Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1A-74-768/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29758-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-768/2020Proceso Nr. 1-01-1-29758-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir M. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 2 paros ir pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. 2019 m. liepos 14 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), sugadindamas 57,85 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą (išdauždamas degalinės stiklą) ir įsibraudamas į patalpą – UAB (duomenys neskelbtini) degalinę, iš jos pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) turtą – bendros 6,18 Eur vertės du pakelius cigarečių „Kent Core Blue“.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis M. T. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir pagal BK 75 straipsnį atidėti bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistasis pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Savo nusikalstamą veiką vertina neigiamai, gailisi ją atlikęs.

2.2. Nori nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, o bausmės atlikimo metu pataisos namuose įgyti darbą yra sunku. Laisvėje įgytų darbą, nes nori stoti į doros kelią. Ankstesni teistumai išnykę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė nurodė, kad M. T. tris kartus teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, net keturiasdešimt kartų baustas administracine tvarka, o iš jų – šešiolika kartų už vagystes. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimas, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik M. T. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, yra visiškai pagrsįtas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir jos neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prašo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į išdėstytus prašymus, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės individualizavimo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą M. T., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį: apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino M. T. asmenybę, t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, buvusio darbdavio pateiktą charakteristiką ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo M. T. paskirtą bausmę laikyti neteisinga.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai M. T. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nusikalstamas veikas nuteistasis M. T. pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis. M. T. praeityje teistas 11 kartų, taip pat 3 kartus užsienyje už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turtinio pobūdžio), kas leidžia daryti išvadą, jog yra susidaręs nusikaltimų modelis. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2019 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 40 kartų, nemaža dalis šių nusižengimų taip pat yra turtinio pobūdžio ir byloje nėra duomenų apie jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą. Taip pat matyti, kad praeityje nuteistajam keletą kartų jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo M. T. požiūrį į teismo bei kitų valstybės institucijų sprendimus ir jų vykdymą, o taip pat tai, kad anksčiau apeliantui paskirtos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jokio poveikio, jos savo tikslų nepasiekė, nes po jų paskyrimo nuteistasis M. T. vėl padarė naujus teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

10. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jis nori įsidarbinti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, tokiu būdu rodydamas norą taisytis, tačiau šiuos argumentus, teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai deklaratyvius, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios išvados nekeičia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi, nes, kaip matyti, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu atidėti bausmę nėra teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. M. T. bausmės vykdymo atidėjimas, kaip jau minėta anksčiau, yra taikytas jau ne vieną kartą, tačiau nei vienas iš minėtų atvejų nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, todėl dar kartą taikyti tą patį nuteistajam visiškai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad M. T. paskirtoji 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. T. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė