Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų, atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo P. B. priteista 2 294 Eur žala Kauno teritorinei ligonių kasai ir 1 661,52 Eur už ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančių laiptų, viešoje vietoje kilus konfliktui su V. Š. sudavė rankoje laikytu stikliniu buteliu vieną smūgį V. Š. į viršugalvį, tuo padarydamas viršugalvio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose linijiniu dešinio momenkaulio, smilkinkaulio, kaktikaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų dešinio pusrutulio audinį, į skilvelius ir po kietuoju smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suminkštėjimu, dėl ko V. Š. 2007 m. liepos 31 d. mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo P. B. kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra teisinga. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai asmuo nužudo kitą žmogų. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia, t. y. asmuo veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia – nori tokių padarinių ir jų siekia, tiek netiesiogine tyčia – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai. Be to, kai asmuo smurtauja neapibrėžta tyčia atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, t. y. nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).

Apeliantas nurodo, kad pirminėje nukentėjusiojo apklausoje užfiksuota, kad lipdamas laiptais prarado pusiausvyrą ir nukritęs su krepšiu, kuriame buvo buteliai, susižalojo, trenkdamasis su galva į laiptus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tyrėjui K. M. nuvykus į VšĮ Marijampolės ligoninę ir žodžiu apklausus nukentėjusįjį šis paaiškino, kad 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, lipdamas laiptais ir nešdamas krepšį su alaus buteliais prarado orientaciją, krito ant laiptų ir taip susižalojo (t. 1, b. l. 2, 141-142). Tačiau tokius nukentėjusiojo parodymus, o tuo pačiu ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, paneigia epikrizė, specialistų išvados ir liudytojų parodymai. VšĮ Marijampolės ligoninės Chirurgijos tarnybos išrašyta epikrizėje gydytojas A. R. užfiksavo, jog V. Š. skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, kraujavimu iš galvoje esančios žaizdos, kurią patyrė 2007 m. liepos 29 d., 19 val., nes buityje buvo sumuštas ir krito nuo laiptų (t. 1, b. l. 27). Specialisto išvadoje Nr. M1219/07 (02) konstatuota, kad V. Š. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: linijinis dešinės pusės kaukolės skliauto lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas į dešinį galvos smegenų pusrutulį. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir subtotaliu suminkštėjimu. 3.1 punkte nurodyta, kad galvos sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimų visu atspindi du ar daugiau trauminius poveikius į galvą, t. y. po vieną ir daugiau į kaktos ir dešinio momens sritis (t. 1, b. l. 34-38). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. KM 68/09(01)-R592/09 buvo konstatuota, kad V. Š. sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais su kietais bukais daiktais 2007 m. liepos 29 d., 19 val. Labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis viršugalvio dešinės pusės sumušimą patyrė nuo smūgio buteliu. Tokio pobūdžio trauma paaiškina atitinkamo išsidėstymo ir matmenų sužalojimų galvos dešinėje pusėje (muštinės žaizdos, kaukolės skliauto lūžio, masyvios kraujosruvos minkštuose audiniuose bei kraujo išsiliejimo dešinį smegenų pusrutulį) buvimą. Šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant nuo laiptų ar ant grindų, atmetama, nes griūnant kniūbsčiam nuo laiptų nesusidaro sąlygos kontaktuoti tarp viršugalvio srities ir pvz. laipto briauna ar plokštumos. Traumos pobūdis neadekvatus griuvimui ant plokštumos. Šios išvados 5 ir 8 punktuose nurodoma, kad V. Š. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su pakraujavimu į smegenų skilvelius bei po smegenų dangalais ir mirtis yra tiesiogiai susijusi su viršugalvio dešinės pusės sumušimu (t. 1, b. l. 48-55). Liudytojai A. V. ir A. O. teisme paliudijo, kad nukentėjusysis jiems pasakojo, jog jam trenkė su buteliu per galvą (t. 3, b. l. 131-132, t. 5, b. l. 93-94). Tai įrodo, kad V. Š. susižalojo ne pats krisdamas nuo laiptų, o jam buvo suduotas smūgis per galvą kietais bukais daiktais (galimai buteliu) ir būtent dėl patirtos traumos viršugalvyje nukentėjusysis mirė.

Nuteistasis savo apeliacine skunde neginčija, kad 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., buvo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir tai, jog kilo konfliktas su V. Š.. Tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog jis sudavė rankoje laikytu stikliniu buteliu vieną smūgį V. Š. į viršugalvį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suminkštėjimu, dėl ko V. Š. 2007 m. liepos 31 d. mirė. Teigia, kad iš jų trijų niekas nukentėjusiojo nestūmė nuo laiptų, netrenkė jam su buteliu ir tai patvirtina tyrėjo K. M. parodymai, jog įvykio vietoje laiptai buvo švarūs ir nebuvo stiklo šukių.

Ši nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija yra paneigiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirta įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūrų protokolai, asmens atpažinimo protokolai ir kiti įrodymai. Iš liudytojos V. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad ji iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, t. y. 2007 m. liepos 29 d. matė, kaip lieso kūno vaikinas su gautu iš V. Š. buteliu alaus kirto jam iš priekio į galvą vieną kartą, o po to nubėgo. Sudavus vaikinui buteliu į galvą, butelis sudužo, tada tas stambesnio sudėjimo vaikinas V. Š. iš nugaros pusės stumtelėjo ir jis krito žemyn veidu ant laiptų (t. 1, b. l. 100-101), 2010 m. vasario 12 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji davė analogiškus parodymus apie įvykusias aplinkybes. Taip pat nurodė, kad vaikinus pažįsta tik iš matymo ir lyg Andrius – liesas vaikinas, kuris sudavė buteliu, o stambesnis – Povilas, kuris nustūmė V. Š. (t. 1, b. l. 126-127). Teisėjų kolegija įvertina, kad liudytojos V. S. parodymai konkrečiai nurodant vardus skiriasi su jų apibūdinimais, tačiau minėta liudytoja 2007 m. liepos 31 d. atliekant asmens parodymų atpažinimą pagal nuotraukas nurodė, kad 2007 m. liepos 29 d. vakare stūmė būtent A. S. (t. 1, b. l. 108-109). 2010 m. vasario 12 d. atliekant asmens parodymų atpažinimą pagal nuotraukas nurodė, kad iš veido bruožų atpažįsta „liesą vaikiną“, t. y. P. B., bet kategoriškai nurodyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas (t. 1, b. l. 128-129). Minėti neatitikimai nėra pagrindas liudytojos V. S. parodymus pripažinti melagingais ar prieštaraujančiais liudytojų A. V., A. O. parodymams, nes jie kaip tik tvirtino, jog nukentėjusysis jiems pasakojęs, jog buvo sumuštas ir jam trenkė per galvą buteliu. Be to, tai, kad nukentėjusysis nuo laiptų krito dėl A. S. veiksmų patvirtino ir nepilnametis liudytojas M. R. duodamas parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 11-17, t. 4, b. l. 48-50). Jo parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka ir nagrinėjant P. B. veiksmus (t. 5, b. l. 144). Pats A. S. teisme pripažino, kad tuo metu buvo su draugais P. B., M. J. ant bendrabučio laiptų ir tai, jog būtent jis pastūmė nukentėjusįjį (t. 3, b. l. 128-130). Minėtus parodymus patvirtino ir 2016 m. balandžio 18 d. teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 143-144). Liudytojos I. L. ir R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog pirma išgirdo taros bildesį (t. 5, b. l. 10-12). Liudytoja I. L. dar nurodė, kad kai išgirdo dūžį nuėjo prie lango ir matė nukrentantį žmogų. Iš šių liudytojų parodymų seka, jog pirma buvo suduotas smūgis buteliu, o tik po to nukentėjusysis nukrito.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog buvo atliktas nepagrįstas atpažinimas tik pagal nuotraukas iš veido, nors liudytoja V. S. savo parodymuose apibūdino juos pagal kūno sudėjimą, tačiau toks teiginys nepagrįstas.

Įstatymo leidėjas BPK trečiajame skyriuje numatė parodymų patikrinimo veiksmus ir BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytoja V. S. 2007 m. liepos 31 d., nuo 10.20 val. iki 11 val., buvo apklausta apie jos matytas aplinkybes ir surašytas liudytojos apklausos protokolas, kurį ji ir pasirašė (t. 1, b. l. 100-101). Tik po to jai buvo pateiktos asmenų nuotraukos atpažinimui, t. y. 2007 m. liepos 31 d., nuo 11.20 val. iki 11.30 val., pateiktos 6 nuotraukos, iš kurių V. S. atpažino A. S., kaip asmenį stūmusį nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 108-110). P. B. ir M. J. atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas 2010 m. vasario 12 d., nuo 9.30 val. iki 10.02 val., t. y. prieš ją apklausiant Marijampolės rajono apylinkės teisme (t. 1, b. l. 126-135), tačiau tai nėra pažeidimas, nes minėta liudytoja jau ne pirmą kartą davė parodymus apie įvykusias aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja buvo apklausta teisme, nes dėl to kreipėsi Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodydamas priežastį, kad V. S. žada išvykti gyventi ir dirbti į užsienį (t. 1, b. l. 120). Be to, ir pats nuteistasis pripažįsta buvęs kartu su nukentėjusiuoju, tik neigia smūgio buteliu sudavimą.

Taip pat nebuvo pažeista ir asmenų atpažinimo tvarka, kuri numatyta BPK 192 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis P. B. buvo pasislėpęs nuo teismo ir sulaikytas tik 2010 m. kovo 19 d. (t. 2, b. l. 194-195), o kaip buvo minėta aukščiau liudytoja asmenis pagal nuotraukas atpažino 2010 m. vasario 12 d., iš keturių jai pateiktų nuotraukų. Todėl nepažeidžiant BPK numatytos tvarkos P. B. atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas vadovaujantis BPK 192 straipsnio 5 dalimi.

Įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus ir kitą byloje esančią įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstai nustatyta, jog 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., smūgį buteliu sudavė būtent P. B.. Tarp tokių nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo asmens mirties yra nustatytas ir priežastinis ryšys. Iš specialistų išvadų Nr. M1219/07 (02) ir Nr. KM 68/09(01)-R592/09 matyti, kad nukentėjusysis mirė būtent nuo smūgių buku daiktu į galvą. Todėl nors P. B. ir nenorėjo nužudyti, bet suprato ir numatė, jog suduodamas stikliniu buteliu vieną smūgį V. Š. į gyvybei pavojingą vietą (viršugalvį) gali atimti gyvybę, bei sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. nužudė netiesiogine tyčia. Taigi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kadangi nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl vertinamas ir jam paskirtos bausmės pagrįstumas.

Bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę P. B. buvo įvertinta, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių. Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: charakterizuojamas teigiamai, nedirbo, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, kuris išnyko, neatlygino žalos, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, t. y. jog jis buvo konflikto iniciatorius. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nuteistajam P. B. negali būti taikomas ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojęs BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nes įstatymo leidėjas leido atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketverius metus už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Iš bylos duomenų matyti, kad P. B. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl jam negali būti taikomas šio straipsnio pakeitimas ir atidėtas bausmės vykdymas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Teismas įvertina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 11 (vienuolika) metų. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.