Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-730-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1A-730-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46734-17-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. T.
Advokatai
Ramūnas Gudašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-730-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46734-17-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,nuteistosios R. T. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo momento, t. y. nuo 2018 m. birželio 22 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

UAB „Lindex“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. T. priteista 569,75 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. nuteista už tai, kad ji 2017 rugpjūčio 20 d. apie 17.20 val. UAB „Lindex“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paslėpusi savo rankinėje 14 vnt. formuojančių moteriškų kelnaičių, bendros 349,86 eurų vertės, 10 vnt. liemenėlių, bendros 179,90 eurų vertės, moterišką suknelę, 39,99 eurų vertės, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą AB „Lindex“ 569,75 eurų vertės turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. T. kaltė dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, bei paskyrė jai laivės atėmimo bausmę. Skirdamas apeliantei bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog ji, veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nusikalstamą veiką R. T. padarė būdama ne kartą teista, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą. Teismas taip pat įvertino R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikaltimą padarė būdama recidyvistė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. T. prašė skirti jai švelnesnę bausmę, nes gyvena su 90 metų močiute, sergančia vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis, jai skirta globa. Prižiūrėti močiutę gali tik nuteistoji, kadangi visi artimieji yra mirę arba gyvena užsienyje, o pinigų samdyti slaugę nėra. Taip pat apeliantė pažymėjo, jog jai pačiai diagnozuota ferodeficitinė anemija (geležies stoka), savijauta labai bloga. Be to, teigdama, jog jai paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas yra per ilgas, R. T. nurodė, jog jos atžvilgiu yra priimtas dar neįsiteisėjęs ir kitas Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1957-720/2018, kur jai paskirtą galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, apeliantės gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi apeliantė iš esmės prašo tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės individualizavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas tik dėl paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, pasisako tik dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

8. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkei tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininkės asmenybę, todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės R. T. atžvilgiu skyrimas yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus, net ir turint omenyje teismų praktiką, kurioje už panašias veikas paskiriamos bausmės yra švelnesnės nei laisvės atėmimas. Tokia išvada seka atidžiai įvertinus byloje esančius duomenis apie nuteistosios asmenybę, jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos.

10. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašė švelnesnės bausmės už šio nusikaltimo padarymą, kurį pilnai pripažino. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltam asmeniui įstatymo leidėjas numatęs alternatyvias bausmes, t. y. viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti R. T. pačią griežčiausią bausmės rūšį buvo nulemtas atsižvelgus į tai, kad padarytas vienas, nesunkus, tačiau tyčinis nusikaltimas, siekiant nusikalstamais veiksmais piniginės naudos sau. Iš teismo motyvų matyti, kad bausmės skyrimo procese buvo atsižvelgta ir į tai, jog padaryta turtinė žala virš 500 eurų, nuteistoji nusikalto nebe pirmą kartą ir teismo procesinio sprendimo priėmimo metu jau atlikinėjo taip pat laisvės atėmimo bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą. Taip pat bausmės rūšies ir dydžio nustatymui buvo įvertintos R. T. atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės.

11. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis apie nuteistosios asmenybę, jos darbinę veiklą ir pragyvenimo šaltinio teisėtumą, matyti, jog ji netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, todėl pagrįstai teigiama, kad pagrindinis jos pajamų šaltinis ir yra būtent nusikalstamų veikų darymas siekiant tokiu būdu gauti pinigų. Nepaisant to, apeliantė veikė tiesiogine tyčia ir tai nėra pirmasis jos susidūrimas su teisėsaugos institucijomis. Nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Anksčiau R. T. ne kartą teista už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes) ir tai daro sistemingai. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantė yra linkusi nusikalsti ir savo asmeninius interesus iškelti aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Ankstesniais nuosprendžiais teismai skyrė pačias švelniausias sankcijoje nustatytas bausmes, kurios vis griežtėjo, kadangi nepasižymėjo bausmės paskirties įgyvendinimo efektyvumu ir tuo pačiu asmens prevenciškumu. Apibendrinus švelnesnis baudžiamumas apeliantei nebuvo efektyvus ir bausmės paskirties neužtikrino, kadangi ji vėl ir vėl nusikalto. Analizuojamas nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą, apylinkės teismui pagrįstai nurodžius, jog R. T. recidyvistė, kas jos teisinę padėtį sunkina (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visa tai pagrįstai apylinkės teismui buvo pagrindas spręsti, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali atimti ar apriboti galimybę apeliantei daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu užtikrinant bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad už apeliantės padarytą nusikaltimą įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, tačiau apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą bei nuteistąją charakterizuojančius duomenis, parinko pakankamai mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Nuteistosios atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu galutinė bausmė nustatyta keturi mėnesiai laisvės atėmimo, kas laikytina proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bausme. Po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantės atžvilgiu 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes sudėjo ne visiškai, tačiau tik iš dalies. Todėl dar labiau švelninti nuteistosios teisinę padėtį nėra pagrindo.

13. Skunde nuteistoji akcentavusi aplinkybes dėl gyvenimo su senele ir jos globos, senelės sveikatos būklės, pačios sveikatos būklės, tačiau jos nėra išimtinės ar išskirtinio pobūdžio kas teismui suponuotų išvadą dėl švelnesnės bausmės svarstymo. Piniginių lėšų stygius negali būti pateisinamas neteisėtų veiksmų atlikimu, juolab, kad pati nuteistoji yra darbingo amžiaus moteris, nors ir nurodanti blogą savijautą, tačiau tai nėra absoliutus trukdis užsidirbti ir teisėtomis priemonėmis pinigų tiek sau, tiek kaip teigia pati, senelei, su kuria gyvena ir ją globoja globos pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistosios gyvenimo būdas paremtas neteisėtumu, kuris atitinkamai sukuria ir tam tikrus suvaržymus bei apribojimus, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančius atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tik simbolinės, apeliantei priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šioje nutartyje jau minėta, kad apeliantė nedirba, jokių planų dėl įsidarbinimo ar kitokio pozityvaus užimtumo nepuoselėja, taigi, nėra jokių apsauginių faktorių, kurie veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik atlikdama paskirtas bausmes pataisos namuose, vykdydama visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasi ir sąžiningai dirbdama, R. T. gali įrodyti, kad jos vertybių skalė pasikeitė, kadangi dabartinis jos propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais.

14. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

15. Remiantis tuo, kas išanalizuota ir dar kartą patikrinta įvertinimo aspektu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, R. T. parinka bausmės rūšis ir jos dydis jas atitinka, bausmė nėra per griežta ar neteisinga, tad ją keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas