Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-01 · Administracinė byla Nr. eI2-2196-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
eI2-2196-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00348-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Asta Admonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas
J. U., UAB „Simpatija“, "Simpatija" Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-2196-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00348-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Admonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ ir J. U. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Simpatija“ (toliau – ir UAB „Simpatija“, Bendrovė) ir J. U. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-393 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Simpatija“ ir J. U. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priimta išvada Nr. D4-1915 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas, kuriuo remiantis Bendrovei ir J. U. paskirta nuobauda – įspėjimas, Tarnybai padarius išvadas, kad Bendrovė, įdarbinusi 12 darbuotojų bankroto administratorių, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo, ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankose įgijo nesąžiningą pranašumą kitų atrankoje dalyvavusių subjektų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjai su minėtomis Tarnybos išvadomis ir pareiškėjams Įsakymu paskirtomis nuobaudomis nesutinka. Tarnybos teises, pareigas ir funkcijas reglamentuoja Tarnybos nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (toliau – ir Nuostatai), 9.4 punktas. Jame Tarnybai nesuteikta teisė daryti įtaką (poveikį) bankroto administratorių (juridinių asmenų) veiklos organizavimui, bankroto administratorių (juridinių asmenų) vidaus darbo tvarkai, spręsti tuos klausimus, kurie išimtinai priskiriami bankroto administratorių (juridinių asmenų) valdymo organų kompetencijai. Būtent bankroto administratorius (juridinis asmuo) turi teisę spręsti, kuris pas jį dirbantis bankroto administratorius (fizinis asmuo) bus paskirtas vykdyti konkrečios bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės bankroto procedūras. Tai, jog UAB „Simpatija“ administruojamų įmonių bankroto procedūras vykdė ne visi UAB „Simpatija“ dirbantys bankroto administratoriai (fiziniai asmenys), buvo UAB „Simpatija“ vadovo sprendimas, priimtas įvertinus aplinkybes, galėjusias turėti įtakos tinkama bankroto procedūrų vykdymui (įmonės bankroto procedūrų vykdymo vieta, bankroto bylos sudėtingumas, bankroto administratorių (fizinių asmenų) užimtumas ir t. t.). Taigi Tarnyba pažeidė Nuostatuose įtvirtintą savo kompetenciją.

Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos neteisėto Įsakymo priėmimui. Pirma, UAB „Simpatija“, duodama sutikimą būti paskirta konkrečios bankrutuojančios įmonės administratoriumi, įgaliotu asmeniu, vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūras, nurodydavo ne tik J. U., bet ir kitus UAB „Simpatija“ dirbančius bankroto administratorius (fizinius asmenis), tačiau Tarnybą šių aplinkybių nevertino ir atsižvelgė tik į tuos atvejus, kai UAB „Simpatija“ buvo paskirta vykdyti juridinio asmens bankroto procedūras. Antra, UAB „Simpatija“ daugeliu atveju jokio realaus pranašumo, apie kurį kalba Tarnyba, neturėjo. Trečia, UAB „Simpatija“ jokių prioritetų neteikė jokiam pas ją dirbančiam bankroto administratoriui.

Tarnyba nenurodė aiškių kriterijų ir principų bei teisės normų (ir / ar teismų praktikos), kuria vadovaujantis Tarnyba padarė išvadas, kad UAB „Simpatija“ yra įdarbinusi darbuotojus tik tam, kad galėtų pagerinti UAB „Simpatija“ rodiklius atrankoje. Tarnyba nenurodė, kada darbuotojai administratoriai pagal teisės aktų reikalavimus privalo pradėti vykdyti bankrutuojančios įmonės įgalioto asmens funkcijas (per 1 savaitę, mėnesį, metus nuo įdarbinimo ir pan.) tam, kad nebūtų laikoma fiktyviu įdarbinimu. Tarnyba nenurodė, kelių įmonių bankroto procedūras privalo vykdyti bankroto administratorius (fizinis asmuo) tam, kad nebūtų laikoma fiktyviu įdarbinimu. Nenurodžius Tarnybos pozicijos teisinio pagrindo, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika jį taikant.

Paaiškino, kad aplinkybė, jog UAB „Simpatija“ dirbantys bankroto administratoriai (fiziniai asmenys) nevykdė ir / ar nevykdo šiuo metu jokių įmonių bankroto procedūrų, dar nereiškia, kad jie įdarbinti turint tikslą pagerinti UAB „Simpatija“ atrankos kriterijus.

Pareiškėjų manymu, nuobaudos skirtos nepagrįstai, nes net ir pripažinus Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse, patvirtintame 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-286 (čia ir toliau vadovaujamasi teisės aktu, galiojusiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Kodeksas), įtvirtintų principų pažeidimą, tai niekam nesukėlė jokios žalos. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) 11? straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad Tarnyba gali skirti nuobaudą administratoriui už Kodekso reikalavimų pažeidimą. Tarnyba nenustatė, kad pareiškėjai netinkamai vykdė ar nevykdė savo pareigų (priešingai Išvadose nurodoma, kad UAB „Simpatija“ teisės aktų reikalavimų nepažeidė), kad nevykdė teismo / kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto priimtų sprendimų / nutarimų / nutarčių, todėl nėra aiškus teisinis pagrindas skirti nuobaudas.

LVAT praktikoje nurodoma, kad drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 ir kt.). Pareiškėjų atžvilgiu Tarnyba konstatavo ne ĮBĮ, o Kodekso pažeidimą, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių. Tarnyba nenurodė kriterijų, kuriais remiantis buvo parinkta nuobauda.

2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad Tarnyba neišsamiai ištyrė pareiškėjos situacijai reikšmingas aplinkybes: pareiškėja pateikė sutikimus-deklaracijas, kuriose nurodyti kiti asmenys kaip Bendrovės skirtini administruoti bankroto procesus, jei Bendrovė bus atrinkta.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškina, kad Tarnyba, atlikdama Bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo įdarbinusi 12 darbuotojų, turinčių bankroto administratorių pažymėjimus, iš kurių 9 neadministravo jokių Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų. Priešingai nei bando įrodyti pareiškėjai, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes ir remdamasi objektyviais įrodymais (faktais) bei susiejusi minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis ir dėl jų pateikusi motyvus, pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiai. Įvertinus Išvadoje pateiktus duomenis (4 ir 5 puslapiai) akivaizdžiai matyti, kad darbuotojų, neadministruojančių Bendrovei priskirtų bankroto procesų, skaičius turi tiesioginės įtakos FASĮS rodikliui, kuris lemia ir atrankos rodiklio dydį, ir tuo pačiu Bendrovės atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše.

Paaiškino, kad 3 Bendrovės bankroto administratoriai (fiziniai asmenys) (A. K., K. M., A. P.) įdarbinti nuo 2017 m. gegužės 25 d. (vienas iš jų atleistas ir po poros savaičių priimtas vėl) ir daugiau kaip dvejus metus nėra gavę administruoti bankroto procesų. Kiti bankroto administratoriai (fiziniai asmenys) (A. M., V. M., L. Š., V. K., A. M., G. M.) priimti 2019 m. vasario 15 ir 2019 m. vasario 26 d., šiems asmenims taip pat nėra skirta administruoti nė vieno proceso. G. M. apskritai nėra administravęs nė vieno įmonės bankroto proceso.

Bendrovei įdarbinus minėtus asmenis, priklausomai nuo administruojamų įmonių skaičiaus Bendrovės FASĮS atrinktose administruoti 7 įmonėse svyravo nuo 1,8 iki 2,0, todėl Bendrovė turėjo galimybę laisvai konkuruoti su visų grupių administratoriais ir atrenkant bankroto administratorių mažai bei vidutinei įmonei (kas sudarė visas 7 atrinktas administruoti įmones). Iš Bendrovės darbuotojų skaičiaus eliminavus asmenis, kurie neadministravo Bendrovei paskirtų bankroto procesų, Bendrovės FASĮS rodiklis iš karto pakiltų iki 7,0 – 8,0. Tokiu atveju Bendrovės FASĮS rodiklis viršytų visų kategorijų įmonių (didelių, vidutinių, mažų) FASĮS rodiklius, todėl Bendrovė būtų galėjusi būti atrinkta atrankoje tik nesant neviršijusių šį rodiklį bankroto administratorių arba jiems atsisakius administruoti pasiūlytą įmonę, nepateikus sutikimų ir pan. ir tik turėdama aukščiausią atrankinio dydžio rodiklį (kuris eliminavus minėtus darbuotojus sumažėtų apytiksliai nuo 78 iki 72) nustatytoje įmonės atrankinio dydžio kategorijoje. Taigi Bendrovės eiliškumas bei konkurencinė padėtis pablogėtų bankroto administratorių atrankos sąraše.

Nurodė, kad Tarnyba nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su bankroto administratorių fizinių asmenų paskyrimu ar nepaskyrimu vykdyti konkrečios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto procedūros, o vertino Bendrovės elgesio atitikimą Kodekso nuostatoms.

Nesutiko, kad formaliai įvertino situaciją ir nenurodė teisinio pagrindo. 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjams išsiųstas raštas Nr. (10.4)D2-21, kuriuo pareiškėjams buvo išsiųstas Sprendimas ir jo sudedamoji dalis Išvada. Juose nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčius. Išvadoje išsamiai nurodyti Tarnybos patikrinimo metu atlikti veiksmai, pagrindiniai faktai, įrodymai ir argumentai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas.

Mano, kad pareiškėjų pozicija, jog drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik už šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos vykdomos aiškiai aplaidžiai, ir turi būti sukelta žala, yra nepagrįsta. Bankroto administravimas yra profesinė veikla ir ją reglamentuoja ne tik ĮBĮ, bet ir Kodeksas.

Atsakovės vertinimu, Bendrovės dalyvavimas bankroto administratorių atrankoje su sąmoningai ženkliai pagerintais atrankos rodikliais ir taip įgijus pranašumą prieš kitus subjektus, yra akivaizdus profesinės veiklos pažeidimas. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti.

Pažymėjo, kad Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Nagrinėjamu atveju žala turi būti suprantama plačiąja prasme. Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema.

Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratoriui keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jis turi veikti sąžiningai. Remiasi LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, kurioje nurodyta, kad sąžiningo asmens tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise.

Pabrėžė, jog Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019).

Nurodė, kad Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, nes, vadovaujantis Nuostatais, Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (Nuostatų 9.4.4 papunktis); valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (Nuostatų 9.4.5 papunktis); analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (Nuostatų 9.4.6 papunktis); kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (Nuostatų 9.4.7 papunktis).

Pažymėjo, kad Kodeksas taikomas ne tik bankroto administratoriaus veiksmams, vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, bet apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, įskaitant ir veiklą, susijusią su dalyvavimu atrankoje. Kodeksas nustato, kad laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (Kodekso 11.4.1 papunktis), kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (Kodekso 11.4.4 papunktis).

Atsakydama į skundo argumentus dėl šališkumo ir neobjektyvumo pabrėžė, kad Tarnyba iš viso atliko 41 neplaninį bankroto administratorių patikrinimą dėl Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo, iš kurių 2 atvejais pažeidimų nenustatė, 39 atvejais nustatė minėtų Kodekso nuostatų pažeidimus, iš kurių 7 atvejais poveikio priemonės netaikytos, 32 atvejais taikytos. Baigus patikrinimus buvo skirta: 17 įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 24 įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams, 15 viešų įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 4 vieši įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams. Taigi kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai. Informacija paskelbta www.avnt.lt naujienų skiltyje.

Nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, todėl Įsakymas yra teisėtas ar pagrįstas, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime. Įspėjimas buvo skirtas atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir direktoriui naudojantis savo diskrecijos teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2592 pareiškėjus informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos turimus duomenis, Bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 9 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Tarnyba Bendrovės paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Kodekse nustatytam sąžiningos konkurencijos principui.

Tarnyboje 2019 m. spalio 10 d. gauti (išsiųsta 2019 m. spalio 8 d.) Bendrovės paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Bendrovė nesiekė įgyti jokio nesąžiningo pranašumo atrankoje, o aplinkybė, kad ne visi darbuotojai vykdo bankroto procedūras yra nulemta objektyvių priežasčių ir esamų susitarimų su darbuotojais. Darbuotojai nesutiko vykdyti bankroto procedūrų, kuriose atrinkta Bendrovė, nes jų netenkino atlygio dydis bei atsiskaitymo sąlygos. Taip pat priežastimi buvo ir susitarimai su buvusiu Bendrovės vadovu.

Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 20 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1827 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei skirti viešą įspėjimą, o jos vadovui – įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu.

Bendrovės vadovas J. U. Tarnybai 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė raštą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis.

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 31 d. parengė išvadą Nr. D4-1915 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų), fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie Bendrovei dalyvauti atrankoje dirbtinai padidinus konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Tarnyba, paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje siūloma pareiškėjams skirti įspėjimus bei rekomenduoti administratoriaus juridinio asmens vadovui darbuotojus realiai neatliekančius įmonių bankroto administravimo per AVNIS sistemą pašalinti iš darbuotojų administratorių sąrašo ir užtikrinti, kad į darbuotojų administratorių sąrašą būtų įtraukiami tik tie asmenys, kurie realiai vykdo įmonių bankroto administravimo funkcijas.

Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-393 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Simpatija“ ir J. U. skyrimo“, kuriuo Bendrovei ir J. U. paskyrė nuobaudą įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas Bendrovei ir J. U. Tarnybos direktorius paskyrė už Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimą.

2020 m. sausio 2 d. Tarnyba raštu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Išvadą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), Nuostatai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1² dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Bankroto administratorių atranką nustato Atrankos taisyklės. Jų 21–24 punktuose nustatyti kriterijai, lemiantys atrankos rezultatus.

Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Kodekse nurodyta, kad, laikydamasis sąžiningumo principo, administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas), taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl įdarbinamų asmenų ir veikė ne savo kompetencijos ribose. Pirma, pagal Priežiūros taisyklių 7.2 punktą Tarnyba turi teisę atlikti neplaninį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų Kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimo. Antra, Tarnyba nepriėmė sprendimo, kiek ir kokių darbuotojų gali įdarbinti UAB „Simpatija“. Būtent UAB „Simpatija“ vadovas priėmė tokį sprendimą ir pateikė informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie teisę teikti administravimo paslaugas, nors jie realiai bankroto bylų neadministravo.

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Viešai yra skelbiami duomenys apie juridinio asmens darbuotojus administratorius, kurie gali veikti juridinio asmens vardu administruojant procesus, t. y. tų, kurie gali būti paskirti atsakingu už bankroto proceso administravimą asmeniu. Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 (toliau – ir Duomenų taisyklės), 9.2 ir 9.3 papunkčiais juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia duomenis: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir nuo tokio asmens pareigų pakeitimo (pradedant arba baigiant eiti bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo pareigas). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turi teisę spręsti dėl sudaromų darbo sutarčių turinio, skaičiaus ir t. t., tačiau žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys ar ilgą laiką nevykdo bankroto administravimo funkcijų, o atliks ar atlieka kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs ar dirba teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Taigi tai, kaip juridinis asmuo pasiskirsto funkcijas tarp darbuotojų išlieka jo vidinis reikalas, ir šiuo aspektu negalima daryti išvados, kad Tarnyba įsikišo į Bendrovės veiklos organizavimo procesus.

Teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, įvertinęs skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė ir byloje yra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai pakankamai didelį skaičių bankroto administratorių (iš viso 12), turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus. Pirma, Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip pagerinti atrankos rodikliai konkrečiai Bendrovės atžvilgiu. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, tačiau teismas šį argumentą atmeta, kaip prieštaraujantį byloje pateiktiems įrodymams (konkrečiai Išvadoje nurodoma pareiškėjos situacija su detaliais skaičiais). Antra, Išvadoje išanalizuoti visi pareiškėjos paaiškinimai – tiek paaiškinimai dėl susitarimų su buvusiais darbuotojais, tiek dėl atlyginimo. Teismas pritaria Tarnybos pozicijai, kad šie paaiškinimai nepaneigia pareiškėjų padaryto pažeidimo. Pareiškėjai turi pareigą elgtis sąžiningai, jiems keliami aukštesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012 ir kt.), pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokią išvadą teismas daro iš įdarbintų asmenų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, darbo sutarčių sudarymo datų, trukmės, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti). Trečia, ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Išvadoje nurodyta, kad Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, tais atvejais, kai buvo atrinkta, visose deklaracijose nurodė, kad šias įmones administruoti bus paskirtas Bendrovės įgaliotas asmuo – jos vadovas J. U.. Pareiškėja nurodo, kad kitose atrankose, kuriose ji nebuvo atrinkta, buvo nurodyti ir kiti asmenys ir prašo išreikalauti šiuos duomenis iš atsakovės. 2020 m. gegužės 26 d. pateiktuose paaiškinimuose pridėjo sutikimus-deklaracijas, kuriuose nurodyta, kad teismui paskyrus Bendrovę administruoti įmonę, tai darys Bendrovės darbuotojai D. G., K. M., G. M., A. M., A. M., L. Š., V. M., A. P., V. K., A. K.. Teismas pabrėžia, kad pateikti sutikimai-deklaracijos yra duoti 2019 m. spalio 7 d. ir vėliau (iki 2020 m. balandžio 2 d.), t. y. po to, kai Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2592 pareiškėjus informavo apie Bendrovės neplaninį patikrinimą dėl Bendrovės atitikimo Kodekse nustatytam sąžiningos konkurencijos principui. Taip pat teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog atrankose, kuriose Bendrovė nebuvo atrinkta, buvo nurodomi ir kiti asmenys, nėra teisiškai reikšminga. Pareiškėjų elgesio nesąžiningą tikslą teismas konstatuoja, nepaisant minėtų argumentų, nes juos vertina kaip gynybinę pareiškėjų versiją ir juos atmeta. Teismas nesąžiningą tikslą konstatuoja remdamasis ekonomine logika (nėra paaiškinimo, kodėl tiek laiko tokio dydžio Bendrovei buvo reikalinga tiek daug bankroto administratorių, jei ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo), elgesio trukme, faktu, jog Bendrovės atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti. Konstatavus nesąžiningą tikslą, vadovaujamasi LVAT išaiškinimais dėl piktnaudžiavimo teise: sąžiningo asmens tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006).

Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba nesuformulavo kriterijų, kiek laiko bankroto administratorius fizinis asmuo turi dirbti, kad būtų laikomas darbuotoju, per kiek laiko jis turi pradėti administruoti įmonės bankroto procesą, kiek tokių turi administruoti ir t.t. Pažymėtina, kad tai vertinama kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų atžvilgiu Tarnyba detaliai įvertino konkrečią situaciją: nustatyta, kad iš 12 Bendrovėje įdarbintų asmenų 9 asmenys Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų neadministravo. Tarnyba nustatė, kad minėti 9 asmenys įdarbinti arba nuo 2017 m. gegužės 25 d., arba nuo 2019 m. vasario 15 ir 2019 m. vasario 26 d. Nuo tada jie neadministravo nė vienos Bendrovei paskirtos įmonės bankroto proceso. Toks ilgas laikas, neadministruojant jokio Bendrovei priskirto bankroto proceso, Bendrovės administruojamų įmonių bankroto procesų skaičius, teismo vertinimu, rodo nesąžiningą pareiškėjų elgesio tikslą, t. y. siekį pagerinti atrankos rezultatus. Argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir pareiškėjų atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina.

Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad nuobaudą galima skirti tik už ĮBĮ, bet ne už Kodekso pažeidimus. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Taigi Tarnyba teisėtai už Kodekso pažeidimus pareiškėjams paskyrė nuobaudas.

Pareiškėjai teigia, kad tik šiurkštus Kodekso pažeidimas užtraukia atsakomybę ir remiasi LVAT praktika (LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 ir kt.). Pareiškėjai teigia, kad jie nepadarė nusižengimo, nes dėl jų elgesio nekilo pasekmių. Atsakovė nurodo, kad Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Tačiau Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Be to, atsakovė nurodo, kad Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Teismas pritaria atsakovės pozicijai. Tokią teismo išvadą lemia atrankos sistemos paskirtis, svarba ir reikšmė, savanaudiški pareiškėjos elgesio motyvai, poreikis apsaugoti sąžiningus kitus atrankos dalyvius.

LVAT praktikoje (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybę – bendradarbiavimas su Tarnyba. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjams švelniausios nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjai ginčijamą įsakymą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (žr. pvz.: LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-393, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti ginčijamo įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ ir J. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Admonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė