėvo. Teismas sprendė, kad turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad atsakovas sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o šalims susitarus, - iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos.

12. Tėvai bendru sutarimu turi susitarti dėl sūnaus ugdymo įstaigos. Šią pareigą vaiko tėvai turi vykdyti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prioritetiniais laikomais vaiko interesais. Teismas sprendė, kad nėra visiškai pagrįsta ugdymo įstaigą rinkti atsižvelgiant į ugdymo įstaigų reitingą, nes realiai parenkant ugdymo įstaigą gali atsirasti žymiai svaresnių ir reikšmingesnių argumentų. Be to, teismas sprendė, kad gyvenimas gali koreguoti ketinimą vaiko ugdymo įstaigą keisti tik nuo atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Tokia sąlyga, kaip ir sąlyga, kad pasiūlymas dėl ugdymo įstaigos turi būti pateiktas iki einamųjų metų birželio 1 d., gali neatitikti ne tik abiejų vaiko tėvų norų bei ketinimų, bet svarbiausia, gali iš esmės pažeisti vaiko teises ir teisėtus interesus.

13. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad ieškovės nenoras, kad sūnus lankytų užsiėmimus, susijusius su kovos menais, nėra motyvuotas ir nėra suprantamas. Teismas sutiko su vaiko tėvu, kad vaikas turi teisę išbandyti save įvairiose srityse, nuspręsti dėl savo pomėgių. Be to, atsakovo siūlomoje tvarkoje numatyta, kad neformalaus ugdymo užsiėmimą vaiko tėvas parenka pasitaręs su sūnumi.

14. Ieškovės reikalavimas atsakovui nedelsiant parvežti vaiką namo vaikui susirgus ar atsitikus traumoms, kitiems sveikatos negalavimams, anot teismo, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikui. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali vaiku tinkamai pasirūpinti ligos, traumų, sveikatos negalavimų atvejų metu. Be to, akivaizdu, kad tam tikrais ligų, traumų, sveikatos negalavimų atvejais, vaikas galimai turėtų būti skubiai pristatomas medikams, o ne motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovės nesutikimas su tuo, kad vaiko ligos metu atsakovas lankytų sūnų gyvenamojoje vietoje, t. y. atsakovės naujai sukurtos faktinės šeimos namuose, teismo vertinimu, yra suprantamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė supratingumą aptariamu klausimu, pasiūlęs nustatyti, kad vaiko gyvenamojoje vietoje sūnaus ligos atveju sūnų lankyti jis gali, jeigu sūnaus liga trunka ilgiau nei savaitę. Teismas sprendė, kad aptariamu atveju, siekiant apsaugoti ieškovės šeimos privatumą, nustatytinas 10 dienų vaiko ligos laikotarpis.

15. Teismas sprendė, kad ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, šalims neatlyginamas sumokėtas žyminis mokestis.

16. Spręsdamas šalių prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė, atsižvelgdama į atsakovo atsikirtimus į ieškinį, į jo pareikštą priešieškinį, pripažino savo ieškinio nepagrįstumą dalyje, kurioje siekė riboti atsakovo bendravimą su sūnumi. Po priešieškinio pareiškimo faktiškai pripažinusi dalies priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, patikslino ieškinį, kuriuo paprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kurios dalis yra identiška atsakovo priešieškiniu pasiūlytai bendravimo tvarkai. Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į ieškovės išreikštas pastabas, nesutikimą su atsakovo pasiūlyta tvarka, tačiau sprendimu nustatė bendravimo tvarką, iš esmės atitinkančią atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Pagrįstai, teismo vertinimu, nurodo atsakovas, jog patyrė išlaidas dėl ieškovės pateikto nepagrįsto atskirojo skundo, kad atsakovė be svarbių priežasčių neatvykdavo į teismo posėdį. Be to, ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad ji iki kreipimosi į teismą su ieškiniu neišnaudojo galimybės šalių nesutarimus spręsti ne teismo tvarka (atsakovas tokį pasiūlymą ieškovei teikė, ieškovė nesiekė spręsti nesutarimus Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalba). Taigi atsižvelgdamas į tenkinamų ir atmetamų ieškovės ir atsakovo reikalavimų dalis, į kitas paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei patirtos atstovavimo byloje išlaidos neatlyginamos, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ½ dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos 6.2. punkto, kuriame nurodyta, kad „jeigu vienas iš tėvų nupirks sūnui prietaisą (pvz. išmanųjį laikrodį), leidžiantį susiekti su sūnumi ar nustatyti sūnaus buvimo vietą, kitas iš tėvų negali drausti sūnui tą prietaisą turėti su savimi (nešioti)“; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos 2.5. ir 8.2. punktų ir juos išdėstyti taip:

„8.2. Jeigu vaikas serga ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti sūnų gyvenamojoje vietoje, tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis, gavęs R. B. sutikimą ir apie atvykimą aplankyti sūnaus T. G. informavęs R. B. mažiausiai prieš dvi valandas“.

„2.5. Lyginiais metais sūnaus gimtadienį organizuoja T. G.. Gimtadienis organizuojamas (duomenys neskelbtini) arba artimiausią po jos einančią pirmąją savaitgalio dieną. Gimtadienio šventės, kurią organizuoja T. G., dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą 19 val., jeigu tai ne darbo diena, ir nuo 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą 20 val.“;

priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Dėl bendravimo tvarkos 6.2. punkto. Teismo įpareigojimas turėti išmanųjį laikrodį yra perteklinis, nepagrįstas jokiais motyvais bei argumentais. Teismas neatsižvelgė į ieškovės teikiamus įrodymus, jog mokykloje apskritai draudžiama pamokų metu turėti mobiliojo ryšio priemonę, taigi teismas įpareigoja ieškovę versti sūnų pažeidinėti mokyklos taisykles. Nesant įrodymų, jog ieškovė sudaro kliūtis atsakovo ir sūnaus bendravimui telekomunikacijų priemonėmis, ar tokiu būdu pažeidžia vaiko interesus, nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad išmanaus laikrodžio turėjimas gali pažeisti ieškovės teisę į privatumą.

17.2. Dėl bendravimo tvarkos 8.2. punkto. Teismas, nustatydamas tokią lankymo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju vėl tarp šalių užprogramuotas konfliktas. Vadovaujantis protingumo kriterijais, tokia vaiko lankymo galimybė ieškovės namuose apskritai turi būti panaikinta, nes ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, todėl savavališkas atsakovo pasirodymas ieškovės namuose vien informavus, bet negavus ieškovės sutikimo, yra absurdiškas. Be to, toks neapibrėžtas vaiko lankymo grafikas gali trikdyti vaiko dienos režimą, jeigu jis serga, taigi kiekvienu atveju lankymas turi būti suderintas su ieškove ir gautas jos sutikimas. Ieškovės manymu, nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, todėl, panaikinus šį punktą, nebus pažeisti vaiko interesai, priešingai, vaikas bus apsaugotas, nes esant blogai savijautai neprivalės bendrauti su atsakovu. Teismas, visgi nustatydamas tokią bendravimo tvarką, privalo atsižvelgti tiek į vaiko interesus, tiek į šalių santykius bei užtikrinti, kad ta tvarka būtų kuo aiškesnė ir detalesnė, jog bendravimas vyktų geranoriškai ir be konfliktų. Dėl šių priežasčių 8.2. punkto dalis turi būti koreguojama eliminuojant atsakovo teisę lankyti vaiką namuose nesant ieškovės sutikimo.

17.3. Dėl bendravimo tvarkos 2.5. punkto. Teismas nenurodė, kada T. G. privalo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, nors kitur yra aiškiai įvardinta valanda. Taigi teismas ne sukonkretino bendravimo tvarką šioje dalyje, bet priešingai paliko spragą leidžiančią T. G. grąžinti vaiką tada, kada jam patogu, neatsižvelgiant į vaiko interesus, kasdieninę dienotvarkę.

Šalies argumentai

17.4. Ieškovė ne kartą minėjo procesiniuose dokumentuose, tą patį nurodė ir teismo posėdyje, kad ji buvo priversta kreiptis į teismą, nes atsakovas elgėsi neadekvačiai, agresyviai vaiko, tiek jo aplinkos atžvilgiu, nustatyta bendravimo tvarka nebuvo tinkama ir efektyvi. Kadangi ieškovei nepavyko susitarti su atsakovu ji pateikė ieškinį siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė, be kita ko, pateikė į bylą eilę įrodymų, kurie pagrindžia atsakovo agresyvų elgesį, todėl vienas iš pirminių ieškinio reikalavimų buvo pareikštas ne siekiant riboti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimą, bet siekiant užtikrinti, kad tėvo ir vaiko bendravimas nekeltų vaikui streso bei psichologinės įtampos.

17.5. Teismas, vertindamas ieškovės procesinį elgesį, ieškinio teikimo pagrįstumą, apskritai nepasisakė dėl pateiktų įrodymų ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos išvados, kurioje yra nurodytos konkrečios aplinkybės, paaiškinančios ieškovės elgesį teikiant ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovės poreikį teikti ieškinį ir kelti tokius reikalavimus lėmė ne ieškovės noras bylinėtis, bet pirmiausia, apsaugoti vaiko interesus, kad būtų stabilizuota jo psichologinė būsena, ir kad tarpininkaujant psichologui būtų atstatyta harmonija tarp atsakovo ir sūnaus bendravimo, antra, ieškovė ieškiniu siekė sukonkretinti neaiškią bendravimo tvarką, kadangi tarp šalių kildavo nesutarimų dėl pasimatymų su vaiku.

17.6. Teismas sprendime nurodytais argumentais nepagrįstai primeta ikiteisminio ginčo sprendimo galimybes, nors tokios privalomos procedūros įstatymas nenumato. Be to, byloje esantis susirašinėjimas akivaizdžiai parodo atsakovo agresyvų būdą, tad ieškovė net neturėjo iliuzijų, jog bus įmanoma ginčą išspręsti taikiai.

17.7. Vertinant ieškovės procesinį elgesį, svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė 2017 m. balandžio 2 d., atsakovas priešieškinį pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d., o ieškovė patikslintą ieškinį pateikė tik 2018 m. vasario 26 d. Atsakovo elgesys bendravime pasikeitė būtent po ieškinio pateikimo, sumažėjo konfliktinių situacijų, ieškovė tikėjosi greitai užbaigti procesą, tačiau prieš pat parengiamąjį teismo posėdį atsakovas pateikė priešieškinį.

17.8. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad buvo beveik susitarta dėl taikos sutarties sąlygų, to neneigė ir atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau atsakovui nesutikus pasilikti prie bylinėjimosi išlaidų, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Toks atsakovo nesąžiningas elgesys tik dar labiau sustiprina faktą, kad jis niekada ir neketino susitarti taikiai, o specialiai vilkino procesą.

17.9. Ieškovė du kartus kalbėjo su Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, papasakojo aplinkybes telefonu, todėl nebuvo pagrindo vykti į skyrių. Antrąjį kartą atsakovas pats nepasirodė susitikime Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Taigi atsakovas, net ir vėliau gavęs ieškinį, nesiėmė derybinių veiksmų, jog ginčas būtų sureguliuotas neteismine tvarka, bet teikė atsiliepimą, o vėliau ir priešieškinį, kas suponuoja išvadą, jog ir atsakovo netenkino nustatyta tvarka, manė, kad ji yra keistina, ir savo iniciatyva prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo.

17.10. Teismas yra prieštaringas, nes, viena vertus, nusprendžia, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra pagrįstas net 50 proc., ir tenkina jį, kita vertus, nurodo, kad ieškovės procesinis elgesys teikiant ieškinį yra nepagrįstas.

17.11. Ieškovės tikslingas veikimas teikiant ieškinį buvo paremtas išimtinai siekiu maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus pakeičiant bendravimo tvarką, dar daugiau įtraukiant į bendravimą psichologą. Tai, kad atsakovo elgesys per bylinėjimosi laikotarpį pasikeitė, ir tai, kad ieškovė su dalimi priešieškinio sutiko, niekaip negali būti vertinama kaip netinkamas ieškovės elgesys proceso metu, juolab kad teisę tikslinti ieškinio reikalavimus suteikia Civilinio proceso kodekso normos, o šia teise ieškovė pasinaudojo tinkamai, patikslintus reikalavimus pateikdama parengiamojo proceso stadijoje.

17.12. Teismas nepagrindė ieškovės kaltės dėl proceso ar netinkamo procesinio elgesio, todėl ieškovės naudai turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

18. Atsakovas T. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Apeliantė klaidingai aiškina teismo sprendimą. Skundžiama sprendimo dalimi teismas nustatė, kad kitas iš tėvų negali drausti sūnui telefoną ar išmanųjį laikrodį turėti su savimi, tačiau toks teismo sprendimas nereiškia, kad sūnui yra leidžiama nesilaikyti mokyklos, kitų įstaigų nustatytų vidaus taisyklių dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais.

18.2. Išmanusis laikrodis gali padėti nustatyti sūnaus, o ne ieškovės buvimo vietą. Skyrium gyvenančio tėvo interesas žinoti, kur yra jos sūnus, nėra perteklinis. Išmanusis laikrodis ir mobilusis telefonas pirmiausia skirtas sūnaus saugumui užtikrinti, kuriuo turi pasirūpinti kiekvienas iš tėvų. Ieškovei taip pat buvo pasiūlyta prisijungti prie laikrodžio per specialią programą ir naudoti pagal paskirtį.

18.3. Atsakovas neturi tikslo ir ketinimų klausytis ieškovės pokalbių ar pan. Jeigu išmanusis laikrodis ar kitas prietaisas turi tokią funkciją, ją tiesiog galima išjungti. Be to, atsakovas nėra sūnui pirkęs tokio prietaiso, kuris turėtų pasiklausymo funkciją.

18.4. Apeliantė nepagrindė, kad teismas skundžiama teismo sprendimo dalimi nustatydamas, kad „jeigu vienas iš tėvų nupirks sūnui prietaisą (pvz. išmanųjį laikrodį), leidžiantį susiekti su sūnumi ar nustatyti sūnaus buvimo vietą, kitas iš tėvų negali drausti sūnui tą prietaisą turėti su savimi (nešioti)“, pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantės argumentai iš esmės yra susiję su jos noru kontroliuoti (riboti) sūnaus ir tėvo bendravimą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio ir 3.175 straipsnio nuostatoms.

18.5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė dėl skundžiamo bendravimo tvarkos 8.2. punkto nepasisakė, todėl spręstina, kad su šia nuostata sutiko. Toks apeliantės elgesys prilygsta naujų reikalavimų apeliaciniame skunde kėlimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis).

18.6. Bendravimo tvarkos 8.2. punkte kalbama apie ypatingą situaciją – kai vaikas serga ilgiau kaip 10 dienų. Tėvo ir sūnaus teisės pasimatyti ligos laikotarpiu įgyvendinimas negali priklausyti nuo apeliantės valios (sutikimo ar nesutikimo). Be to, ginčijama nuostata atsakovui sudaro galimybę pasimatyti su sūnumi ne bet kada, o tik tomis dienomis, kuriomis galėtų pasimatyti pagal įprastą bendravimo tvarką, ir tik įspėjęs apeliantę mažiausiai prieš dvi valandas. Todėl atsakovo vizitai būtų iš anksto numanomi ir nebūtų neprognozuojami. Teisė pasimatyti su sūnumi vadovaujantis ginčijama bendravimo tvarkos nuostata galės būti įgyvendinta tik tuomet, kai sūnus sirgs (o taip pat, ir nesimatys ilgiau kaip 10 dienų), todėl kalbėti apie bendravimo tvarkos intensyvumą nėra pagrindo.

18.7. Apeliantė cituoja tik dalį bendravimo tvarkos punkto, nustatančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką gimtadienio dieną. Vadovaujantis teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai sūnaus gimimo diena sutampa su darbo diena, T. G. sūnų namo grąžina iki 20 val. (tiek tuo atveju, jeigu šią dieną jis organizuoja sūnaus gimtadienio šventę, tiek tuo atveju, jeigu gimtadienio šventė organizuojama kitą dieną). Teismas nenustatė, kada T. G. turi grąžinti sūnų tuo atveju, kai sūnaus gimtadienis organizuojamas po (duomenys neskelbtini) einančią artimiausią savaitgalio dieną. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies, kad tais atvejais, kai sūnaus gimtadienio diena sutampa su savaitgalio diena, sūnus namo grąžinamas iki 20 val., atsakovas sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas patikslintų, jog „Gimtadienio šventės, kurią organizuoja T. G., dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val., jeigu tai ne darbo diena, ir nuo 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžina sūnų iki 20 valandos“. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl prašo nustatyti, kad sūnus, kai gimtadienis švenčiamas savaitgalio dieną, namo būtų grąžinamas iki 19 valandos.

18.8. Apeliantė neįrodė, kad jos pozicijos byloje pasikeitimą lėmė neva pasikeitęs T. G. elgesys. Ieškovės pateikta psichiatro L. S. išvada yra niekinė – surašyta iš ieškovės žodžių, neaiški ir išvadą surašiusio asmens kvalifikacija. Be to, ieškovė, net ir įrodinėdama netinkamą atsakovo elgesį, vis vien tikslino pareikšto ieškinio reikalavimus, kurie iš esmės atitiko atsakovo priešieškinį. Taigi patikslindama ieškinį ieškovė iš esmės pripažino priešieškinio reikalavimus ir jos pačios pareikštų pirminių ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, tuo tarpu atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų.

18.9. Nepaisant atsakovo pastangų ieškovė visiškai nedėjo pastangų išspręsti kylančias bendravimo tvarkos vykdymo problemas bendru sutarimu, ne teismo tvarka.

18.10. 2018 m. sausio 9 d. parengiamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, nors jos dalyvavimas 2017 m. lapkričio 14 d. posėdžio metu buvo pripažintas būtinu. Teismas posėdį atidėjo. 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas netenkino ieškovės atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas patyrė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų nustatytmo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21. Kaip nurodoma teismų praktikoje, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos 6.2. punkto, nustatančio, kad „jeigu vienas iš tėvų nupirks sūnui prietaisą (pvz. išmanųjį laikrodį), leidžiantį susiekti su sūnumi ar nustatyti sūnaus buvimo vietą, kitas iš tėvų negali drausti sūnui tą prietaisą turėti su savimi (nešioti).“

22. Apeliantės teigimu, įpareigojimas užtikrinti vaikui išmanaus laikrodžio turėjimą yra perteklinis ir niekuo nepagrįstas, juo apeliantė yra įpareigojama versti vaiką pažeidinėti mokyklos taisykles, be to, sudaromos sąlygos pažeisti apeliantės teisę į privatumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrindė objektyvios būtinybės vaikui turėti su savimi (nešioti) išmanųjį laikrodį. Nors tokio įrenginio turėjimą (nešiojimą) atsakovas grindžia vaiko saugumo užtikrinimu, atsakovas neįrodė, kad apeliantė ir (ar) atsakovas būtų nepajėgus užtikrinti vaiko saugumo be minėto įrenginio.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl galimo jos teisės į privatumą pažeidimo, vaikui nešiojant išmanųjį laikrodį, kurio pagalba atsakovas galėtų nustatyti vaiko buvimo vietą, yra svarūs ir pagrįsti. Atsakovo argumentas, kad išmanusis laikrodis gali padėti nustatyti sūnaus, o ne apeliantės buvimo vietą, yra tik iš dalies teisingas, nes akivaizdu, kad tam tikru metu vaiko buvimo vieta tuo pačiu reikš ir apeliantės buvimo vietą.

25. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 6.1 punktu kiekvienas iš tėvų įpareigotas užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nustatytomis valandomis bendrauti su vaiku telefonu, per Skype programą ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ginčijama bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga yra perteklinė, todėl, kaip iš dalies susijusi su nepagrįstu apeliantės privataus gyvenimo atskleidimu, naikintina.

Dėl bendravimo tvarkos 8.2. punkto dalies, nustatančios, kad „jeigu vaikas serga ilgiau nei 10 dienų, tėvas turi teisę lankyti sūnų gyvenamojoje vietoje, tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis. Apie atvykimą aplankyti sūnaus T. G. informuoja R. B. mažiausiai prieš dvi valandas.“

26. Anot apeliantės, tokia bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga (numatanti vaiko lankymo apeliantės namuose galimybę) apskritai turėtų būti panaikinta, nes apeliantė yra sukūrusi naują šeimą; visgi nustatydamas tokią bendravimo tvarką, teismas privalo atsižvelgti tiek į vaiko interesus, tiek į šalių santykius bei užtikrinti, kad ta tvarka būtų kuo aiškesnė ir detalesnė, jog bendravimas vyktų geranoriškai ir be konfliktų. Todėl, apeliantės manymu, ginčo sąlyga turi būti koreguojama eliminuojant atsakovo teisę lankyti vaiką namuose nesant apeliantės sutikimo.

27. Nors apeliaciniame skunde apeliantė argumentuoja, kad aptariama bendravimo tvarkos sąlyga nėra pakankamai aiški ir detali, nes nėra aišku, kuriuo metu atsakovas gali lankyti vaiką, kiek laiko gali lankyti ir pan., pati apeliantė jokių pasiūlymų, kaip ši sąlyga galėtų būti detalizuota, nenurodo. Vienintelis apeliantės pasiūlymas yra nustatyti, kad atsakovas galėtų lankyti sergantį vaiką gyvenamojoje vietoje tik gavęs apeliantės sutikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu ginčo sąlygos pakeitimu prioritetas būtų suteiktas ne vaiko, o pačios apeliantės interesams, o tai būtų nesuderinama su CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat kitomis CK normomis, įtvirtinančiomis lygias abiejų tėvų teises savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad minėta bendravimo tvarkos sąlyga yra skirta iš esmės išimtiniams atvejams – kai vaikas serga ilgiau kaip 10 dienų ir yra namuose. Teise pasimatyti su vaiku atsakovas galėtų pasinaudoti ne bet kada, o tik tomis dienomis, kuriomis galėtų pasimatyti su vaiku pagal įprastą bendravimo tvarką, įspėjęs apeliantę mažiausiai prieš dvi valandas. Taigi atsakovo vizitai ieškovei būtų iš anksto numanomi ir prognozuojami.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo keisti aptariamą bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą nėra.

Dėl bendravimo tvarkos 2.5. punkto dalies, nustatančios, kad „lyginiais metais sūnaus gimtadienį organizuoja T. G.. Gimtadienis organizuojamas (duomenys neskelbtini) arba artimiausią po jos einančią pirmąją savaitgalio dieną. Gimtadienio šventės, kurią organizuoja T. G., dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val., jeigu tai ne darbo diena, ir nuo 17 val., jeigu tai darbo diena.“

30. Apeliantė nurodo, kad teismas šioje dalyje nenurodė, kada atsakovas privalo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, todėl siūlo patikslinti šią bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą nustatant konkrečias valandas, kada atsakovas privalėtų grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kita bendravimo tvarkos 2.5. punkto, reglamentuojančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką vaiko gimimo dieną, dalimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „lyginiais metais pasiimdamas sūnų ryte nuo 10 val. iki 11 val., jeigu tai ne darbo diena, pasiimdamas sūnų nuo 17 val. iki 18 val., kai sūnaus gimimo diena sutampa su darbo diena ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 20 val. (ši nuostata taikoma, jeigu sūnaus gimimo dieną T. G. neturi galimybės su juo pasimatyti vadovaujantis nustatyta bendravimo su sūnumi savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka)“. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečią valandą – 20 val., iki kada atsakovas privalo grąžinti vaiką jo gimimo dieną lyginiais metais. Vis dėlto siekdamas užkirsti kelią skirtingam aktualių bendravimo tvarkos sąlygų aiškinimui, apeliacinės instancijos patikslina bendravimo tvarkos 2.5. punkto antrąją dalį, nurodydamas, kad gimtadienio šventės, kurią organizuoja atsakovas, dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val., jeigu tai yra ne darbo diena, ir atsakovas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., ir nuo 17 val., jeigu tai yra darbo diena, ir atsakovas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nepagrįstai nukrypo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes nepagrindė apeliantės kaltės dėl proceso ar netinkamo jos procesinio elgesio, todėl ieškovės naudai turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

34. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ir pripažino, kad ankstesnė bendravimo su vaiku tvarka nėra reikiamai konkreti, o tai sąlygoja jos pažeidimus ir šalių tarpusavio ginčus. Taigi teismas faktiškai pripažino, kad apeliantės kreipimasis į teismą buvo pagrįstas – tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl teisės, ir atitinkamai iš dalies patenkino apeliantės pareikštą ieškinį.

35. Nors nukrypimą nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė apeliantės elgesiu tikslinant ieškinio reikalavimus ir atsisakant dalies pirminio ieškinio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas, visų apeliantės byloje pateiktų įrodymų kontekste, neturi pagrindo spręsti, kad toks apeliantės procesinis elgesys, be kita ko, kreipiantis į teismą su pirminio ieškinio reikalavimais, buvo netinkamas, taigi sudarantis pakankamą pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodyta, kad apeliantė turėjo realias galimybes išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ikiteismine tvarka, tačiau nesąžiningai šia teise nepasinaudojo, ir dėl to šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (CPK 185 straipsnis).

37. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad apeliantės byloje paduotas atskirasis skundas nebuvo patenkintas, o atsakovas patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti teikdamas atsiliepimą į šį skundą, nėra savarankiškas pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes nenustatyta, kad teikdama atskirąjį skundą apeliantė būtų nesąžiningai naudojusis procesinėmis teisėmis.

38. Vis dėlto byloje esanti informacinė pažyma patvirtina atsakovo teiginius, kad į 2018 m. sausio 9 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantė neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl posėdį teko atidėti. Tad, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atstovavimo (įskaitant pasirengimą) šiame posėdyje išlaidos (484,80 Eur) apeliantei nepriteistinos.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 1 943,55 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ((4 371,90 Eur - 484,80 Eur) x 50 proc./ 100 proc. = 1 943,55 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

40. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas apie 70 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 52,50 Eur ((75 Eur x 70 proc.) / 100 proc. = 52,50 Eur) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Atsakovui, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisiama 196,02 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ((653,40 Eur x 30 proc.) / 100 proc. = 196,02 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti – panaikinti bendravimo su vaiku tvarkos 6.2. punktą „jeigu vienas iš tėvų nupirks sūnui prietaisą (pvz. išmanųjį laikrodį), leidžiantį susiekti su sūnumi ar nustatyti sūnaus buvimo vietą, kitas iš tėvų negali drausti sūnui tą prietaisą turėti su savimi (nešioti).“

Patikslinti bendravimo su vaiku tvarkos 2.5. punkto antrąją dalį, nustatant, kad „lyginiais metais sūnaus gimtadienį organizuoja T. G.. Gimtadienis organizuojamas (duomenys neskelbtini) arba artimiausią po jos einančią pirmąją savaitgalio dieną. Gimtadienio šventės, kurią organizuoja T. G., dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val., jeigu tai yra ne darbo diena, ir T. G. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val., ir nuo 17 val., jeigu tai yra darbo diena, ir T. G. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val.“

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo T. G. 1 943,55 Eur (tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 55 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo T. G. 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus, 50 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui T. G. iš ieškovės R. B. 196,02 Eur (šimtą devyniasdešimt šešis eurus, 2 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė