- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-869-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00486-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Morena“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Kreisel Vilnius“, A. M., R. M., S. G., G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Cemeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Technoteksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Torlina“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės firmos ,,VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Morena“ ir akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl akto panaikinimo ir prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Kreisel Vilnius“, A. M., R. M., S. G., G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Cemeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Technoteksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Torlina“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai AB „Morena“ ir AB firma „VITI“ prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 30-1401 „Dėl sklype (duomenys neskelbtini) esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ 2 dalį; uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, susijusius su AB firmos „VITI“ sudarytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2002 m. rugpjūčio 19 d., nuomos sutarties Nr. 353 su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimu dėl galiojančios nuomos sutarties neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui Nr. 30-1401; uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, susijusius su AB „Morena“ sudarytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007 m. kovo 8 d. nuomos sutarties Nr. N01/2007/268 su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimu dėl galiojančios nuomos sutarties neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui Nr. 30-1401, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo ne aukciono tvarka išnuomojo patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas AB firma „VITI“ 2002 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija sutartį dėl ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, kuria su vėlesniais pakeitimais ieškovui buvo išnuomota 27 043 m² sklypo dalis. Ieškovas AB „Morena“ 2007 m. kovo 8 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija taip pat sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria su vėlesniais pakeitimais ieškovui buvo išnuomota 14 869 m² sklypo dalis. Sutartys sudarytos pasinaudojus Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies suteikta teise, nes ieškovai nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame 5,8567 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovai gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1401 „Dėl sklype (duomenys neskelbtini) esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ (toliau- Įsakymas Nr. 30-1401), kuriuo nustatytos kitokio dydžio ieškovams ir tretiesiems asmenims nuomojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalys, priskirtinos prie šių asmenų valdomų statinių, negu jos įvardintos nuomos sutartyse bei jų prieduose. Ginčijamu įsakymu ieškovui AB firma ,,VITI“ buvo priskirta tik 3 663 m² ploto dalis, o ieškovui AB ,,Morena“ 4 076 m² ploto dalis asmeniniam naudojimui. Ieškovai ir tretieji asmenys taip pat buvo įpareigoti per vieną mėnesį nuo rašto gavimo kreiptis į VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių patikslinimo, nes priešingu atveju nuomos sutartys galės būti nutrauktos prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 3 p.). Ieškovų manymu, Įsakymas Nr. 30-1401 yra neteisėtas, priimtas subjekto neturinčio teisės jį priimti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl nuomojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau- Nutarimas Nr.260) patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir naudojimo taisyklės“ (toliau - Taisyklės) savivaldybės institucijai nesuteikė teisės priimti sprendimus ir duoti privalomus nurodymus dėl sklypo dalių priskyrimo konkrečiam statiniui eksploatuoti. Ieškovų teigimu, ginčijamo įsakymo 2 punktas yra neteisėtas, nes įsakymu nustatytos kitokios sklypo dalys nei buvo susitarta su VAVA, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas, teisėtumo bei konstitucinio valdžios galių ribojimo principus ir kitus teisės aktus. Todėl Įsakymo Nr. 30-1401 2 dalis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama Įsakymą Nr. 30-1401, viršijo teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus, nes savivaldos vykdomosios institucijos kompetencija valstybinės žemės sklypų formavimo bei valstybinės žemės sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti reikalingų sklypo dalių nustatymo srityje yra reglamentuota inter alia Taisyklėse. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai rėmėsi, tuo, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, nes šiuo atveju jos netaikytinos, kadangi ginčo teisinių santykių nereglamentuoja. Ginčijamas įsakymas nėra individualaus pobūdžio teisės aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, nes neatitinka individualaus administracinio akto požymių (vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei). Šiuo atveju atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą įgyvendino poįstatyminio teisės akto – Nutarimo Nr. 260 nuostatas, t. y. veikė kaip administracinį reglamentavimą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Įsakymas Nr. 30-1401 yra administracinis aktas, o jo nuginčijimui ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad Įsakymas Nr. 30-1401nepažeidė ieškovų teisių, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime ieškinį pripažino iš dalies, prašė atmesti ieškinio dalį dėl ginčijamo įsakymo 2 dalies 2.3 ir 2.25 punkto pagrindu ieškovams priskirtų valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0079:1609) dalių (64 m² ir 100 m²) pripažinimo neteisėtais, kitą ieškinio dalį nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel - Vilnius“ atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad trečiajam asmeniui buvo išnuomota 725 m² žemės sklypo dalis, plotas užfiksuotas pagal tuo metu galiojančią tvarką. Tuo metu žemės sklypas nebuvo išskirtas ir nebuvo nurodyta kokia konkreti sklypo dalis yra išnuomojama. Problema atsirado 2007 metais, kai prasidėjo ginčai dėl naudojimosi valstybinės žemės dalimi, nes trečiasis asmuo negalėjo privažiuoti prie savo pastatų. Trečiojo asmens teigimu, jam buvo išnuomota 725 m², žemės ploto, tačiau jam priklausančiais pastatais užstatytas plotas yra 968 m². Dėl to ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus viršininko administraciją ir raginama išspręsti susidariusią problemą, kol pagaliau VAVA inicijavo procesą trečiojo asmens prašymu. Trečiasis asmuo, remdamasis ginčijamu įsakymu, kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo ir šiuo metu yra išsinuomojęs papildomą žemės sklypo plotą po statiniais, o bendro ploto nuoma yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla. Dėl prevencinio ieškinio trečiasis asmuo nurodė, jog jis taip pat turi būti atmestas, kadangi ieškovai neįrodė, jog jų interesams kyla grėsmė.
Trečiasis asmuo „Swedbank Lizingas“ UAB atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Tretieji asmenys S. G. ir G. G. atsiliepime į ieškinį, jį pripažino. Nurodė, jog yra sudarę 2007 m. spalio 23 d., 0,0958 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį Nr. N01/2007-1250, kuria nuomos terminas nustatytas iki 2078 m. spalio 2 d. Tretieji asmenys tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl nuomotojui nėra jokio pagrindo nuomos sutartį vienašališkai nutraukti ar pakeisti.
Tretieji asmenys A. M. ir R. M. atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes.
Tretieji asmenys UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir UAB „Torlina“ atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinys ir prevencinis ieškinys buvo atmesti. Iš ieškovų trečiojo asmens UAB „Kreisel Vilnius“ naudai lygiomis dalimis priteista 5 929,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai lygiomis dalimis 148,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 392 UAB „Kreisel - Vilnius“ buvo išnuomotas 725 m² žemės sklypas, tačiau jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais buvo užstatyta didesnė 968,17 m² žemės sklypo dalis. Dėl to tarp trečiojo asmens ir ieškovų kilo ginčai dėl naudojimosi valstybine žeme eksploatuojant jiems nuosavybės teise priklausančius objektus. Šalims ginčo nepavykus išspręsti iš esmės, Įsakymu Nr. 30-1401, priimtu remiantis Nutarimo Nr. 260 nuostatomis, buvo nustatytos žemės sklypo dalys ir dydžiai, reikalingi kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui, esančiam valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatuoti. Teismo vertinimu, Įsakymas Nr. 30-1401 priimtas subjekto, pagal teisės aktus turinčio įgaliojimus priimti tokį įsakymą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas (Žemės įstatymo 9 str., Savivaldos įstatymo 29 str. 8 d., 1 p., a, Taisyklių 33 p.,). Teismo nuomone, Įsakymas Nr. 30-1401 nepažeidė ieškovų ir VAVA pasirašytų nuomos sutarčių, kadangi juo buvo tik nustatytos valstybinės žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir jų dydžiai, o ne išnuomotinų ieškovams ir tretiesiems asmenims sklypo dalių dydis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas padarė išvadą, kad Įsakymo Nr. 30-1401 2 dalis yra teisėta. Teismas taip pat pripažino, kad ginčijant administracinį aktą buvo praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kadangi 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo pripažintas teisėtu, teismas ieškovų prevencinį ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas AB firma ,,VITI“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1) Apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčijant Įsakymą Nr. 30-1401 Ieškovai apie Įsakymą Nr. 30-1401 sužinojo 2009 m. lapkričio 16 d., todėl ieškinio senaties eigos terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos. Be to, nepasibaigus senaties terminui AB firma ,,VITI“ su kitais asmenimis 2009 m. gruodžio 11 d. dėl ginčijamo įsakymo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė jį priimti, kaip neteismingą. Todėl ieškovas mano, ieškinio senaties termino nepraleido, nes pradinė kreipimosi į teismą dieną yra 2009 m. gruodžio 11 d. Taip pat nurodo, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su individualiu administraciniu aktu, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004).
2) Teismas netinkamai aiškino Nutarimo Nr. 260 nuostatas. Ieškovo teigimu, teismo teiginiai dėl tarp ieškovų ir trečiojo asmens vykusių ginčų dėl naudojimosi valstybine žeme eksploatuojant jiems nuosavybės teise priklausančius objektus nepagrįsti jokia bylos medžiaga ir neįrodyti. Šalys naudojimosi žemės sklypu tvarką nusistatė pačios, todėl jokių ginčų nekilo. Buvo tik UAB Kreisel Vilnius kreipimasis į VAVA, tačiau tai, ieškovo nuomone, negali būti laikoma ginču tarp šalių. Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad ginčijamu įsakymu ieškovams ir tretiesiems asmenims nebuvo nustatytas išnuomotų žemės sklypo dalių dydis, nes juo kaip tik buvo nustatyti žemės sklypo dydžiai konkretiems pastatams eksploatuoti, siekiant pakeisti galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį. Tai patvirtinama ir VAVA 2009 m. lapkričio 11 d. rašte. Todėl ieškovas teigia, kad VAVA davė privalomus nurodymus dėl sklypo dalių priskyrimo konkrečiam statiniui eksploatuoti, nors Nutarimas Nr. 260, jai tokios teisės nesuteikia. Nustatant išnuomotų valstybinės žemės sklypo dalių dydį, prioritetas turėjo būti teikiamas bendrasavininkių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009).
3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas Nr. 30-1401 savaime nepakeitė nuomos sutarties sąlygų ir nebuvo aišku, kodėl jis pažeidė ieškovų interesus ir galiojančias nuomos sutartis. Pagal nuomos sutarties ir jos pakeitimo sąlygas ieškovui AB firmai ,,VITI“ buvo išnuomota 27 043 m² žemės sklypo dalis, tačiau ginčijamu įsakymu buvo priskirta 3663 m² dalis ir raginama nuomos sutartį pakeisti. Ieškovas įsipareigojimus pagal nuomos sutartis vykdė tinkamai ir nepadarė jokių esminių sutarties pažeidimų, numatytų Taisyklių 38.13 punkte bei Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl kurių sutartis galėtų būti nutraukta, todėl nutraukti sutartį su ieškovu nebuvo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2007). Nuomotojas, siekdamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, galėjo remtis Civilinio kodekso 6.217 straipsniu arba vadovaujantis Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalimi tartis su nuomininku dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Tačiau nuomotojas ragino pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir grasino ją nutraukti. Tačiau apylinkės teismas nurodytu aspektu neanalizavo ginčijamo įsakymo ir galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių santykio ir ryšio.
4) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo dalys jau buvo nustatytos ir sudarytos esant galiojančioms valstybinės žemės nuomos sutartims su trečiaisiais asmenimis. Teismas nevertino, kad Įsakymas Nr. 30-1401 priimtas remiantis poįstatyminiu teisės aktu –Nutarimu Nr. 260 nenurodant jo priėmimo pagrindo ir nenurodant kokiu tikslu bei kuo vadovaujantis buvo nustatinėjamos valstybinės žemės sklype, Geologų g. 6, Vilniuje reikalingos žemės sklypo dalys.
5) Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškinyje buvo nepagrįstai nurodyta, kad Įsakymu Nr. 30-1401 ieškovams buvo sumažintos išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalys, nes iš 2009 metų lapkričio 11 d. rašto matyti, kad ieškovui AB firmai ,,VITI“ buvo priskirta didesnė žemės sklypo dalis 9 648 m² ir 36 737 m² bendro naudojimo sklypo dalis, ir tai teismo nuomone niekaip nepažeidė ieškovo interesų. Ieškovo teigimu, paminėtas raštas nėra norminis teisės aktas kurio pagrindu gali būti koreguojamos valstybinės žemės nuomos sutartis. Rašte nurodoma, kad ginčijamu įsakymu yra nustatytos valstybinės žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam bendraturčiui priklausančioms statinių dalims. Todėl mano, kad ginčijamas aktas yra nurodomas kaip pagrindas keisti arba, nesutikus su juo, nutraukti galiojančias terminuotas valstybinės žemės nuomos sutartis, kas iš esmės pažeidžia tiek valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygas ir pagrindus, tiek ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius.
6) Ieškovo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prevencinį ieškinį, nes 2009 m. lapkričio 11 d. rašte ieškovams, remiantis ginčijamu įsakymu buvo nustatytas įpareigojimas per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos kreiptis į VAVA žemėtvarkos skyrių dėl valstybinių žemės nuomos sutarčių patikslinimo, priešingu atveju sutartys su ieškovais galėjo būti nutrauktos remiantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Tačiau paminėto straipsnio 3 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta kitais įstatymų numatytais atvejais. Ginčijamas įsakymas nėra įstatymas, todėl ketinimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį šiuo pagrindu neteisėtas. Todėl buvo būtina uždrausti VAVA (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) veiksmus, susijusius su ieškovui išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimu.
7) Teismas nepagrįstai UAB ,,Kreisel Lietuva“ lygiomis dalimis iš ieškovų priteisė 5929 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo pažeisdamas Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo, nes trečiasis asmuo byloje pateikė tik atsiliepimą, o jo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (8.2 p., 8.18 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija nustatant statiniams eksploatuoti reikalingas sklypų dalis reglamentuota Nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Taisyklėmis (32 p., 32.1 p. 33 p.) ir suteikia teisę nustatyti pastatams eksploatuoti reikalingas sklypo dalis, ką atsakovas ginčijamu įsakymu ir padarė (Taisyklių 32.7-32.10 p.). Todėl teigti, kad buvo siekiama pakeisti su ieškovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis nėra pagrindo. Byloje pateiktas 2009 m. lapkričio 11 d. raštas patvirtina, kad ieškovams tenkanti valstybinio žemės sklypo bendrojo naudojimo dalis (statiniams eksploatuoti ir bendro naudojimo) buvo nustatyta ne atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet VAVA, kuri nurodytame rašte valstybinės žemės nuomininkams nurodė kreiptis dėl valstybinės žemės sutarčių patikslinimo atsižvelgiant į rašte nurodytus sklypo dalių dydžius. Mano, kad teismas pagrįstai taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes buvo ginčijamas administracinis aktas (ATBĮ 33 str. 1 d.)
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog civilinėje byloje ginčijant administracinį teisės aktą taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (ATBĮ 33 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2006). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad nuo 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojus Nutarimo Nr. 260 naujai redakcijai ne nuo bendranuomių susitarimo ar jų pageidavimo priklauso, kokio dydžio žemės sklypo dalis reikalinga atskiram statiniui eksploatuoti. Pagal Taisykles parduodamų valstybinės žemės sklypų dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienam gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčiui priklausančią namo dalį. Atsakovo manymu, prevencinis ieškinys buvo reiškiamas nepagrįstai, nes ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai. Todėl teismas pagrįstai jį atmetė.
Trečiasis asmuo UAB ,,Kreisel – Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog bendrosios kompetencijos teisme sprendžiamas klausimas dėl individualaus pobūdžio administracinio akto teisėtumo, savaime nereiškia, kad reikalavimui būtinai taikomas Civilinio kodekso nustatytas ieškinio senaties terminas. Tokiu atveju sprendžiant ieškinio senaties klausimą taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006). Todėl teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir sprendė, kad ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, o ieškovo kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą nenutraukė ieškinio senaties eigos (CK 1.130 str. 4 d.). Trečiojo asmens nuomone, ginčijamas įsakymas nekeičia ieškovui nuomos sutartimi suteikto žemės sklypo ploto dydžio, o tik nustato kiekvienam žemės sklype esančiam, savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru objektu, eksploatuoti reikalingas dalis bei šių dalių plotus bei išskiria bendram naudojimui tenkančią ploto dalį (įsakymo 2.1-2.25 p.). Nesutinka su ieškovo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Taisyklės nesuteikta teisės nustatyti statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingų žemės sklypo ploto dalių, nes Taisyklės aiškiai apibrėžia savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją nustatant statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis ir plotą, o įstatymai leidžia įgyvendinti Taisyklių nuostatas (Taisyklių 32.1-32.6 p., 34 p., Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 str. 1 p., 2 d.). Trečiojo asmens teigimu, ieškovo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta ne tik ieškovui iš esmės pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nes nuomos sutartis sudaryta dėl valstybinės žemės nuomos, kurios sąlygas reglamentuoja atskiros teisės normos (Taisyklių 30.10 p., 31.3 p.). Trečiasis asmuo nesutinka, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prevencinį ieškinį, kadangi prevencinio ieškinio tenkinimui būtina, kad būtų reali grėsmė dėl žalos padarymo ateityje kurią turi įrodyti ieškovas. Kadangi šiuo atveju nebuvo sąlygų prevencinio ieškinio tenkinimui, teismas turėjo pagrindą jį atmesti. Trečiojo asmens teigimu, bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai, nes teisinė pagalba neapsiribojo vien tik atsiliepimo surašymu ir atstovavimu teisme.
Tretieji asmenys A. M. ir R. M., UAB „Cemeka“, UAB „Technoteksas“ ir UAB „Torlina“ įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl šios bylos teismingumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir dalyvaujantiems byloje asmenims, ir pirmosios instancijos teismui, kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio protokolo, tokių abejonių buvo kilę (t. 2 b.l. 42-47).
Kaip minėta, byla inicijuota dėl Įsakymo Nr. 30-1401 (t. 1 b.l. 39-40) panaikinimo. Šio įsakymo 1 punktu konstatuota, jog nustatomos 58 567 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, kurios išskirtos pridedamame žemės sklypo ribų plane (M1:1000), o 2 punktu nustatyti konkretūs plotai pastatams. Ieškovai nurodo, kad nustatyti plotai įtakoja jų sudarytas nuomos sutartis, kuriose numatyti kitokie ieškovams išnuomotų žemės sklypų dydžiai.
Įsakymas Nr. 30-1401 priimtas vadovaujantis Nutarimu Nr. 260, kuriuo patvirtintos Taisyklės. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra pripažįstama, jog ginčai, susiję su Taisyklių taikymu, paprastai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ūlos tėkmė“ ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininkas; 2006 m. liepos 21 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „ Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „ Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija). Sutiktina, kad civilinio teisinio pobūdžio ginčai, susiję su Taisyklių taikymu ginčo šalims ar dominuojantys ginče, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad tarp šio sklypo naudotojų buvo kilę nesutarimai dėl jiems išnuomotų sklypų naudojimo, taigi, šie nesutarimai galėtų būti vertinami kaip ginčais dėl civilinių teisinių santykių.
Tačiau nagrinėjamu atveju nei Įsakymu Nr. 30-1401, nei pareikšto ieškinio išnagrinėjimu bei priimtu byloje sprendimu nebuvo ir nėra nustatomos/keičiamos/naikinamos žemės sklypų nuomininkų teisės ar pareigos, nebuvo ir nėra nustatomi išnuomojamų žemės sklypų dydžiai žemės nuomininkams - Įsakymu Nr. 30-1401, realizuojant Taisyklių nuostatas, nustatomos tik dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti kiekvienam žemės sklypo naudotojui. Taigi, tokio pobūdžio įsakymas yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Ieškovai ieškiniu, o apeliantas ir apeliaciniu skundu kvestionuoja šį administracinį aktą, nurodydami, kad jis priimtas pažeidžiant Taisyklių, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas, teisėtumo ir Konstitucijoje įtvirtintą valdžios galių ribojimo principus, teigdami, kad „savivaldos institucija neturi jokios teisės priimti sprendimus ir duoti privalomus nurodymus dėl sklypo dalių priskyrimo konkrečiam statiniui eksploatuoti“, t.y. jų nuomone, viešojo administravimo subjektui nesuteikta teisė veikti taip, kaip jis veikė priimdamas Įsakymą Nr. 30-1401. Taigi, ieškovai faktiškai nekelia civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, šiuo atveju ginčo esmė yra ta, kad jie kvestionuoja Įsakymo Nr. 30-1401 priėmimo teisėtumą viešojo administravimo subjekto kompetencijos (jam suteiktų įgalinimų ribų) viršijimo aspektu. Akivaizdu, kad konstatavus, jog priimant šį administracinį aktą iš tikrųjų buvo pažeisti ieškovų nurodomų viešųjų teisės aktų reikalavimai ir jį panaikinus ieškovų nurodomais motyvais, t.y. pripažinus šio dominuojančio reikalavimo pagrįstumą, išvestiniai prevencinio pobūdžio ieškinio reikalavimai apskritai liktų nebereikšmingi, taip pat taptų nebereikšmingas ir visų kitų aplinkybių, susijusių su šio akto (ne)įtaka tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims civiliniuose žemės sklypų nuomos teisiniuose santykiuose apskritai ir nuomininkų tarpusavio santykiams konkrečiai, aiškinimas ir tyrimas. Pagrindinio reikalavimo – panaikinti Įsakymą Nr. 30-1401 – atmetimas, nepaisant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 metų lapkričio 11 d. rašto (nes jis per se teisinių pasekmių nesukelia), taip pat nereikštų kitokių, negu numatyta ieškovų sudarytose žemės nuomos sutartyse, civilinių teisinių santykių nustatymo/pakeitimo/panaikinimo nei tarp žemės nuomininkų, nei tarp ieškovų ir valstybės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo.