- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-01
- Bylos Nr.
- 3K-3-80/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Januškienė, Zigmas Levickis, Juozas Šerkšnas
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kia Auto“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. R. įmonės ,,Unera“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 18 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. R. įmonės ,,Unera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kia Auto“ ir atsakovo UAB ,,Kia Auto“ priešieškinį ieškovui O. R. įmonei ,,Unera“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė ,,Hansa Lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pareiškimo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. balandžio 30 d. lizingo sutartimi Nr. 1031976 ir 2003 m. gegužės 9 d. turto priėmimo-perdavimo aktu įgijo iš atsakovo naują automobilį ,,Kia Carnival“ (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra šio automobilio nuomininkas (lizingo gavėjas), o automobilio nuosavybės teisės priklauso trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hansa Lizingas“, finansavusiai automobilio įsigijimą.
2003 m. gruodžio 19 d. automobilis sugedo, t. y. neužsivedė jo variklis. 2003 m. gruodžio 23 d. automobilis buvo pristatytas į UAB ,,Kia Auto“ servisą diagnostikai ir remontui. Atsakovas, remdamasis PVM sąskaita-faktūra LEB Nr. 8494461, 2003 m. gruodžio 24 d. pareikalavo iš ieškovo sumokėti atsakovui 3540,05 Lt už automobilio gedimo remontą, tačiau automobilis nebuvo suremontuotas. Atsakovas tada teigė nustatęs, kad automobilio variklis sugedo dėl to, kad buvo naudojami netinkami degalai, todėl gedimui pašalinti atsakovo suteikiama 36 mėnesių daikto kokybės garantija šiuo atveju nebus taikoma, ir kad automobilis turi būti remontuojamas ieškovo sąskaita. Atsakovas vadovavosi uždarosios akcinės bendrovės ,,SGS Klaipėda Ltd.“ atliktu iš automobilio kuro filtro paimto kuro bandinio tyrimu.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad automobilio variklis iš tikrųjų sugedo ne dėl netinkamo kuro naudojimo. Eksploatuojant automobilį, buvo naudojamas tinkamas kuras – dyzelinas, kurį ieškovas pirko UAB ,,Lietuva Statoil“. Ieškovo teigimu, UAB ,,SGS Klaipėda Ltd.“ atliktu tyrimu negalima vadovautis, nes buvo pažeista kuro bandinio paėmimo tvarka.
Kadangi atsakovas atsisakė savo lėšomis suremontuoti ieškovo automobilį, tai ieškovas buvo priverstas išsinuomoti kitą automobilį, kol bus atliktas jo turimo automobilio ,,Kia Carnival“ remontas. Ieškovas 2004 m.sausio 15 d. nuomos sutartimi išsinuomojo tokio paties modelio ir markės automobilį iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Transeta“. Ieškovas automobilį išsinuomojo trims mėnesiams nuo 2004 m. sausio 15 d. iki 2004 m. balandžio 15 d. Automobilio nuomos išlaidos buvo 10 919,89 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad bendra turėtų nuostolių suma, susidedanti iš išlaidų, susijusių su automobilio remontu (28 009,12 Lt), kito automobilio nuoma ir kitomis išlaidomis (11 573,89 Lt), yra 39 583,01 Lt.
Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 28 009,12 Lt priteisimo už automobilio remontą. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą, susijusį su kito automobilio, analogiško pirktam iš atsakovo, nuoma ir kitomis jo turėtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Jis nurodė, kad, priimant automobilį remontuoti, ieškovo atstovas atsakovui paaiškino, kad, važiuojant automobiliui Baltarusijos teritorijoje, užgeso variklis. Tikrinant automobilį, buvo nustatyta, kad nėra slėgio maitinimo sistemoje ir neveikia purkštukai. Atsakovas, dalyvaujant ieškovui ir jam sutikus, atsuko kuro filtrą ir išpylė į švarią ir sausą plastikinę tarą ten buvusį kurą. Taip pat buvo paimtas mėginys iš kuro bako. Buteliai su kuro mėginiais buvo hermetiškai uždaryti, apsukti lipnia juosta, apjuosti popieriumi, ant kurio pasirašė ieškovas ir atsakovas, tada vėl papildomai apvynioti lipnia permatoma juosta. Pilant kurą į plastikinį indą ir butelius, buvo juntamas dyzeliniam kurui nebūdingas kvapas, o kurą išpylus ant žemės ir padegus, jis lengvai užsidegė, o tai yra visiškai neįmanoma dyzeliniam kurui.
Atsakovui nustačius, kad neveikia kuro tiekimo sistema, ieškovo prašymu buvo pakeisti tik keturi purkštukai. Ieškovui išvažiavus iš autoserviso ir nuvažiavus apie 1 kilometrą, variklis vėl užgeso. Atsakovas ieškovo prašymu transportavo automobilį į autoservisą, pakeitė visą variklio maitinimo sistemą ir variklį išbandė. Pasiekus tinkamą variklio temperatūrą, variklyje pasigirdo pašaliniai bildesiai ir variklio darbas strigo. Variklis buvo išardytas nustatyti defektams. Atsakovas įtarė, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo automobilyje anksčiau panaudoto netinkamo kuro, kuris neatitiko galiojančių standartų, ir gedimų atskiruose automobilio variklio mazguose. Atsakovas, vadovaudamasis ,,Kia Motors“ garantinėmis sąlygomis, dėl netinkamų degalų naudojimo atsisakė remontuoti variklį garantine tvarka. Ieškovui pateikus atsakovui užsakymą automobilio remontui, atsakovas atliko remontą už 28 009,12 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo O. R. įmonės ,,Unera“ ieškinį atsakovui UAB ,,Kia Auto“, trečiajam asmeniui UAB ,,Hansa Lizingas“ patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 Lt automobilio nuomos išlaidų, 300 Lt žyminį mokestį ir 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsakovo UAB ,,Kia Auto“ priešieškinį O. R. įmonei ,,Unera“, trečiajam asmeniui UAB ,,Hansa Lizingas“ patenkino visiškai: 1) priteisė iš ieškovo atsakovo UAB ,,Kia Auto“ naudai 28 009,12 Lt skolą, 840,28 Lt žyminį mokestį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2004 m. birželio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nusprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip rangovo pareigas, nes darbai užtruko neprotingai ilgai. Užsitęsus automobilio remontui, ieškovas verslo tikslais turėjo išsinuomoti kitą analogiškos paskirties automobilį. Teismas konstatavo, kad: ieškovo patirtos išlaidos laikytinos nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti užsakovas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis); nuostoliai atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246 straipsnis), tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); atsakovo kaltė nebūtina, nes jis yra įmonė, kuri už prievolės neįvykdymą ir netinkamą įvykdymą atsako visais atvejais, išskyrus nenugalimą jėgą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis); atsakovas galėjo protingai numatyti šiuos ieškovo nuostolius kaip prievolių, kylančių iš rangos sutarties, neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovo automobilyje įpilti degalai neatitiko standarto LST EN 590 reikalavimų, t. y. kad buvo naudojamas netinkamas kuras. Taigi atsakovo atsisakymas atlikti garantinį automobilio remontą, teismo nuomone, yra pagrįstas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis. Teismas nenustatė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinis ir atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 28 009,12 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų (nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento) priteisimo iš atsakovo, ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 18 d. nutartį; 2) priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 3 dalies normą, todėl neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ieškovo ir atsakovo ir pažeidė CPK 178 straipsnio normą. Šie teisės normų pažeidimai yra reikšmingi vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
2. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas (pardavėjas) garantavo automobilio kokybę. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies normą, atsakovas (pardavėjas) privalėjo įrodyti ne tik tai, kad pirkėjas pažeidė automobilio naudojimo taisykles, bet ir tai, kad automobilio variklio trūkumai atsirado po daikto perdavimo ir kad minėtų taisyklių pažeidimas lėmė daikto, t. y. automobilio variklio, trūkumų atsiradimą. Teismai nereikalavo, kad atsakovas įrodytų šias aplinkybes, todėl pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalies, CPK 178 straipsnio normas. Byloje nesurinkta įrodymų, kad naudojimo taisyklių pažeidimas lėmė automobilio variklio trūkumų atsiradimą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovui buvo perduotas netinkamas kokybės automobilis, automobilio ar atskirų detalių kokybė neatitiko tokiam gaminiui keliamų reikalavimų, gamintojo nustatytų standartų. Toks apeliacinės instancijos teismo teiginys duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad teismas perkėlė ieškovui pareigą įrodinėti, kad automobilis jau iki jo perdavimo ieškovui momento turėjo trūkumų. Tačiau CK 6.333 straipsnio 3 dalis perkelia pardavėjui pareigą įrodinėti daikto trūkumų nebuvimą iki perdavimo pirkėjui, daikto naudojimo taisyklių pažeidimą ir trūkumų kilmę, tuo atveju, kai pardavėjas garantuoja parduodamo daikto kokybę. Taigi, ne ieškovas turėjo įrodyti, kad jam buvo perduotas trūkumų turintis automobilis, o atsakovas turėjo įrodinėti, kad automobilis iki jo perdavimo atitiko kokybės reikalavimus ir sugedo dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles. Tačiau atsakovas minėtų aplinkybių neįrodinėjo.
3. Atsakovas net neįrodinėjo to, kad automobilio variklio trūkumas atsirado dėl netinkamo kuro naudojimo, nors pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį tokia pareiga tenka būtent pardavėjui. Kaip liudytojas apklaustas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto (toliau – VGTU TIF) docentas V. V. parodė, kad netinkamo kuro naudojimas negalėjo lemti nustatytų automobilio variklio defektų. Tik ilgesnį laiką netinkamos kokybės kuro panaudojimas gali lemti variklio gedimą, tačiau šios aplinkybės teismai neanalizavo ir nepaneigė. VGTU TIF atliktu 2004 m. vasario 17 d. techninės ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad akivaizdaus gedimo, būdingo panaudojus netinkamą kurą, automobilio variklyje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nenurodė, kodėl atmeta šį ieškovo pateiktą įrodymą.
Nei UAB ,,SGS Klaipėda Ltd.“ laboratorijos išvada, nei ieškovo prašymu apklausti liudytojai nepaaiškino, kokią įtaką šios laboratorijos išvadoje nurodytų rodiklių neatitinkančio kuro panaudojimas turi variklio darbui. Atsakovas neprašė teismo skirti ekspertizės ar apklausti atitinkamos srities specialistą. Atsakovas neįrodė, kad tarp pirkėjo panaudoto kuro ir variklio gedimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl negalima teigti, kad variklio gedimas įvyko dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles.
4. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais vadovavosi, darydamas išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog netinkamų degalų naudojimas lėmė automobilio variklio pažeidimą ir dėl to atsakovas turėjo teisėtą pagrindą netaikyti garantijos.
5. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 (7 punkte) kaip pavyzdys yra pateikta CK 6.333 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti kitokią įrodinėjimo tvarką, kurią ir pažeidė šią bylą nagrinėję teismai.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Kia Auto“ prašė kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai priėmė pagrįstus ir teisingus procesinius sprendimus.
2. Atsakovas neginčijamai įrodė, kad iki 2003 m. gruodžio 19 d., t. y. iki automobilio eksploatacijos taisyklių pažeidimo, automobilis buvo geros kokybės, nes ieškovas dėl daikto kokybės nė karto nesikreipė į atsakovą; automobilio trūkumų atsirado po automobilio perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio naudojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos; ieškovui pažeidus automobilio naudojimo taisykles, t. y. naudojant netinkamos kokybės kurą, buvo sugadinta ne tik visa kuro tiekimo sistema, bet ir atskiri variklio mazgai.
3. VGTU TIF docentas teisme patvirtino, kad netinkamo kuro naudojimas veikia tiek kuro sistemą, tiek variklį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas žemesnės instancijos teismuose nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.
Ieškovas eksploatavo jam pagal lizingo sutartį perduotą valdyti ir naudotis automobilį. Eksploatuodamas jį, ieškovas turėjo naudoti tinkamus degalus. Aplinkybės, ar ieškovas naudojo tinkamus degalus, nustatymas yra fakto klausimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovo automobilyje buvo įpilti standarto neatitinkantys degalai, todėl kasacinis teismas aplinkybių, susijusių su degalų tinkamumu, netikrina ir nevertina. Byloje nustatyta, kad variklio gedimą lėmė ne jo defektai. Taigi teismų konstatuotos aplinkybės, kad variklio gedimo priežastis buvo standarto neatitinkančių degalų naudojimas, yra pagrindas aiškinant ir taikant CK 6.333 straipsnio 3 dalies normą. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos“. Atsakovas garantavo daikto kokybę, todėl jis privalo įrodyti, kad automobilio variklis sugedo dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio eksploatacijos reikalavimus. Minėta, kad automobilis buvo perduotas ieškovui. Ieškovas automobilį naudojo, todėl variklis sugedo po automobilio perdavimo ieškovui. Teismai konstatavo, kad automobilyje buvo įpilti standarto neatitinkantys degalai. Tokių degalų naudojimas yra nesuderinamas su automobilio variklio eksploatacija. Taigi teismai padarė teisingas išvadas dėl šalių atsakomybės už variklio gedimą. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismų sprendimai atmesti jo reikalavimą dėl 28 009,12 Lt remonto išlaidų ir 6% procentų metinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti. Šis kasacinio skundo motyvas nesuprantamas, nes nurodyto dydžio nuostolių dėl variklio remonto ir iki remonto detalių pakeitimo turėjo atsakovas. Ieškovas tokių išlaidų neturėjo, juolab, kad šio reikalavimo jis atsisakė pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 113). Teismai materialinės ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.