- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- eI-4391-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00519-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (4.16)-23-933 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja daugiabučių namų statybos bendrija (toliau – DNSB) „Birutės parkas“ skundu prašo:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (4.16)-D3-933 „Dėl informacijos pateikimo“;
2) įpareigoti atsakovę patikslinti pareiškėjai suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus: 1) bendro naudojimo keliais užstatytai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), daliai taikant nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą; 2) patikslinti pareiškėjos naudojamą valstybinės žemės plotą, nustatant, kad pareiškėja naudojasi 0,8159 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr.(4.16)-23-400 (toliau – Raštas Nr. (4.16)-23-400) buvo informuota, kad jai buvo paskaičiuotas 2 679,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 1,0531 ha ploto keliu užstatytą valstybinę žemę, esančią 6,4809 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).) (toliau – Žemės sklypas). Nesutikdama su valstybinės žemės nuomos paskaičiavimu, 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama taikyti „nulinį“ mokesčio tarifą ir patikslinti 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Nurodo, kad atsakovė 2018 m. balandžio 12 d. skundžiamu sprendimu (atsakymu) Nr. (4.16)-D3-933 prašymą netenkino. Pareiškėjos teigimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, nes yra formalus, plečiamai aiškinami teisės aktui, nevertinamos visos faktinės aplinkybės, nepagrįsta kaip ir kokiu pagrindu buvo apskaičiuota jos naudojama Žemės sklypo dalis. Pažymi, jog atsakovė nepateikė visų prašomų duomenų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsakovei pateikto Žemės sklypo plano.
Nurodo, jog UAB „Palangos kempingas“ 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties ir 2003 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties patikslinimo pagrindu valdė visą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausiusį 6,4809 ha ploto Žemės sklypą. Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kurio pagrindu NŽT nustatytos Žemės sklypo dalys nuosavybėn ar nuomai. Pareiškėjos teigimu, per 15 metų pagal Detaliuoju planu suformuotą kvartalo vystymo koncepciją, Žemės sklype buvo pastatytas mažaaukštės statybos gyvenamųjų ir rekreacijai skirtų namų kvartalas, kuriame nuosavybės teise turtą valdo apie 82 asmenys. Už Žemės sklypo dalis įgijusių asmenų lėšas Žemės sklype buvo įrengti ir 2007 ir 2013 metais Nekilnojamojo turto registre įregistruoti keliai, kurie nuosavybės teise, kaip teritorijos vystytojui ir kelių statytojui, priklausė UAB „Nuova Capital“. Viešame registre įregistruotų kelių plotai yra 1 975 kv. m ir 6 184 kv. m, iš viso – 8 159 kv. m. Keliais yra patenkama prie visų Žemės sklype pastatų statinių. Nurodo, jog dalis nuosavybės teise pastatus Žemės sklype valdančių savininkų 2015 m. balandžio 23 d. įkūrė DNSB „Birutės parkas“, kuri buvo įkurta valdyti, tvarkyti ir įsigyti objektus, būtinus naudojimuisi gyvenamaisiais namais ir kitos paskirties pastatais. Bendrijos nariais yra 65 iš 82 turto savininkų. Teigia, jog DNSB „Birutės parkas“ 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš UAB „Nuova Capital“ kelius, kartu su keliais perduota nuomos teisė į Žemės sklypo dalį, skirtą naudoti kelius pagal paskirtį. Pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perduota nuomos teisė į Žemės sklypo dalį, kuri nėra užstatyta sutartimi perleidžiamu turtu. Nurodo, jog 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo, tačiau NŽT nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarties.
Teigia, jog pagal Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217 (toliau – Taisyklės) 62.17 punktą, nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinis“ mokesčio tarifas taikomas bendrojo naudojimo keliu užimtai žemei ir kad jai nuosavybės teise priklausantys keliai yra bendro naudojimo, nes jais faktiškai naudojasi ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkai, kurie nėra DNSB „Birutės parkas“ nariai. Pareiškėjos teigimu, teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad šie keliai nėra įrašyti į vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jiems nėra nustatytas servitutas, nes Taisyklėse nėra nurodoma, kad „nulinis“ tarifas taikomas tik į vietinės reikšmės kelių sąrašą įrašytiems bendrojo naudojimo keliams, taip pat nėra nurodoma, kad mokesčio lengvata taikoma tik servitutiniams bendrojo naudojimo keliams.
Pareiškėjos teigimu, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė ją laiko valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja, t. y. ar Taisyklių 9.2 punkto, ar 9.3 punkto pagrindu. Jos vertinimu, ji gali būti laikoma žemės nuomos mokesčio mokėtoja Taisyklių 9.2 p. pagrindu, nes 2016 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise įsigijus valstybinėje žemėje esančiu VĮ „Registrų centras“ įregistruotus kelius, NŽT su ja nesudarė žemės nuomos sutarties dėl keliais užstatytos žemės naudojimo. Nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso ne visi faktiškai Žemės sklype esantys keliai, o tik nurodyti kadastrinėse bylose. Remdamasi Taisyklių 26 punktu tvirtina, jog kai viename žemės sklype yra keli pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, poilsio pastatų patalpos, garažų bendrijos) ir jų savininkai yra skirtingi, žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti naudojama žemės sklypo dalis, tenkanti kiekvienam naudotojui, kuri apskaičiuojama proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų) dalį naudojamame valstybiniame žemės sklype. Pažymi, jog nėra visų daugiabučių namų savininkų bendrija, o atskirų statinių (gyvenamų ir rekreacijai skirtų namų) savininkų bendrija, kuri įstatymiškai neturi teisinio pagrindo iš ne bendrijos narių reikalauti atlyginti už bendro naudojimo objektus patirtų išlaidų. Akcentuoja, kad pagal 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Nuova Capital“, kaip Žemės sklypo nuomininkas, perleido tik Žemės sklypo dalį, skirtą naudoti kelius pagal paskirtį, o ne visą jos nuomotą Žemės sklypo dalį. Teigia, jog Taisyklių 9.1 punkto pagrindu UAB „Nuova Capital“ laikytina žemės nuomos mokesčio mokėtoja už likusios valstybinės žemės, kurios neapima pareiškėjai priklausantys keliai, plotą. Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jai priklausantys keliai užima 0,8159 ha, o ne 1,0531 ha., todėl atsakovė nepagrįstai jai skaičiuoja žemės mokestį už 0,2372 ha (1,0531 ha – 0,8159 ha) Žemės sklypo dalį. Tvirtina, jog dėl šių priežasčių atsakovė turėjo patikslinti deklaraciją ne tik jai pritaikydama „nulinį“ mokesčio tarifą, bet ir patikslinti naudojamą valstybinės žemės plotą.
Pareiškėjos atstovai skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog DNSB „Birutės parkas“ nepateikė savivaldybės administracijai žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2017 metus, todėl pareiškėjai, kaip faktinei šio valstybinės žemės sklypo dalies 1,0531 ha naudotojai, buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2017 metus – 2 679,51 Eur. Nurodo, jog Žemės sklypo plotas apima teritorijas, užimtas pastatais ir kitais statiniais, t. y. gatve, privažiavimais prie pastatų, šaligatviais ir kt. Dalis šiame sklype esančių teritorijų, kurios užimtos pastatais, yra išnuomotos pastatų savininkams, dalis parduotos, dalis yra naudojamos nesudarius žemės nuomos sutarčių. Nurodo, jog Žemės sklypo pasidalinimo plane yra sužymėtos sklypo dalys, užimtos statiniais, ir naudojami plotai. Sklypo plane nurodyta žemės dalis (1,0531 ha) pažymėta indeksu A, yra užstatyta gatve, pravažiuojamu keliu, nuovažomis, šaligatviais, taipogi ji apima ir žalias vejas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjai priklauso susisiekimo komunikacijos – keliai, kurie yra apmokestintoje sklypo dalyje, plane pažymėtu indeksu A. Teigia, jog šie keliai nėra bendrojo naudojimo keliai, nes valstybinės žemės sklypu ir jame esančia gatve bei pravažiavimu visa apimtimi naudojasi tik jame esančių statinių savininkai. Teritorija yra uždara ir į ją patekti tretieji asmenys negali, nes stovi kelio užtvaras. Pažymi, kad, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas šios gatvės servitutas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ginčo kelias priskiriamas prie vidaus kelių, kurie apibūdinami kaip fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai.
Atsakovės teigimu, Žemės sklypo plane pažymėtas didesnis plotas nei Nekilnojamojo turto registre, nes jis apima ne tik gatvę bei pravažiuojamąjį kelią, bet ir tą teritorijos dalį, kuri reikalinga statinio – susisiekimo komunikacijos – eksploatavimui. Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl šios sklypo dalies nesudaryta, dėl to nuomos mokestis buvo paskaičiuotas valstybinės žemės naudotojui, t. y. statinio – susisiekimo komunikacijų savininkei DNSB „Birutės parkas“. Teigia, jog asmuo valstybine žeme, kuri reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas, todėl jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės sklypo dydį. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles. Teigia, jog ta aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nelemia išvados, kad žemė ar žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis ir kad už jo naudojimąsi neturi būti mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Atsakovės atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl skundo reikalavimų. Atsiliepime nurodo, jog NŽT Palangos skyriuje 2017 m. vasario 22 d. gautas pareiškėjos prašymas išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsižvelgus į tai, jog žemės sklypo plane nėra išskirta bendra visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalinga bendro naudojimo dalis, išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), NŽT turės teisę tik bendrijai pateikus parengtą valstybinės Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame būtų išskirta bendra visiems ar keliems žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalinga bendro naudojimo dalis. Teigia, jog pareiškėja kartu su 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 16SD-439- (14.16.104.) minėto plano nepateikė ir valstybinės žemės nuomos sutartis su bendrija nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (4.16)-D3-933, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pritaikyti „nulinį“ mokesčio tarifą ir atlikti pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2017 metus duomenų patikslinimą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (4.16)-23-400 pareiškėją informavo, jog jai apskaičiuotas 2 679,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 1,0531 ha valstybinę žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja, nesutikdama su paskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu, atsakovei 2018 m. kovo 14 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė patikslinti Palangos miesto savivaldybės administracijos suformuotą DNSB „Birutės parkas“ 2017 m. žemės nuomos mokesčio deklaraciją taikant nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad: 1) savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti nėra suformuotas ir su pareiškėja nėra sudaryta Žemės sklypo dalies, kuri užimta DNSB „Birutės parkas“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (inžineriniais statiniais), valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl jai nėra žinomas bendrijai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu užimtas valstybinės žemės plotas; 2) valstybinės žemės plotas yra užimtas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiomis susisiekimo komunikacijomis – pravažiuojamais keliais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o jais naudojasi ne tik DNBS „Birutės parkas“ nariai, bet ir kiti Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkai, kurie nėra DNBS „Birutės parkas“ nariai; 3) pagal Taisyklių 62.17 punktą, taikomas nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinis“ mokesčio tarifas valstybinei žemei, kuri naudojama asmenų pagrindinei veiklai ar paskirčiai – bendrojo naudojimo kelių užimtai žemei. Pareiškėja prašymu taip pat prašė pateikti Rašte Nr. (4.16)-23-400 minimą NŽT Palangos skyriaus Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktą Žemės sklypo planą ir kitus su šiuo planu pateiktus duomenis dėl DNSB „Birutės parkas“ naudojamo Žemės sklypo dalies ploto paskaičiavimo.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (4.16)-D3-933 (toliau – skundžiamas Sprendimas, pareiškėja skunde klaidingai nurodė sprendimo Nr. (4.16)-23-933 ) pareiškėjai nurodė, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas 1387) 1 punktu, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, ir taikant žemės nuomos mokesčio tarifų dydžius, nustatomus kiekvienais metais savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodė, jog Žemės sklypo plane, kuris buvo pateiktas NŽT Palangos skyriaus, indeksu A pažymėta žemės 1,0531 ha dalis yra naudojama bendrai visų šio kvartalo naudotojų, kurioje yra įrengti statiniai susisiekimo komunikacija – pravažiuojamas kelias D2 kategorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo komunikacija – gatvė (pagalbinė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nuovažomis ir veja ir kad pagal DNSB „Birutės parkas“ įstatus, šio sklypo bendro naudojimo objektų valdymui ir priežiūrai ir buvo įkurta ši bendrija , 2017 m. birželio 23 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Sprendime nurodė, jog valstybinės žemės sklypo padalinimo plane teritorija pažymėta indeksu A nėra pažymėta, kaip bendro naudojimo kelias, o DNBS „Birutės parkas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra vietinės reikšmės keliai (vietinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-139 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“), kuriais gali naudotis tretieji asmenys kertantys šią uždarą teritoriją, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašuose nėra nurodytas šių gatvių servitutas.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir įvertinusi visas aplinkybes, skundžiamu sprendimu sprendė, jog nėra pagrindo DNSB „Birutės parkas“ pritaikyti „nulinį“ mokesčio tarifą pagal Taisyklių 62.17 punktą bei atlikti pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2017 metus duomenų patikslinimą, todėl šis aktas vertintinas kaip administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines asekmes.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2244-1062/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Iš skundžiamo atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjai DNSB „Birutės parkas“ valstybinės žemės mokestis apskaičiuotas taikant tarifų dydžius, nustatomus kiekvienais metais savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau nenurodytas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nustatytas toks mokestis. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilojamieji daiktai – susisiekimo komunikacijos – gatvė (pagalbinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pravažiuojamas kelias D2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas yra apie 0,8159 ha, kuriuos 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko pareiškėja. Pareiškėja šių nekilnojamųjų daiktų eksploatavimui nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjai žemės mokestis apskaičiuotas ne pagal jai priklausančių daiktų 0,8159 haplotą, o už 1,0531 ha plotą. Atsakovė Sprendime nepagrindžia, kodėl valstybinės žemės mokestis buvo paskaičiuotas už didesnį valstybinės žemės plotą negu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų- kelių plotas. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad toks plotas apmokestintas, vadovaujantis NŽT Palangos skyriaus pateiktu žemės sklypo planu, tačiau nenurodyti plano duomenys (plano sudarymo data), nepateikta paaiškinimų, kodėl vadovautasi būtent šiuo planu, o ne VĮ Registrų centro duomenimis. Sprendime nurodytas žemės sklypo planas prie skundžiamo sprendimo nepridėtas, nėra duomenų apie jo išsiuntimą pareiškėjai, nors pareiškėja 2018 m. kovo 14 d. prašė jį pateikti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte įtvirtinta viena iš išimtinių savivaldybės kompetencijų – <...> vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, grąžinimo, lengvatų ir apskaitos tvarką Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsiranda: 9.1) sudarius ar perėmus įsipareigojimus pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį; 9.2) įsigijus nuosavybės teise pastatus, statinius, įrenginius ar patalpas, kurie yra valstybinės žemės sklypuose, tačiau dėl kurios naudojimo nėra sudaryta žemės nuomos sutartis arba kuri nėra perduota naudotis panaudos teise; 9.3) kitais atvejais (pvz., paveldėjo, išsinuomojo), kai asmuo naudoja nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, ir tampa valstybinės žemės naudotoju. Taisyklių 62 punkte numatyta, jog taikomas nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinis“ mokesčio tarifas subjektams, Lietuvos Respublikos atitinkamais įstatymais atleistiems nuo šio mokesčio mokėjimo, bei valstybinei žemei, kuri naudojama asmenų pagrindinei veiklai ar paskirčiai: <...> bendrojo naudojimo kelių užimtai žemei (62.17 punktas).
Skundžiamame sprendime pareiškėjai apskaičiuotas valstybinės žemės mokestis įvardijamas „žemės nuomos mokesčiu“, nors kartu pripažįstama, kad pareiškėja Žemės sklypo teritorijai nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties ir įsiregistravusi mokesčio mokėtoju. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog atsakovė rėmėsi kai kuriomis Palangos miesto savivaldybės priimtomis Taisyklių nuostatomis, tačiau Sprendime nenurodė, kokiu konkrečiu Taisyklių 9 punkto pagrindu pareiškėja yra priskirta valstybinės žemės mokesčių mokėtoju Palangos miesto savivaldybėje., t. y., ar dėl to, kad ji yra įsigijusi nuosavybės teise pastatus, statinius, įrenginius ir kt., ar kitais atvejais, pvz., kai asmuo naudoja nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, ir tampa valstybinės žemės naudotoju. Pareiškėjai 2018 m. kovo 14 d. prašyme argumentuojant, kad jai priklausantys keliai yra bendrojo naudojimo ir jais taip pat naudojasi kiti asmenys, atsakovė nenurodė sprendime pagal kokius kriterijus jai nuosavybės teise priklausantys keliai nepriskiriami prie bendrojo naudojimo kelių. Sprendime nurodyta, kad valstybinės žemės sklypo padalinimo plane teritorijoje A nėra pažymėta bendrojo naudojimo kelio ir kad jai nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra vietinės reikšmės keliai (vietinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-139) taip pat nurodyta, kad VĮ Registrų centro turto išraše nėra nurodytas šių gatvių servitutas. Nagrinėjamu atveju nedetalizuota pagal kokius kriterijus keliai priskiriami prie bendrųjų kelių, t. y. ar tik tais atvejais, kai jie įtraukti į Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą ir ar kitais atvejais, nemotyvuotos ir kitos sprendime nurodytos aplinkybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review) t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Nors atsakovė atsiliepime teismui vadovaudamasi Kelių įstatymu paaiškino kokiais kriterijais pareiškėjos kelias nepriskiriamas prie bendrųjų kelių (teritorija yra uždara, į ją patekti tretieji asmenys negali, nes stovi kelio užtvaras) ir paaiškino dėl ko buvo paskaičiuotas mokestis už didesnį plotą, nei, kad nurodytas Nekilnojamojo turto registre, tačiau šie papildomi motyvai nebuvo nurodyti skundžiamame akte. Teismas gali įvertinti tik skundžiamame administraciniame akte nurodytas teisines bei faktines aplinkybes ir ar jomis remiantis buvo pagrindas priimti administracinį aktą. Skundžiamame akte netiksliai nurodžius duomenis, kurių pagrindu pareiškėjai taikomas žemės mokestis, teisėjų kolegijai kyla abejonės dėl tokio mokesčio pagrįstumo ir dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Materialines teises normas taiko viešojo administravimo subjektas. Teismui sprendžiant klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas, negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas suformuluotas skunde įpareigoti atsakovę patikslinti pareiškėjai suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus, taikyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą ir patikslinti pareiškėjos naudojamą valstybinės žemės plotą. Tokius veiksmus turi atlikti viešojo administravimo subjektas Palangos miesto savivaldybės administracija. Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (4.16)-D3-933, atsakovė įpareigotina iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. prašymą.
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ skundą iš dalies,
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (4.16)-D3-933,
įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. prašymą,
kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.