Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. B., patikslintą prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo liudijimas patvirtina, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. B. ir R. G. dukra.

Mirties įrašas patvirtina, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. B. gavo 2022 m. kovo 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacinį pranešimą, kad palikėjas G. B. turi anūkę D. G.. Pirmos eilės paveldėtoja G. B. atsisakė priimti palikimą po palikėjo mirties, todėl atsirado būtinybė priimti palikimą antros eilės paveldėtojai D. G.. G. B. yra D. G. motina. Išaiškinta, kad ji privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus kreipdamasi į teismą dėl leidimo išdavimo ir pateikti skyriui įrodymus, patvirtinančius kreipimąsi į teismą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą savo vaiko vardu.

Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad mirusiojo atžvilgiu buvo užvesta daug vykdomųjų bylų, jis turėjo skolų.

Iš teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo matyti, kad G. B. palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

G. B. posėdžio metu nurodė, kad terminas praleistas, nes nežinojo, kad tėvas mirė, su juo santykių nepalaikė, anūkė su seneliu nebendravo, daugiau nei po pusmečio sužinojo, kad tėvas mirė. Tiksliai apie tėvo turtą ji nežino, bet skolų, kiek žino jis turi. Jai tokios naštos nereikia, dukra nenukentės, jei atsisakys palikimo. Šiuo metu dukros turtinė, gyvenimo aplinka yra užtikrinta. Prašo prašymą tenkinti, nes su tėvu nebendravo, ryšių nepalaikė, yra antstolių skolų, būtų dukrai užkrauta papildoma našta, o naudos jokios.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja, atstovaujama atstovės pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepilnametis vaikas ir jo motina su mirusiuoju nebendravo, tik daugiau nei po pusmečio sužinojo, kad jis mirė, todėl nežinojo apie atsiradusį paveldėti turtą po jo mirties ir neturėjo jokių objektyvių galimybių laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Prašyme bei teismo posėdyje nurodytos priežastys yra svarbios. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl prašymo patenkinimo nepateikė.

Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio G. B. mirties, nes pareiškėja, būdama nepilnametė palikimo priėmimo reikšmės nesuvokė ir nežinojo palikimo priėmimo būdų bei terminų, su seneliu nebendravo, o vaiko atstovė pagal įstatymą G. B. paaiškino, kad nežinojo apie tėvo mirtį ir teisę paveldėti jo turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus daro išvadą, kad ginčo dėl prašymo dalyko nėra, prašymas įrodytas, todėl tenkintinas, remiantis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos principais, D. G. atnaujintinas praleistas terminas palikimui, atsiradusiam po G. B., mirties ((duomenys neskelbtini)) atsisakyti priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Prašyme taip pat prašoma išduoti teismo leidimą G. B. atsisakyti priimti palikėjo G. B. palikimą nepilnametės D. G. vardu.

Teismo leidimas – būtina nepilnamečių vaikų paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą. Asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu turtu, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis). Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Iš palikėjo dukros ir nepilnametės anūkės motinos paaiškinimų posėdžio metu bei išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad palikėjas turėjo daug skolų, o palikėjo dukros teigimu, tėvas gyveno taip, kad neturėjo turto.

Nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą užtikrino, kad nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, priešingai atsisakius priimti palikimą vaikas bus apsaugotas nuo papildomų išlaidų viršijančių paveldimo turto vertę. Netikėti nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 13 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė duomenų, kad atsisakymas priimti palikimą nepilnametės dukros vardu pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl teismo leidimas išduotinas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

patikslintą prašymą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjai D. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai atstovės pagal įstatymą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnametės dukros D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.