Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-08 · Administracinė byla Nr. eI2-2267-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
eI2-2267-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00415-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Asta Admonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas
"Apertus", G. V.
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-2267-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00415-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Admonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Apertus“ ir G. V. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“ (toliau – ir UAB „Apertus“, Bendrovė) ir G. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-357 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Apertus“ ir G. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 27 d. buvo priimta išvada Nr. D4-1882 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas, kuriuo remiantis Bendrovei paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, ir G. V. paskirta nuobauda – įspėjimas, Tarnybai padarius išvadas, kad Bendrovė, įdarbinusi 16 darbuotojų bankroto administratorių, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo, ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankose įgijo nesąžiningą pranašumą kitų atrankoje dalyvavusių subjektų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjai su minėtomis Tarnybos išvadomis ir pareiškėjams Įsakymu paskirtomis nuobaudomis nesutinka. Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos neteisėto Įsakymo priėmimui. Bendrovė dar iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tarnybos rašto apie atliekamą patikrinimą atleido nesutikusius administruoti bylų administratorius. Tarnybos patikrinimo pradžioje dirbo 3 administratoriai ir visi buvo nurodyti įgaliotais asmenimis AVNIS sistemoje. Taigi Tarnybos rekomendacija (išvados rezoliucinėje dalyje rekomenduoja Administratoriaus juridinio asmens vadovui darbuotojus, realiai neatliekančius įmonių bankroto administravimo, per AVNIS sistemą pašalinti iš administratorių sąrašo) nesuprantama.

Bendrovės bankroto administratoriai fiziniai asmenys, kurie nesutiko būti įgaliotais asmenimis AVNIS sistemoje, faktiškai dirbo tam tikrus su bankroto bylomis susijusius darbus (pvz. kreditorių susirinkimų protokolų projektų rengimas, konsultavimas ir t.t.) Bendrovėje. Pagal tuo metu galiojusias atrankos taisykles nebuvo nei privaloma, nei rekomenduojama visus bankroto administratorius nurodyti įgaliotais asmenimis IRBIS, AVNIS sistemoje. Pažymėjo, kad iki šiol nėra jokio išaiškinimo apie sąžiningumo kriterijus dalyvaujant bankroto administratorių atrankos sistemoje. Pareiškėjai dėl sąžiningumo objektyviojo aspekto pažymėjo, kad veiklos modelis, kuomet Bendrovėje dirba fiziniai administratoriai, kuriems nėra pavesta administruoti įmonių, nebuvo ir iki šiol nėra draudžiamas. Be to, tokio juridinio administratoriaus dalyvavimas administratorių atrankoje niekaip nebuvo ir nėra ribojamas. Dėl subjektyviojo kriterijaus atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorių asociacijos bei patys administratoriai ne kartą kreipėsi į Tarnybą dėl tokio juridinių administratorių elgesio modelio išaiškinimo. Nuo pat Atrankos taisyklių priėmimo dienos nebuvo teikiami jokie išaiškinimai, nebuvo atliekami jokie patikrinimai. Tokia situacija leido pagrįstai tikėtis, jog Tarnyba dėl tokio elgesio modelio neįžvelgia jokių nesąžiningumo požymių.

Visi bankroto administratoriai fiziniai asmenys Bendrovėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, t. y. ne daugiau kaip 5 mėnesius, iš jų 7 administratoriai dirbo tik 4 mėnesius, 5 administratoriai dirbo tik 2 mėnesius, 1 administratorius dirbo tik 1 mėnesį. Šie faktai patvirtina Administratoriaus sąžiningumą kitų bankroto administratorių atžvilgių ir paneigia Tarnybos nustatytas, padarytas išvadas.

UAB “Apertus” yra B kategorijos bankroto administratorius, dėl ko pagal galiojančias bankroto administratorių atrankos taisykles gauna tik mažiausias įmones, kurių nesutinka administruoti kiti administratoriai, taip pat iš jų daugiau kaip 90 proc. yra įmonės, kurios neturi visiškai jokio turto. Ši aplinkybė taip pat patvirtina Bendrovės sąžiningumą, kadangi beturčių įmonių bankroto administratoriai administruoti nenori. Dėl to kiti bankroto administratoriai nenukentėjo. Pagrindinė konkurencinė kova vyksta dėl įmonių, kurios turi turto. Bendrovė iš nemokių įmonių bankrotų, kuriuos administruoti buvo atrinkta, negavo jokios naudos, o tik patyrė dideles materialines bei laiko sąnaudas.

Bendrovė po darbuotojų atleidimo 2019 m. rugsėjo mėn. bankroto administratorių atrankoje nedalyvavo ir jokių įmonių negavo. Ši aplinkybė patvirtina, kad Bendrovė neturėjo ketinimų gauti kuo daugiau įmonių apeinant atrankos sistemą ar elgtis nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu

Pareiškėjai pabrėžė, kad griežčiausios drausminės nuobaudos – viešo įspėjimo, skyrimas UAB “Apertus” bei įspėjimo skyrimas įmonės vadovui G. V., neturinčiam teisinio išsilavinimo, yra nepagrįstas, kadangi Tarnybos nustatyti pažeidimai nesukėlė neigiamų padarinių kitiems bankroto proceso dalyviams. Todėl neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas ir situacijos vertinimas bei svarstymas Tarnyboje įmonei būtų ir yra pakankama atliktų veiksmų įvertinimo priemonė.

Pareiškėjai laikosi nuomonės, kad Įsakymas ir jo motyvai yra visiškai nepagrįsti, inter alia (be kita ko) ribojantys konstitucinę asmens teisę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. Jis iš esmės priimtas be motyvų. Tarnyba pati nurodo, kad veiksmai, kuomet sistemingai įdarbinami darbuotojai ir jiems Bendrovė neskiria (neįgalioja) administruoti jiems priskirtų įmonės bankroto procesų, iš esmės nelaikytini neteisėtais. Taip pat įsakyme neatsikirsta į pareiškėjų pateiktus motyvus.

Pažymėjo, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje, Tarnyba nekonstatavo, kad pareiškėjai sukėlė neigiamus padarinius bankrutuojančiai įmonei, jos kreditoriams ar atskiriems asmenims, kitiems bankroto administratoriams bei visiškai nepagrindė pažeidimą esant akivaizdų ir šiurkštų. Šiuo svarbiu teisiniu aspektu Tarnyba visiškai nepasisakė. Tarnyba turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad neigiamų padarinių nekilo. Neigiami padariniai yra būtinoji drausminės atsakomybės sąlyga.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba jokiais objektyviais įrodymais ar rašytiniais duomenimis nepagrindė, kad Bendrovė darbuotojus bankroto administratorius įdarbino tik siekdama pagerinti Bendrovės rodiklius bankroto administratorių atrankoje.

Nuobaudos skyrimas rodo Tarnybos nevienodą praktiką ir priežiūros politiką, kuri yra pagrįsta dvigubų standartų taikymu. Toks selektyvus nuobaudų skyrimas, pareiškėjų nuomone, akivaizdžiai prieštarauja esminiams viešojo administravimo principams, VAĮ 3 straipsnio 9 punktui ir 36² straipsnio 1 dalies 1 punktui bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 straipsnio 2 daliai. Nuobaudos skyrimas vienam bankroto administratoriui ir neskyrimas kitam už tą patį pažeidimą, esant analogiškoms, situaciją lengvinančioms ar sunkinančioms, aplinkybėms sukuria nevienodas bankroto administratorių konkurencijos sąlygas. Juolab, kad dėl nuobaudos skyrimo yra mažinami bankroto administratorių atrankos balai tokiu būdu ženkliai sumažinant administratoriaus, kuriam skirta nuobauda, galimybes konkuruoti.

Pareiškėjai pažymėjo, kad programos veikimą atrankų metu lėmė kitų bankroto administratorių pasyvus elgesys. Bendrovė neatliko jokių veiksmų, kuriais jai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktai. Tokia situacija objektyviai yra negalima, nes Bendrovė negalėjo žinoti, kurie administratoriai duos, o kurie ne sutikimą administruoti Įsakyme minimas įmones. Tai reiškia, kad pati programa leido Bendrovei dalyvauti atrankoje ir būti atrinktai. Programos veikimo priežiūra ir atrankos programos sklandus veikimas priskiriami išimtinai Tarnybos jos kompetencijai, todėl ji, manydama, kad programa veikia netinkamai, turėjo imtis priemonių pašalinti, neva esamus bankroto administratorių atrankos programos netikslumus ir neturėjo teisėto pagrindo nustatyti pareiškėjų kaltę dėl veiksmų, kurie nuo jų nepriklausė.

Atkreipė dėmesį, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Kodeksas) 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių nuostatos dėl neapibrėžtumo ir dviprasmiškumo buvo panaikintos ir neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. nemokumo administratorių savivaldai atsisakius jų galiojimo. Be to, pagal naująjį nemokumo reglamentavimą, Kodekso nuostatų aiškinimas ir vertinimas bei atsakomybės už jų nesilaikymą taikymas yra Nemokumo administratorių rūmų kompetencija. Tarnyba nuobaudą paskyrė paskutinę Kodekso 11.4.1. ir 11.4.4 papunkčių galiojimo dieną, nors pats įsakymas fiziškai pareiškėjams pateiktas jau šioms nuostatoms negaliojant.

VAĮ 3 straipsnio 3 punktas įtvirtina proporcingumo principą, kuris, pareiškėjų nuomone, buvo pažeistas skiriant nuobaudas. Per visą savo bankroto administravimo veiklą pareiškėjams nebuvo skirta jokių nuobaudų. Administratoriaus veikloje niekada nebuvo nustatyta panašių ar kitokių pažeidimų, todėl akivaizdu, kad toks pažeidimas yra pirmasis per visą administratoriaus profesinę karjerą. Taigi nuobaudos yra neproporcingos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad nėra jų kaltės. Bendrovė darbuotojus įdarbino nesiekdama nesąžiningų tikslų, o siekdama bankroto procesų operatyvumo ir darbinių funkcijų vykdymo. Bendrovė negalėjo žinoti, kurie administratoriai duos, o kurie ne sutikimą administruoti Išvadoje minimas įmones, todėl ir neturėjo galimybės prognozuoti savo veiksmų tariamą neteisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pabrėžė, kad Įsakymas ir Išvada atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, visos aplinkybės išsamiai ir aiškiai išanalizuotos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, buvo įgijusi pranašumą prieš kitus bankroto administratorius ir šis faktas buvo nurodytas Išvadoje. Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Žala gali būti padaroma ne tik jiems. Bendrovė savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, taigi padarė žalos atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Taigi drausminės atsakomybės sudėtis egzistuoja.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teiginius, kad neįrodė siekio pagerinti atrankos rodiklius laikė gynybine versija.

Paaiškino, kad Tarnyba, atlikdama Bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad nuo 2019 m. Bendrovė buvo įdarbinusi 16 darbuotojų, turinčių bankroto administratorių pažymėjimus, kurie neadministravo jokių Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba patikrinimo metu vertino laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., kai Bendrovė buvo atrinkta administruoti 25 įmonių bankroto procesus, 1 atveju nebuvo patvirtinta. Apskritai per 2019 m. Bendrovė dalyvavo 541 įmonės atrankoje. Išvadoje nurodyta detaliai, kaip keistųsi bendrovės statistika eliminavus 16 darbuotojų, kurie bankrutuojančių įmonių neadministravo. Pažymėjo, kad Bendrovės FASĮS buvo ženkliai pagerintas įdarbinus 16 asmenų. Taigi Tarnybai akivaizdu, kad Bendrovė įgijo pranašumą prieš kitus atrankos dalyvius.

Atsakydama į skundo argumentus dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo pabrėžė, kad Tarnyba iš viso atliko 41 neplaninį bankroto administratorių patikrinimą dėl Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimo, iš kurių 2 atvejais pažeidimų nenustatė, 39 atvejais nustatė minėtų Kodekso nuostatų pažeidimus, iš kurių 7 atvejais poveikio priemonės netaikytos, 32 atvejais taikytos. Baigus patikrinimus buvo skirta: 17 įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 24 įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams, 15 viešų įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 4 vieši įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams. Taigi kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai. Informacija paskelbta www.avnt.lt naujienų skiltyje.

Tai, jog Tarnyba nėra pateikusi išaiškinimo dėl Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių turinio, nešalina pareiškėjų atsakomybės ir neturi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai yra savo srities profesionalai, kuriems keliami aukštesni standartai. Tarnyba, atsižvelgusi į paaiškinimų, nuomonės ir skundo teismui turinį, daro išvadą, kad pareiškėjai gerai išmano programos veikimo principus, todėl turėjo suprasti, kad savo elgesiu dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius. Tai nesąžininga kitų administratorių atžvilgiu.

Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006).

2020 m. birželio 4 d. Tarnyba, teismui pareikalavus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia Tarnybai už tą patį pažeidimą nuobaudas vienu metu skirti keliems subjektams. LVAT praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, t. y. viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje A-662-1030-14). Taigi, Tarnybos direktorius, įvertinęs tai, jog pareiškėja UAB „Apertus“ su 16 įdarbintų darbuotojų, kurie neadministruoja (neadministravo) jokių pareiškėjos UAB „Apertus“ bankroto procesų, dalyvaudama atrankoje (laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. dalyvavo 541 atrankų), turėjo tikslą pasigerinti rodiklius ir dalyvauti atrankoje įgydama pranašumą (pareiškėja UAB „Apertus“ minėtu laikotarpiu buvo atrinkta ir patvirtinta 25 įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismo paskirta administruoti šias įmones, o 1 atveju nebuvo patvirtinta) bei į tai, kad administratorius juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, o jo veika yra įgyvendinama per juridinio asmens organus ir atsižvelgdamas į tai, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimai yra netoleruotini, mažinantys pasitikėjimą bankroto administratoriaus profesija, naudodamasis savo diskrecijos teise ir remdamasis proporcingumo principu, pareiškėjai UAB „Apertus“, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai, nesąžiningai pagerinusiam bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą, skyrė griežtesnę ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą, o pareiškėjui G. V., kaip pareiškėjos UAB „Apertus“ vadovui, atsakingam už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo) skyrė švelnesnę ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2566 pareiškėjus informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos turimus duomenis, Bendrovėje dirbo 18 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 16 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Tarnyba Bendrovės paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Kodekse nustatytam sąžiningos konkurencijos principui.

2019 m. spalio 14 d. Bendrovė pateikė paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad Bendrovė yra B kategorijos bankroto administratorius, dėl to gauna tik mažiausias įmones, kurių nesutinka administruoti kiti administratoriai, iš šių įmonių daugiau kaip 90 procentų yra įmonės, kurios neturi visiškai jokio turto. Bendrovė dar iki Tarnybos rašto atleido bankroto administratorius fizinius asmenis, kurie nesutiko administruoti įmonių. Bendrovė veikia nuostolingai ir artimiausius 12 mėnesių neplanuoja dalyvauti bankroto administratorių atrankoje. Bendrovėje dirba 3 darbuotojai bankroto administratoriai, kurie visi yra įgalioti administruoti bankroto procesus. Per paskutinius 24 mėnesius Bendrovė gavo administruoti tik kiek daugiau nei 20 mažų įmonių, kurios yra beturtės. Pažymėjo, kad iki šiol nebuvo išaiškinimo apie sąžiningumo kriterijus dalyvaujant bankroto administratorių atrankos sistemoje. Nurodė, kad palankiai vertina Tarnybos iniciatyvą spręsti šį klausimą, bendradarbiaus su Tarnyba. Pateikė nuomonę, kad, jeigu bus nustatyta pažeidimų, jie yra mažaverčiai, nesukėlė neigiamų padarinių kietiems bankroto proceso dalyviams, todėl Tarnybos patikrinimas ir situacijos vertinimas bei svarstymas tarnyboje Bendrovei būtų pakankama atliktų veiksmų įvertinimo priemonė.

Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 19 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1842 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei skirti viešą įspėjimą, o jos vadovui – įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu.

Bendrovės vadovas G. V. pateikė Tarnybai 2019 m. gruodžio 27 d. raštą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis, kurias laiko nepagrįstomis.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 27 d. parengė išvadą Nr. D4-1882 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų), fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie Bendrovei dalyvauti atrankoje dirbtinai padidinus konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Tarnyba, paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje siūloma Bendrovei skirti viešą įspėjimą, G. V. – įspėjimą.

Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-357 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Apertus“ ir G. V. skyrimo“, kuriuo Bendrovei paskyrė nuobaudą viešą įspėjimą, G. V. – įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas Bendrovei ir G. V. Tarnybos direktorius paskyrė už Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimą.

2020 m. sausio 6 d. Tarnyba raštu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Išvadą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), Nuostatai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1² dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

Žemesnės instancijos teismas

ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Bankroto administratorių atranką nustato Atrankos taisyklės. Jų 21–24 punktuose nustatyti kriterijai, lemiantys atrankos rezultatus.

Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Kodekse nurodyta, kad, laikydamasis sąžiningumo principo, administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas), taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad tarnybos veiksmai, baudžiant pareiškėjus, yra ribojantys konstitucinę asmens teisę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Pirma, pagal Priežiūros taisyklių 7.2 punktą Tarnyba turi teisę atlikti neplaninį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimo. Antra, Tarnyba nepriėmė sprendimo, kiek ir kokių darbuotojų gali įdarbinti UAB „Apertus“. Būtent UAB „Apertus“ vadovas priėmė tokį sprendimą ir pateikė informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie teisę teikti administravimo paslaugas, nors jie realiai bankroto bylų neadministravo.

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Viešai yra skelbiami duomenys apie juridinio asmens darbuotojus administratorius, kurie gali veikti juridinio asmens vardu administruojant procesus, t. y. tų, kurie gali būti paskirti atsakingu už bankroto proceso administravimą asmeniu. Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 (toliau – ir Duomenų taisyklės), 9.2 ir 9.3 papunkčiais juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia duomenis: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir nuo tokio asmens pareigų pakeitimo (pradedant arba baigiant eiti bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo pareigas). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turi teisę spręsti dėl sudaromų darbo sutarčių turinio, skaičiaus ir t. t., tačiau žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys ar ilgą laiką nevykdo bankroto administravimo funkcijų, o atliks ar atlieka kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs ar dirba teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Taigi tai, kaip juridinis asmuo pasiskirsto funkcijas tarp darbuotojų išlieka jo vidinis reikalas, ir šiuo aspektu negalima daryti išvados, kad Tarnyba įsikišo į Bendrovės veiklos organizavimo procesus.

Teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, įvertinęs skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė ir byloje yra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai pažeidė Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai pakankamai didelį skaičių bankroto administratorių (iš viso 12), turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus. Taigi yra neteisėti veiksmai (piktnaudžiavimas teise) ir kaltė. Pirma, Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip pagerinti atrankos rodikliai konkrečiai Bendrovės atžvilgiu. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, tačiau teismas šį argumentą atmeta, kaip prieštaraujantį byloje pateiktiems įrodymams (konkrečiai Išvadoje nurodoma pareiškėjos situacija su detaliais skaičiais, konstatuoja, kad pareiškėjos rodikliai ženkliai pagerinti). Antra, Išvadoje išanalizuoti visi pareiškėjų paaiškinimai – tiek dėl gautų administruoti įmonių skaičiaus (Tarnyba patikslino jų skaičių – 25), tiek dėl darbo sutarčių trukmės (Išvadoje nurodytos konkrečios įdarbinimo ir atleidimo iš darbo datos, identifikuotas laikotarpis – nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d.). Teismas pritaria Tarnybos pozicijai, kad šie paaiškinimai nepaneigia pareiškėjų padaryto pažeidimo. Pareiškėjai turi pareigą elgtis sąžiningai, jiems keliami aukštesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012 ir kt.), pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokią išvadą teismas daro iš įdarbintų asmenų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti). Tai, kad kiti bankroto administratoriai įdarbino bankroto administratorius fizinius asmenis ilgesniam laikui (Bendrovė įdarbino 4–5 mėnesiams, o kiti metus ir ilgiau), nešalina pareiškėjų atsakomybės. Pareiškėjų elgesio nesąžiningą tikslą teismas konstatuoja, nepaisant minėtų argumentų, nes juos vertina kaip gynybinę pareiškėjų versiją ir juos atmeta. Teismas nesąžiningą tikslą konstatuoja remdamasis ekonomine logika (nėra paaiškinimo, kodėl tiek laiko tokio dydžio Bendrovei buvo reikalinga tiek daug bankroto administratorių, jei ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo), elgesio trukme (4–5 mėnesius laiko pakankamai ilgu laikotarpiu atsižvelgiant į neadministruojančių asmenų skaičių), faktu, jog Bendrovės atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų atžvilgiu Tarnyba detaliai įvertino konkrečią situaciją: nustatyta, kad 16 Bendrovėje įdarbintų asmenų Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų neadministravo. Toks didelis neadministruojančių asmenų skaičius tokį laiką, neadministruojant jokio Bendrovei priskirto bankroto proceso, Bendrovės administruojamų įmonių bankroto procesų skaičius, teismo vertinimu, rodo nesąžiningą pareiškėjų elgesio tikslą, t. y. siekį pagerinti atrankos rezultatus. Argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir pareiškėjų atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina. Konstatavus nesąžiningą tikslą, vadovaujamasi LVAT išaiškinimais dėl piktnaudžiavimo teise: sąžiningo asmens tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006).

Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba neatsižvelgė į aplinkybę, kad bankroto administratoriai fiziniai asmenys, įdarbinti Bendrovėje, bet neadministruojantys įmonių, buvo atleisti iki Bendrovė gavo raštą apie neplaninį patikrinimą. Išvadoje aiškiai nurodytos visų 16 nagrinėjamai bylai aktualių bankroto administratorių fizinių asmenų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo datos (2019 m. rugsėjo 1 d., 2019 m. rugsėjo 23 d.). Taigi Tarnyba ištyrė šią aplinkybę, tačiau jos nelaikė šalinančia pareiškėjų atsakomybę. Teismas šiam vertinimui pritaria.

Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba neteikė jokių išaiškinimų dėl Kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo praktinio taikymo ir tarnyba buvo atsakinga už atrankos programos teisingą veikimą. Teismas pabrėžia, kad šie argumentai niekaip nepašalina pareiškėjų atsakomybės. Pareiškėjų skundo teiginiai („patys administratoriai ne kartą kreipėsi į Tarnybą dėl tokio juridinių administratorių elgesio modelio išaiškinimo“) tik įrodo, kad pareiškėjai suprato savo elgesio modelio tikslus, tokio elgesio pasekmes.

Pareiškėjai teigia, kad Tarnybos rekomendacija (Išvados rezoliucinėje dalyje rekomenduojama Administratoriaus juridinio asmens vadovui darbuotojus, realiai neatliekančius įmonių bankroto administravimo, per AVNIS sistemą pašalinti iš administratorių sąrašo) yra nesuprantama, nes visi darbuotojai jau atleisti. Teismas pabrėžia, kad minėta rekomendacija pateikta tik Išvados projekte, o Išvadoje jos nėra, todėl pareiškėjų argumentus dėl Išvados neteisėtumo šiuo aspektu atmeta kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms ir esantiems įrodymams.

Pareiškėjai teigia, kad Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčiai nustojo galioti nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismas pabrėžia, kad šie argumentai niekaip nepaneigia Įsakymo ir Išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Pirma, pagal Teisės aktų registro duomenis Kodeksas nustojo galioti nuo 2020 m. vasario 14 d. Antra, pareiškėjams inkriminuojami veiksmai atlikti, jie ištirti ir nuobauda paskirta, galiojant Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčiams.

Pareiškėjai teigia, kad dėl pažeidimo nekilo pasekmių, pažeidimas yra mažareikšmis, negali būti laikomas šiurkščiu. Atsakovė nurodo, kad Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Tačiau Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Be to, atsakovė nurodo, kad Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Teismas pritaria atsakovės pozicijai. Tokią teismo išvadą lemia atrankos sistemos paskirtis, svarba ir reikšmė, savanaudiški pareiškėjos elgesio motyvai, poreikis apsaugoti sąžiningus kitus atrankos dalyvius.

LVAT praktikoje (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybę – bendradarbiavimas su Tarnyba. Anksčiau pareiškėjų veikloje pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į abiejų pareiškėjų vienodą indėlį į padarytą pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad UAB „Apertus“ skirtas viešas įspėjimas yra per griežta nuobauda. Tarnyba taip pat nemotyvavo, kodėl pareiškėjų atsakomybė skirtinga (Bendrovei turi būti skirtas viešas įspėjimas, o vadovui – įspėjimas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė neturėjo galiojančių nuobaudų, į tai, kad ji tapo daug bendradarbiavo su Tarnyba, vadovaudamasis proporcingumo ir nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui principais, sušvelnina Bendrovei Tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V4-357 paskirtą nuobaudą, pakeisdamas ją Bendrovei ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuobauda – įspėjimu. G. V. skirta švelniausia nuobauda, teismo vertinimu, paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Tokias išvadas (dėl įspėjimo, kaip nuobaudos, pagrįstumo ir proporcingumo abiem pareiškėjams) teismas daro atsižvelgęs į padarytą pažeidimą, jo pavojingumą, pareiškėjų kaltės formą. Taip pat teismas atsižvelgia į Tarnybos praktiką kitose analogiškose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2196-1047/2020 (neįsiteisėjęs).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas konstatavo Įsakymo ir Išvados trūkumus tik UAB „Apertus“ paskirtos nuobaudos proporcingumo atžvilgiu.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pateikė įrodymą, kad sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. 2020 m. vasario 10 d. nutartimi teismas pareiškėjams grąžino 7 Eur 50 ct permokėto žyminio mokesčio – taigi pareiškėjai sumokėjo 22 Eur 50 ct. Kitokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Pareiškėjai pateikė bendrą skundą, o teismas iš dalies patenkino tik vienos pareiškėjos UAB „Apertus“ skundą. Taigi teismas sprendžia, kad patenkinta ¼ pareiškėjų reikalavimų ir iš atsakovės Tarnybos pareiškėjai UAB „Apertus“ priteisia 5 Eur 63 ct bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, priteistinų išlaidų dydį sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai UAB „Apertus“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V4-357, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos, yra keistinas, pareiškėjos UAB „Apertus“ skundas tenkinamas iš dalies. Teismas pakeičia Tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V4-357 skirdamas UAB „Apertus“ įspėjimą. Likusią UAB „Apertus“ skundo dalį teismas atmeta. Pareiškėjo G. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apertus“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V4-357 dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Apertus“ iš viešo įspėjimo į įspėjimą.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apertus“ skundo dalį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Apertus“ iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 5 Eur 63 ct (penkis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Admonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė