- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-76-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė R. A. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 4.30 val., išdauždamas laukujų durų stiklo paketą, įsibrovė į patalpą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 629,98 Lt.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 04.30 val., vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), metu, išdauždamas parduotuvės lauko durų stiklo paketą kartu su apsaugine plėvele bei stiklo furnitūra už 644 Lt, ir patekęs į parduotuvę, išdauždamas vitrinos stiklą už 34 Lt bei vitrinos stiklą už 156 Lt, tyčia sugadino svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 834 Lt vertės turtą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 13 d. apie 13.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš pardavėjos L. V. rankų pagriebdamas 2052 Lt vertės auksinę grandinėlę, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 2052 Lt vertės auksinę grandinėlę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvėje buvusio liudytojo H. Š..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Taip pat nurodo, jog padarytas esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas dėl kurio buvo suvaržytos jo teisės ir kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Taipogi nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Be kita ko apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, neįvertino jį teisinančių įrodymų, todėl, pasak apelianto, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, dėl ko, nuteistojo nuomone, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taipogi nurodo, kad jei teismas nerastų pagrindo priimti naują nuosprendį, tai apeliantas norėtų, jog nuosprendis būtų pakeistas ir sušvelnintas. Teigia, jog daugiau nusikaltimų nebedarys, atlikęs bausmę stengsis susirasti darbą. Nurodo, jog dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi. Taip pat nurodo, kad teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus bei teisingai paskyrė bausmę. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nutraukė įrodymų tyrimą teisme ir nuosprendį pagrindė paties nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, asmens apžiūros protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 178 str. 2 d.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliantas R. A. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįsigilino į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė netinkamą bausmę.
Dėl teismo šališkumo ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta teismo nešališkumo samprata (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009). Teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti asmeniškai suinteresuotas, negali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teismo nešališkumas objektyviąja prasme reiškia tai, kad teismas privalo suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; teismo procesas turi vykti taip, kad jo metu nė vienai proceso šaliai nebūtų reiškiamas priešiškumas ar palankumas ir kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina sistemą garantijų, sudarančių prielaidas užtikrinti konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Viena jų – teisėjo (ar teisėjų kolegijos) nušalinimo institutas (kasacinė byla 2K-144/2007). Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad apeliantas šia teise nepasinaudojo. Be to, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų savo teiginiui pagrįsti, esą jo bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šališkai, dėl ko šis nuteistojo teiginys atmestinas.
Taipogi, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali tuo pačiu pagrindu mažinti bausmės dydžio nuteistajam. Paminėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo į kokias dar jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė. Dėl to toks jo teiginys niekuo nepagrįstas ir atmestinas.
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog padarytas esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas dėl kurio buvo suvaržytos jo teisės ir kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, deklaratyvus teiginys, kuris prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, kokios jo teisės buvo pažeistos, dėl kurių neva buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Taip pat apeliantas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, neįvertino jį teisinančių įrodymų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti ir ar gauti įstatymo nustatyta tvarka. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK reikalavimus.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog daugiau nusikaltimų nebedarys, atlikęs bausmę stengsis susirasti darbą yra deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės.
Nors nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.
Skirdamas bausmę nuteistajam R. A., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarojo du padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių ir vienas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas R. A. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas R. A. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai (pagal BK 178 str. 2 d. vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 187 str. 1 d. – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., apeliantui už visus tris nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. A. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apelianto skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.