Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: žinodamas apie pareigą pagal 2015 m. kovo 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti išlaikymą dukrai E. S. po 120 Eur kas mėnesį dukters motinos R. G. -J. naudai, laikotarpiais nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., būdamas darbingas ir turėdamas pajamų, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką - visiškai nemokėjo priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. vasario 1 d. sudarė 9313,33 Eur.

M. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad pagal 2015 m. kovo 9 d. teismo sprendimą turi mokėti po 120 Eur dukros E. S. išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. vykdė individualią veiklą, dirbo lauko apdailos darbus. Nuo 2023 m. rugsėjo tris mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbo 10 300 Eur. Nuo 2024 m. sausio iki gegužės taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbo kas mėnesį apie 4500 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio iki 2024 m. vasario išlaikymo nemokėjo, nes sukūrė naują šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Kol vykdė individualią veiklą Lietuvoje, darbo būdavo ne visada, pajamos buvo nedidelės, reikėjo pragyventi, atiduoti skolas. Supranta, kad bent kažkiek dukros išlaikymui galėjo pervesti, bet to nedarė, dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

R. G. J. pareiškime ir apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 9 d. teismo sprendimu patvirtinta jos, R. S. ir M. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartimi numatyta, kad M. S. turi mokėti išlaikymą dukrai E. S. po 120 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Kadangi M. S. išlaikymo praktiškai neteikė, 2017 m. kovo 22 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti Jono Petriko kontorai. 2024 m. vasario 1 d. įsiskolinimas buvo 9313,33 Eur. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario 19 d. M. S. išlaikymo visiškai nemokėjo. 2022 m. M. S. dukrai dovanojo paspirtuką ir kompiuterį. Žino, kad M. S. dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad siekdamas išvengti priverstinio alimentų išieškojimo, jis dirba nelegaliai.

Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo matyti, kad M. S. įsipareigojo dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 120 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Iš antstolio Jono Petriko kontoros pateiktų duomenų apie išlaikymo išieškojimą iš M. S. matyti, kad 2017 m. birželio 28 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/17/00895 dėl alimentų išieškojimo iš skolininko M. S.. 2024 m. vasario 1 d. M. S. įsiskolinimas 9313,33 Eur, 2024 m. gegužės 31 d. – 9372,36 Eur. Nuo 2024 m. vasario 1 d. M. S. kas mėnesį vaiko išlaikymui turi mokėti ne mažiau kaip 180 Eur. Skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, skolininko sąskaitos kredito įstaigose areštuotos, piniginių lėšų juose nėra.

Iš R. G. J. Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 4 d. į sąskaitą iš M. S. vaiko išlaikymui lėšų nepervesta, gauti mokėjimai iš D. B. (kaltinamojo sugyventinės): 2022 m. birželio 3 d. – 250 Eur ; 2023 m. sausio 23 d. – 500 Eur.

Iš Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie M. S. pajamas matyti, kad VMI neturi duomenų apie M. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. iš individualios veiklos gautas pajamas už kiekvieną mėnesį. Trečiųjų asmenų VMI pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. M. S. išmokėtos individualios veiklos pajamos – 4400 Eur. Už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. tretieji asmenys duomenų apie M. S. išmokėtas individualios veiklos pajamas neteikė. M. S. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m gruodžio 31 d. deklaravo 0 Eur pajamų iš individualios veiklos. Už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. M. S. deklaracijos nepateikė.

Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų apie išmokas E. S. matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. išmokėta 1341 Eur. M. S., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininko skola valstybės biudžetui – 852,62 Eur.

Darbo biržos sistemos duomenimis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. M. S. buvo registruotas darbo biržoje, 2023 m. rugsėjo 20 d. darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius.

VSDFV duomenimis, M. S. dirbo UAB „T“ iki 2020 m. gruodžio 7 d.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip priverstinis nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir kt.), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, nes jis būdamas darbingas ir turėdamas pajamų, vykdydamas individualią veiklą bei dirbdamas užsienyje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai E. S.. Tik gauti 2022 m. birželio 3 d. – 250 Eur ir 2023 m. sausio 23 d. – 500 Eur gauti išlaikymo mokėjimai iš D. B. (kaltinamojo sugyventinės). Pats kaltinamasis pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo, nes anot jo Lietuvoje, iš individualios veiklos pajamos buvo nedidelės, jis susilaukė kito vaiko, kuriam reikėjo išlaikymo, o dirbdamas užsienyje ir gaudamas atlygį, jį naudojo asmeninių ir naujos šeimos poreikių tenkinimui, skolų dengimui, nors kaip žinia išlaikymo mokėjimas turi prioritetą prieš kitus mokėjimus. Antstolis išieškoti išlaikymo neturėjo iš ko, nes kaltinamasis turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose taip pat nekaupė, pajamų nedeklaravo. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką ir turėdamas pajamų iš individualios ir darbinės veiklos, jos nevykdė tyčia, pirmumą teikdamas savo asmeniniams poreikiams.

Nors kaltinamajam 2024 m. rugsėjo 11 d. pranešimo apie įtarimą turinys skiriasi nuo kaltinimo turinio, nurodomo pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, padaryti pakeitimai, eliminavus du mėnesius iš kaltinimo, kuriais buvo mokėtas išlaikytas, lengvina kaltinamojo padėtį (mažina nusikalstamos veikos laikotarpį) ir teismo nuomone nėra tikslinga dėl to rengti bylos nagrinėjimą teisme. Be to, teismas taip pat tikslina kai kuriuos terminus, įvardintus kaltinime kaip „alimentai“ į terminą „išlaikymas“ bei pastarojo įsiskolinimo dydį ir datą, kuris nurodomas 2024 m. vasario 1 d., o ne 2024 m. gegužės 31 d., nes nusikalstamų veiksmų pabaiga pagal kaltinimą yra 2024 m. sausio 31 d. Šie teismo padaryti pakeitimai nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo padaryti veiksmai net ir su jų patikslinimu teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (abejingą požiūrį į teismo nustatytos pareigos vykdymą bei savo poreikių išaukštinimą prieš asmens, kuriam privalo teikti išlaikymą, poreikius, visą išlaikymo pareigos naštą perkeliant vaiko motinai). Teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, turi ne vieną išlaikytiną asmenį.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei prašo prokurorė, atsižvelgiant į teismo kaltinamojo veikoje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skirtina be intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skiriant įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte - dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris turėtų užtikrinti kaltinamojo pajamų gavimą ir išlaikymo vaikui teikimą.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra, jos atlygintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti M. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.